349e4e88-5509-457d-bc91-40d69169cebe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1857-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04882-2016-4    Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.Teismasn u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ atsakovės. Skunde (b. l. 1, abi lapo pusės) nurodo, jog nuo 2016-11-14 iki skundo padavimo nepertraukiamai, tyčia yra laikomas vienas, neturi televizoriaus, radijo imtuvo, virdulio.

Dėl bendravimo stokos ir kitokio susižinojimo apribojimo jaučiasi kankinamas, sutriko jo psichinė bÅ«klė. PareiÅ¡kėjo nuomone, laikymas tokiomis sÄ lygomis yra kankinimas.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), atsiliepime (b. l. 6–9) nurodė, kad su skundu nesutinka.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ Vilniaus pataisos namų kamerų tipo patalpų atlikti Å¡eÅ¡ių mėnesių nuobaudÄ , kuri jam paskirta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-10 nutarimu Nr. NN-153, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 str. 3 d. ir Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o 3.8 p. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ Vilniaus pataisos namų atvyko 2016-11-14 ir buvo laikomas griežtai vadovaujantis BVK 70 str. reikalavimais.Pažymi, jog kameroje Nr. 383 yra veikiantis radijo taÅ¡kas.

Vadovaujantis BVK 96 str., nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkėlus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pažymi, jog LukiÅ¡kių TI-K nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl virdulio iÅ¡davimo.Teismaskonstatuoja:

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, jog nuo 2016-11-14 LukiÅ¡kių TI-K yra laikomas vienas. Be to, kameroje nėra virdulio, televizoriaus ir radijo imtuvo.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

CK 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytu atveju.Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).Byloje nustatyta, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-10 nutarimu Nr. NN-153 (b. l.

16) nusprendė perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K atlikti nuobaudÄ .BVK 70 str. 4 d. numatyta, jog pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų režimÄ pažeidinėjančius nuteistuosius.IÅ¡ Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-10 nutarimo matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo paskirta pati griežčiausia nuobauda už sistemingÄ pažeidinėjimÄ arba itin piktybiÅ¡kÄ režimo pažeidimÄ (BVK 142 str. 2 d. 3 p.).

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas pažeidinėja režimÄ ir jam paskirta griežčiausia nuobauda, LukiÅ¡kių TI-K, vadovaudamasi BVK 70 str. 4 d., pareiÅ¡kėjÄ turi teisę laikyti izoliuotÄ nuo kitų asmenų, todėl Å¡ioje dalyje nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. BVK 96 str. 1 d. numatyta, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas yra perkeltas į kamerų tipo patalpas, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės naudotis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nurodytais elektros prietaisais. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų nuostatas (galiojusias skundo padavimo metu) elektriniu virduliu aprÅ«pinamos tik kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, iÅ¡skyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas (kuriÄ pareiÅ¡kėjas atliko).

LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, jog kameroje, kurioje laikomas pareiÅ¡kėjas, yra radijo taÅ¡kas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultÅ«ros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normose, nustatyta, kad palatoje, kameroje, baudos izoliatoriuje, karceryje, klube, mokykloje, bibliotekoje, ilgalaikio pasimatymo kambaryje turi bÅ«ti po 1 radijo imtuvÄ . AnalogiÅ¡kos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra pasisakęs, jog radijo taÅ¡kas ir radijo imtuvas nėra tas pats (2017-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3445-520/2016).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr.                    A 444-1211/2013).

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006-10-10 sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å iame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , trukmę, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Nors radijo imtuvo nesuteikimas galėjo lemti pareiÅ¡kėjui tam tikrus nepatogumus, tačiau Å¡iuo atveju atsižvelgtina į tai, jog pareiÅ¡kėjas savo neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl jo neiÅ¡davimo apibÅ«dina labai abstrakčiai.

IÅ¡ kitos pusės, pareiÅ¡kėjas pasirinkdamas savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. žalos atlyginimÄ , iÅ¡ esmės net ir nesiekia, kad pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas ir jam suteiktas radijo imtuvas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista E. B. teisė turėti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iÅ¡duotÄ radijo imtuvÄ .Likusioje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                 Rūta Miliuvienė