348e2441-e2a1-47cb-9ecb-ef823b2afd1f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-8477-644/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01921-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-7) nurodė, jog nuo 2021 m. sausio 19 d. jis buvo laikomas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei ir jam priklausė 4 val. per dienÄ pasivaikščiojimų trukmė.

PareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas Marijampolės PN darbininku ir dirbo 5 darbo dienas per savaitę nuo 8 val. iki 17 val., tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. pasivaikščioti gryname ore pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leidžiamas pagal nedirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikÄ , t. y. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais ir ketvirtadieniais - nuo 13 val. iki 17 val. Taigi, minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, nes pasivaikščiojimų laikas sutapo su darbo valandomis.

Patvirtinus Marijampolės PN dirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikÄ , nuo 2021 m. gegužės mėn. pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore po 2 val. per parÄ , nors jam priklausė 4 val. Ä® pareiÅ¡kėjo skundus pareigÅ«nai nereagavo ir problemų nesprendė. Taip pat pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės paskambinti telefonu, nes bÅ«ryje įrengti tik du taksofono aparatai ir prie jų susidarydavo eilės, o pasivaikščiojimų grafikas sutapo su skambinimų telefonu grafiku.

Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasinę skriaudÄ , fizines kančias, nepatogumus, emocinę depresijÄ ir pan. Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 11-13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2021 m. sausio 19 d. buvo įdarbintas Marijampolės pataisos namuose 1 etato krÅ«viu. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 74 straipsnio 5 punktÄ , lengvos grupės nuteistiesiems kasdien suteikiamas 4 valandų pasivaikščiojimas.

Tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimo ir darbo laikas galėjo sutapti, tačiau pareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas pagal jo paties praÅ¡ymÄ , be to, pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į pataisos namų administracijÄ bei suderinti savo grafikÄ taip, kad galėtų skirti laiko darbui ir poilsiui. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų administracijÄ su skundais dėl galimų teisės aktų pažeidimų, susijusių su neužtikrintu pasivaikščiojimu, nesikreipė.

Be to, pareiÅ¡kėjo darbas iÅ¡ dalies buvo organizuojamas lauko sÄ lygomis, todėl teigti, kad pasivaikščiojimai nebuvo užtikrinti, nėra pagrindo. Pagal BVK 74 straipsnio 4 punktÄ , lengvos grupės nuteistiesiems kasdien suteikiama teisė tris kartus paskambinti telefonu ir Å¡i teisė pataisos namuose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. PareiÅ¡kėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas ir turėtų bÅ«ti atmestas.

Skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuo 2021 m. sausio 19 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2021 m. rugpjūčio 4 d., b. l.

8) netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, t. y. neužtikrinus pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos teisės į pasivaikščiojimÄ gryname ore 4 val. per parÄ ir nesudarius galimybių skambinti telefonu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimÄ gryname ore 4 val. per parÄ , nes pasivaikščiojimų laikas sutapo su darbo grafiku. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas atsiliepime neginčijo aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu priklausė 4 val. per parÄ pasivaikščiojimų trukmė ir nurodė, jog atskiromis dienomis pareiÅ¡kėjo darbo laikas galėjo sutapti su pasivaikščiojimų laiku. BVK 103 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 74 straipsnio 5 punktÄ lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas. Vadovaujantis minėtomis BVK normomis, darytina iÅ¡vada, kad teisė pasivaikščioti gryname ore, yra viena iÅ¡ nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo bÅ«ti užtikrinama. Å i teisė gali bÅ«ti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra vienas iÅ¡ tų nustatytų pagrindų, kuriuo bÅ«tų galima riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimÄ gryname ore (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-644-822/2021). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Marijampolės PN nuteistųjų 5 būrį (lengvoji nuteistųjų grupė). Nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. liepos 21 d. pareiškėjas buvo įdarbintas Marijampolės PN pagalbiniu darbininku 1 etato krūviu, darbo grafikas nuo 8 val. iki 17.00 val. (b. l. 18, 19, 20). Iš Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d.

įsakymu Nr. 7/07-409 patvirtinto Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko matyti, kad 5 bÅ«rio nuteistieji pasivaikščioti vedami pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais, ketvirtadieniais, Å¡eÅ¡tadieniais – nuo 13 val. iki 17 val. (b. l. 57-60). Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-351 patvirtintÄ Dirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikÄ , 5 bÅ«rio dirbantys nuteistieji nuo 2021 m. balandžio 28 d. pasivaikščioti vedami pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 17 val. iki 19 val. (2 val.), antradieniais, ketvirtadieniais, Å¡eÅ¡tadieniais - nuo 19 val. iki 21 val. (2 val.) (b. l. 54-56).

Taigi, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., t. y. iÅ¡ viso 68 darbo dienas, pareiÅ¡kėjo darbo valandos sutapo su pasivaikščiojimų laiku, dėl ko pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimÄ gryname ore. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. liepos 21 d., t. y. iÅ¡ viso 58 darbo dienas, pareiÅ¡kėjas pasivaikščioti buvo vedamas pagal Dirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikÄ , t. y. kasdien po dvi valandas, nors pareiÅ¡kėjui priklausė 4 valandų pasivaikščiojimo trukmė.

Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo Marijampolės PN veiksmai, neužtikrinus pareiÅ¡kėjui teisės į pasivaikščiojimÄ gryname ore laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. liepos 21 d. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu, nes pasivaikščiojimų grafikas sutapo su skambinimų telefonu grafiku, o prie taksofono aparato susidarydavo eilės. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė bendrauti telefonu, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Skambinimų telefonu žurnalo duomenys.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 str. 5 d.). Pagal BVK 74 straipsnio 4, 5 punktus (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 20 d.), lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas, tris kartus per dienÄ paskambinti telefonu (BVK 74 st. 4, 5 p.).

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 punktu, pataisos įstaigos administracija sudaro sÄ lygas nuteistiesiems skambinti telefonu. Nuteistieji gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 38 p.). Taigi, remiantis aptartu reguliavimu, pataisos įstaigai privalo nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti telefonu dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė Nuteistųjų dienotvarkių ir naudojimosi taksofonu grafiko, tačiau teismas taip pat pažymi, kad nuteistųjų teisės skambinti telefonu realizavimas, visų pirma, siejamas su asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka paskambinti atitinkamam asmeniui. Konkrečiu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pageidavo telefonu skambinti konkrečiam asmeniui ir teikė praÅ¡ymÄ pataisos namų administracijai dėl tokios teisės realizavimo ne pasivaikščiojimų metu, o atsakovės atstovas atsisakė sudaryti galimybę jam Å¡iÄ teisę realizuoti.

Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. Skambučių apskaitos žurnalo duomenys (b. l. 31-42) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė skambinti telefonu pasivaikščiojimų metu. IÅ¡ Skambučių apskaitos žurnalo matyti, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi Å¡ia įstatymo jam suteikta teise, net po tris kartus per dienÄ . Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nesinaudojo skambučio teise kiekvienÄ dienÄ , teismo vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė skambinti telefonu.

Konkrečiu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas pageidavo telefonu skambinti artimiesiems kitu laiku (dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu), o atsakovės atstovas šios teisės pareiškėjui nebūtų užtikrinęs. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pataisos namuose trūko taksofonų, teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio.

Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę laukti eilėse prie taksofonų ar, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu dėl didelio besinaudojančiųjų telefonu skaičiaus. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie nuteistojo konkretų pageidavimÄ realizuoti tam tikrÄ teisę (skambinti telefonu), ėmėsi veiksmų, kad pareiÅ¡kėjas galėtų jÄ realizuoti.

Nenustačius, kad pareiÅ¡kėjas skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į atsakovės atstovÄ dėl sunkumų realizuojant skambučio teisę, teismo vertinimu, pagal abstrakčius pareiÅ¡kėjos teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Marijampolės pataisos namuose pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos skambinti telefonu. PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus, problemų nesprendė), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasinę skriaudÄ , fizines kančias, nepatogumus, emocinę depresijÄ ir pan. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio pareiÅ¡kėjas nepateikė. Tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad dėl konstatuotų pažeidimų (pasivaikščiojimų laikas sutapo su darbo grafiku) pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å iuo atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobÅ«dį ir jo trukmę, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo pobÅ«dį ir jo trukmę, atsižvelgus į aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , ir nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ) ar, kad atsakovės atstovas sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, bei atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 50 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. D. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjas Audrius Grauželis