348cf16e-acd4-48ba-8aba-a7ccf1b08e8b · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-620-259/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02123-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5;3.1.14.8.1;3.3.2.5.;3.4.5.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo A.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Kauno skyriaus. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d. yra įgijęs keturių mėnesių keturiolikos dienų socialines garantijas; nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d. yra įgijęs vienerius metus Å¡eÅ¡is mėnesius dvideÅ¡imt septynių dienų socialines garantijas; nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d. ir nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d. yra įgijęs vienerius metus aÅ¡tuonis mėnesius dvideÅ¡imt dviejų dienų socialines garantijas; nuo 1970 m. kovo 15 d. iki 1973 m. kovo 15 d. yra įgijęs dviejų metų septynių mėnesių dvylikos dienų socialines garantijas; nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1980 m. liepos 31 d. yra įgijęs septynerių metų trijų mėnesių dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių dienų socialines garantijas; nuo 1981 m. liepos 1 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d. ir nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d. yra įgijęs vienerių metų septynių mėnesių devyniolikos dienų socialines garantijas; nuo 1989 m. gegužės 11 d. iki 1989 m. rugpjūčio 11 d. yra įgijęs trijų mėnesių socialines garantijas; nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. yra įgijęs trijų mėnesių trylikos dienų socialines garantijas ir nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. turi socialines garantijas ypatingai kenksmingose sveikatai sÄ lygose – penkiolika metų deÅ¡imt mėnesių dvideÅ¡imt tris dienas, atsižvelgiant į tai turi teisę į deÅ¡imties metų ankstesnį iÅ¡leidimÄ Ä¯ senatvės pensijÄ su 20 proc. priedu prie valstybinės socialinio draudimo iÅ¡mokos – kompensacijos Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties mėnesių bei pensijos – ir tai įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, atstovaujantį Lietuvos RespublikÄ , perduoti pareiÅ¡kėjo socialines garantijas į deÅ¡imties metų ankstesnį iÅ¡leidimÄ Ä¯ senatvės pensijÄ , perduoti kompensacijÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties mėnesių su dvideÅ¡imt procentų priedais už žalÄ , darytÄ sveikatai ypatingai kenksmingose sveikatai darbo sÄ lygose su 5 proc. metinėmis bankinėmis mokėjimo palÅ«kanomis nuo suėjimo iÅ¡leisti į senatvės pensijÄ momento, ir tai įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, perduoti pensijÄ su 20 procentų priedų už darytÄ Å¾alÄ sveikatai ypatingose sveikatai kenksmingose darbo sÄ lygose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo atsisakė priimti.

3. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ teismas nenustato juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokiÄ tvarkÄ ir sÄ lygas.

4. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ sieja su teisės gauti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas įgijimu. Teisę į pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPÄ®) 67 straipsnis. Pagal VSDPÄ® nuostatas sprendimÄ dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Prie pareiÅ¡kimo nėra pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali bÅ«ti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.

5. Be to teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä jo nurodytais laikotarpiais, patvirtina įraÅ¡ai pareiÅ¡kėjo darbo knygelėje. Teismas vertino, jog pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, nepanaikinti, galiojantys, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Å¡ių duomenų nepakanka, ar, kad jie neiÅ¡likę ir pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, dėl ko teismas sprendė, jog nėra sÄ lygų, numatytų CPK 445 straipsnyje.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kime nurodyti laikotarpiai, kaip dirbti kenksmingomis darbo sÄ lygomis, yra įrodomieji faktai arba faktinės aplinkybės, sudarančios pareiÅ¡kimo arba kito procesinio dokumento pagrindÄ byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimÄ , o ne nustatomi juridinę reikÅ¡mę turintys faktai CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ , pažeidė proporcingumo, teisingumo, objektyvumo, teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių ir kitus principus, įtvirtintus LR Konstitucijoje. 7.2. Civilinių bylų dėl juridinių faktų pripažinimo, patvirtinimo nagrinėjimas yra priskirtas tik bendrosios kompetencijos teismas, ir jos nepriskirtos nagrinėti apygardų administracinių teismų kompetencijai. 7.3. Å iuo atveju yra visos CPK 445 straipsnyje numatytos sÄ lygos, reikalingos juridinę reikÅ¡mę turintiems faktams nustatyti.

PraÅ¡omas nustatyti faktas turi prejudicinę reikÅ¡mę, tai yra sukelia tam tikrus teisinius padarinius ir jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgyjÄ tam tikrÄ subjektyvę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas. Teismas nutartyje pripažino, kad esami byloje dokumentai, teikti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus bei Kauno skyrių kompensacinių bylų apie pareiÅ¡kėjo realų darbÄ yra neabejotinu pagrindu civilinėje byloje teismui pripažinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus juridinius faktus ir įpareigoti Lietuvos Respublikos atstovus perduoti pareiÅ¡kėjui esamÄ , neteisingai užlaikytÄ kompensacijÄ už darytÄ Å¾alÄ sveikatai ypatingai kenksmingose sveikatai darbo sÄ lygose virÅ¡ 12,5 metų, perduoti pasisavintÄ individualiÄ pensijos dalį su 20 proc. priedais bei nutraukti neteisėtÄ praturtėjimÄ Lietuvos Respublikos atstovų. 7.4.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis negali gauti faktinių dokumentų, kuriais remiantis teismas civilinėje byloje patvirtintų realiai ir objektyviai esamus juridinius faktus sumokėjimo pensijinio valstybinio socialinio draudimo su kenksmingumu sveikatai mokesčių 24 proc. nuo pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio į valstybinį socialinio draudimo fondÄ nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d., kurio savininke yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat negali gauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Valstybinio archyvo informacijos, kur yra priduoti įstaigų, organizacijų, įmonių mokestiniai nurodymai sumokėjimo privalomo pensijinio valstybinio socialinio draudimo su kenksmingumu sveikatai mokesčių 24 pro. nuo darbo užmokesčio.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

LR CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtinÄ teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ sieja su teisės gauti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas įgijimu.

11. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , teismas nenustato juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokiÄ tvarkÄ ir sÄ lygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ teisės normÄ , yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimÄ bÅ«tent dėl tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarkÄ bei sÄ lygas, tai tie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai teisme gali bÅ«ti nustatomi ne kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieÅ¡kinio arba kito procesinio dokumento pagrindÄ ) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimÄ .

Dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamÄ sprendimÄ , teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo praÅ¡yti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o pareiÅ¡kimÄ priėmus – bylÄ nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

12. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jo darbÄ tam tikrose pareigose, tam tikru laikotarpiu ir tam tikrose įmonėse, kurių duomenys ir sudaro nagrinėjamos bylos ginčo dalykÄ , tai yra, ar darbas tam tikrose pareigose gali bÅ«ti prilyginamas darbui ypatingomis (kenksmingomis) darbo sÄ lygomis. Klausimus, ar duomenys iÅ¡likusiuose dokumentuose apie darbÄ tam tikrose pareigose suteikia asmeniui teisę į kompensacijÄ pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio nuostatas, sprendžia to asmens nuolatinės gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinis skyrius, kurio sprendimai gali bÅ«ti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

13. Nagrinėjamu atveju prie pareiÅ¡kimo nėra pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl kompensacijos skyrimo. Be to, juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti nėra bÅ«tinų tam sÄ lygų (aplinkybių). PareiÅ¡kėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo darbÄ tam tikru laikotarpiu ir tam tikrose pareigose, tačiau ginčai dėl to, ar Å¡ie duomenys sudaro pagrindÄ gauti kompensacijÄ už kenksmingas darbo sÄ lygas, CPK XXVI skyriaus tvarka nenagrinėtini. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendimÄ dėl pensijos skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas gali bÅ«ti apskųstas ne bendrosios kompetencijos teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje pažymėta, kad kai iÅ¡ paduoto pareiÅ¡kimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė Å¡ių faktų nustatymo tvarka, arba praÅ¡omi nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties 15. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 16. Apeliantui iniciavus šį apeliacinį procesÄ , byloje turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nevirÅ¡ija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (5 Eur), todėl Å¡ios iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas