2019-05-15 Nr. AB-12028-3-61-3-00869-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-341-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00869-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Žalias klevas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Žalias klevas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. kovo 1 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2019 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. BRK-323 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, jog 2019 m. sausio 28 d. buvo gautas NMA Sprendimas, kuriuo NMA neskyrė pareiškėjai paramos, o kad minėtas sprendimas buvo be motyvų.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjui terminą iki 2019 m. kovo 19 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimą, nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka bei pateikti motyvuotą ir įrodymais pagristą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjai buvo išaiškinta, jog ji teismui turėtų skųsti ne informacinio pobūdžio NMA 2019 m. sausio 28 d. raštą Nr. BRK-323, o 2018 m. gruodžio 31 d. NMA direktoriaus įsakymo Nr. BR1-445 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria atmesta pareiškėjos paraiška, be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skunde nurodė, jog NMA 2019 m. sausio 28 d. raštą Nr. BRK-323, kuriuo ji informuojama apie paraiškos atmetimą, gavo 2019 m. sausio 28 d., o skundą teismui pateikė 2019 m. kovo 1 d., pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Šalindamas teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus pareiškėjas patikslino skundą ir nurodė, jog pareiškėjui NMA 2019 m. sausio 28 d. raštas Nr. BRK-323 kartu su NMA direktoriaus įsakymu buvo įteikta 2019 m. vasario 1 d. (pridedamas registruotos siuntos vokas). Teismo reikalavimu NMA pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Sprendimo ir Įsakymo pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti mažosios bendrijos „Žalias klevas“ skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu kaip paduotą praleidus ABTĮ nustatytą terminą.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teisingai nurodė, kad skundžiamą Įsakymą registruotu paštu gavo 2019 m. vasario 1 d., tačiau atkreipė dėmesį, jog Įsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu. Teismas pažymėjo, jog NMA pateikė duomenis, kad elektroninis laiškas su Įsakymu pareiškėjui išsiųstas, taigi ir įteiktas 2019 m. sausio 29 d. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 3 dalį mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Teismas darė išvadą, kad paskutinė diena skundui paduoti buvo 2019 m. vasario 28 d., o pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. kovo 1 d., t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą terminą. Pareiškėjas šio termino atnaujinti neprašė, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta. Teismas taip pat nenustatė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujinamas.

III. Pareiškėjas mažoji bendrija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad elektroninių ryšių priemonėmis skundą dėl NMA Sprendimo išsiuntė 2019 m. kovo 1 d. Pareiškėjo atstovei buvo pateiktas vokas, kuriame neryškiai matyti skaičiai 2019 < ...> 01, pareiškėjas teigė dokumentą gavusi 2019 m. vasario 1 d., be to, iš NMA 2019 m. sausio 28 d. buvo gautas elektroninis laiškas. Pareiškėjas termino skundui paduoti nepraleido. Net ir tuo atveju, kaip teigia NMA, kad pareiškėjui kurjeris registruotą siuntą įteikė 2019 m. sausio 31 d., nors nėra duomenų, kada siunta buvo įteikta ir kam, terminas skundui paduoti skaičiuojamas 2019 m. vasario 1 d. ir baigiasi 2019 m. kovo 1 d., todėl laikytina, kad skundas buvo paduotas laiku. Esant dviprasmiškai informacijai dėl NMA siuntos įteikimo, turėtų būti atsižvelgiama į palankesnę pareiškėjui datą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjo mažosios bendrijos „Žaliasis klevas“ atstovė advokato padėjėja K. V. 2019 m. balandžio 1 d. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti, be kita ko, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 47 str. 6 d.). ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis numato, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (ABTĮ 48 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktai nustato tiek advokato padėjėjo teisę atstovauti klientą administraciniame teisme, tiek tokios teisės įgyvendinimo tvarką bei apimtį.

Nagrinėjamu atveju iš administracinės bylos elektroninių duomenų matyti, kad pareiškėjo mažosios bendrijos „Žalias klevas“ atskirąjį skundą padavė advokato padėjėja K. V., atstovaujanti pareiškėjui 2018 m. vasario 5 d. atstovavimo sutarties pagrindu. Įvertinusi pateiktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokato padėjėja K. V., kurios teisė vesti administraciniame teisme bylą pareiškėjo vardu pateiktoje atstovavimo sutartyje netgi nėra aptarta. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas bet kokiu atveju advokato padėjėja neturi teisės pasirašyti atskirojo skundo ir pateikti teismui. Tokios teisės aktų, reglamentuojančių atstovavimą administraciniame procese, nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos buvo laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3955-756/2017 bei 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4345-858/2017).

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 2 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme 2019 m. balandžio 2 d. teisėjo rezoliucija atskirasis skundas buvo priimtas, nors jis paduotas tokių įgaliojimų neturinčio asmens, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, apeliacinis procesas dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties nutrauktinas (ABTĮ 138 str. 8 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal mažosios bendrijos „Žalias klevas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė