349459d0-61d2-48eb-b166-e12d163469f6 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Eugenijus Antanauskas Baudž. byla Nr. 1A-226-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00079-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.8.2.; 2.1.7.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2013 m. kovo 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai D.

M.,jos atstovei advokatei Eugenijai Galatiltienei,iÅ¡teisintajam E. K.,iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos D. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo Å¡ios veikos padaryme.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. balandžio 29 d., apie 21.00 val., Klaipėdos mieste, Å¡alia buto, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bendrojo naudojimo koridoriuje, suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajai D. M. peiliu į galvÄ , sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu E. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, konstatavęs, kad neįrodytas E. K. dalyvavimas Å¡ios veikos padaryme.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir privati kaltintoja D.

M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir priteisti iÅ¡ jo 90,84 Lt turtinės bei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. D. M. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad 2012 m. balandžio 29 d., apie 21.00 val., jai paskambino į namus, adresu (duomenys neskelbtini), E. K. žmona Genutė, gyv. (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar pas jÄ namuose nėra jos vyro E. K..

Jai pasakius, kad E. K. jos namuose nėra, jo žmona G. K. pakvietė jÄ Ä¯ svečius. Ji sutiko, kartu pasikvietė ir savo mamÄ L. Å . ir abi nuvyko pas G. K. į svečius. Duris atidarė pati G. K.. Tuo metu G. K. bute buvo kaimynė I. S.. Joms begeriant degtinę, pabudo kambaryje miegojęs G. K. vyras E. K. ir pradėjo Å¡aukti bei keiktis necenzÅ«riniais žodžiais. Jo žmona Genutė ramino savo vyrÄ E. K., o Å¡is trenkė jai į galvÄ . D. M. aiÅ¡kina, jog ji iÅ¡sigandusi iÅ¡bėgo iÅ¡ K. buto į bendro naudojimo koridorių, kur E. K. pasivijo jÄ ir nieko nesakęs pakėlė rankÄ bei kirto peiliu jai į galvÄ ir jÄ sužalojo.

Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir ji buvo nuvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai buvo nustatyta diagnozė: galvos kirsta žaizda, galvos ir veido sumušimas.Apeliantės D. M. teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nepagrįstai išteisino E. K. dėl jos sužalojimo, be pagrindo konstatavęs, kad neva neįrodyta, jog E. K. dalyvavo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaryme. D. M. nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus.

Apeliantės teigimu, E. K. priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.Apeliantės teigimu, apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino ir vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Teismo nuosprendyje nėra tinkamai ir objektyviai pagrįstos teismo iÅ¡vados, t. y. kokie konkrečiai liudytojų parodymai patvirtina ar paneigia aplinkybę, jog ji – D. M. – buvo sužalota E. K.. Apeliantės teigimu, aplinkybę, jog E. K. jÄ sužalojo patvirtina jos pačios, jos motinos L.

Š. parodymai bei medicininiai duomenys, iš kurių matyti, kad ji buvo sužalota peiliu.D. M. nuomone, teismas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, rėmėsi tik kaltinamojo E. K. parodymais bei jį teisinančiais įrodymais, tačiau įrodymų reikšmė ir tarpusavio ryšys byloje liko nenustatyti.Apeliantės teigimu, teismas be pagrindo vadovavosi kaltinamojo E. K. žmonos G. K. bei jos draugės I. S. parodymais, o jos – D. M. – bei jos mamos L. Š., kuri tiesiogiai matė įvykio aplinkybes, parodymus nepagrįstai atmetė.D.

M. nurodo, kad iÅ¡ 2012-05-08 specialisto iÅ¡vados Nr. 6 801/12 (03) matyti, kad jai nustatyta muÅ¡tinė galvos žaizda kaktos kairėje pusėje galvos plaukuotoje dalyje bei poodinė kraujosrÅ«va kairiame paakyje, susiformavusi dėl minkÅ¡tųjų audinių sutinimo ir iÅ¡plitimo žemyn, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Å ioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas dėl vieno tiesioginio trauminio kontakto kietu buku daiktu į kairę kaktos–galvos plaukuotos dalies pusę.Apeliantės teigimu, ji buvo sužalota adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje E. K. suduodant smÅ«gį peiliu jai į galvÄ .

D. M. nurodo, kad ji negalėjo pabėgti, nes koridoriaus durys buvo užrakintos, jas atrakino E. K. žmona G. K., o jos draugė I. S. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ .Nukentėjusioji ir privati kaltintoja D. M. bei jos atstovė advokatė E. Galatiltienė praÅ¡o D. M. apeliacinį skundÄ tenkinti.IÅ¡teisintasis E. K. ir jo gynėjas advokatas M. RepÅ¡as praÅ¡o nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos D. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.             Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl E. K. nekaltumo.

Vien tai, kad nukentėjusioji ir privati kaltintoja D. M. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundÄ . Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra iÅ¡samios, pagrįstos neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o E. K. nekaltumÄ dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo visiÅ¡kai patvirtina bylos įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo iÅ¡vados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iÅ¡ esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantė su Å¡iomis iÅ¡vadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiÅ¡kia BPK nuostatų pažeidimo. Nukentėjusiosios D. M. teiginiai, kad teismo iÅ¡vados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.Nagrinėjamoje byloje D. M. kaltino E. K. tuo, kad jis 2012-04-29, apie 21.00 val., Å¡alia buto, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bendrojo naudojimo koridoriuje, sudavė jai smÅ«gį peiliu į galvÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad kaltinamasis E. K. dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012-04-29, apie 21.00 val., Eriko ir E. K. bute tarp E. K. ir tuo metu pas juos svečiuose buvusios nukentėjusiosios D. M. kilo konfliktas.

Tuo metu D. M. kartu su savo motina L. Å . svečiavosi pas G. K. bute, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu pas E. K. svečiavosi ir jos draugė I. S.. Jos visos kartu vartojo alkoholį. Tuo metu G. K. vyras E. K. miegojo kambaryje. Prabudęs ir pamatęs, kad pas juos namuose girtaujama, supyko ir reikalavo, kad D. M. iÅ¡eitų, nes su ja nesutarė, t. y. jų santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati nukentėjusioji D. M.. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. M. galbÅ«t kaltinime nurodytu metu patyrė sužalojimus – muÅ¡tinę galvos žaizdÄ .

Apeliantės teigimu, jÄ sužalojo E. K., smÅ«giuodamas peiliu jai į galvÄ po to, kaip po konflikto su E. K. ji iÅ¡bėgo iÅ¡ jo buto į bendro naudojimo koridorių. Tačiau, prieÅ¡ingai apeliantės tvirtinimui, tai patvirtinančių objektyvių ir neginčijamų duomenų, iÅ¡skyrus pačios nukentėjusiosios D. M. ir kaip liudytojos apklaustos jos motinos L. Å . parodymus, nagrinėjamoje byloje nėra.Apeliantės skundo argumentas, jog teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi melagingais iÅ¡teisintojo E. K. ir kaip liudytojų apklaustų pastarojo žmonos G.

K. bei jos draugės – kaimynės I. S. – parodymais, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2012-04-29 įvykio aplinkybes, pagrįstai rėmėsi nuosekliais teisme duotais išteisintojo E. K. parodymais, jog jis D. M. nesužalojo, jokio peilio ar kardo neturėjo. Įvykio metu jis miegojo savo namuose, prabudęs pamatė, kad kambaryje prie stalo sėdi ir geria degtinę jo žmona G. K., kaimynė I. S. bei D. M. su savo motina L. Š.. Jis labai supyko, todėl paprašė D.

M. ir jos motinÄ iÅ¡eiti ir negerti jo namuose alkoholinių gėrimų. Tada D. M. pagriebė ant stalo buvusį stiklainį su vandeniu ir metė į jį, po to kartu su savo motina iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario į koridorių. Jis iÅ¡ kambario niekur nebuvo išėjęs ir prieÅ¡ D. M. jokio smurto nevartojo bei jos nesužalojo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigÅ«nai ir liepė jam važiuoti kartu su jais į policijos komisariatÄ , nurodydami, kad jis galbÅ«t kardu sužalojo moterį. E. K. nuomone, D.

M. jį apkalba, nes su pastarÄ ja jis konfliktuoja dėl to, kad jis nori padėti H. M., dėl to D. M. prieÅ¡tarauja.Netikėti Å¡iais iÅ¡teisintojo E. K. parodymais nėra pagrindo. Juos visiÅ¡kai patvirtina kaip liudytojų apklaustų G. K. bei I. S. parodymai.Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklausta G. K. parodė, kad 2012-04-29, apie 21 val., ji paskambino D. M. pasiteirauti, ar nėra pas jÄ jos vyro E. K.. D. M. atsakė, kad buvo, tačiau jau iÅ¡važiavo į namus. Joms kalbantis telefonu D.

M. pasiprašė atvažiuoti į svečius, ji neprieÅ¡taravo, nors svečių ir nelaukė. D. M. pas jÄ Ä¯ namus atvažiavo apie 22 val. kartu su savo motina L. Å ., jos buvo stipriai neblaivios. D. M. praÅ¡ymu ji kartu su kaimyne nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės, kuriÄ visos kartu gėrė. Joms begeriant nuo triukÅ¡mo prabudo kambaryje ant sofos miegojęs jos vyras E. K. ir pamatęs D. M. labai supyko bei pradėjo varyti jÄ lauk. Tada D. M. čiupo nuo stalo buvusį stiklainį su vandeniu ir metė į E. K. ir iÅ¡ karto kartu su savo motina iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario į koridorių.

Jos vyras E. K. pasiliko kambaryje, t. y. D. M. nesivijo, iÅ¡ kambario į koridorių nebuvo išėjęs, jokio peilio nebuvo paėmęs ir D. M. nesužalojo. Nurodė, kad D. M. melagingai nurodė, kad E. K. sudavė smÅ«gius ir jai – G. K.. Laukinės durys paprastai yra rakinamos, tačiau tÄ vakarÄ durų niekas nerakino, nes pas jÄ svečiuose taip pat buvusi I. S. dažnai eidavo į laukÄ parÅ«kyti. Po kurio laiko buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie ieÅ¡kojo peilio, tačiau nieko nerado bei iÅ¡sivežė E. K.

į komisariatÄ .Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta I. S. davė tokius pat parodymus kaip ir G. K. bei patvirtino, kad po to, kai D. M. metė į E. K. stiklainį su vandeniu ir pabėgo, pastarasis pasiliko kambaryje ir į koridorių nebuvo išėjęs. Maždaug po 10 minučių ji išėjusi į laukÄ parÅ«kyti pamatė kieme sėdinčiÄ D. M.. Å alia buvusi jos motina pasakė, kad reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ D. M., ir ji tai padarė. Ji nematė, ar D. M. buvo sužalota, tačiau pastarosios motinos praÅ¡ymu iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ .Nors G.

K., kuri teisme buvo apklausta kaip liudytoja, buvo kaltinamojo žmona, tačiau vien dėl to netikėti jos parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad ji bÅ«tų suinteresuota neteisingai apkaltinti D. M. ar apkalbėti. Tuo labiau, kad analogiÅ¡kai įvykio aplinkybes papasakojo ir kaip liudytoja apklausta I. S.. Byloje nėra duomenų, kad D. M. ir I. S. anksčiau buvo pažįstamos ir kad pastaroji bÅ«tų suinteresuota jÄ apkalbėti bei nurodyti iÅ¡galvotas įvykio aplinkybes.Nors nukentėjusiosios apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo jos bei kaip liudytojos paklaustos jos motinos parodymais, patvirtinančiais kaltinime nurodytas aplinkybes, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje E. K. sužalojo jÄ â€“ D.

M. – peiliu, tačiau, kaip minėta, tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Pats E. K. kategoriÅ¡kai neigė sužalojęs D. M., jo parodymus patvirtino kaip liudytojos apklaustos G. K. ir I. S..Nors apeliantė D. M. tvirtina, kad aplinkybę, jog jÄ sužalojo E. K. patvirtina ir byloje pateikta specialisto iÅ¡vada, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiame nuosprendyje, byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-05-08 specialisto iÅ¡vada Nr. G 801/12(03) patvirtina tik nukentėjusiosios sužalojimo arba susižalojimo faktÄ , t. y.

Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimas D. M. padarytas vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, o tai paneigia nukentėjusiosios parodymus, kad E. K. smogė jai peilio aÅ¡menimis į galvÄ . Minėta specialisto iÅ¡vada, kad D. M. jos nurodytu laiku, t. y. 2012-04-29 buvo padaryti Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai, nekelia abejonių, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas E. K. kaltei pagrįsti, nes, prieÅ¡ingai apeliantės D. M. tvirtinimui, Å¡i specialisto iÅ¡vada nepatvirtina pastarosios parodymų, kad jÄ sužalojo bÅ«tent E. K., smogdamas peilio aÅ¡menimis jai į galvÄ .

Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu D. M. buvo labai girta, tai taipogi kelia pagrįstų abejonių dėl jos parodymų teisingumo ir objektyvumo. Beje, ji teigė, jog E. K. smogė jai kardu, o vėliau jau atsirado versija, kad tai buvo padaryta peiliu.Taigi nors byloje nustatytas D. M. sužalojimo faktas, tačiau vien tik Å¡i aplinkybė nukentėjusiosios ir kaip liudytojos apklaustos jos motinos L. Å . parodymų kontekste neleidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent E. K. sužalojo D. M.. Be pačios nukentėjusiosios D.

M. ir jos motinos jo L. Å ., kurios įvyko metu buvo neblaivios, parodymų, kitų įrodymų, patvirtinančių E. K. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , byloje nėra. Nukentėjusiosios D. M., taip pat ir jos motinos L. Å . parodymus laikyti patikimais ir nekeliančiais abejonių, kolegijos nuomone, nėra pakankamo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados apkaltinamajame nuosprendyje turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Å iuo atveju jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti D. M. ir kaip liudytojos apklaustos jos motinos L. Å . duoti parodymai negali bÅ«ti vieninteliu ir lemiamu E. K. kaltės įrodymu. Nesant pakankamai objektyvių ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis E. K. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. K. iÅ¡teisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo Å¡io nusikaltimo padaryme.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumu.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ â€“ kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, byloje pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl E. K. nekaltumo. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos D. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                        Zigmas Pocius                                                                                                                                   Aurelija Sadauskaitė