3496d85b-824d-4e41-a57e-802a558cba97 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-4014-392/2017Vieningas proceso Nr. 2-55-3-00770-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.5.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu 2017 m. rugsėjo 19 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė RÅ«ta MorkÅ«naitė, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui J. S., atsakovo atstovui E. T. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal R. B. ieÅ¡kinį AB „Lietuvos draudimas dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo                          n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė priteisti ieÅ¡kovui R. B. iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 79 513 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Nurodė, kad 2016-04-10 ieÅ¡kovas R. B. su draudimo bendrove AB „Lietuvos draudimas“ sudarė BÅ«sto draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdrausti 2007 m. statybos mÅ«rinis gyvenamasis namas (draudimo suma 185 000 Eur) ir 2009 m. statybos mÅ«rinis Å«kinis pastatas (draudimo suma 163 000 Eur), esantys (duomenys neskelbtini). Pastatai buvo apdrausti standartiniu pastatų draudimo variantu, draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų.

Turto draudimas nuo kitų rizikų. Draudimo laikotarpis nuo 2016-05-07 iki 2017-05-06 d. Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01). Prieš sudarant draudimo sutartį, draudimo bendrovės atstovai buvo atvykę apžiūrėti planuojamų drausti pastatų, juos apžiūrėjo, fotografavo (3 priedas), jokių papildomų anketų ar klausimynų užpildyti neprašė bei neprašė pateikti ūkinio pastato statybos ir/ar nuosavybės dokumentų. 2016-07-11 buvo smarki audra, kurios metu sugriuvo ūkinis pastatas.

Draudikas užvedė žalos bylÄ Nr. 1737936. Ä® įvykio vietÄ buvo atvykę ekspertai – UAB „Statybos procesų valdymas“, surašė 2016-09-01 Pastato griÅ«ties priežasties nustatymo tyrimo ataskaitÄ Nr. 2016-09-01-1.2016-09-28 draudikas priėmė sprendimÄ Ä¯vykį laikyti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo iÅ¡mokos. Sprendime nurodė tokias aplinkybes: 2008-11-25 įvykis, kurio metu vakarinė pastato siena praktiÅ¡kai buvo nugriauta iki pamato, jungtis su pietine Å¡onine siena nutraukta, iÅ¡likusi sienos dalis – deformuota bei pažeista jos jungtis su Å¡onine Å¡iaurine siena;

Atstatant nugriautÄ sienos dalį, jos jungtys su Å¡oninėmis sienomis buvo įrengtos nepakankamai, kad užtikrintų pastato standumÄ ir stabilumÄ , taip pat visu pastato perimetru nebuvo įrengtas iÅ¡tisinis monolitinis gelžbetoninis žiedas, kuris užtikrina bendrÄ pastato pastovumÄ ; Meteorologinės sÄ lygos. 2016-07-11 (duomenys neskelbtini), pasireiÅ¡kė pavojingas meteorologinis reiÅ¡kinys Å¡kvalas, lygimas kruÅ¡os ir vyraujančio vėjo; Kiti netinkami konstrukciniai sprendiniai: pastato cokolinė dalis įrengta per žema, vietomis sutampa su grunto lygiu, pastate nebuvo įrengta ventiliacija – tai didino mÅ«ro įmirkį tuo sumažindama jo stiprį;

Netinkama statybos darbų kokybė – nekokybiÅ¡kas mÅ«ras; Netinkamos eksploatacinės sÄ lygos: mÅ«ro dalis ties cokoliu vietomis pažeista mechaniÅ¡kai, ties cokoliu buvo sandėliuojamos atliekos, dėl Å¡ių priežasčių mažėjo mÅ«ro stipris. Tokį savo sprendimÄ draudikas grindė draudimo taisyklių A. II. 6.1.2. p., A. IV. 4.3.3, 4.17 p. Draudimo įstatymo 98 str. 7 d. numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Susipažinus su Tyrimo ataskaitos turiniu bei jos išvadomis, matyti, kad nei vienas iš nustatytų ūkinio pastato statybos reikalavimų pažeidimų neturėjo įtakos pastato griūčiai. Tyrimo ataskaitos išvadų 4 ir 5 punktuose teigiama, kad pastato griūčiai įtakos turėjo dvi aplinkybės:

a) po 2008 m. Ūkiniame pastate iÅ¡verstos sienos, „didelė tikimybė, kad atstatant nugriautÄ sienos dalį, nugriautos ir Å¡iaurinės sienos jungtis buvo įrengta nepakankamai, kad užtikrintų pastatų standumÄ ir stabilumÄ . Kadangi vakarinės galinės sienos jungtys su Å¡oninėmis sienomis dėl mechaninio poveikio buvo pažeistos ir jokių kitų ryÅ¡ių, kurie užtikrintų standumÄ ir stabilumÄ , galinė siena neturėjo, todėl siena tapo nesuvaržyta (stovinti laisvai)“; b) 2016-07-11 (duomenys neskelbtini), pasireiÅ¡kė pavojingas meteorologinis reiÅ¡kinys – Å¡kvalas, lydimas kruÅ¡os ir vyraujančio vakarų vėjo, tačiau iÅ¡ tyrimo metu gautos informacijos realaus vėjo greičio nustatyti neįmanoma.

Tačiau akivaizdu, kad be pavojingo meteorologinio reiÅ¡kinio – Å¡kvalo - Ūkinis pastatas nebÅ«tų sugriuvęs, todėl laikytina, kad bÅ«tent Å¡kvalas buvo pagrindinė Å«kinio pastato sugriuvimo priežastis. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina 2016-12-02 Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, jog iki 2016-07-11 Å¡kvalo, sugriovusio Ūkinį pastatÄ , Ūkinis pastatas (po 2008 m. atstatymo) per 8 metus net 65 kartus (65 dienas) atlaikė nesugriuvęs vėjo apkrovas, didesnes negu 18 m/s (toks vėjo greitis buvo fiksuotas 2016-07-11 d. artimiausioje Lazdijų meteorologijos stotyje).

Akivaizdu, kad jeigu pagrindine Å«kinio pastato sugriuvimo priežastimi bÅ«tų netinkamas jo sienos atstatymas 2008 m., tai pastatas jau seniausiai bÅ«tų sugriuvęs. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2016-07-10...12 dienų informaciniuose praneÅ¡imuose nurodoma, kad minėtomis dienomis Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Å alčininkų, Trakų, Ignalinos, KaiÅ¡iadorių, Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybėse buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.Draudikas AB „Lietuvos draudimas“ taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai savo 2016-09-28 sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžia Draudimo taisyklių A.

II. 6.1.2. p., numatančiu, jog „Pagal Å¡ias taisykles nedraudžiami pastatai, pastatyti savavaliÅ¡kai, negavus statybos leidimo ir be suderinto statybos projekto, kaip to reikalauja įstatymai“. Draudiko teigimu, be statybos leidimo, savavaliÅ¡kai pastatytas Å«kinis pastatas apskritai negalėjo bÅ«ti draudžiamu objektu. Tačiau tokia aplinkybe draudikas remiasi nepagrįstai. Visų pirma, jeigu Å«kinis pastatas, kaip teigia draudikas, negalėjo bÅ«ti draudimo objektu, tai draudikas apskirtai turėjo atsisakyti su ieÅ¡kovu sudaryti draudimo sutartį ir imti draudimo įmokas už draudiminę apsaugÄ .

Tačiau draudikas to nepadarė, prieÅ¡ingai, jis, vadovaudamasis CK 6.994 str., prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį buvo nuvykęs apžiÅ«rėti draudžiamojo turto, darė jo fotografijas.Draudikas taip pat nepagrįstai savo 2016-09-28 sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžia Draudimo taisyklių A. IV. 4.3.3 p., numatančiu, kad papildomai prie neatlyginamų nuostolių, įvardytų Taisyklių A. IV dalies 1 punkte, draudimo iÅ¡moka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudžiamieji įvykiai): 4.3. apdrausto turto konstrukcijų suirimo, irimo, kritimo, skilimo ar kitų apdrausto turto defektų dėl: 4.3.3. projektavimo / statybos klaidų ir broko.

Remiantis Å¡ia draudimo taisyklių nuostata, draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tik tuo atveju, jeigu projektavimo/statybos klaidos ir brokas yra pagrindinė žalos atsiradimo priežastimi. Nagrinėjamu atveju tyrimo ataskaitos 1.1 – 3.2 iÅ¡vadose nurodyta, jog netinkami konstrukciniai sprendimai, darbų kokybė ar eksploatacinės sÄ lygos neturėjo įtakos pastato griūčiai, t. y. žalos atsiradimui. Draudiko 2016-09-28 sprendime nurodytas taisyklių 4.17 p., numatantis, kad „Papildomai prie neatlyginamų nuostolių, įvardytų Taisyklių A.

IV dalies 1 punkte, draudimo iÅ¡moka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudžiamieji įvykiai): bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, Å¡iose Taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardytų kaip draudžiamieji įvykiai (Å¡is punktas negalioja Taisyklių A. IV dalies 1.12 rizikai), nagrinėjamu atveju apskritai netaikytinas, kadangi nebuvo nustatyta, jog Å«kinio pastato griÅ«tis ir iÅ¡ to kylanti žala, bÅ«tų sÄ lygota kokių nors kitų įvykių ar priežasčių, Å¡iose Taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardytų kaip draudžiamieji įvykiai.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 2016-07-11 užfiksuota Å«kinio pastato žala – dalis pastato sugriuvo. Draudikas nusprendė įvykio administravimo veiksmams pasitelkti nepriklausomus ekspertus – UAB „Statybų procesų valdymas“, kurioje dirba sertifikuoti ekspertai. Jie pateikė ataskaitÄ Nr. 2016-0-01-1 , kurioje nustatė pastato atitikimÄ STR reikalavimams (ar pastato statybos metu buvo iÅ¡laikyti visi reikalavimai, ar nėra pažeidimų, kurie galėjo bÅ«ti įvykio priežastimi), statinio statybinę vertę, atstatymo į buvusiÄ padėtį vertę, taip pat įvykio priežastis.

Draudikas priėmė sprendimÄ atisakyti atlyginti nuostolius, pagal (1) Taisyklių A II dalies 6.1.2 p., (2) A IV dalies 4.3.3 punktÄ , ir (3) A IV dalies 4.17 punktÄ .Draudiko sprendimÄ atsisakyti atlyginti nuostolius lėmė net trys savarankiÅ¡ki atsisakymo pagrindai. Pagal Taisyklių A II dalies „Nedraudžiami objektai“ skyriaus 6.1.2 punktÄ , nėra draudžiami, pastatai, pastatyti savavaliÅ¡kai, negavus statybos leidimo ir be suderinto statybos projekto, kaip to reikalauja įstatymai. Ginčo pastatas pastatytas neturint tam reikalingų leidimų ir projektų.

Ieškovas nepateikė:

1) statybÄ leidžiančio leidimo, 2) rekonstrukcijÄ leidžiančio leidimo (po 2008 metų įvykio), 3) statybos užbaigimo akto, taip pat 4) statybos pabaigÄ patvirtinančios deklaracijos bei 5) visų kitų privalomų dokumentų, reikalingų 1-4 punktuose nurodytų dokumentų gavimui. Draudimo bendrovė neprivalo sudarant sutartį įvertinti ar pastatas buvo statomas laikantis statybos techninio reglamento, ar pastato savininkas statybÄ vykdė laikantis patvirtinto statybos projekto, kaip to reikalauja statybos darbų ar užbaigto statyti pastato eksploatacijos saugumas.

Draudikas konstatuoja, kad jam nebuvo žinoma tai, jog pastatas statytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pastato registracija NTR ir pastato statymas be projekto bei leidimo yra du visiÅ¡kai skirtingi faktoriai. Pirmuoju atveju, draudikas prisiima rizikÄ , net neįregistravus pastatų, paprastai tai yra laikotarpiai iki registravimo ir tai nėra kliÅ«tis, sudaryti draudimo sutartį bei prisiimti įvykio atsitikimo rizikÄ (apdrausti turtÄ ). Tačiau draudikas neprisiima rizikos, jei pastatas yra pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų: neturint projekto ir (ar) leidimo.Pagal taisyklių A IV dalies 4.3.3. punktÄ , nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kuris kilo dėl projektavimo / statybos klaidų ir broko.

Pagal nepriklausomų ekspertų iÅ¡vadas, minėtas punktas pritaikytas pagrįstai. Ekspertai nurodo, kad: pastatas turėjo plyÅ¡ius, pastato stogas skėtėsi, nekokybiÅ¡kai įrengtos atraminės sijos, stogo sijos įrengtos asimetriÅ¡kai, dėl ko stogo svorio pasiskirstymas buvo netinkamas. Dar daugiau, statant / rekonstruojant pastatÄ , buvo naudotos netinkamos priemonės bei medžiagos, dėl kurių priežasčių net nebuvo tinkamo sukibo pastato sienoje tarp atskirų blokelių. Negana to, pastato savininkas, ieÅ¡kovas, matė tuos pažeidimus ir nesiėmė laiku tinkamų priemonių, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti, o pastatas bÅ«tų stabilesnis. Kaip nurodoma ataskaitoje, matydamas didėjančias pastato deformacijas, pastato eksploatuotojas, pariÅ¡o stogÄ medžiagine virve, siekdamas iÅ¡lyginti stogo simetrijÄ bei tolygiai paskirstyti stogo svorį (jėgÄ , spaudžiančiÄ sienas).

Ekspertai nurodo, kad bÅ«tent dėl skėtimo jėgos, pastato galinėje rytinėje sienoje yra susiformavę plyÅ¡iai, dėl Å¡ių deformacinių plyÅ¡ių, galinė rytinė siena praradusi ryÅ¡ius su Å¡oninėmis sienomis. Taigi visas pastatas nebuvo stabilus, net nebuvo vientiso objekto charakteristinių savybių. Todėl atmestini, kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, ieÅ¡kovo argumentai, kad pastato bÅ«klė buvo tinkama, o tai neturėjo įtakos pastato griūčiai. VienÄ kartÄ pastatas jau buvo griuvęs, tikėtina, dėl to paties nekokybiÅ¡ko įrengimo bei projektavimo klaidų.

Net ir po to, turto savininkas nesiėmė priemonių, kad pastato bÅ«klė bÅ«tų pagerinta. PrieÅ¡ingai, ekspertų nuomone, po pirmosios dalies pastato griuvimo, turto bÅ«klė dar labiau pablogėjo, nekokybiÅ¡kai jį atstatant, nebuvo iÅ¡laikytas pastato stabilumas ir vientisumas, kas ir lėmė pakartotinę pastato griÅ«tį. Visos Å¡ios aplinkybės turėjo tiesioginę įtakÄ pastato bÅ«klei ir jo griuvimui (įvykio kilimui). Ekspertų iÅ¡vados paaiÅ¡kina ieÅ¡kovo keliamÄ klausimÄ , kodėl anksčiau minėtas pastatas net ir vėjuotomis dienomis nesugriuvo, o dabar sugriuvo.

Matyti, kad laikui bėgant, dėl blokų projektavimo ir statybos sprendinių, pastato bÅ«klė tik blogėjo, o jo patvarumo (stabilumo) savybės mažėjo. Dėl netinkamų sprendinių, pastate didėjo plyÅ¡iai, keitėsi stogo jėgos pasiskirstymas. Ekspertų nuomone, didelė tikimybė, kad atstatant nugriautÄ sienos dalį, nugriautos Å¡iaurinės sienos jungtis buvo įrengta nepakankamai, kad užtikrintų pastato standumÄ ir stabilumÄ . Ekspertai nurodo, kad rytinė pastato siena dėl konstrukcinių sprendinių, o vakarinė siena dėl 2008-11-25 įvykusio mechaninio pažeidimo, tapo nestabilios.

Teismo ekspertai įvardija priežastį: esant vėjui tiesiai į vakarinės sienos plokÅ¡tumÄ , siena nugriuvo; Nugriuvus pastato galinei sienai, vėjo apkrovos kryptis sutapo su viduje susidariusio virÅ¡slėgio kryptimi; bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties buvo nukeltas stogas ir nugriuvo pastato dalis Å¡oninių sienų (ataskaitos 28 psl). Ataskaitos 34-35 puslapiuose ekspertai nurodo net 7 priežastis, lėmusias įvykio kilimÄ . Visi aukščiau apraÅ¡yti projekto ir statybos defektai yra įtraukti į šį sÄ raÅ¡Ä , nulėmusį pastato griÅ«tį.

Ir nors vertinant pavienius pažeidimus jie nelemtų pastato griūties (žr. ataskaitos 32-33 psl.), tačiau bendras jų kompleksas turėjo tiesioginės įtakos pastato nestabilumui.Taisyklių A IV dalies 4.17 punkte numatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikytina žala, kilusi dėl bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardytų kaip draudžiamieji įvykiai (šis punktas negalioja taisyklių A IV dalies 1.12 rizikai). Sudaryta draudimo sutartimi nebuvo drausta projektuotojo atsakomybė (jei žala įvyksta dėl netinkamo projekto), rangovo atsakomybė (jei žala įvyksta dėl netinkamų statybos darbuotojų veiksmų) ar pan.

Ä®vykęs įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimo, o žalos kilimÄ lėmė ne oro sÄ lygos, o netinkama pastato bÅ«klė.Pagal sudarytÄ ataskaitos sÄ matÄ , tiesioginės iÅ¡laidos sudaro 44.768,32. Tokia iÅ¡laidų suma yra apskaičiuota ekspertų, įvertinus, jei pastatas bÅ«tų atstatomas į techninius parametrus atitinkančiÄ bÅ«klę. Tačiau draudimo sutartimi, buvo susitarta, jog nuostoliai draudžiant „atkÅ«rimo verte“ yra tie, kurie bus pastatÄ atstatant į tokiÄ pat bÅ«klę, koks jis buvo.

Turint omenyje, kad pastato bÅ«klė iki įvykio buvo kritiÅ¡ka, pastatas buvo įrengtas pigiai ir nekokybiÅ¡kai, akivaizdu, kad visa pastato vertė net nesiekia 44.768,32 Eur. Vertinant iÅ¡laidas, kurios reikalingos pastato atstatymui į iki įvykio buvusiÄ padėtį, Å¡i suma pagal atsakovo skaičiavimus, bÅ«tų apie 30 procentų mažesnė. Be to, nuostolio dydis kelis kart mažesnis už 44.768,32 Eur yra ir dėl to, kad po 2008 metų panaÅ¡aus įvykio masto, ieÅ¡kovas pastatÄ atstatė vos už 1.630,78 Eur.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad 2016-04-10 ieškovas R. B. su draudimo bendrove AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Būsto draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdrausti 2007 m. statybos mūrinis gyvenamasis namas (draudimo suma 185 000 Eur) ir 2009 m. statybos mūrinis ūkinis pastatas (draudimo suma 163 000 Eur), esantys (duomenys neskelbtini). Pastatai buvo apdrausti standartiniu pastatų draudimo variantu atkūrimo verte, draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, draudimo laikotarpis nuo 2016-05-07 iki 2017-05-06 d.

Draudimo taisyklės – BÅ«sto draudimo taisyklių Nr. 067 (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01). 2016-07-11 kilusios audros metu sugriuvo ieÅ¡kovo Å«kinis pastatas. Apie įvykusį įvykį ir padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas 2016-07-12 pranešė draudikui. Draudikas užvedė žalos bylÄ Nr. 1737936 ir ėmėsi tirti įvykusio įvykio aplinkybes. Ä® įvykio vietÄ atsiųsti draudiko pasamdyti statybos ekspertai – UAB „Statybos procesų valdymas“ surašė 2016-09-01 Pastato griÅ«ties priežasties nustatymo tyrimo ataskaitÄ Nr. 2016-09-01-1, kurioje nustatė (i) pastato atitikimÄ STR reikalavimams (ar pastato statybos metu buvo iÅ¡laikyti visi reikalavimai, ar nėra pažeidimų, kurie galėjo bÅ«ti įvykio priežastimi), (ii) statinio statybinę vertę, (iii) atstatymo į buvusiÄ padėtį vertę, (iv) įvykio priežastis.

Draudikas priėmė sprendimÄ atisakyti atlyginti nuostolius, pagal (1) Taisyklių A II dalies 6.1.2 p., (2) A IV dalies 4.3.3 punktÄ , ir (3) A IV dalies 4.17 punktÄ .Atsakovas teigia, kad pagal Taisyklių A II dalies „Nedraudžiami objektai“ skyriaus 6.1.2 punktÄ , nėra draudžiami, pastatai, pastatyti savavaliÅ¡kai, negavus statybos leidimo ir be suderinto statybos projekto. Ginčo pastatas pastatytas neturint tam reikalingų leidimų ir projektų. Pažymėjo, kad draudimo bendrovė neprivalo sudarant sutartį įvertinti ar pastatas buvo statomas laikantis statybos techninio reglamento, ar pastato savininkas statybÄ vykdė laikantis patvirtinto statybos projekto, kaip to reikalauja statybos darbų ar užbaigto statyti pastato eksploatacijos saugumas.

Draudikui nebuvo žinoma tai, jog pastatas statytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas tokiÄ atsakovo pozicijÄ vertina kritiÅ¡kai. Nors draudimo taisyklėse ir yra pasakyta, kad nėra draudžiami, pastatai, pastatyti savavaliÅ¡kai, negavus statybos leidimo ir be suderinto statybos projekto, tačiau atsakovas draudimo sutartį sudarė, pastatÄ apdraudė, sutarties dalies iki atsitinkant įvykiui neginčijo, įmokų negrÄ Å¾ino todėl privalo taikyti draudiminę apsaugÄ , jei nėra kitų kliūčių draudimo iÅ¡mokai mokėti.

Jei Å«kinis pastatas negalėjo bÅ«ti draudimo objektu, tai draudikas turėjo atsisakyti su ieÅ¡kovu sudaryti draudimo sutartį ir imti draudimo įmokas už draudiminę apsaugÄ . Draudikas, vadovaudamasis CK 6.994 str., prieÅ¡ sudarydamas sutartį buvo nuvykęs apžiÅ«rėti draudžiamojo turto, darė jo fotografijas tiek iÅ¡ iÅ¡orės, tiek iÅ¡ vidaus. Be to, draudikas matė, kad Å«kinis pastatas, nors senai yra baigtas ir eilę metų naudojamas pagal paskirtį, nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nes jo unikalus numeris nėra įraÅ¡ytas jokiuose draudimo dokumentuose, todėl neabejotinai turėjo pasidomėti ar tai nėra savavaliÅ¡ka statyba, ar yra parengtas projektas, iÅ¡duotas statybos leidimas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad ne ieÅ¡kovas, o atsakovas nesilaikė / pažeidė Taisyklių 6.1.2 punktÄ . Pažymėtina, kad apie tai, jog atsakovui buvo žinoma Å«kinio pastato bÅ«klė ir didesnė jo griuvimo rizika lyginant su gyvenamuoju namu patvirtina ir draudimo liudijime esanti informacija, jog gyvenamojo namo draudimo suma 185 000, draudimo įmoka 65,24 Eur, tuo tarpu Å«kinio pastato draudimo suma mažesnė - 163 000 Eur, o įmoka beveik du kartus didesnė - 111,73 Eur. Be to, pastato konstrukcijos yra atviros, matyti visi jo mediniai elementai, gegnės, statramsčiai, blokeliai ir mÅ«rijimo siÅ«lės, bei kita.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui buvo žinoma absoliuti dauguma jo nurodomų statinio trÅ«kumų tokių kaip sienų plyÅ¡iai, medinių stogo konstrukcijų papildomas tvirtinimas nuo skėtimosi, gelžbetoninio žiedo nebuvimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, draudikas po draudiminio įvykio atsiradimo neturi teisės remdamasis draudimo taisyklių A. II. 6.1.2. p. aplamai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas taip pat nurodo, kad pagal taisyklių A IV dalies 4.3.3. punktÄ , nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kuris kilo dėl projektavimo / statybos klaidų ir broko.

Taisyklių A IV dalies 4.17 punkte numatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikytina žala, kilusi dėl bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, Å¡iose taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardytų kaip draudžiamieji įvykiai. Sudaryta draudimo sutartimi nebuvo drausta projektuotojo atsakomybė (jei žala įvyksta dėl netinkamo projekto), rangovo atsakomybė (jei žala įvyksta dėl netinkamų statybos darbuotojų veiksmų) ar pan. Ä®vykęs įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimo, o žalos kilimÄ lėmė ne oro sÄ lygos, o netinkama pastato bÅ«klė.

Tokia atsakovo pozicija yra pagrįsta tik iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovo pateiktoje, jo užsakymu atliktoje, Pastato griÅ«ties priežasties nustatymo tyrimo ataskaitos iÅ¡vadose (51-53 lapas) nurodyta, kad dalis pastato konstrukcinių sprendimų ir dalies statybos darbų kokybė buvo netinkami ir tai turėjo įtakos pažaidų mastui griÅ«ties metu. Veiksniais, be meteorologinių sÄ lygų - Å¡kvalo, lydimo kruÅ¡os ir vyraujančio vakarų vėjo, nulėmusiais statinio griÅ«tį ir mastÄ nurodyta: 1)             2008 metų lapkričio 25 d.

įvykis, kurio metu vakarinė pastato siena praktiškai buvo nugriauta iki pamato, jungtis su pietine šonine siena nutraukta, išlikusi sienos dalis - deformuota bei pažeista jos jungtis su šonine šiaurine siena;

2) Atstatant nugriautÄ sienos dalį, jos jungtys su Å¡oninėmis sienomis buvo įrengtos nepakankamai, kad užtikrintų pastato standumÄ ir stabilumÄ , taip pat visu pastato perimetru nebuvo įrengtas iÅ¡tisinis monolitinis gelžbetoninis žiedas, kuris užtikrina bendrÄ pastato pastovumÄ ;

3) Stogo konstrukcijos skėtimo poveikiai sudarė palankias sÄ lygas galinių sienų atskilimui nuo Å¡oninių pastato sienų, taip sumažėjo galinės sienos pastovumas ir atitinkamai laikomoji galia;

4) Kiti netinkami konstrukciniai sprendiniai: mažo aukščio pastato cokolinė dalis, vietomis sutampanti su grunto lygiu, pastate nebuvo įrengta ventiliacija - visa tai didino mūro įmirkį ir mažino mūro stiprį.

5) Statybos darbų kokybė - nekokybiÅ¡kas mÅ«ras - netinkama mÅ«ro gaminių sÄ ryÅ¡a;

6) Naudojimo sÄ lygos: mÅ«ro dalis ties cokoliu vietomis pažeista mechaniÅ¡kai, ties cokoliu buvo sandėliuojamos atliekos, dėl Å¡ių priežasčių mažėjo mÅ«ro stipris. Tai reiÅ¡kia, kad įvykio pasekmes įtakojo ne tik meteorologinės sÄ lygos, bet ir pastato statybos inžineriniai sprendimai bei jo bÅ«klė. Vadinasi ieÅ¡kovas dalyje pats yra atsakingas už įvykį ir Å¡iÄ jo atsakomybės dalį teismas vertina penkiasdeÅ¡imčia nuoÅ¡imčių. Dėl kokių kitų įvykių ar priežasčių, taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardytų kaip draudžiamieji įvykiai, įvyko pastato griÅ«tis, atsakovas aplamai neįvardijo.Dėl draudiminės iÅ¡mokos dydžio.

Pastatas buvo apdraustas atkÅ«rimo verte. Draudimo taisyklių B III 2.2. p. pasakyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkÅ«rimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra Å¡io turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį bei nevirÅ¡ijančios to turto atkÅ«rimo vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį. Taisyklių B IV 3.3. p. sakoma, kad Jeigu JÅ«s nesutinkate atstatyti (nors tai įmanoma) ir (arba) neįrodote, kad bus atstatyti sunaikinti, sugadinti pastatai, pastatų elementai (įrenginiai), kai pastatai apdrausti atkÅ«rimo verte, draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama atsižvelgiant į pastato nusidėvėjimÄ (likutinę vertę).

Pastato nusidėvėjimas nustatomas vadovaujantis Taisyklių 1 priedu arba, pastatų nuostolio atveju, mokant tiesiogines atstatymo iÅ¡laidas (jei jos yra mažesnės nei pastatų likutinė vertė). Tiesiogines atstatymo iÅ¡laidas sudaro tiesiogiai darbams atlikti bÅ«tinų materialinių bei darbo iÅ¡teklių (statybos iÅ¡teklių), t. y. medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos bei darbo užmokesčio vertė ir kitos su darbų vykdymu tiesiogiai susijusios numatytos statybų vietos įrengimo, eksploatavimo ir valdymo iÅ¡laidos, socialinio draudimo mokesčiai. Pastato griÅ«ties priežasties nustatymo tyrimo ataskaitoje esančios sÄ matos paskutiniuose dvejuose lapuose nurodoma, kad tiesioginės iÅ¡laidos be PVM sudaro 44 884,17 eurų. PVM ieÅ¡kovui neturi bÅ«ti mokamas remiantis taisyklių B IV 5.1. p., kur pasakyta, kad Nuostolio PVM dalis mokama tik pateikus nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (sÄ skaitas-faktÅ«ras, čekius ir pan.).

Projektavimo darbai ieÅ¡kovui neturi bÅ«ti apmokami todėl, kad pastatas buvo pastatytas savavaliÅ¡kai ir nesant projekto. Atsižvelgiant į jau pasakytÄ , kad pastato bÅ«klė penkiasdeÅ¡imčia nuoÅ¡imčių lėmė įvykio pasekmes, ieÅ¡kovui priteistina pusė tiesioginių pastato atstatymo iÅ¡laidų – 22 442,08 Eur. IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus 115,85 Eur besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ieÅ¡kovui priteistina 22 326,23 Eur. Proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio sumai ieÅ¡kovui priteistina ir 502 eurai žyminio mokesčio.

IeÅ¡kinio patenkinta 31,85 proc., todėl ieÅ¡kovui taip pat priteistina 396,21 Eur (31,85 proc.) patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis LR CPK 268 - 270 str. teismas              n u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 22 326 Eur 23 ct draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017-04-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 898,21 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.                          Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Virginijus Kairevičius                         Â