2018-11-27 Nr. AB-21447-3-61-3-02785-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-792-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02785-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių ir uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) reikalauti iš pareiškėjo atlikti nepagrįstus ir neteisėtus nurodymus bei laikinai sustabdyti nusikalstamo siuntimo (Administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. siuntimas Nr. 1300(2.11.4.36)) priverčiamiesiems darbams galiojimą; 2) pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar LR PSPNGĮ 22 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai bei 25 straipsnio 6 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio, 52 straipsnio ir 53 straipsnio 1 punkto nuostatas (b. l. 1–9).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą (iki 2018 m. rugsėjo 5 d.) skundo trūkumams pašalinti (b. l. 18–19).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė teismui tik prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tačiau nepateikė paties skundo. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai teismui turėtų būti formuluojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui nesutinkant su Administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. siuntimu Nr. 1300(2.11.4.36), pareiškėjas turėtų prašyti teismo jį panaikinti, o prašymas laikinai sustabdyti šio siuntimo vykdymą pagal savo esmę laikytinas reikalavimo užtikrinimo priemone ir savarankišku skundo reikalavimu negali būti laikomas.

Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kategoriškai nesutinka su teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi (b. l. 21–25).

Pareiškėjo nuomone, teisėja nusikalstamai veikdama neišnagrinėjo pareiškėjo aiškaus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (b. l. 26).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nustatytu terminu teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 28–31). Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui apie teisėjos nusikalstamą aplaidumą, priesaikos sulaužymą, kad teisėjai būtų iškelta baudžiamoji byla. Be to, pareiškėjas prašo teikti motyvuotą prašymą dėl drausmės bylos teisėjai iškėlimo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis yra akivaizdžiai neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo jos priėmimo momento. Pareiškėjas nurodo, kad nutartį priėmusi teisėja (žodį teisėja pareiškėjas atskirajame skunde nurodo kabutėse) sąmoningai trukdė pareiškėjui naudotis jo konstitucine teise į teisminę gynybą. Be to, pasak pareiškėjo, teisėja sukčiavo, savavaldžiavo, varžė pareiškėjo veiksmų laisvę ir trukdė teisingumo vykdymui, siekdama nuslėpti savo įvykdytas ypač sunkias nusikalstamas veikas. Pareiškėjas nurodo, kad reikalauja atidžiai ir rūpestingai, išsamiai ir visapusiškai susipažinus su bylos medžiagos visuma, priimti objektyvų ir teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje byloje teikia minėtą prašymą. Prašymo 5 puslapyje buvo nurodyta, kad šis prašymas turi būti išnagrinėtas ne tik su administracinėmis bylomis Nr. I-9276-208/2016, Nr. I-6515-473/2016, Nr. I-5469-789/2016, bet ir kitose neatskiriamai susijusiose bylose (nurodė bylų numerius) (b. l. 5). Prašymu pareiškėjas, be kita ko, siekė, kad būtų sustabdytas Administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. (t. y. prašymo pateikimo teismui dieną) priimto dokumento galiojimas. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą sumokėjimo (b. l. 10). Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs visą prašymo turinį, pareiškėjo prašymo pagrindu užvedė naują administracinę bylą (Nr. I-4243-281/2018), kurioje 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi įpareigojo pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui skundą su suformuluotais materialiniais reikalavimais.

Pareiškėjas šios nutarties nevykdė, tačiau atsiuntė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi. Pažymėtina, kad pareiškėjas šiuose paaiškinimuose taip pat nenurodė teismui, kad minėtas prašymas buvo pateiktas konkrečioje teisme jau nagrinėjamoje byloje. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas galimas tik tada, kai teisme yra priimtas materialinio pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo ar įpareigojimo atlikti veiksmus, ir sudarė galimybę pareiškėjui pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu. Pareiškėjui iki nurodyto termino nepašalinus nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą (prašymą) laikė nepaduotu.

Pažymėtina, kad iš esmės tapačios pozicijos laikytasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-182-520/2018, 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-302-822/2018, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-544-629/2018 pagal to paties pareiškėjo atskiruosius skundus. Šiose nutartyse pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta tiek skundo administraciniam teismui padavimo tvarka, tiek ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo eiliškumas. Subjektyvus pareiškėjo įsivaizdavimas, kokiu būdu ir kokia tvarka turi būti ginamos jo galimai pažeistos teisės, negali būti pagrindu netaikyti teisės aktų reikalavimų paduodamo skundo turiniui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 151 straipsnis). Taigi atskirajame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo (šiuo atveju – nutarties) neteisėtumas ar nepagrįstumas (skundo juridinis pagrindas) bei įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes (ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktai).

Pareiškėjas šiame atskirajame skunde tik deklaratyviai teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, neteisinga ir niekinė. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės apsiriboja užgauliu teisingumą vykdančios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos žeminimu dėl jos veiklos bei kaltinimais jai baudžiamosios veikos padarymu, kas iš esmės gali būti laikoma nepagarba teismui ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad neturi teisinio pagrindo pranešti prokurorui apie teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymius (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis), o vertindama pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodytu klausimu nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė