A-143-2465-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2465/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02858-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: ◦16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei M. B.,

atsakovo atstovui S. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir atsakovė, KAM) pašalinti padarytą pažeidimą ir priimti pareiškėją į Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas, VTD), jai pasiūlytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, KAM, atsakovas) Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas.

Skunde nurodė, kad 2011 m. gegužės 16 d. buvo atleista iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, VRM) Tarptautinio bendradarbiavimo departamento Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjos pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. VTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Siekdama pasinaudoti įstatymo nustatyta garantiją, kreipėsi į valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą, t. y. į VTD, pateikdama nustatytos formos rašytinį prašymą siūlyti kitas valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgdamas į jos prašymą, VTD elektroniniu paštu atsiuntė 2011 m. lapkričio 14 d. raštą, kuriuo pasiūlė eiti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas bei paprašė informuoti VTD apie savo apsisprendimą eiti siūlomas pareigas.

Pareiškėja informavo VTD, kad sutinka eiti pasiūlytas pareigas. Tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija į Valstybės tarnybos departamento pasiūlytas pareigas jos nepriėmė. Krašto apsaugos ministrė 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu sudarė komisiją, kuri organizavo su ja pokalbį ir neva nustatė, kad ji neatitinka Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų ir todėl VTĮ 43 straipsnio 2 dalies pagrindu negali būti priimta į minėtas pareigas. Apie atsisakymą priimti ją į pasiūlytas pareigas Krašto apsaugos ministerija informavo VTD 2011 m. gruodžio 1 d. raštu.

Mano, kad KAM atsisakymas priimti ją į VTD pasiūlytas Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas yra neteisėtas. Teigė, kad teisės teorijoje yra įtvirtintas principas, kuris nustato, kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl daro išvadą, kad viešojo administravimo subjektui neleidžiama tai, kas nenumatyta jo veiklą reglamentuojančiuose aktuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punkte nustatyta, kad įstaigos, kurioje buvusiam valstybės tarnautojui siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, vadovas, gavęs šių Taisyklių 22 punkte nurodytą pranešimą apie asmenį, kuriam siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos šioje įstaigoje, ir šiam asmeniui sutikus eiti siūlomas pareigas, privalo per 14 kalendorinių dienų nuo asmens informacijos pateikimo šiai įstaigai priimti šį asmenį į jam pasiūlytas pareigas.

Įstaigai, kurioje buvusiam valstybės tarnautojui siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, nesuteikta teisė egzaminuoti buvusį valstybės tarnautoją, išskyrus išimtis numatytas Taisyklių 26 bei 27 punktuose. Kadangi pareiškėja buvo vienintelė buvusi valstybės tarnautoja, kuriai buvo pasiūlytos Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigos, todėl KAM taikyti Taisyklių 26 punkto neturėjo pagrindo. Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigos nėra priskiriamos įstaigos vadovo pareigoms, todėl KAM taip pat neturėjo pagrindo taikyti Taisyklių 27 punkto.

Organizuodama pareiškėjai egzaminą, ji peržengė jai leistinos veiklos ribas, kitaip tariant, veikė neteisėtai. Aptartos faktinės aplinkybės bei Taisyklių 25 punktas KAM suponavo vienintelį teisėto elgesio variantą – per 14 kalendorinių dienų nuo VTD informacijos gavimo priimti ją į pasiūlytas pareigas. Vertinimas, ar ji atitinka specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus yra ne KAM, o VTD kompetencija ir šį vertinimą jis buvo atlikęs iki pasiūlymo eiti Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas pateikimo.

Akcentavo, kad teisės normų imperatyvo esmė ta, kad jose nurodytiems teisinių santykių dalyviams nėra numatyta pasirinkimo laisvė – jie privalo elgtis taip, kaip nustatyta teisės normų. Krašto apsaugos ministerija, ignoruodama Taisyklių 25 punkto reikalavimus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas. VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Krašto apsaugos ministerija, nevykdydama Taisyklių 25 punkto reikalavimų ir nepriimdama pareiškėjos į jai pasiūlytas pareigas valstybės tarnyboje, tuo pačiu pažeidė pareiškėjos teisę realiai pasinaudoti VTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija. Pareiškėjos nuomone, jos pažeistos teisės gali būti apgintos įpareigojant Krašto apsaugos ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. įpareigojant priimti ją į Valstybės tarnybos departamento pasiūlytas Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 39-42) nurodė, kad gavo 2011 m. lapkričio 16 d. VTD raštą, kuriuo buvo informuota, kad, vadovaujantis VTĮ 43 straipsnio 2 dalimi, laisvos KAM Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos pasiūlytos pareiškėjai ir pareiškėja eiti šias pareigas sutiko. Tačiau minėtame informaciniame rašte nebuvo nurodyta, kad VTD patikrino pareiškėjos tinkamumą eiti siūlomas pareigas bei jos atitikimą pareigybės bendriesiems bei specialiesiems reikalavimams. Krašto apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 23 d.

įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri patikrino VTD Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies pagrindu siunčiamo kandidato – A. P. atitikimą specialiesiems reikalavimams. Apie šios komisijos sudarymą pareiškėja buvo tinkamai informuota. 2011 m. lapkričio 24 d. įvyko pokalbis su pareiškėja, kurio metu pareiškėja buvo patikrinta, ar ji atitinka specialiuosius pareigybei keliamus reikalavimus. Pokalbis, kategorišku pareiškėjos reikalavimu, nebuvo įrašinėjamas. Pažymėjo, kad į komisijos narių užduotus klausimus, tiesiogiai susijusius su pareigomis, į kurias pretendavo pareiškėja, pareiškėja neatsakė.

Taigi, Komisija konstatavo, kad nors pareiškėja ir atitinka bendruosius reikalavimus pareigybei užimti, o anglų kalbą ji moka puikiai, specialiųjų reikalavimų pareiškėja neatitinka. Mano, kad KAM, patikrindama pareiškėjos žinias, VTĮ nuostatų nepažeidė. VTĮ 9 straipsnio 5 dalis nustato imperatyvų reikalavimą, kad į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Analogiška imperatyvi nuostata nustatyta ir VTĮ 43 straipsnio 2 dalis – buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos.

Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjos nurodytos Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklės yra žemesnės teisinės galios norminis teisės aktas, nustatantis įstatymo nustatytų įgyvendinimo procedūras, atitinkamai, negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Pažymėjo, kad Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad pagal šias Taisykles teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turi asmenys, jeigu jie atitinka nepriekaištingos reputacijos ir bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Tai, kad Taisyklėse nėra numatytos procedūros, kaip turi būti patikrinama, ar asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nesuteikia įstaigos vadovui teisės pažeisti VTĮ imperatyvias nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 1.1 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo teisinius santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, tačiau civilinio kodekso normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Civilinio kodekso 1.8 straipsnio nesureguliuotiems ar ne iki galo sureguliuotiems santykiams siūlo taikyti įstatymo ar teisės analogiją. Taigi, Krašto apsaugos ministrė įsakymu sudarydama komisiją siunčiamo kandidato atitikimui specialiesiems reikalavimams patikrinti ir pati komisija, tikrindama pareiškėją, vadovavosi įstatymo analogija.

Pabrėžė ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2008 m. vasario 12 d. nutartyje byloje Nr. A143-191/2008, aiškindama VTĮ 43 straipsnio 1 dalies prasmę, pažymėjo, kad nurodyta teisės norma yra pateikta kaip atitinkama garantija karjeros valstybės tarnautojui, kurio (užimama) pareigybė naikinama, todėl turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pagal ją (šiai bylai aktuali 2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija), karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas; jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

Aiškinant šią teisės normą lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, pažymėtina, kad joje nekalbama apie kitus (išskyrus pareigybės lygį bei kategoriją) būtinos siūlyti pareigybės kriterijus, todėl galima daryti išvadą, kad tokie (šioje normoje nenurodyti) tinkamumo eiti naujas pareigas kriterijai neturi būti taikomi. VTĮ 43 straipsnio 2 dalis, kurioje sakoma apie buvusio karjeros valstybės tarnautojo, atleisto iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, garantijas dirbti valstybės tarnyboje, yra nurodyti kiti galimybės eiti naujas pareigas kriterijai: atitikimas bendriesiems reikalavimams, keliamiems į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams.

Kriterijus dėl atitikimo pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų negali būti tapatinamas su atitinkama pareigybės kategorija ar būti aiškinamas kaip vienas iš pareigybės kategorijos nustatymo faktorių, nes jis yra atskira (VTĮ 8 str. 4 d. atskirai nuo pareigybės lygio ir kategorijos nurodyta) valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo dalis. Be to, skirtingai nuo VTĮ 43 straipsnio 1 dalies, šis kriterijus yra nurodytas priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas (VTĮ 9 str. 5 d). Tai reiškia, kad pareigybės lygis, kategorija bei specialieji reikalavimai, keliami atitinkamas pareigas einančiam valstybės tarnautojui, yra savarankiški, tarpusavyje nesiejami pareigybės aprašyme nurodyti atitinkamos pareigybės kriterijai.

Taigi, mano, kad Krašto apsaugos ministrės 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymas ir jo pagrindu sudarytos komisijos darbas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką. Be kita ko, nurodė, kad pareiškėjai nebuvo siūloma dalyvauti konkurse laisvai valstybės tarnautojo vietai užimti, t. y. pareiškėja pasinaudojo jai suteikta privilegija užimti valstybės tarnauto pareigas be konkurso. Tačiau minimalių žinių, nustatytų Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d.

įsakymu Nr. V-1113, turėjimas bet kuriam pretendentui (t.y. atitikimas jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus), taip pat ir pareiškėjai, yra privalomas. Taigi, pažeisti nurodytas imperatyvias VTĮ nuostatas ir plečiamai aiškinti minėtą įstatymą Krašto apsaugos ministerija neturėjo teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nustatyta, kad spragų įstatymuose pašalinimas yra įstatymo leidėjo prerogatyva, o sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 1, aiškinti teisės normas turi teisę tik teismas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos A. P. skundą tenkinti visiškai.

Atsiliepime į skundą (b. l. 17–19) nurodė, kad Krašto apsaugos ministrė 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu sudarė komisiją, kuri organizavo su pareiškėja pokalbį ir neva nustatė, kad pareiškėja neatitinka pareigybės specialiųjų reikalavimų ir todėl VTĮ 43 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškėja negali būti priimta į minėtas pareigas. Remiantis VTĮ 43 straipsnio 2 dalies nuostatomis, buvusiam valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos.

Taisyklių 25 punktas nustato, kad įstaigos, kurioje buvusiam valstybės tarnautojui siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, vadovas, gavęs iš VTD nurodytą pranešimą apie asmenį, kuriam siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos šioje įstaigoje, ir šiam asmeniui sutikus eiti siūlomas pareigas, privalo per 14 kalendorinių dienų nuo asmens informacijos pateikimo šiai įstaigai priimti šį asmenį į jam pasiūlytas pareigas. Taigi, ši norma įpareigoja įstaigą besąlygiškai priimti asmenį į pareigas. Taisyklių 26 punktas nustato, kad jeigu karjeros valstybės tarnautojo pareigos pasiūlytos dviem ar daugiau buvusių valstybės tarnautojų, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis) pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (toliau – ir Konkursų aprašas).

Įstaiga, kurioje buvusiems valstybės tarnautojams siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų raštu informuoja asmenis, kurie bus egzaminuojami, apie egzamino datą, laiką ir vietą. Geriausiai egzaminą išlaikęs asmuo į pareigas priimamas per Konkursų apraše nustatytus terminus. Valstybės tarnybos departamentui per Valstybės tarnybos valdymo informacine sistemą 2011 m. lapkričio 9 d. buvo perduotas prašymas paskelbti konkursą Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigoms užimti.

Nustačius, kad pareiškėja atitinka specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, jai 2011 m. lapkričio 14 d. raštu buvo pasiūlytos šios pareigos, kurias ji 2011 m. lapkričio 16 d. sutiko eiti. Valstybės tarnybos departamentas 2011 m. lapkričio 16 d. raštu pranešė Krašto apsaugos ministerijai, kad pareiškėjai A. P. buvo pasiūlytos Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 13 kategorija) pareigos, kurias ji sutiko eiti, ir įstaigos vadovas privalo priimti asmenį į pareigas per 14 kalendorinių dienų.

Šiuo atveju, minėtos pareigos buvo pasiūlytos tik vienam buvusiam valstybės tarnautojui, todėl turėjo būti taikomas Taisyklių 25 punktas, kuris nustato, kad įstaigos vadovas, nevykdydamas egzaminavimo, privalo priimti pasiūlytą asmenį į pareigas. Pareigų siūlymas buvusiems valstybės tarnautojams, atleistiems dėl pareigybės panaikinimo, yra kiekvienam karjeros valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui Valstybės tarnybos įstatymu suteikta valstybės garantuojama socialinė garantija. Į pareigas priimantis asmuo privalo priimti į pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pasiūlytą asmenį, kuris siekia pasinaudoti šia socialine garantija.

Į pareigas priimančiam asmeniui teisės aktai suteikia galimybę pasirinkti vieną iš kelių asmenų, tik jeigu į tas pačias pareigas pasiūlyti du ar daugiau asmenų, įvairios garantijos savitos tuo, kad yra taikomos visiems piliečiams ir sudaro savarankišką grupę, bendras socialines garantijas. Be jų, yra ir specialios socialinės garantijos, taikomos atskiroms darbuotojų kategorijoms atsižvelgiant į jų amžių, lytį, statusą ir pan., taip pat į objektyvias darbo sąlygas. Šioms grupėms teisės aktais nustatomos specialios (papildomos) darbo teisių garantijos.

Tokios papildomos darbo saugumo garantijos valstybės tarnautojams nustatytos siekiant valstybėje išvengti politinio spaudimo keičiantis valdžioms, paprastai vedančio prie politiškai nepatogių ir netinkamų tarnautojų atleidimo. Tokiu būdu siekiama atskirti valstybės tarnybą nuo politikos, padaryti ją politiškai neutralią. Pažymėjo, kad valstybės tarnautojai nėra paprasti „valstybės darbuotojai“, o yra viešojo valdymo funkcijų įgyvendintojai, todėl socialinės garantijos jiems turi atlikti ir saugumo funkciją. Akcentavo, kad socialinės garantijos yra vienas iš motyvuojančių faktorių lemiančių gerą valstybės aparato darbą – jos atlieka tam tikras, įtakojančias valstybės tarnautojų veiklą, funkcijas – užtikrina, kad valstybės tarnautojas būtų tinkamai motyvuotas sąžiningai ir tiksliai atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, saugo valstybės tarnybos stabilumą, maksimaliai užkerta kelią valstybės lėšomis parengtų kvalifikuotų kadrų nutekėjimui į privačias struktūras.

Todėl, tik realus tokios socialinės garantijos įgyvendinimo mechanizmas, t. y. nesuteikiant teisės įstaigos vadovams atšaukti paskelbtą konkursą, kai yra pasiūlyti buvę valstybės tarnautojai, leidžia užtikrinti realų ir tinkamą šios socialinės garantijos įgyvendinimą. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „konstituciniai reikalavimai asmenims, kurie siekia įgyvendinti arba jau yra įgyvendinę savo teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, - tai, pirma, reikalavimai asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą, ir, antra, reikalavimai valstybės tarnautojams.

Su minėtomis dviem reikalavimų grupėmis atitinkamai yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą, ir garantijos valstybės tarnautojams“; “valstybės tarnautojai yra ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“. Taip pat pabrėžė, kad buvusių valstybės tarnautojų socialinė garantija būti paskirtiems į pareigas, kurios jiems yra pasiūlytos, yra saugomos konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris apima ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

Šioje situacijoje konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų.

Laiko, kad Krašto apsaugos ministerija, nepriimdama į pareigas pareiškėjos pasielgė neteisėtai ir tokiais veiksmais pažeidė VTĮ 43 straipsnio 2 dalį bei Taisyklių 25 punktą

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjos A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, 11 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15, taip pat Taisyklių bei Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo nuostatomis, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėjo prie išvados, kad atsakovė, negavusi iš VTD duomenų apie pareiškėjos atitikimą specialiesiems reikalavimams, pagal anksčiau nurodytas teisės normas, privalėjo patikrinti jos atitikimą specialiesiems reikalavimas. Pabrėžė, kad Taisyklių 15 punkte nustatyta, jog Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, gavęs Taisyklių 11 ar 12 punkte nurodytą pranešimą apie asmenį, kuriam siūloma atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą įstaigoje, privalo per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo suorganizuoti egzaminą žodžiu ir per jį patikrinti asmens gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Įstaiga pranešimą apie egzamino žodžiu datą, laiką ir vietą asmeniui elektroniniu paštu išsiunčia ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki egzamino žodžiu.

Įstatymų leidėjas expressis verbis yra nustatęs, kad kiekvienas valstybės tarnautojas, neatsižvelgiant į tai, ar jis siekia įgyti valstybės tarnautojo statusą, ar jį atkurti, jis privalo atitikti ne tik bendruosius reikalavimus, bet ir specialiuosiuos, nustatytus kiekvienos pareigybės aprašyme. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovė veikė teisėtai ir pagrįstai, ji tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, neveikė ultra vires, jos veiksmai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta.

III. Pareiškėja A. P. apeliaciniu skundu (b. l. 91–94) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - įpareigoti KAM pašalinti padarytą pažeidimą ir priimti ją į VTD pasiūlytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas.

Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtame sprendime netinkamai aiškino VTĮ nuostatas, reglamentuojančias priėmimą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Mano, jog sistemiškai aiškinant VTĮ matyti, kad priimant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas VTĮ 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais konkursas nevykdomas, tai yra nevykdomas joks egzaminavimas (išskyrus tuos atvejus, kai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pretenduoja du ar daugiau asmenų). Egzaminavimo nenumatydamas minėtose nuostatose nėra teisės akto spraga.

Pabrėžia, jog, kaip savo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, „konstituciniai reikalavimai asmenims, kurie siekia įgyvendinti ar yra įgyvendinę savo teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, - tai pirma, reikalavimai asmenims stojantiems į valstybės tarnybą, ir, antra, reikalavimai valstybės tarnautojams. Su minėtomis dviem reikalavimų grupėmis atitinkamai yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos asmenims stojantiems į valstybės tarnybą ir garantijos valstybės tarnautojams“. Taip pat Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad buvusių valstybės tarnautojų socialinė garantija būti paskirtam į pasiūlytas pareigas yra saugoma konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris apima ir teisėtų lūkesčių principą. Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas skirtingas teisinis reglamentavimas priimant į karjeros valstybės tarnautojų pareigas kai vykdomas konkursas, ir be konkurso, kai asmenys privalo būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimama valstybės tarnautojo pareigas ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosiuos reikalavimus.

Akcentuoja, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalis, nei Taisyklės nenumato egzaminavimo ar pokalbio su asmeniu, kuris atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ir pageidauja pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta socialine garantija vien todėl, kad atitikties bendriesiems reikalavimams ir specialiesiems reikalavimams patikrinimas turi būti atliekamas remiantis asmens VTD pateiktų dokumentų pagrindu (Taisyklių 18, 191 punktai).

Pabrėžia, kad Taisyklių 25 punktas nustato, kad įstaigos, kurioje buvusiam valstybės tarnautojui siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, vadovas, gavęs iš VTD nurodytą pranešimą apie asmenį, kuriam siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos šioje įstaigoje, ir šiam asmeniui sutikus eiti siūlomas pareigas, privalo per 14 kalendorinių dienų nuo asmens informacijos pateikimo šiai įstaigai priimti šį asmenį į jam pasiūlytas pareigas. Taigi, minėti teisės aktai numato, kad subjektas, kuriam teisės aktuose yra nustatyta pareiga patikrinti ir nuspręsti ar buvęs valstybės tarnautojas, kuris pageidauja pasinaudoti VTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta socialine garantija užimti valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, atitinka bendruosius ir konkrečiai pareigybei pareigybės aprašyme nustatytu specialiuosius reikalavimus, yra valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga, t.y. Valstybės tarnybos departamentas ir jis yra vienintelis subjektas, kuriam teisės aktai suteikia įgaliojimus tokią veiklą vykdyti.

Apeliantė nurodo, kad vadovaudamasi minėtomis Taisyklių nuostatomis, 2011 m. gegužės 19 d. su rašytiniu prašymu siūlyti kitas valstybės tarnautojo pareigas kreipėsi į VTD, pridėdama Taisyklių 5.1-5.5 punktuose nurodytus dokumentus. VTD teismo posėdžio metu paaiškino, kaip buvo įvertintas pareiškėjos atitikimas minėtos pareigybės specialiesiems reikalavimams, tačiau teismas visiškai to nevertino.

Mano, kad jeigu KAM nuomone VTD netinkamai atliko savo funkcijas, t.y. nepatikrino pareiškėjos atitikties KAM Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigybei keliamų reikalavimų, turėjo teisę ginčyti VTD 2011 m. lapkričio 16 d. rašte Nr.27D-2733 nurodytą sprendimą, o ne organizuoti pareiškėjos atitikties specialiesiems reikalavimas patikrinimą, kadangi tokia teisė jokiuose teisės aktuose KAM nesuteikta. Taip pat nėra aišku, kokias teisės aktais ir juose nustatytomis procedūromis KAM vadovavosi tikrindama ar ji atitinka Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybėje nustatytus specialiuosius reikalavimus. Teisės aktai, reglamentuojantys priėmimą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, numato tik egzaminą (raštu ir žodžiu), jei asmuo stoja į valstybės tarnybą ir egzaminą žodžiu (pokalbį), jei buvęs valstybės tarnautojas priimamas, į pareigas be konkurso ir asmenų, kurie tokiu būdu gali būti priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, yra du ir daugiau. Todėl, apeliantės nuomone, KAM pažeidė VTĮ 43 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 25 punkto nuostatas, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, pareiškėjos teisėtus lūkesčius pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta socialine garantija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 86–90) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą; įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją priimti pareiškėją A. P. į Valstybės tarnybos departamento pasiūlytas Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 13 kategorija) pareigas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

Visų pirma, mano, kad šis teismo sprendimas turėtų būti panaikintas jau vien tik dėl to, kad jis priimtas pažeidžiant ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 87 straipsnio 4 dalį. Sprendime cituojami Valstybės tarnybos įstatymas, Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo tvarka, Pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams tvarka ir be jokių argumentų, tik parašant „<...> pagal anksčiau nurodytas teisės normas <...> prieina išvados, kad atsakovas privalėjo patikrinti pareiškėjos atitikimą specialiesiems reikalavimams. Taigi visiškai neaišku, ar teismas kompleksiškai vertino minėtus teisės aktus ir juose įtvirtintas teisės normas, ar kiekvieną atskirai. Teigia, kad teismas sprendimą priėmė tik remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau ne konkrečiomis teisės normomis.

Teigia, kad yra neaišku, kodėl VTD turėjo teismui pateikti rašytinius įrodymus, kad jis nustatė, jog pareiškėja A. P. atitinka bendruosius ir specialiuosius pareigybės reikalavimus, kai buvo skundžiami atsakovės, KAM veiksmai, o ne VTD rašto teisėtumo klausimas. Pažymi, kad VTD teismo posėdžio metu paaiškino, kaip buvo įvertintas pareiškėjos A. P. atitikimas specialiesiems reikalavimams, tačiau teismas visiškai to nevertino.

Pabrėžia, jog VTĮ 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma yra ne kas kita, kaip įstatymo leidėjo suteikta socialinė garantija valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, ta prasme, kad toks valstybės tarnautojas turi papildomą ir išskirtinę (palyginus su asmeniu, norinčiu pradėti eiti atitinkamas pareigas) garantiją tęsti tarnybą. Toks valstybės tarnautojas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį priimamas į pareigas be konkurso. Taigi, valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinta, pageidaujantis tęsti savo karjerą valstybės tarnyboje, pateikia Valstybės tarnybos departamentui prašymą bei dokumentus, nurodytus Taisyklių 5 punkte.

Nurodo, kad žinios, kurias ėmėsi tikrinti KAM, priskirtinos bendriesiems reikalavimams, nes visi valstybės tarnyboje dirbantys asmenys privalo žinoti norminius teisės aktus ir mokėti juos taikyti. Reikalingų žinių stoka gali būti pašalinta VTĮ 45 straipsnio nustatyta tvarka.

Taip pat nurodo argumentus išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 17–19).

Trečiasis suinteresuotas Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą (b. l. 105–106) nurodo, kad sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimais ir trumpai pakartoja savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (b. l. 107–113) prašo pareiškėjos A. P. ir trečiojo asmens Valstybės tarnybos departamento skundus atmesti.

Nurodo, kad VTĮ 9 straipsnio 5 dalis nustato imperatyvų reikalavimą, kad „į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme“. Analogiška imperatyvi nuostata nustatoma ir VTĮ 43 straipsnio 2 dalyje. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi N 3K-3-480/2010; Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis Nr. 3K-3-480/2010, Nr. 3K-3-523/2011 pabrėžia, kad VTĮ 9 straipsnio 5 dalyje ir 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios įstatymo normos.

Akcentuoja, jog Taisyklės yra žemesnės teisinės galios norminis teisės aktas, nustatantis įstatymo nustatytų įgyvendinimo procedūras, todėl negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Pabrėžia, kad jei manyti, kad VTĮ 9 straipsnio 5 dalyje ir 43 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas neatitinka VTĮ 16 straipsnio nuostatų, reikėtų daryti išvadą kad susiduriama su teisės normų kolizija. Tačiau šiuo atveju pareiškėjos nurodytos VTĮ 16 straipsnio nuostatos reglamentuoja (ar nepilnai reglamentuoja) procedūras. Imperatyvias nuostatas formuluoja 9 ir 43 straipsniai. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kolizijos atveju „materialinės teisės normos turi pirmumą procesinių teisės normų atžvilgiu“, nes „pastarosios yra skirtos materialinės teisės normoms įgyvendinti“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 nutarimas).

Tai, kad Taisyklėse (poįstatyminiame teisės akte) nėra numatytos aiškios procedūros kaip turi būti patikrinama, ar asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nesuteikia įstaigos vadovui teisės pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo imperatyvias nuostatas.

Teigia, jog KAM iš VTD 2011 m. lapkričio 16 d gautu raštu Nr. 27D-2733 buvo informuota vadovaujantis VTĮ 43 straipsnio 2 dalimi, laisvos KAM Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos pasiūlytos pareiškėjai ir pareiškėja eiti šias pareigas sutiko. Minėtame informacinio pobūdžio rašte nėra nurodyta, kad VTD patikrino pareiškėjos tinkamumą eiti siūlomas pareigas bei jos atitikimą pareigybės bendriesiems bei specialiesiems reikalavimams, todėl atsirado KAM pareiga laikytis VTĮ imperatyvių nuostatų reikalavimų.

Pažymi, kad KAM, patikrindama pareiškėjos atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, egzamino raštu ir žodžiu, vykdomo priimant valstybės tarnautoją į pareigas konkurso būdu, nevykdė. Atitinkamai, negali būti laikomas pagrįstu pareiškėjos ir trečiojo asmens teiginys, kad KAM be pagrindo egzaminavo pareiškėją, nes egzaminas numatytas tik priimant valstybės tarnautoją į pareigas konkurso būdu.

Mano, kad pareiškėjos ir trečiojo asmens keliamas klausimas, ar KAM apskritai turėjo teisę tikrinti pareiškėjos atitikimą specialiesiems reikalavimams, kai ši teisė Taisyklėse išskirtinai yra suteikta VTD, iš esmės yra institucijos teisnumo klausimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalimi, KAM nuostatų 13 punktu, Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies punktu teigia, kad ministras yra atsakingas už įstatymų laikymąsi valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose, jis tiesiogiai atsakingas už priėmimą į valstybės tarnybą.

Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartyje, byloje Nr. 3K- 109/2012, nurodyta, kad „Valstybės institucija, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi visas procesines teises ir pareigas konkrečioje jai priskirtoje veiki srityje. <..> Ribojančių teisnumą nuostatų nėra ir neturi būti žemesnės teisinės galios akte, <juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, tai, kad VTD yra pavesta tikrinti pretendento atitikimą pareigybės reikalavimams, neatima teisės iš viešo juridinio asmens tikrinti atitikimą specialiesiems reikalavimams, jei jie nebuvo patikrinti. Pabrėžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo jokių duomenų apie pareiškėjos atitikties pareigybei nustatytiems reikalavimams patikrinimą, nepateikė.

Taip pat mano, kad nepagrįstas yra trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog KAM privalėjo skųsti teismui 2011 m. lapkričio 16 d VTD raštą Nr. 27D-2733, kuriuo KAM buvo informuota, kad pareiškėjai pasiūlytos aptariamos pareigos. Pažymi, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio, o informacinis raštas nėra individualus administracinis teisės aktas, todėl pats savaime negali būti skundžiamas.

Pažymi, kad pareiškėjai nebuvo siūloma dalyvauti konkurse valstybės tarnaut vietai užimti. Pareiškėja pasinaudojo suteikta privilegija (garantija) - galimybe užimti valstybės tarnautojo pareigas be konkurso. Tačiau minimalių žinių, nustatytų KAM Gynybos politikos skyriaus; vyr. specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame KAM 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-11 turėjimas pretendentui (t.y. atitikimas pareigybės aprašyme nustatytus specialiuos) reikalavimus), net ir pareiškėjai, yra privalomas.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nuodugniai išnagrinėjęs VTĮ bei Taisyklių nuostatas, įvertinęs KAM veiksmus, pagrįstai konstatavo, kad ABTĮ 85 straipsnyje nurodytų pagrindų nėra, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

1) pareiškėja, 2011 m. gegužės 16 d. būdama atleista iš ankščiau užimtų pareigų (VRM Tarptautinio bendradarbiavimo departamento Europos Sąjungos skyriaus vedėjos pareigų) dėl pareigybės panaikinimo, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalį (paminėto atleidimo ir pareigų ėjimo metu galiojusia 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) įstatymo nustatytos garantijos pavidalu įgijo teisę per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų (iki 2011-11-17) Vyriausybės nustatyta tvarka (t. y. Taisyklių nustatyta tvarka) gauti pasiūlymą tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir, jai sutikus su tokiu pasiūlymu, būti priimta į jai pasiūlytas pareigas su sąlyga, jeigu ji atitiko bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus;

2) trečiasis suinteresuotas asmuo, t. y. turinti atitinkamą kompetenciją valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi tuo metu galiojusia Taisyklių (2011-08-17 nutarimo Nr. 952 redakcija) nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 14 d. (t. y. paminėtos garantijos galiojimo laikotarpiu) pasiūlė pareiškėjai eiti atsakovo Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (toliau – ir Pasiūlytos pareigos), kurios jų kategorijos prasme atitiko paminėtus Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjai sutikus su šiuo pasiūlymu, trečiasis suinteresuotas asmuo 2011 m. lapkričio 16 d. raštu Taisyklių 22 punkto nustatyta tvarka informavo atsakovą apie pareiškėjos sutikimą eiti Pasiūlytas pareigas;

3) atsakovas, gavęs iš trečiojo suinteresuoto asmens paminėtą 2011 m. lapkričio 16 d. raštą, siekdamas patikrinti pareiškėjos atitikimą specialiesiems Pasiūlytų pareigų reikalavimams, nustatytiems jų aprašyme, 2011 m. lapkričio 24 d. organizavo pokalbį su pareiškėja ir pagal šio pokalbio rezultatus nustatęs, kad pareiškėja neatitinka paminėtų specialiųjų reikalavimų, nepriėmė jos į Pasiūlytas pareigas.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas, organizavęs paminėtą pokalbį ir jo pagrindu atsisakęs priimti ją į Pasiūlytas pareigas, pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktus. Todėl, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, yra būtina pateikti ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir pasisakyti dėl jų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Tai darydama, teisėjų kolegija pirmiausia pripažįsta būtina pasisakyti dėl byloje taikytinų materialinės teisės normų galiojimo laike. Toks būtinumas pasireiškia tuo, kad byloje taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatos ir su jų taikymu sietinos Taisyklių nuostatos yra pasikeitę (tokie pasikėtimai buvo padaryti atitinkamai 2012-06-05 įstatymu Nr. XI-2041 ir Vyriausybės 2012-09-19 nutarimu Nr. 1146), todėl būtina aptarti šių pasikeitimų reikšmę byloje nagrinėjamai situacijai.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje (paminėtų faktinių bylos aplinkybių galiojusia 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) nurodyta, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Pagal šios straipsnio dalies 2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakciją, buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo <...> 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Aiškindama nurodytas teisės normos redakcijas lyginamuoju aspektu, kolegija pažymi, kad ir vienoje, ir kitoje Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies redakcijose nurodyta, kad asmuo, priimamas į jam siūlomas pareigas, turi atitikti šių pareigų aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Aptariamas redakcijas taip pat jungia bendra nuostata, įpareigojanti vadovautis poįstatymine (Vyriausybės) nustatyta tvarka. Tačiau, skirtingai nuo aptariamos normos 2007 m. birželio 7 d. redakcijos, naujoje jos 2012 m. birželio 5 d. redakcijoje atsirado visiškai nauja nuostata apie būtinumą Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinti asmens gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal nagrinėjamo ginčo atsiradimo metu galiojusią Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (2011-06-23 įstatymo Nr. XI-1511 redakcija) pokalbis su asmeniu, pretenduojančiu užimti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kaip jo gebėjimų atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas patikrinimo būdas, buvo numatytas tik tuo atveju, kai asmuo buvo priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu. Tačiau to paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, buvo nurodyta, kad asmens priėmimas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies pagrindu vykdomas be konkurso.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą Valstybės tarnybos įstatymo normų aiškinimą, galima daryti išvadą, kad ginčo santykių atsiradimo metu pokalbis su asmeniu, pretenduojančiu užimti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kaip jo gebėjimų atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas patikrinimo būdas, šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalies (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) taikymo prasme nebuvo numatytas. Asmens gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas patikrinimas (Vyriausybės nustatyta tvarka), nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje (2012-06-05 redakcija), laikytinas įstatymo novele ir pagal bendrąjį teisės taikymo laike principą lex retro non agit jis (patikrinimas pokalbio būdu) pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikomas.

Pasisakydama dėl Taisyklių nuostatų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija taip pat pripažįsta būtina pateikti sietinų su Valstybės tarnybos 43 straipsnio 2 dalies taikymų Taisyklių nuostatų abejų (2011-08-24 ir 2012-09-19) redakcijų palyginamąją analizę.

2011 m. rugpjūčio 24 redakcijos Taisyklėse buvo numatyti tik du atvejai, kai pretenduojantis užimti valstybės tarnautojo pareigas asmuo pokalbio su juo būdu galėjo būti egzaminuojamas, siekiant tikslo patikrinti jo gebėjimus eiti jam siūlomas pareigas: jeigu karjeros valstybės tarnautojo pareigos pasiūlytos dviem ar daugiau buvusių valstybės tarnautojų (26 p.) ir jeigu asmeniui siūlomos užimti įstaigos vadovo pareigas (27 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti taikomas Taisyklių 25 punktas, pagal kurį toks egzaminavimas neturėjo būti atliktas. Nurodyto egzaminavimo žodžiu, kurį turi atlikti būtent įstaiga, kurioje siūlomos pareigos, būtinumas buvo įvestas tik 2012 m. rugsėjo 19 d. redakcijos Taisyklių 3 ir 25 punktuose. Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisės taikymo laike principu lex retro non agit nurodytas egzaminavimas (pokalbis) neturėjo būti atsakovo taikomas pareiškėjai ir pagal Taisyklių nuostatas.

Iš ginčo atsiradimo metu galiojusiu Taisyklių 18 punkto (2011-08-17 nutarimo Nr. 952 redakcija) matyti, kad kartu su prašymu siūlyti kitas valstybės tarnautojo pareigas buvę valstybės tarnautojai turėjo pateikti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigai Taisyklių 5.1 – 5.5 punktuose nurodytus dokumentus, tarp jų, nustatytos formos anketą ir išsilavinimą ar kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas. Pagal Taisyklių 191 ir 24 punktus (2010-03-03 nutarimo Nr. 246 redakcija) valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos reikalavimu buvęs valstybės tarnautojas pateikia darbo patirtį (stažą) ir asmens atitiktį siūlomų pareigų pareigybės aprašyme nustatytiems kitiems specialiesiems reikalavimams patvirtinančių dokumentų kopijas.

Nurodytas teisinių santykių tarp pretenduojančio užimti naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas asmens ir valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad už Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) numatytos sąlygos – asmens atitikimą pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus – patikrinimą tuo metu buvo atsakinga tik valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga (trečiasis suinteresuotas asmuo). Toks patikrinimas valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos (šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens) buvo (galėjo būti) atliekamas šiai įstaigai pateiktų dokumentų patikrinimo būdu, nedalyvaujant šiame patikrinime įstaigai, kurioje buvusiam valstybės tarnautojui siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigas (šiuo atveju atsakovui).

Taigi, aiškinant nurodytas Taisyklių nuostatas sisteminių teisės aiškinimo būdu, galima daryti išvadą, kad Taisyklių 22 punkte numatytos informacijos (rašto) pateikimas įstaigai, kurioje buvusiam valstybės tarnautojui siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, aptartų Taisyklių normų taikymo prasme reiškia, jog paminėtas patikrinimas buvo atliktas, ir tikrintojas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad asmuo neatitinka jam taikomų specialiųjų pareiginių reikalavimų. Pagal Taisyklių 25 punktą, paminėto Taisyklių 22 punkte numatyto informacinio rašto gavimas besąlygiškai įpareigoja įstaigą, kurioje buvusiam valstybės tarnautojui siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos (šiuo atveju atsakovą) priimti šiame rašte nurodytą asmenį (pareiškėją) į jam siūlomas pareigas.

Pasisakydama dėl atsakovo argumentų dėl tariamai netinkamo trečiojo suinteresuoto asmens vykdymo jam nustatytos pareigos patikrinti pareiškėjos atitikimą Pasiūlytų pareigų (pareigybės) aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, kolegija pažymi, kad, kaip matyti ir aukščiau aptarto šių teisinių santykių tuometinio reglamentavimo, atsakovas tuomet neturėjo teisės kvestionuoti trečiojo suinteresuoto asmens šiuo klausimu padarytos išvados, o, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio (2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintais įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia ir tarnybinės pagalbos principais, veikti pagal Taisyklų jam nustatytą ir privalomą elgesio modelį. Todėl nurodyti atsakovo argumentai teisėjų kolegijos negali būti pripažinti pagrįstais ir yra atmetami.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei pateiktą byloje taikytinų materialinės teisės normų aiškinimą, kolegija pripažįsta pareiškėjos teismui paduotą skundą pagrįstu ir tenkintinu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė byloje taikytinas materialinės teisės normas, todėl jo priimtas sprendimas yra naikintinas, o pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 143 str., 88 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją priimti pareiškėją A. P. į Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė