34893c9e-e9a2-442b-a1ba-866e2a7765f5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1414-345/2018 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02887-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3867-647/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

B. (A. B.) dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Konsultacijų srautas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 3500 Eur administravimo iÅ¡laidų, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi pagal A. B. ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. B2-2326-567/2016 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ uždarajai akcinei bendrovei „Gelista” ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė ieÅ¡kovę UAB „Konsultacijų srautas“. Bankroto bylos duomenys teismui sudarė teisinį pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Gelista“ pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir įmonė nemoki.

Atsakovas, bÅ«damas UAB „Gelista” vieninteliu akcininku ir direktoriumi nuo 2014 m. gruodžio 4 d. dienos, nepateisinamai ilgÄ laikÄ delsė kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors Å¡ios bendrovės skolos augo, su kreditoriais atsiskaityta nebuvo, turto atsiskaityti nėra. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 14 d. raÅ¡tÄ Nr. (8.1) 3-114634 „Dėl UAB „Gelista“ įsiskolinimo VSDFV biudžetui sumokėjimo“, įmonė buvo raginama sumokėti 2015 m. spalio 12 d. susidariusį 2 774,51 Eur įmokų ir 8,98 Eur delspinigių įsiskolinimÄ , tačiau ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Gelista“ buvo pateiktas tik 2015 m. gruodžio 23 d.

Bankroto proceso metu lėšų gauta nebuvo, iÅ¡skyrus 50,00 Eur už parduotÄ reikalavimo teisę į Vokietijos įmonės Grundstucks Vertiebs gesells mbH 6135,71 Eur dydžio debitorinį įsiskolinimÄ . Apie kokį nors įmonės turtÄ arba lėšas, kuriomis dar galima bÅ«tų tenkinti kreditorių reikalavimus, administratorius jokių duomenų neturėjo. Bankroto proceso metu susidariusias administravimo iÅ¡laidas administratorius dengė savo sÄ skaita. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtinta 3 500 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ mata.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu BUAB „Gelista“ veikla pripažinta pasibaigusia ir įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Bankroto administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 10 straipsnio 11 dalies nuostatomis, prašė nepadengtÄ administravimo iÅ¡laidų dalį – 3 500 Eur – priteisti iÅ¡ atsakovo, t. y. buvusio UAB „Gelista“ vadovo, kuris, įmonei tapus faktiÅ¡kai nemokia, neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsakovo kaltė dėl jo neveikimu padarytos žalos preziumuojama.

3. Atsakovas A. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad 2015 metų rudenį UAB „Gelista“ turėjo 510 Eur skolÄ VMI ir 2774,51 Eur skolÄ VSDFV Vilniaus skyriui, viso 3 284,51 Eur. 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje atsakovas gavo VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 14 d. raÅ¡tÄ , kuriame buvo iÅ¡dėstytas įpareigojimas nedelsiant sumokėti 2783,49 Eur skolÄ , o jos nesumokėjus kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovas, neturėdamas galimybės nedelsiant sumokėti skolÄ VSDFV Vilniaus skyriui, pavedė buhalterei parengti įmonės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, reikalingus pateikti teismui su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 2015 m. gruodžio 23 d. dokumentai buvo paruoÅ¡ti ir tÄ pačiÄ dienÄ pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei buvo kreiptasi laiku. Bankroto procedÅ«rų metu 6135,71 Eur debitorinis įsiskolinimas į Vokietijos įmonę Grundstucks Vertriebs gesells mbH buvo parduotas už 50,00 Eur. Atsakovo teigimu, bankroto administratorius sÄ moningai nesiėmė jokių veiksmų dėl debitorinių įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir debitorinį įsiskolinimÄ pardavė susijusiam asmeniui ir byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad siekiant iÅ¡ieÅ¡koti skolas buvo atlikti konkretÅ«s bankroto administratoriaus veiksmai.

Jeigu bankroto administratorius bÅ«tų iÅ¡reikalavęs skolas iÅ¡ Vokietijos įmonės Grundstucks Vertriebs gesells mbH ir įmonės akcininko A. B., piniginių lėšų pakaktų atsiskaitymui su kreditoriais, administravimo iÅ¡laidų padengimui bei liktų įmonės akcininkams. IeÅ¡kovė nepateikė administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, administravimo ataskaitos, bankrutuojančios UAB „Gelista“ likvidacinio balanso. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas A. B. nuo 2014 m. gruodžio 4 d. buvo UAB „Gelista“ direktoriumi. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Gelista“ bankroto bylÄ ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė ieÅ¡kovę UAB „Konsultacijų srautas“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi nuspręsta BUAB „Gelista“ taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ . Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta 3 500 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ mata. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu UAB „Gelista“ veikla pripažinta pasibaigusia.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas dėl bankroto bylos UAB „Gelista“ iÅ¡kėlimo kreipėsi 2015 m. gruodžio 23 d., pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodęs, jog susiklosčius sunkiai ekonominei situacijai UAB „Gelista“ apyvarta ženkliai sumažėjo, nebėra apyvartinių lėšų, negaunami užsakymai ir atleisti visi įmonės darbuotojai. Duomenų, kad įmonė tapo nemoki anksčiau nei 2015 m. rudenį, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Buvusio įmonės vadovo (atsakovo) elgesį teismas vertino kaip rÅ«pestingÄ , sprendė, kad jis elgėsi atidžiai, sÄ Å¾iningai ir iÅ¡imtinai bendrovės bei kreditorių interesais. Teismas nenustatė nepagrįsto įmonės vadovo delsimo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui įrodžius, kad minėti veiksmai buvo atlikti po praneÅ¡imo iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus apie įsiskolinimÄ gavimo.

7. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius skolos išsiieškoti pats nebandė.

8. Teismas nustatęs, kad pagrindo pripažinti atsakovo nesavalaikį kreipimÄ si į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nėra, sprendė, kad ieÅ¡kinys atmestinas ir praÅ¡omų priteisti administravimo iÅ¡laidų dydžio nevertino. III. Apeliacinio skundo argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Konsultacijų srautas“ (apeliantė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. ieÅ¡kovės naudai 3 500 Eur neapmokėtų administravimo iÅ¡laidų.

10. Apeliantė pažymėjo, kad pagal į bylÄ pateiktus duomenis (be kita ko, pagal kartu su apeliaciniu skundu pateiktÄ VSDFV Vilniaus skyriaus atstovo elektroninį laiÅ¡kÄ ) UAB „Gelista“ veikla sustojo 2015 m. liepos mėnesį atleidus paskutinius darbuotojus bei vadovÄ ir pritrÅ«kus apyvartinių lėšų. Remiantis kartu su apeliaciniu skundu pateiktu UAB „Gelista“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, pinigų judėjimas banko sÄ skaitoje taip pat nutrÅ«ko 2015 m. liepos mėnesį. Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo kreiptasi laiku, dėl to įmonei priskaičiuoti ženklÅ«s delspinigiai. Minėtas aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis, kuria patvirtintas BUAB „Gelista“ kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as.

11. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat vadovaujasi teismų praktika, kurioje iÅ¡ esmės teigiama, kad administratorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯pareigojimÄ administratoriui Å¡iÄ sumÄ sumokėti Ä®BÄ® nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, Å¡iuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos.

12. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad buvęs įmonės vadovas ir akcininkas A. B. jokių veiksmų skolos išieškojimui iš Vokietijos įmonės Grundstucks Vertiebs gesells mbH nesiėmė, nors UAB „Gelista“ veikla 2015 metais iki jos nutraukimo buvo vykdoma Vokietijoje.

13. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teismui nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė UAB „Gelista“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä banke „Swedbank“, AB, už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 21 d. ir VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai adresuoto elektroninio laiÅ¡ko ir atsakymo į jį kopijas.

Apeliantė dėl pateiktų dokumentų prijungimo prie bylos apeliaciniame skunde nepasisakė, o įvertinus minėtų dokumentų turinį, pagrindo išvadai, kad naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, nėra. Apeliantė šiuos rašytinius įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai nepriimami.

16. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

17. Pagal Ä®BÄ® nuostatas įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad bÅ«tų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymÄ nustatyta Å¡i pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas, sietinas su Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įmonės nemokumo bÅ«sena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Ä®BÄ® nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei įmonės finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

19. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad buvusio UAB „Gelista“ vadovo veiksmų priimant sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įvertinimui yra reikÅ¡minga Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostata, galiojusi ginčo veiksmų atlikimo metu (nutarties 16 punktas). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantė klaidingai nurodė, kad, remiantis Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki.

Pagal teismų praktikÄ , plėtotÄ pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavimo terminų klausimu, buvo akcentuojama įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ pareiga esant įmonės nemokumui tokį pareiÅ¡kimÄ pateikti nedelsiant, konkretÅ«s terminai Ä®BÄ® nebuvo nustatyti ir jų įvertinimas paliktas teismo diskrecijai pagal kiekvienos bylos faktines aplinkybes. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina dėl A. B., kaip UAB „Gelista“ vadovo, veiksmų nustačius UAB „Gelista“ nemokumo faktÄ .

20. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibÅ«dinamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumÄ :

1) įsipareigojimų nevykdymÄ , pasireiÅ¡kiantį skolų nemokėjimu arba iÅ¡ anksto apmokėtų darbų neatlikimu;

2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę Å¡alių pareigÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

22. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad UAB „Gelista“ vadovu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. buvo atsakovas A. B. 2015 m. spalio 14 d. VSDFV Vilniaus skyrius raÅ¡tu Nr. (8.1)3-114634 kreipėsi į UAB „Gelista“, informuodamas apie susidariusį 2774,51 Eur įsiskolinimÄ ir paskaičiuotus 8,98 Eur delspinigius, įpareigodamas jį sumokėti bei pažymėdamas įmonės vadovo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tuo atveju, jei įsiskolinimas nebus padengtas. 2018 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas UAB „Gelista“ vadovo A. B. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodyta, kad susiklosčius sunkiai ekonominei situacijai UAB „Gelista“ apyvarta sumažėjo, įmonė nebeturi apyvartinių lėšų, negauna užsakymų, todėl bendrovė nebeturi pakankamai pajamų, kurių pakaktų veiklai vykdyti ir atsiskaityti su kreditoriais, įmonės darbuotojai atleisti, mokėtinos sumos sudaro 4569,19 Eur, turto nėra (civilinė byla Nr. B2-2900-567/2017).

Teismas, remdamasis pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybės, UAB „Gelista“ turto balanso 2015 m. gruodžio 23 d. duomenimis, padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl įmonė atitinka nemokumo bÅ«senÄ . 2016 m. vasario 26 d. UAB „Gelista“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta ieÅ¡kovė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis dėl duomenų apie UAB „Gelista“ nemokumÄ anksčiau nei 2015 m. rudenį nebuvimÄ .

23. Sprendimas UAB „Gelista“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvo priimtas įvertinus įmonės 2015 m. gruodžio 23 d. balanso duomenis, tikslus įmonės nemokumo bÅ«senos pradžios momentas taip, kaip jį nurodo bankroto administratorius (2015 metų liepos mėn.), sprendimo įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo metu nenustatytas, kadangi tokia galimybė, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį detalizuojančių dokumentų specifikÄ , objektyviai nėra įmanoma. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju UAB „Gelista“ nemokumo pradžios momentas sietinas su praneÅ¡imo iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus gavimu.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad paskutiniai įmonės darbuotojai buvo atleisti 2015 m. liepos mėnesį ne pagrindžia bankroto administratoriaus teiginį dėl įmonės nemokumo pradžios momento bÅ«tent tuo laikotarpiu, bet vertintina kaip vienas iÅ¡ įmonės blogÄ finansinę padėtį patvirtinančių elementų, suponuojančių iÅ¡vadÄ apie tokiÄ Ä¯monės padėtį. Kadangi nustatant įmonės nemokumo bÅ«senÄ vertinama įvairių duomenų visuma (finansinės atskaitomybės dokumentai, pirminiai apskaitos dokumentai, įmonės sudarytos sutartys ir kt.), nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija bei teigti, jog duomenys apie darbuotojų skaičių įmonėje yra pakankamas pagrindas įmonės nemokumo bÅ«senai konstatuoti.

Be to, kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡vados apie byloje nustatytus faktus, jų (ne)buvimÄ , gali bÅ«ti daromos joje esančių duomenų pagrindu, bet ne spėjamojo pobÅ«džio iÅ¡vadomis. Nagrinėjamu atveju duomenų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Gelista“ buvo nemoki anksčiau nei įmonės vadovas gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus, apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, nenustatė. Apeliantė argumentų, kad UAB „Gelista“ veikla sustojo 2015 m. liepos mėnesį atleidus paskutinius darbuotojus bei vadovÄ ir pritrÅ«kus apyvartinių lėšų ir ji tapo nemoki dar 2015 metų viduryje, nepagrindė, pirmosios instancijos teismui duomenys apie apeliantės nurodytų iÅ¡vadų suformulavimÄ nepateikti.

24. Vertinant, ar UAB „Gelista“ vadovas tinkamai vykdė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Gelista“ iÅ¡kėlimo, pažymėtina, kad terminas nuo VSDFV Vilniaus skyriaus raÅ¡to parengimo (2015 m. spalio 14 d.) ir pateikimo įmonės vadovui iki įmonės vadovo kreipimosi į teismÄ (2015 m. gruodžio 23 d.) yra trumpas. Teismo manymu, atsakovas veikė operatyviai ir be nepateisinamo delsimo. Pagrindo netikėti atsakovo pozicija, kad jis iÅ¡ pradžių kreipėsi į įmonės buhalterijÄ su nurodymu sutvarkyti dokumentus, nėra, kadangi tokie duomenys teismui buvo pateikti ir jų pagrindu priimtas aukščiau nurodytas teismo sprendimas įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas, pats kreipdamasis dėl bankroto bylos UAB „Gelista“ iÅ¡kėlimo elgėsi rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ Å¾iningai ir iÅ¡imtinai įmonės bei jos kreditorių interesais, t. y. savo fiduciarines pareigas, kaip tai apibrėžia teisės aktai, jis vykdė tinkamai. Pagrindo įmonės vadovo elgesį vertinti prieÅ¡ingai Å¡iuo atveju nėra.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nekonstatavęs UAB „Gelista“ vadovo pareigų pažeidimo, skundžiamame sprendime pagrįstai neanalizavo ir nepasisakė dėl bankroto administratorės praÅ¡omų priteisti administravimo iÅ¡laidų dydžio.

26. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, n u t a r i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Loreta Braždienė Henrichas Jaglinskis Virginijus Kairevičius