349bbbb7-cfe9-4d1f-9944-056cf309c75e · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-187-230/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17020-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.6.10.4; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

L., P. L. ir S. G. apeliacinį skundÄ ir atsakovo E. L. prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo ir 2019 m. spalio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. S. prevencinį ieÅ¡kinį atsakovams S. G., A. L., P. L., E. L. dėl uždraudimo griauti tvorÄ ir kirsti tujas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. S. prevenciniame ieÅ¡kinyje teismo prašė uždrausti atsakovams S. G., A.

L., P. L. ir E. L. vykdyti tvoros, skiriančios žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griovimo, gadinimo bei perkėlimo darbus; tujų, skiriančių žemės sklypus, kirtimo, genėjimo bei visus kitus su tujų naikinimu susijusius darbus. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės žemės sklypÄ juosė dar ankstesnio žemės sklypo savininko statyta tvora, taip pat žemės sklypo deÅ¡inėje pusėje, kuri ribojasi su atsakovės S. G.

žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), augo tujos, pasodintos ankstesnio žemės sklypo savininko. IeÅ¡kovė gavo iÅ¡ S. G. 2018 m. birželio 27 d. pretenzijÄ dėl tvoros, skiriančios sklypus paÅ¡alinimo. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovės tvora stovi ne vietoje, todėl buvo siÅ«loma sudaryti susitarimÄ dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo, o ieÅ¡kovei nesutikus su pasiÅ«lymu dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo, bus griaunama tvora. IeÅ¡kovė, gavusi pretenzijÄ , kreipėsi į A.

L. ir P. L. situacijai iÅ¡siaiÅ¡kinti, tarp Å¡alių vyko derybos, tačiau joms nepasibaigus, atsakovai A. L., P. L. ir E. L. pasamdė statybininkus ieÅ¡kovės tvorai iÅ¡griauti ir tujoms, buvusioms prie Å¡ios tvoros, iÅ¡pjauti bei patys dalyvavo tvoros griovimo bei tujų pjovimo darbuose. Dalis tvoros buvo iÅ¡griauta ir dalis tujų buvo iÅ¡pjauta 2018 m. birželio 27 d., kita dalis 2018 m. rugsėjo 19 d., dalies tvoros ardymo ir perkėlimo darbai buvo atlikti 2018 m. spalio 2 d. Atsakovai iÅ¡sakė grasinimus ieÅ¡kovei bei jos Å¡eimos nariams, kad jie iÅ¡kirs ir likusias tujas ir iÅ¡griaus likusiÄ ieÅ¡kovės tvorÄ .

Iš 2006 m. birželio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengto ieškovės žemės sklypo plano matyti, kad ginčo objektu esanti tvora yra ant ieškovės žemės sklypo ribos, o tujos yra ieškovės žemės sklypo teritorijoje (greta tvoros). Ieškovės nuostoliai dėl išpjautų tujų it sugadintos tvoros jau dabar sudaro 67 152,95 Eur, tačiau atsakovams tęsiant savo veiksmus, jie gali dar padidėti.

2. Atsakovai S. G., P. L., A. L. ir E. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypo ribos yra aiškios, jos įregistruotos VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Patikrinus, ar VĮ ,,Registrų centras“ įregistruotos žemės sklypo ribos sutampa su realiai naudojama žeme, buvo kreiptasi į matininkus ir inicijuota atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo procedūra.

UAB „Netkada“ parengus atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų planÄ tapo aiÅ¡ku, kad ant S. G. priklausančio žemės sklypo Å¡alia ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), stovi VÄ® ,,Registrų centras“ neįregistruota tvora, kuri nuo sklypo ribos dalyje atitolusi apie 1,10 metro. Dėl Å¡ios aplinkybės S. G. negali naudotis 58 kv. m ploto savo žemės sklypo dalimi, nes Å¡i dalis tvora yra atskirta nuo likusios jai priklausančios sklypo dalies. S. G. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę su pretenzija, kuria prašė iki 2018 m. liepos 10 d. susisiekti su ja ir suderinti susitarimÄ dėl sklypų bendros ribos pagal pridedamÄ 2018 m. birželio 26 d.

žemės sklypų amalgamacijos projekto pasiÅ«lymų schemÄ pakeitimo, o nesusisiekus informavo apie tai, kad savo lėšomis nugriaus (sunaikins) ant S. G. priklausančio žemės sklypo esančiÄ tvorÄ . Kauno apylinkės tesimo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime buvo konstatuota, kad visa atsakovės sklypÄ juosianti neįregistruota tvora yra jos namo priklausinys. IeÅ¡kovė nuo pat pretenzijos pateikimo jai niekada neiÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijos dėl sklypus skiriančios tvoros (taip pat ir tujų tvoros) nuosavybės. Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų pripažinusi, kaip buvo siÅ«loma pretenzijoje, kad ginčo tvoros dalis jai priklauso nuosavybės teise, atsakovės artimieji nebÅ«tų atlikę jokių niekur neįregistruotos tvoros griovimo darbų, o bÅ«tų kreipęsi į teismÄ dėl įpareigojimo ieÅ¡kovę savo lėšomis paÅ¡alinti atsakovės sklypo dalyje esančiÄ tvorÄ , kadangi Å¡ios tvoros buvimas pažeidžia atsakovės teises.

Nurodo, kad atsakovas E. L. nėra nei turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nei valdytojas, Å¡iuo adresu jis negyvena ir neatliko jokių remonto, statybos ar griovimo darbų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, uždraudė atsakovams S. G., A. L., P. L. ir E. L. vykdyti tvoros, skiriančios žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griovimo, gadinimo bei perkėlimo darbus; tujų, skinančių žemės sklypus kirtimo, genėjimo bei visus kitus su tujų naikinimu susijusius darbus, priteisė ieÅ¡kovei R.

S. 1 729,19 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš atsakovų S. G., A. L., P. L. ir E. L., t. y. po 432,30 Eur iš kiekvieno atsakovo.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su J. B., pagrindu. Buvusi minėto turto savininkė dar 2006 metais buvo užsakiusi atlikti sklypo kadastrinius matavimus, o 2006 m. birželio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengė žemės sklypo planÄ . 2006 m. gegužės 29 d. UAB „Geodezininkai“ matininkas S. Å ., vadovaudamasis detaliuoju planu Nr. A-1930, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d.

įsakymu Nr. A-1930, atliko žemės sklypo ribų paženklinimÄ ir surašė paženklinimo – parodymo aktÄ , 2006 m. birželio 6 d. parengti žemės sklypo kadastro duomenys. Tiek žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, tiek remiantis žemės sklypo kadastro duomenimis matyti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype yra nurodoma, kad sklype saugotini medžių ir krÅ«mų želdiniai, augantys ne miÅ¡ko žemėje: Tuja vakarinė, H = 2,0 m., 130 m. ilgio žalia siena.

IÅ¡ 2006 m. birželio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengto žemės sklypo plano matyti, kad jame atitinkamais ženklais, kaip numato Sutartinių topografinių ženklų reglamentas, ieÅ¡kovės žemės sklype pažymėtos augančios tujos (reglamento 32.2 punkte nurodytas tujų gyvatvorės žymėjimas (linija, iÅ¡reiÅ¡kianti krÅ«mų juostÄ , gyvatvorę)). Tas pats 2006 m. birželio 6 d. planas buvo 2008 m. sausio 22 d. turto pirkimo–pardavimo sutarties priedas. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype įregistruoti saugotini želdiniai (9 punktas).

Be to, 2006 m. birželio 6 d. ieÅ¡kovės žemės sklypo plane Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius yra uždėjęs spaudÄ , jog sklype saugoma vienas medis ir 130 metrų gyvatvorės. Vertinant atsakovų žemės sklypo duomenis, jokio pagrindo teigti sklype augant tujas nėra. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovei S. G. priklausančiame žemės sklype įregistruota ryÅ¡ių, elektros, dujotiekio, vandentiekio apsaugos zonos, bet ne želdiniai (9 punktas).

Taip pat tujos nėra pažymėtos nei atsakovų žemės sklypo plane, nei kadastro duomenyse.

5. Teismas pažymėjo, kad matininkas S. Š. nurodė, jog ieškovei priklausančio sklypo ribos, pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal UAB „Geodezininkai“ 2005 m. birželio mėn. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje sistemoje, įsivėlė techninė klaida. Riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezininkai“ 2005 m. parengtame žemės sklypų plane nustatyta klaidingai (praleistas tvoros įlinkio taškas) ir neatitinka sklypų detaliojo plano sprendinių, dėl ko ieškovei priklausančios tujos bei tvora atsidūrė atsakovei priklausančiame sklype. Taigi faktinės ribos vietoje neatitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotų ribų dėl to, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo neteisingai apskaičiuotos faktinių ribų vietovėje koordinatės.

6. Teismas iÅ¡ buvusios sklypo (duomenys neskelbtini), savininkės J. B. 2018 m. rugsėjo 24 d. elektroninio laiÅ¡ko bei jos parodymų nustatė, kad ji pardavė R. S. ir A. S. namÄ ir žemės sklypÄ , aptvertÄ tvora bei apsodintÄ tujomis, esantį (duomenys neskelbtini), namas ir tvora pastatyti prieÅ¡ 20 metų, statybos darbus vykdė K. M. ir panaÅ¡iu metu buvo sodinamos tujos, darbus atliko apželdinimo įmonė. Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad jos vyras 1997-1998 metais samdė įmonę, kuri pastatė tvorÄ , pasodino tujas ir pardavė sklypÄ R. S. su tvora ir tujomis. Jokių prieÅ¡taravimų iÅ¡ L. pusės dėl tvoros statymo ir tujų sodinimo toje vietoje nebuvo. Kai kÅ«rėsi namus, ribų dar nebuvo, dėl jų susitarė vėliau. Nestatė tvoros ir nesodino tujų bet kur, kur sugalvoję. Taigi J. B. perleidus ieÅ¡kovei namÄ bei žemės sklypÄ , buvo perleisti ir sklype buvę priklausiniai.

7. Teismas taip pat nustatė, kad tarp kaimynų J. B. ir R. B. bei A. L. 2003 m. gruodžio 12 d. sutartimi buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2003 m. gruodžio 11 d. planÄ . Å iame plane, kaip ir 2006 m. birželio 6 d. plane, taip pat matoma tvoros su kapitalinėmis atramomis centrinę ašį žyminti linija (Reglamento 61.1 punktas) ir pagal Reglamento 32.2 punktÄ tujų gyvatvorės žymėjimas (linija, iÅ¡reiÅ¡kianti krÅ«mų juostÄ , gyvatvorę) ir Å¡i tujų linija, pažymėta minėtais sutartiniais ženklais, akivaizdžiai yra ieÅ¡kovės sklypo dalyje. 2006 m. gegužės 25 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo nutarta patvirtinti detalųjį planÄ , pagal kurį žemės sklypas (duomenys neskelbtini), padalijamas į 3 sklypus. 2005 m. birželio mėn. detaliajame plane viena iÅ¡ pastabų (Nr. 2), kad sklypai formuojami prie esamų gyvenamųjų namų, vadovaujantis bendraturčių notarine sutartimi patvirtintu 2003 m. gruodžio 12 d. Reg. 20426, bendrai naudojamo sklypu pasidalijimu, parodytu sklypo ribų plane.

Kaip matyti iš detaliojo plano, jame atitinkamais žymenimis pažymėta gyvatvorė taip pat yra matoma ieškovės sklypo dalyje.

8. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovams buvo žinoma, kad ginčo objektu esanti tvora ir tujos priklauso ieÅ¡kovei, patvirtina atsakovės S. G. 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsiliepimas į ieÅ¡kinį, pateiktas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017, kur ji nurodo, kad „Jeigu teismas nuspręs perkelti tvoras, tada turės į teisminius ginčus įtraukti trečios valdos savininkÄ adresu (duomenys neskelbtini) (R. S. žemės sklypas), kurio tvora pagal Å¡ios dienos matavimus 1,48 m.

įsiterpia į mano pusę pridedu nuotraukÄ â€œ. Be to, 2018 m. birželio 27 d. S. G. R. S. pateikė pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad ji tos tvoros nestatė, nėra aiÅ¡ku, kam Å¡i tvora priklauso nuosavybės teise, neatsiradus savininkui, tvorÄ nugriaus pati savo lėšomis. InformacijÄ apie tujų priklausomybę atsakovai galėjo gauti ir iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, kurio informacija yra visiems vieÅ¡ai prieinama. Tai, kad ieÅ¡kovė skundė atsakovų veiksmus, kvietė policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisme iniciavo prevencinį ieÅ¡kinį, paneigia atsakovų argumentus, kad ieÅ¡kovė nepripažino, jog tvora ir tujos jai priklauso.

9. Teismas sprendė, kad atsakovai, naikindami ginčo objektu esančiÄ tvorÄ ir tujas, neturėdami tai daryti leidžiančio teismo sprendimo, atliko neteisėtus veiksmus. Tai, kad minėta tvora ir tujos pagal įregistruotas ribas Å¡iuo metu yra atsakovės S. G. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, nesudaro pagrindo atmesti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, kadangi, kaip nurodė matininkas S. Å ., atliekant kadastrinius matavimus, buvo neteisingai apskaičiuotos faktinių ribų vietovėje koordinatės, dėl ko faktinės ribos vietoje neatitinka VÄ® „Registrų centras“ įregistruotų ribų.

Nors atsakovai neigė iÅ¡sakę grasinimÄ tęsti darbus, tačiau jie su ieÅ¡kiniu dėl uždraudimo nesutiko, teigė neatlikę jokių neteisėtų veiksmų. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atmetus ieÅ¡kinį, atsakovai ketina tęsti tvoros ir tujų naikinimo darbus, kas sÄ lygotų galimybę atsirasti papildomai žalai. Todėl, siekiant paÅ¡alinti potencialiÄ Å¾alos atsiradimo grėsmę, ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktÄ fotonuotraukÄ ir liudytojų parodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas E. L. dalyvavo ginčijamuose veiksmuose, padėjo savo tėvams, darbų vykdymo metu užfiksuotas fotonuotraukoje, todėl jo atžvilgiu ieÅ¡kinys taip pat tenkinamas.

11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. papildomu sprendimu priteisė ieÅ¡kovei R. S. 725 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų S. G., A. L., P. L. ir E. L., t. y. po 181,25 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovai S. G., A. L., P. L. ir atsakovas E. L. prisidėjimu prie apeliacinio skundo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. papildomÄ sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepateikė galutinės iÅ¡vados, kam nuosavybės teise priklauso ginčo tvora, o neatsakius į šį klausimÄ byla nėra tinkamai iÅ¡nagrinėta, nes jei tvora nuosavybės teise priklauso atsakovei S. G., tai atsakovė turi visas teises paÅ¡alinti, pakeisti ar kitaip modifikuoti ginčo tvorÄ , t. y. nėra pagrindo uždrausti atsakovei atlikti veiksmus. 1.2. Ginčo tvora ir tujos tiek ginčo metu, tiek ir Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei S. G..

Atsakovei įsigyjant žemės sklypÄ , su juo perėjo teisės ir į visus jame esančius statinius, o tame tarpe ir sklype esančiÄ tvorÄ ir tujas. 1.3. Kadastriniai matavimai patvirtina, kad ginčo tvora priklauso atsakovei. IeÅ¡kovė neginčija įregistruotų žemės sklypų duomenų, taigi pripažįsta jų teisingumÄ . Minėti faktai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuo sklypų pasidalijimo – 2006-08-23 Sutarties Nr. 10000 įregistravus aiÅ¡kias sklypų kraÅ¡tinių taÅ¡kų koordinates bei plotus, tiek tvora, tiek gyvatvorė nuosavybės teise priklausė sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į atsakovės žemės sklype esančiÄ tvorÄ bei tujas, todėl ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės siekti uždrausti atsakovams atlikti kokius nors veiksmus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. 1.4. Ginčo tvora, kuri yra pastatyta atsakovei S. G. priklausančiame žemės sklype, pažeidė atsakovės teisę naudotis jai priklausančiu turtu. Atsakovė negali naudotis 58 kv. m ploto savo žemės sklypo dalimi, nes Å¡i dalis tvora yra atskirta nuo likusios jai priklausančios sklypo dalies.

Teismas aplinkybės, kad ginčo tvora užkerta keliÄ atsakovei naudotis ženklia dalimi jai priklausiančio žemės sklypo, nevertino kaip svarbios. 1.5. Atsakovė S. G. dėjo visas pastangas siekdama iÅ¡vengti galimo ginčo kilimo ir taikiai iÅ¡spręsti tvoros nuosavybės klausimus, tačiau iki pat ginčo kilimo ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, kad ginčo tvora galimai priklauso jai. Atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie ginčo tvoros keliamus nepatogumus ir tolimesnius numatomus veiksmus.

Visgi, ieÅ¡kovė į atsakovės pretenzijÄ nereagavo ir nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisės į tvorÄ . Tik atlikus ginčo veiksmus ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir pradėjo reikÅ¡ti savo reikalavimus, susijusius su ginčo tvora. 1.6. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje e2-16545-1041/2017 konstatavo, kad ,,Antstolio faktinių aplinkybių protokole (el. bylos t. 4, b. l. 159–172) užfiksuota, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aptvertas vieninga tvora su mÅ«ro kapitaliniais pamatais ir stulpais.

Å is įrodymas suponuoja vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad visÄ tvorÄ aplink savo sklypÄ , įskaitant ir ginčo atkarpÄ , tvėrė atsakovas [P. L.] ir jog tvora, juosianti atsakovės žemės sklypÄ yra jos gyvenamojo namo priklausinys“. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuotas faktas, kad atsakovei S. G. priklauso visa jos žemės sklypÄ juosianti tvora. 1.7. Teismas sprendimu nepagrįstai nustatė sÄ lygas prevencinio ieÅ¡kinio taikymui, o kartu apskritai nepasisakė dėl kiekvienos iÅ¡ sÄ lygų egzistavimo.

Esant nustatytam faktui, kad ginčo tvora priklauso atsakovei S. G., nėra pagrindo teigti, jog prevenciniu ieÅ¡kiniu ginama ieÅ¡kovės daiktinė teisė. Taigi, neįrodžius neginčijamo tvoros nuosavybės fakto, negalima teigti, kad ieÅ¡kovė įrodė pirmÄ jÄ prevencinio ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygÄ , o vien tai yra pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė neįrodė ir antrosios sÄ lygos, nes nenustačius, kad ginčo tvora priklauso ieÅ¡kovei, nėra pažeistos ieÅ¡kovės teisės, ko pasėkoje nėra atlikta neteisėtų veiksmų, taigi nėra pagrindo teigti, kad jie atsiras ateityje.

IeÅ¡kovė neįrodė ir net neįrodinėjo, kokiÄ Å¾alÄ sukėlė ar gali sukelti atsakovės atlikti veiksmai. 1.8. IeÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo ir pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, nes nepateikia jokių oficialių įrodymų, kad ginčo objektai jai priklausė nuosavybės teise, kad jie yra ribojantys žemės sklypus, taigi pateiktas ieÅ¡kinys yra neįrodytas. 1.9. IeÅ¡kovė neįrodė ir apskritai neįrodinėjo kiekvieno iÅ¡ atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. ieÅ¡kovė neįrodė, kokiais veiksmais kiekvienas iÅ¡ atsakovų pažeidė ieÅ¡kovės teises.

Nurodant kelis atsakovus turi būti aiškiai nurodyti, kokius pažeidimus padarė kiekvienas atsakovas. Byloje atsakovu įtrauktas ir E. L., kuris negyvena (duomenys neskelbtini), ir apie jokius veiksmus – tvoros bei tujų šalinimo darbus net nežinojo ir su jais nėra susijęs. 1.10. Teismas, tenkindamas ieškinį atsakovo E. L. atžvilgiu, vadovavosi išimtinai ieškovės šeimos narių teiktais paaiškinimais. Kai asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, vien jų paaiškinimai ir parodymai negali būti laikomi pakankamais įrodymais.

Atitinkamai, vertinant liudytojų suinteresuotumÄ , jų parodymai turėjo bÅ«ti vertinami itin kritiÅ¡kai. 1.11. Atsakovų pateikti duomenys patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovės sklype jokie veiksmai nebuvo atlikti. Å ie duomenys buvo užfiksuoti UAB „Netkada“ geodezininko A. G. bei antstolės R. P., ieÅ¡kovė nepateikė jokių kitų specialistų patvirtintų duomenų, kad kokius nors veiksmus atsakovai yra atlikę ieÅ¡kovės sklype, ar kad reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys yra susijęs su uždraudimu atsakovams atlikti kokius nors veiksmus ieÅ¡kovės sklype. 1.12.

Esant atsakovams palankiam teismo sprendimui turi bÅ«ti panaikintas ir 2019 m. spalio 22 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nes netenkinus ieÅ¡kinio (arba jį tenkinus iÅ¡ dalies) ieÅ¡kovė nebetenka teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ (arba jos turėtų bÅ«ti mažinamos patenkinamų reikalavimų dydžiui).

13. IeÅ¡kovė R. S. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Teismas sprendime yra iÅ¡samiai iÅ¡vardinęs visus įrodymus, kuriais remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo tujos ir tvora priklauso ieÅ¡kovei. 2.2. Ginčo objektu esanti tvora ir tujos yra ant atsakovės S. G. žemės sklypo dėl matininko S. Å . padarytos klaidos nužymint žemės sklypų koordinates. NurodytÄ klaidÄ pats matininkas S. Å . yra pripažinęs tiek savo 2019 m. balandžio 3 d. raÅ¡te, kuris yra pateiktas į bylÄ , tiek 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu, kai jis buvo apklausiamas kaip liudytojas.

Taigi, teisinė žemės sklypus skirianti riba nesutampa su faktine žemės sklypus skiriančia riba dėl matininko padarytos klaidos. Siekiant iÅ¡taisyti padarytÄ klaidÄ koordinatėse, Kauno apylinkės teisme yra iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-27327-848/2019. 2.3. Byloje yra 2018 m. rugsėjo 24 d. J. B. patvirtinimas, kuriame ji yra nurodžiusi, jog namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ji pardavė ieÅ¡kovei apsodintÄ tujomis ir aptvertÄ tvora. J. B. 2019 m. gegužės 15 d. teisme liudijo, kad jos vyras 1997-1998 metais samdė įmonę, kuri pastatė tvorÄ , pasodino tujas ir pardavė sklypÄ ieÅ¡kovei su tvora ir tujomis, kad jokių prieÅ¡taravimų iÅ¡ L. pusės dėl tvoros statymo ir tujų sodinimo toje vietoje nebuvo.

Taigi, aukščiau byloje esantys įrodymai paneigia atsakovų teiginius, kad ginčo tujos nuosavybės teise priklauso atsakovei S. G.. 2.4. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017 buvo vertinama tik ta tvoros dalis, kuri skyrė atsakovės S. G. žemės sklypÄ nuo kaimyno A. M. žemės sklypo. Tai buvo ginčo objektas ir įrodinėjimo dalykas nurodytoje byloje. Kadangi įrodinėjimo dalyku nebuvo tvoros dalis, skirianti ieÅ¡kovės žemės sklypÄ nuo atsakovės S. G. žemės sklypo, teismas, priimdamas sprendimÄ , pagrįstai atsakovų akcentuojamų faktų nelaikė prejudiciniais.

Be to, faktÄ apie visos tvoros priklausomybę atsakovei S. G., kritikavo patys atsakovai savo procesiniuose dokumentuose, t. y. patys atsakovai P. L. ir S. G. yra pripažinę, kad jie nestatė tvoros toje žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su ieÅ¡kovės žemės sklypu. 2.5. IeÅ¡kovė buvo įrodžiusi visas reikalingas sÄ lygas, reikÅ¡dama prevencinį ieÅ¡kinį, ko pasėkoje teismas pagrįstai jį tenkino. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 14.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Ginčas tarp Å¡alių byloje kilo dėl prevencinio ieÅ¡kinio pateikimo sÄ lygų nustatymo.

16. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei R. S., jis ribojasi su atsakovės S. G. nuosavybės teisėmis valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė S. G. 2018 m. birželio 27 d. pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ dėl tvoros, skiriančios sklypus, paÅ¡alinimo. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad matininkų bendrovei UAB „Netkada“ parengus atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų planÄ paaiÅ¡kėjo, jog Å¡alia ieÅ¡kovės R.

S. žemės sklypo esanti tvora stovi ne vietoje, t. y. nuo sklypo ribos yra atitolusi apie 1,10 m ir faktiÅ¡kai yra atsakovės sklype, dėl ko atsakovė negali naudotis 58 kv. m ploto savo sklypo dalimi. Todėl atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovei sudaryti susitarimÄ dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo, o ieÅ¡kovei nesutikus su pasiÅ«lymu dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo ir nepateikus informacijos, kad tvora yra ieÅ¡kovės nuosavybė, tvora bus griaunama. IÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad dalis tvoros buvo iÅ¡griauta ir dalis tujų gyvatvorės sunaikinta.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir antstolio S. U. 2018 m. rugsėjo 20 d. suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

17. IeÅ¡kovė R. S. pateikė prevencinį ieÅ¡kinį, kuriame teismo prašė uždrausti atsakovams S. G., A. L., P. L. ir E. L. vykdyti tvoros, skiriančios žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo, gadinimo bei perkėlimo darbus ir tujų, skiriančių žemės sklypus, kirtimo, genėjimo bei visus kitus su tujų naikinimu susijusius darbus.

18. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, kadangi įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog ankstesnei savininkei J. B. perleidus ieÅ¡kovei namÄ ir žemės sklypÄ kartu buvo perleisti ir sklype buvę priklausiniai (tvora ir tujos), o atsakovai, naikindami Å¡iuos objektus be tai daryti leidžiančio teismo sprendimo, atliko neteisėtus veiksmus, todėl Å¡ių veiksmų neuždraudus ieÅ¡kovei gali atsirasti papildoma žala. Atsakovų atsikirtimo ieÅ¡kiniui argumentus, kad tvora ir tujos pagal įregistruotas sklypų ribas Å¡iuo metu yra atsakovės S. G. nuosavybės teise valdomame sklype, teismas nelaikė sudarančiais pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti, kadangi faktinės sklypų ribos neatitinka įregistruotų VÄ® „Registrų centras“ dėl matininko S. Å . klaidos, kuriÄ jis pripažino.

19. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovai S. G., A. L., P. L. ir E. L., nurodydami, kad teismas vis tik nepadarė galutinės iÅ¡vados, kam priklauso ginčo tvora ir tujos, atsakovų nuomone, tai yra atsakovės S. G. nuosavybė, įgyta kartu su žemės sklypu. Tvora ir tujos trukdo atsakovei naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Be to, mano, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir apskritai neįrodinėjo kiekvieno iÅ¡ atsakovų neteisėtų veiksmų. Dėl praÅ¡ymo sustabdyti bylÄ 20. IeÅ¡kovė R.

S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-575-848/2020 pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį atsakovei S. G. dėl kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo. Nurodo, kad atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja faktinę aplinkybę, jog ginčo tujos ir tvora priklauso atsakovei S. G., nes pagal įregistruotus žemės sklypo kadastrinius duomenis jie yra S. G. žemės sklype, tačiau kadastriniai matavimai neteisingi dėl matininko S. Å . padarytos klaidos, kuriÄ siekiant iÅ¡taisyti yra pateiktas ieÅ¡kinys nurodytoje civilinėje byloje.

Todėl tik iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. e2-575-848/2020 bus aiÅ¡ku, kurio žemės sklypo teritorijoje yra ginčo tujos ir tvora.

21. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sustabdyti civilinę bylÄ nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai. Å is privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje; negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , iki bus iÅ¡nagrinėta kita byla, paaiÅ¡kinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikÅ¡mingi ir nagrinėjamoje byloje.

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ bylos privalomojo sustabdymo pagrindÄ , visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalykÄ abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai turi bÅ«ti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimÄ praÅ¡oma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios praÅ¡oma sustabdyti bylÄ .

Ä®rodinėjimo dalykÄ , taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

22. Teisėjų kolegija sutinka, kad vienas iÅ¡ bylos nagrinėjimo eigoje atsakovų atsikirtimų ieÅ¡kiniui, taip pat ir apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog atsakovai, grįsdami atsakovės S. G. nuosavybės teisę į ginčo tvorÄ ir tujas, remiasi tuo, kad tujos ir tvora faktiÅ¡kai yra jai priklausančiame žemės sklype. Taigi ginčas tarp Å¡alių pirmiausia kyla dėl teisių į ginčo objektus nustatymo. IeÅ¡kovė teigia, kad teisę į tvorÄ ir tujų gyvatvorę įgijo pirkimo–pardavimo sutarties iÅ¡ ankstesnių savininkų pagrindu, o atsakovė S. G. teises į Å¡iuos objektus kildina iÅ¡ žemės sklypo nuosavybės, kaip iÅ¡ Å¡io sklypo priklausinių statuso.

Tačiau nagrinėjamos bylos dalykÄ sudaro atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie kelia realų pavojų žalos ieÅ¡kovei atsiradimui, nustatymas, t. y. turi bÅ«ti nustatytos prevencinio ieÅ¡kinio pateikimo sÄ lygos. Tuo tarpu kitoje nagrinėjamoje byloje ginčas tarp tų pačių Å¡alių yra kilęs dėl kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo. Taigi įrodinėjimo dalykas Å¡iose bylose yra skirtingas ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų uždraudimo ir atskira tvarka nagrinėjamos bylos, kurioje nagrinėjamas Å¡alių ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo, nėra tokio tiesioginio teisinio ryÅ¡io, kuris trukdytų iÅ¡nagrinėti apeliacine tvarka bylÄ dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to prevencinio ieÅ¡kinio.

Dėl prevencinio ieÅ¡kinio pateikimo sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir potencialios žalos grėsmės) 23. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas dėl prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lygų, yra nurodęs, kad prevenciniu ieÅ¡kiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Å io civilinių teisių gynimo bÅ«do tikslas – užkirsti keliÄ potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.).

Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas, ir siekiama žalos grėsmę pašalinti.

24. Prevencinis ieÅ¡kinys yra apsauginio-prevencinio pobÅ«džio teisių gynimo bÅ«das, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali bÅ«ti atlikti. Reikalavimo objektas yra bÅ«simi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvÅ«s neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytÄ pareigÄ elgtis ar nesielgti tam tikru bÅ«du. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

25. Prie neteisėtų veiksmų prevencinio ieÅ¡kinio atveju priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančiÄ Ä¯statymo leidėjo ar sutartimi suteiktÄ teisę, naudoja tokius Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«dus, kurie iÅ¡eina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises. Piktnaudžiavimas teise gali bÅ«ti atliekamas turint tikslÄ padaryti kitam asmeniui žalos arba neturint tokio tikslo, tačiau darant kitam žalÄ . Taigi tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, tačiau dar nepadaryta žalos, esant realiam pavojui, kad ji gali bÅ«ti padaryta ateityje, gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas prevencinis ieÅ¡kinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-801/2002).

26. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad dalis tvoros ir tujų gyvatvorės, esančių tarp ieškovei ir atsakovei S. G. priklausančių žemės sklypų, yra išardyta ir sunaikinta, taip pat nustatyta, kad tai atlikta atsakovų veiksmais. Šių aplinkybių atsakovai apeliaciniame skunde faktiškai neginčija, išskyrus tai, kad teismas nenustatė kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų, o atsakovas E. L. tokių veiksmų neatliko, be to, atsakovai teigia, kad ginčo objektai yra S. G. nuosavybė, todėl tai nelaikytina neteisėtais veiksmais ir ieškovei negalėtų būti padaryta žala.

27. Atsakovės S. G. nuosavybės teisės į ginčo objektus grindžiamos įregistruotų kadastrinių matavimų duomenimis, pagal kuriuos Å¡ie objektai yra atsakovės S. G. žemės sklype. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo tvora ir tujų gyvatvorė visÄ laikÄ iki paaiÅ¡kėjimo momento, jog Å¡ie objektai galimai yra atsakovės S. G. žemės sklype (iki UAB „Netkada“ statinio – tvoros geodezinės nuotraukos 2018 m. sausio 4 d. atlikimo), faktiÅ¡kai priklausė ieÅ¡kovei, t. y.

Å¡ie objektai buvo ieÅ¡kovės žinioje ir ji juos valdė kaip pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto gyvenamojo namo ir žemės sklypo priklausinius. TokiÄ iÅ¡vadÄ visiÅ¡kai pagrindžia pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai, o bÅ«tent: 2006 m. birželio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kuris buvo ir ieÅ¡kovės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su ankstesne savininke J. B., priedas; Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d.

įsakymu Nr. A-1930 patvirtintas detalusis planas; UAB „Geodezininkai“ parengti šio žemės sklypo kadastro duomenys. Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad tujos ir tvora pažymėti būtent ieškovei priklausančiame žemės sklype, o šio žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyti saugotini želdiniai – tujų žalia siena, kurie įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre, tai atžymėta specialiu įrašu apie saugotinus želdinius ir UAB „Geodezininkai“ 2006 m. birželio 6 d.

žemės sklypo plane. Tuo tarpu atsakovės S. G. žemės sklypo planuose ir registravimo duomenyse želdiniai – tujų gyvatvorė neužfiksuota.

28. Aplinkybę, kad ankstesnė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė J. B. pardavė ieÅ¡kovei R. S. namÄ kartu su žemės sklypu, kuris buvo aptvertas tvora ir apsodintas tujomis, patvirtino ir liudytoja J. B., kuri, beje, taip pat patvirtino, kad jos vyras 1997-1998 metais samdė įmonę, kuri pastatė tvorÄ ir pasodino tujas, t. y. Å¡ie objektai faktiÅ¡kai sukurti prieÅ¡ 20 metų. Tokius liudytojos J. B. parodymus patvirtina ir byloje pateiktas ankstesnių tuo metu buvusio vieno sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių (R. B., J. B. ir A. L.) 2003 m. gruodžio 11 d. susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, iÅ¡ kurio akivaizdžiai matyti, kad tujos nurodytos J. B. naudojamoje sklypo dalyje, Å¡is susitarimas buvo įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė S. G. 2018 m. rugsėjo 17 d. prašyme dėl informacijos pateikimo, adresuotame Kauno miesto savivaldybės administracijai, yra nurodžiusi, kad ji tvoros nestatė ir gyvatvorės nesodino, todėl jai neaišku, kam ši tvora nuosavybės teise priklauso, tai reiškia, kad ji šio turto nesukūrė, o įrodymų, kad tai būtų buvusi ankstesnės S. G. žemės sklypo savininkės – A. L., nuosavybė, byloje taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovės S. G. pozicija bylos nagrinėjimo metu dėl tvoros ir tujų priklausomybės nebuvo nuosekli (pripažino, kad tvoros nestatė ir tujų nesodino, tačiau šiuos objektus pašalino kaip savo nuosavybę, t. y. kaip savo žemės sklypo priklausinius). Pirmosios instancijos teismas visų byloje pateiktų įrodymų visumos vertinimo aspektu pagrįstai atmetė atsakovės A. L. 2019 m. rugsėjo 20 d. pateiktus raštus, kuriuose nurodyta, kad A.

L. per P. L. sumokėjo S. M., kaip namo ir tvoros statybos darbus atlikusiam asmeniui, 2 000 JAV dolerių.

30. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nustatant kiemo statinių nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ svarbu atsižvelgti į jų funkcinius ypatumus. Kiemo statiniai pagal savo funkcinę paskirtį paprastai skirti tinkamai gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų eksploatacijai užtikrinti, kitiems gyventojų poreikiams patenkinti, todėl turi ne pagrindinio, bet Å¡iam tarnaujančio antraeilio daikto statusÄ (CK 4.13 straipsnis). Kita vertus, tokios prezumpcijos įstatyme nenustatyta, todėl kiekvienu atveju antraeilio daikto statusÄ patvirtinančios aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos.

Ä®statymas pagrindinį daiktÄ ir jo priklausinį sieja ne su jų fizinėmis savybėmis (buvimu greta vienas kito ir pan.), o su jų bendra Å«kine paskirtimi, tarnavimu vienas kitam, t. y. teisinę reikÅ¡mę sprendžiant, ar vienas daiktas vertintinas kaip kito priklausinys, turi Å¡ių daiktų funkcinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta 3K-3-561/2004; kt.). Nustačius, kad daiktas neturi savarankiÅ¡ko daikto statuso, o yra kito daikto priklausinys ar kitaip susijęs su pagrindiniu daiktu, taikytina CK 4.14 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

Taigi nuosavybės teisė į tokį daiktÄ pripažintina pagrindinio daikto savininkui.

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai. Nepaneigus Å¡ios prezumpcijos ir neįrodžius nuosavybės teisės į kiemo statinius atsiradimo pagrindo, pagal Å¡iÄ normÄ statiniai pripažintini žemės sklypo priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012).

32. Taigi nurodyti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tujų gyvatvorė ir tvora, kaip ieškovės nuosavybės teisėmis įgyto žemės sklypo priklausinys (CK 4.19 straipsnis), skirtas atsiriboti nuo greta esančio sklypo, yra jos nuosavybė. Šie nuosavybės teisės objektai buvo sukurti ankstesniam sklypo savininkui juos pagaminant (CK 4.47 straipsnio 4 punktas) ir perėjo ieškovei, kaip nupirkto namo ir žemės sklypo priklausinys. Nors tvora, kaip statinys, nėra įregistruota, tačiau tai nepaneigia jos priklausymo ieškovei ir jos turimos vertės. Todėl atmestini atsakovės S. G. atsikirtimai, kad tujų gyvatvorė ir ginčo tvora yra jos valdomo žemės sklypo priklausinys, nes yra jos žemės sklype, kadangi nebuvo įrodyta, kad ji arba ankstesnė jos sklypo savininkė savo lėšomis ir darbu būtų sukūrusi šiuos nuosavybės teisės objektus ar perėmusi iš ankstesnio savininko.

33. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.46 straipsnio 1 dalį savininkai, kurių žemės sklypai atskirti tvora, medžiais, krūmais, siena ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, tarnaujančiais abiem sklypams ir esančiais ant sklypų ribos, turi teisę bendrai naudotis minėtais objektais, jeigu negalima nustatyti, kad šie objektai priklauso vienam konkrečiam savininkui. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ginčo objektai (tvora, gyvatvorė) priklauso ieškovei, todėl tai nėra ir negali būti atsakovės S. G. žemės sklypo priklausinys.

34. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017 jau yra nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog visa tvora apie atsakovės žemės sklypÄ yra jos gyvenamojo namo priklausinys. Tačiau nurodytoje byloje buvo nagrinėtas ginčas pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovams S. G. ir P. L. dėl nuosavybės teisių gynimo, ieÅ¡kovui praÅ¡ant nugriauti jo sklype esančiÄ ir atsakovei priklausančiÄ tvorÄ .

Ir nors šioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta nagrinėjamos bylos ieškovė R. S., tačiau atsakovų nurodytas faktas, net jei jį ir būtų nustatęs pirmosios instancijos teismas, neturėtų prejudicinės reikšmės, nes skirtingas nurodytų bylų nagrinėjimo dalykas. Civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017 ginčo dalyku buvo tvora, esanti tarp atsakovės S. G. ir A. M. žemės sklypų, o nagrinėjamos bylos dalykas – tvora ir tujų gyvatvorė, esanti tarp atsakovės S. G. ir ieškovės R.

S. žemės sklypų. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriuo rėmėsi Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017, yra nustatyta, jog didžioji dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (atsakovų sklypas), aptverta vieninga tvora (tvora su mūro kapitaliniais pamatais ir stulpais), o toje vietoje, kur ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini), yra kitokia tvora, t. y. ne tvora su mūro kapitaliniais pamatais ir stulpais, o tujų gyvatvorė.

Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tvora juosianti atsakovės žemės sklypÄ yra jos gyvenamojo namo priklausinys turi prejudicinę reikÅ¡mę tik nagrinėto ginčo apimtyje, t. y. tik dėl tvoros dalies tarp atsakovės S. G. ir A. M. sklypų, nes tik tai buvo bylos nagrinėjimo dalykas.

35. Nustačius, kad tvora ir tujų gyvatvorė yra ieškovės R. S. nuosavybė, taip pat tai, kad dalis šių objektų atsakovų veiksmais yra sunaikinta, yra pagrindas spręsti, jog kyla grėsmė, kad ir likusi tvoros ir tujų dalis gali būti sunaikinti, o tai reiškia, kad kyla grėsmė ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams.

36. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovai, sunaikindami dalį ieÅ¡kovės tvoros ir tujų gyvatvorės, Å¡ių elgesio taisyklių nesilaikė, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovės S. G. 2018 m. birželio 27 d. pretenzija ieÅ¡kovei dėl tvoros nugriovimo patvirtina, jog atsakovė žinojo, kad tvoros ji nestatė, todėl net ir laikydama ginčo objektus savo žemės sklypo priklausiniu, savo teises į žemės sklypÄ privalėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipdamasi į teismÄ , o ne piktnaudžiaudama turima teise (CK 1.137, 1.138 straipsniai).

Atsakovų neteisėtus veiksmus patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo duomenys, tiek byloje apklaustų liudytojų A. M., N. S., G. M. parodymai. Kadangi giminystės ryšiais su ieškove yra susijęs tik liudytojas N. S. (sūnus), ginčo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad byloje nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų neteisėtus veiksmus. Byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama tai nustatyti.

37. Atsakovų veiksmai įspėjant ieÅ¡kovę dėl tvoros iÅ¡ardymo, organizuojant darbus, naikinant tujas, griaunant tvorÄ , laikytini bendrais veiksmais siekiant ieÅ¡kovei padaryti žalos, todėl nėra bÅ«tinybės nustatyti atskirus kiekvieno atsakovo veiksmus, ypač kai ginčo atveju nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.

38. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nustatytų atsakovo E. L. neteisėtų veiksmų, todėl šių argumentų nekartoja.

39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme 40. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad, netenkinus ieÅ¡kinio (arba jį tenkinus iÅ¡ dalies), ieÅ¡kovė nebetenka teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ (arba jos turėtų bÅ«ti mažinamos patenkinamų reikalavimų dydžiui), todėl turi bÅ«ti panaikintas 2019 m. spalio 22 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

41. Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (palikus jį nepakeistÄ ), o atsakovams apeliaciniame skunde neginčijant ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. papildomÄ sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovų apeliacinį skundÄ atmetus, jiems bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

44. IeÅ¡kovė R. S. turėjo 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų (apeliantų). IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dydžio (1,3 x 1 289), o jos turėtas iÅ¡laidas patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai – mokėjimo nurodymas, sÄ skaita už teisines paslaugas. Todėl apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovei R. S. priteistina iÅ¡ kiekvieno atsakovo (A. L., P. L., S. G. ir E. L.) po 100 Eur iÅ¡laidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir 2019 m. spalio 22 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Priteisti ieÅ¡kovei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur iÅ¡laidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia Indreikienė Virginija Lozoraitytė Albina Rimdeikaitė