34903c50-eefa-4eee-847e-65536b7458f1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-717/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01893-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 109.; 122.2.; 122.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Č.

D. ir V. D. bei atsakovo E. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį ir sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Č. D. ir V. D. ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta, vienaÅ¡alės restitucijos taikymo ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai Č.

D. ir V. D. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2007 m. gruodžio 29 d. ieÅ¡kovų ir atsakovo sudarytÄ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį nutraukta nuo 2011 m. birželio 14 d., taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į pirkimo – pardavimo sutartimi perleistÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, priteisti iÅ¡ atsakovo 492 000 Lt palÅ«kanų ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Å alys 2012 m. sausio 4 d. sudarė taikos sutartį ir prašė teismo jÄ patvirtinti (b. l. 143).

Taikos sutartimi Å¡alys susitarė, jog Å¡alių 2007 m. gruodžio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis yra nutraukta 2011 m. birželio 14 d., atsakovas ieÅ¡kovams sumoka 492 000 Lt palÅ«kanų bei atlygina ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat Å¡alys susitarė, kad yra taikomos pirkimo – pardavimo sutarties 6 punkte nurodytos jos nutraukimo pasekmės, kuriame nustatyta, kad pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimų atsiskaityti pagal sutartį, pardavėjas įgyja teisę reikalauti, jog pirkėjas per 5 darbo dienas sumokėtų likusiÄ pinigų sumÄ bei palÅ«kanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimų per papildomÄ terminÄ , pardavėjai turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Å iuo pagrindu nutraukus sutartį, Å¡alys privalo grÄ Å¾inti viena kitai viskÄ , kÄ jos gavo pagal sutartį, iÅ¡skyrus 400 000 Lt avansÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi Å¡alių praÅ¡ymÄ patvirtinti taikos sutartį atmetė. Nutartyje nurodoma, jog teismas turi teisę netvirtinti Å¡alių taikos sutarties, kai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

Atsakovo atžvilgiu Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente 2011 m. kovo 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00091-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1891 straipsnio 1 dalį. Vienas iÅ¡ byloje pareikÅ¡to kaltinimo epizodų yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. K., pagal 2007 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovų už 6 400 000 Lt įsigijo 0,2000 ha žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius Svajonių g. 34 A Vilniuje.

Pirkėjas E. K. pardavėjams sandorio sudarymo dienÄ sumokėjo 400 000 Lt grynaisiais pinigais, dengdamas Č. D. skolinį įsipareigojimÄ bankui, grynaisiais pinigais įnešė į Č. D. sÄ skaitÄ 301 635,9 EUR ir 1870 Lt. IÅ¡ viso nurodyto turto įsigijimui atsakovas turėjo 1 443 358,44 Lt iÅ¡laidų. Siekiant užtikrinti E. K. galimÄ turto konfiskavimÄ ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos E. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtÄ :

žemės sklypÄ ir pastatÄ , esantį Svajonių g. 34 A, Vilniuje. Baudžiamojoje byloje 2011 m. gruodžio 30 d. buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Teismas konstatavo, kad Å¡alių taikos sutarties 2 punktas, kuriuo Å¡alys susitarė taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams nuosavybės teisę į žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius Svajonių g. 34 A, Vilniuje, tiesiogiai prieÅ¡tarauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties dėl E. K. nuosavybės teisių apribojimo taikymui, taip pat taikos sutartimi daroma įtaka baudžiamosios bylos nagrinėjimui.

Atsakovo teisė disponuoti paminėtais objektais buvo apribota taikos sutarties sudarymo metu, ir jis negalėjo tartis dėl nuosavybės teisių į namÄ ir žemės sklypÄ grÄ Å¾inimo laikino nuosavybės teisių apribojimo galiojimo metu. Teismas konstatavo, kad taikos sutartis prieÅ¡tarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principui, dėl to negali bÅ«ti patvirtinta. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl nagrinėjamos civilinės bylos sÄ sajumo su baudžiamÄ ja byla, jos negalima nagrinėti tol, kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla.

IeÅ¡kovai reikalauja taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ gražinti turto pardavėjams nuosavybės teisę į pirkimo – pardavimo sutarties objektus bei palikti jiems sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ E. K. sumokėtÄ avansÄ (400 000 Lt). Tačiau iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ , jeigu restitucija prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principui, vieÅ¡ajai moralei ir pan. Nagrinėjamu atveju, kai baudžiamojoje byloje tiriamas lėšų, kuriomis buvo atliekami mokėjimai už parduotus nekilnojamojo turto objektus įgijimo teisėtumas, faktai, nustatyti teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje turės tiesioginę įtakÄ nagrinėjamai civilinei bylai.

Todėl nagrinėjama civilinė byla sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla kaltinant atsakovÄ pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį. Atskirųjų skundų argumentai Apeliantai Č. D. ir V. D. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų ir atsakovo taikos sutartį patvirtinti bei civilinę bylÄ nutraukti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Å alių sudaryta prikimo – pardavimo sutartimi atsakovui buvo perleistas žemės sklypas ir pastatas, kurių vertė 6 400 000 Lt.

Atsakovas sumokėjo 400 000 Lt, o likusius 6 000 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Abu Å¡ie nekilnojamieji daiktai buvo ir yra įkeisti bankui, Å¡iuo turtu yra užtikrinamos ieÅ¡kovų prievolės bankui. Atsakovas už įsigytus daiktus pilnai neatsiskaitė. Skolinį įsipareigojimÄ bankui dengė ne atsakovas, o ieÅ¡kovas, kuris bankui iki 2011 m. lapkričio 27 d. sumokėjo 283 329,73 Lt. Kadangi atsakovas savo prievolių atsiskaityti pagal pirkimo – pardavimo sutartį nevykdė, ieÅ¡kovai, vadovaudamiesi 6 sutarties punktu, pareikalavo atsakovÄ atsiskaityti ir įspėjo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ per 30 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo, t. y. nuo 2011 m. birželio 13 d.Teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, nenurodė, jog pirmasis sutarties punktas, kuriuo Å¡alys susitarė, jog sutarties Å¡alys pripažįsta ir patvirtina, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis yra nutraukta nuo 2011 m. birželio 14 d., prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.

Todėl ieškovai, atsakovui neįvykdžius sutarties reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį.Ieškovų esminis teisių pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad ieškovai priversti iki šiol patirti didelių nuostolių mokėdami palūkanas bankui pagal būsto kreditavimo sutartį.Turto pirkimo – pardavimo sutartis iki jos nutraukimo ieškovų iniciatyva buvo galiojanti, ir jokių kitų asmenų, tarp jų ir prokuratūros, nebuvo ginčijama, prašant sutartį pripažinti negaliojančia.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas nėra pritaikęs jokių laikinų apribojimų, susijusių su sutarties sÄ lygų vykdymu.Net ir galiojant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytam atsakovo teisės disponuoti nekilnojamaisiais daiktais apribojimui, taikos sutartis galėjo bÅ«ti patvirtinta. Taikos sutartimi nėra iki galo iÅ¡sprendžiamas vienaÅ¡alės restitucijos taikymo klausimas, o tik konstatuojama, jog nutraukus sutartį turi bÅ«ti taikomos sutarties 6 punkte numatytos pasekmės.Netvirtinant Å¡alių taikos sutarties, susidarytų situacija, kai ieÅ¡kovai, realizavę galimybę apginti savo pažeistas teises nutraukdami sutartį, kuri nėra ginčijama, nėra pripažinta negaliojančia, Å¡alims nebuvo taikyti draudimai Å¡iÄ sutartį vykdyti, bei de jure esantys nekilnojamųjų daiktų savininkais, neturėtų jokios galimybės tikėtis, jog turtas bus jiems grÄ Å¾intas.Sudarydami taikos sutartį ieÅ¡kovai nesiekė ir negalėjo padaryti poveikio atsakovo baudžiamosios bylos nagrinėjimui.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad su atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais visiÅ¡kai sutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Apeliantas E. K. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti ieÅ¡kovų ir atsakovų sudarytÄ taikos sutartį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka buvo numatyti sudarant sutartį, t. y. daugiau nei prieÅ¡ trejus metus iki praneÅ¡imo apie įtarimÄ dėl neteisėto praturtėjimo bei Generalinės prokuratÅ«ros nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises į sutarties dalykÄ priėmimo.

Nusikalstamos veikos sudėtis, įtvirtinta BK 1891 straipsnyje (neteisėtas praturtėjimas), buvo kriminalizuota ir įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d., todėl teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į tai, kad teisės normos, įgalinančios pareikÅ¡ti įtarimÄ ar kaltinimÄ dėl neteisėto praturtėjimo, buvo priimtos po sutarties sudarymo.IeÅ¡kovai negali susigrÄ Å¾inti sutarties dalyko ir dėl to patiria nuostolius. Nepatvirtinus taikos sutarties, nuostoliai didės tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovui, kadangi yra skaičiuojamos metinės procesinės palÅ«kanos.Laikinas nuosavybės apribojimas laikotarpiu nuo 2011 spalio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d. negaliojo, todėl jei Å¡alys bÅ«tų taikos sutartį pasiraÅ¡iusios nurodytu laikotarpiu, teismas neturėtų jokio formalaus pagrindo, nurodyto skundžiamoje nutartyje, jos netvirtinti.Teismo nurodytas taikos sutarties netvirtinimo ir bylos sustabdymo pagrindas yra formalus, o teismo iÅ¡vados dėl jo reikÅ¡mės ir įtakos padarytos neįsigilinus į bylos esmę.Nėra teisinio pagrindo spręsti, jog neiÅ¡nagrinėjus jo baudžiamosios bylos negalima priimti sprendimo dėl taikos sutarties tvirtinimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, skundžiamumo Nors byloje nėra keliamas klausimas dėl to, ar galima atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apeliacinio proceso prielaidų buvimÄ teismas turi iÅ¡spręsti savarankiÅ¡kai (CPK 315 str.), pirmiausia pasisako dėl nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, skundžiamumo.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kinio atsisakymo ar atsakovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pripažinimo arba netvirtina Å¡alių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotÄ nutartį (CPK 140 str. 5 d.). Nei Å¡ioje, nei kitose CPK nuostatose nėra įtvirtinta, kad gali bÅ«ti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį.Teismo patvirtinta taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylÄ (CPK 293 str. 5 p.), o tokia nutartis, kuria nutraukiama byla, gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 295 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos manymu, teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį, užkerta keliÄ Å¡alims baigti bylÄ jų pageidaujamu bÅ«du, todėl tokia nutartis taip pat gali bÅ«ti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Dispozityvumo principÄ (CPK 13 str.) iÅ¡reiÅ¡kianti Å¡alių teisė baigti bylÄ taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d.) yra viena pagrindinių procesinių teisių, nes procesas prasideda ir vyksta Å¡alių iniciatyva.

Teismo atsisakymas tvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį gali reikÅ¡ti, jog procesas iÅ¡ esmės tęsiamas prieÅ¡ Å¡alių valiÄ , todėl atsižvelgiant į tokio teismo procesinio sprendimo reikÅ¡mę turėtų bÅ«ti sudaryta galimybė skųsti jį aukÅ¡tesnės instancijos teismui. Be to, proceso koncentruotumo principas (CPK 7 str.) taip pat reikalauja sudaryti sÄ lygas apeliacinės instancijos teismui kuo ankstesniame etape pasisakyti dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

PrieÅ¡ingu atveju galėtų susiklostyti situacija, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėtų bylÄ iÅ¡ esmės, vertintų faktines bylos aplinkybes ir teisės normas, tuo tarpu Å¡alys nebeturėtų intereso tokiu teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismui teiktų argumentÄ , jog buvo nepagrįstai paneigta jų valia baigti bylÄ taikos sutartimi. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, gali bÅ«ti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo, todėl nėra procesinių kliūčių nagrinėti apeliantų atskiruosius skundus dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡alys bet kurioje proceso stadijoje gali pačios iÅ¡spręsti byloje kilusį ginÄÄ ir padarydamos viena kitai nuolaidas sudaryti taikos sutartį, kuriÄ teismui patvirtinus, byla nutraukiama. Å alių teisė sudaryti teisminiame procese taikos sutartį iÅ¡plaukia iÅ¡ CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo.

Teismas, prieÅ¡ tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Todėl dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali bÅ«ti ribojamas. CPK 42 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė tvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį, kadangi toks sutarties tvirtinimas prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog taikos sutartis prieÅ¡tarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principui, kadangi taikos sutarties sudarymo metu atsakovui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo apribotos nuosavybės teisės į jam priklausantį turtÄ â€“ žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ (b. l. 140-142), esantį Å¡ios civilinės bylos ginčo dalyku. Minėto turto savininko klausimÄ Å¡alys ketino iÅ¡spręsti taikos sutartimi, t. y. minėtÄ turtÄ , taikant vienaÅ¡alę restitucijÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovų nuosavybėn. Taikos sutartimi Å¡alys susitarė taikyti 2007 m. gruodžio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 6 punkte nurodytas sutarties nutraukimo pasekmes (b. l. 143).

Minėtos sutarties 6 punkte nurodyta, kad pirkėjui per papildomÄ terminÄ neįvykdžius įsipareigojimų atsiskaityti, pardavėjai turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, grÄ Å¾inti viena kitai viskÄ , kÄ jos gavo pagal sutartį, iÅ¡skyrus 400 000 Lt atsakovo sumokėtÄ avansÄ . Taigi patvirtinus taikos sutartį, pirkimo – pardavimo sutarties objektas – žemės sklypas bei gyvenamasis namas – grįžtų ieÅ¡kovų nuosavybėn. Tokiu atveju susiklostytų teisinė situacija, kai esant apribotoms atsakovo nuosavybės teisėms disponuoti nurodytu turtu, Å¡alių valia (taikos sutartimi) įvyksta minėto turto savininkų pasikeitimas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijas nesutinka su ieškovų atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad net ir galiojant pritaikytam atsakovo teisės disponuoti nekilnojamaisiais daiktais apribojimui, taikos sutartis galėjo būti patvirtinta, kadangi taikos sutartimi nėra iki galo išsprendžiamas vienašalės restitucijos taikymo klausimas, o tik konstatuojama, jog nutraukus sutartį turi būti taikomos sutarties 6 punkte numatytos pasekmės. Kaip jau buvo minėta, patvirtinus taikos sutartį, civilinės bylos ginčo dalykas šalių suderintos valios pagrindu pereitų ieškovų nuosavybėn, o tai prieštarautų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarčiai apriboti atsakovo nuosavybės teises.

Be to, patvirtinus taikos sutartį, ieÅ¡kovams liktų pagal pirkimo – pardavimo sutartį atsakovo sumokėtas 400 000 Lt avansas, o baudžiamojoje byloje atsakovas kaltinamas neteisėtu praturtėjimu (BK 1891 str.), taigi baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti nuspręsta dėl Å¡ios sumos, kuriÄ atsakovas jau yra sumokėjęs ieÅ¡kovams, įgijimo teisėtumo. IeÅ¡kovai teigia, kad netvirtinant Å¡alių sudarytos taikos sutarties, susidarytų situacija, kai jiems de jure esant nekilnojamųjų daiktų savininkais, jie negali tikėtis, jog turtas bus grÄ Å¾intas, o ieÅ¡kovų pasirinktas teisių gynimo bÅ«das nutraukiant sutartį dėl to, kad jÄ pažeidė atsakovas, yra teisėtas, be to, sutartis nėra ginčijama, nei prokuratÅ«ra, nei kiti asmenys nėra pareiÅ¡kę ieÅ¡kinių dėl Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančia.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ tiesų nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, nei atsakovo atžvilgiu iÅ¡keltoje baudžiamojoje byloje nėra ginčijamas pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumas, tame tarpe nėra ginčijama, jog Å¡alys turėjo teisę susitarti, kad pirkėjui neįvykdžius savo prievolių pagal sutartį ji galės bÅ«ti nutraukiama ir Å¡alys privalės grÄ Å¾inti viena kitai visa, kÄ yra gavusios pagal sutartį, iÅ¡skyrus 400 000 Lt avansÄ .

Tokios sutarties sÄ lygos nekelia abejonių dėl jų teisėtumo. Visgi nagrinėjamos bylos atveju Å¡alių sutartinių teisių įgyvendinimas yra apribotas baudžiamojoje byloje pritaikytu laikinu atsakovo nuosavybės teisių apribojimu. Å io apribojimo Å¡alys negali pažeisti savo susitarimu, nors ir iÅ¡plaukiančiu iÅ¡ anksčiau sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas savaime nebÅ«tų kliÅ«tis teismui sprendimu iÅ¡spręsti ginÄÄ , vykstantį dėl objekto, dėl kurio vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių pritaikytas nuosavybės teisės apribojimas, tačiau toks laikinas nuosavybės teisių apribojimas sudaro procesinę kliÅ«tį Å¡alims sutartimi iÅ¡spręsti tokio objekto nuosavybės klausimÄ .

IÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, bus iÅ¡spręsti jų pareikÅ¡ti reikalavimai dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir restitucijos taikymo, taigi bus iÅ¡spręstas ir ginčo turto nuosavybės klausimas, todėl negalima teigti, kad nepatvirtinus taikos sutarties, ieÅ¡kovai neturi pagrindo tikėtis tapti turto savininkais.Atmestini atsakovo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog teisės normos, įgalinančios pareikÅ¡ti įtarimÄ ar kaltinimÄ dėl neteisėto praturtėjimo, buvo priimtos po sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamas privačių asmenų ginčas dėl pirkimo – pardavimo teisinių santykių, o ne atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl nagrinėjamo ginčo atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kada Baudžiamajame kodekse buvo įtvirtinta neteisėto praturtėjimo veikos sudėtis.Atsakovas teigia, kad laikinas nuosavybės apribojimas laikotarpiu nuo 2011 spalio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d. negaliojo, todėl jei šalys būtų taikos sutartį pasirašiusios nurodytu laikotarpiu, teismas neturėtų jokio formalaus pagrindo jos netvirtinti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡alių taikos sutartis pasiraÅ¡yta galiojant atsakovo nuosavybės teisių ribojimui, t. y. draudimui disponuoti žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, todėl Å¡ioje byloje nėra pagrindo vertinti teisinės situacijos, kuri galėtų bÅ«ti įvykusi, tačiau neįvyko (kas bÅ«tų buvę, jei taikos sutartis bÅ«tų pasiraÅ¡yta negaliojant atsakovo nuosavybės teisių apribojimui). Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties sustabdyti bylÄ teisėtumo ir pagrįstumo Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos.

Vienas iÅ¡ privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Ginčo atveju, teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimÄ , vadovavosi aukščiau nurodytu privalomu bylos sustabdymo pagrindu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje; negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta kita byla paaiÅ¡kinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis T.

N. S. v. V. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis UAB ,,Longlita“ v. UAB ,,Ekorida“ byloje Nr. 3K-3-413/2008).Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atžvilgiu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente 2011 m. kovo 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį. Vienas iš byloje pareikšto kaltinimo epizodų yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. K. pagal 2007 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovų už 6 400 000 Lt įsigijo 0,2000 ha žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius Svajonių g. 34 A Vilniuje. Pirkėjas E. K. pardavėjams sandorio sudarymo dienÄ sumokėjo 400 000 Lt grynaisiais pinigais. IÅ¡ viso nurodyto turto įsigijimui atsakovas turėjo 1 443 358,44 Lt iÅ¡laidų. Baudžiamojoje byloje 2011 m. gruodžio 30 d. buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta nuo jų nurodytos datos. Pripažinus sutartį nutraukta, taikomos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės (CK 6.222 str. 1 d.). Å iuo atveju Å¡alys praÅ¡o taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams pirkimo – pardavimo objektÄ . Teismas teisingai pažymėjo, jog iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti (CK 6.145 str. 2 d.), todėl iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ yra galimybė, jog teismas gali pasirinkti kitÄ nei Å¡alių praÅ¡omÄ taikyti restitucijos bÅ«dÄ .

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinė byla ir baudžiamoji byla, kurioje atsakovui yra pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį (neteisėtas praturtėjimas), yra susijusios taip, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ galiÄ civilinei bylai. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nustačius, jog atsakovas yra neteisėtai praturtėjęs, nagrinėjamoje civilinėje byloje gali kilti atsakovo ieÅ¡kovams sumokėtų lėšų įgijimo teisėtumo klausimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kinio reikalavimu taip pat yra keliamas atsakovo ieÅ¡kovams sumokėtų 400 000 Lt klausimas, t. y. ieÅ¡kovai praÅ¡o taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jiems nuosavybėn pirkimo – pardavimo sutarties objektus – žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ , o 400 000 Lt atsakovo sumokėtÄ avansÄ palikti ieÅ¡kovams. Be to, byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl 492 000 Lt palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo. Baudžiamojoje byloje tiriami lėšų, kuriomis buvo atliekami mokėjimai už pirktus nekilnojamojo turto objektus, įgijimo teisėtumo faktai gali turėti įtakÄ nagrinėjamai civilinei bylai teismui sprendžiant dėl restitucijos taikymo, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui.Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį bei sustabdė civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė Rimvydas Norkus Dalia Vasarienė