Legislator Case Law & Legislation
3488e6ee-1bb3-48b6-aa57-84bacbdda2c8 AI generated

3488e6ee-1bb3-48b6-aa57-84bacbdda2c8 · Regionų administracinis teismas

Case Number 3488e6ee-1bb3-48b6-aa57-84bacbdda2c8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2018-11-12 sprendimÄ Nr. 16SD-2141-(14.16.104.) „Dėl praÅ¡ymo”; įpareigoti NŽT atlikti procedÅ«ras buvusios žemės savininkės O. J. nuosavybės atkÅ«rimo byloje dėl perdavimo pareiÅ¡kėjams neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio ploto kitame rajone ar lygiaverčio ploto turėtam žemės sklypui prie nuosavybės teise valdomų pastatų (nepaisant turėtos vietos) ar perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio naujo žemės sklypo individualiai statybai kitame mieste. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad 2018-10-24 kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, praÅ¡ydami priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do į buvusios žemės savininkės O.

Legislator headnote

AI generated

3488e6ee-1bb3-48b6-aa57-84bacbdda2c8 · Regionų administracinis teismas: Pažymi, kad pagal 1991-11-05 pateiktÄ bendrÄ pretendentų praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. D. valdytÄ Å¾emę, iÅ¡reikÅ¡ta valia susigrÄ Å¾inti žemę buvusioje vietoje. Teigia, kad pagal Palangos skyriuje turimÄ archyvinę medžiagÄ Å¾emės savininkė buvo O. J., kuri nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime valdė 33,88 ha žemės. Atkreipia dėmesį, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-05-05 sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. eI-3676-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00117-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.10; 18.12; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, AuÅ¡relės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Aleksandrui JokÅ«bauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, 2019 m. gegužės 16 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V.

D. ir A. A. D. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai V. D. ir A. A. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) praÅ¡o:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2018-11-12 sprendimÄ Nr. 16SD-2141-(14.16.104.) „Dėl praÅ¡ymo”;

2) panaikinti NŽT 2019-01-15 sprendimÄ Nr. 1SS-64-(7.5.);

3) įpareigoti NŽT atlikti procedÅ«ras buvusios žemės savininkės O. J. nuosavybės atkÅ«rimo byloje dėl perdavimo pareiÅ¡kėjams neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio ploto kitame rajone ar lygiaverčio ploto turėtam žemės sklypui prie nuosavybės teise valdomų pastatų (nepaisant turėtos vietos) ar perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio naujo žemės sklypo individualiai statybai kitame mieste. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad 2018-10-24 kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, praÅ¡ydami priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do į buvusios žemės savininkės O.

J. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę Palangos mieste, perduodant pareiÅ¡kėjams neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį plotÄ kitame rajone ar lygiavertį turėtam žemės sklypui prie nuosavybės teise valdomų pastatų (nepaisant turėtos vietos) ar perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai kitame mieste. Pažymi, kad ginčijamu NŽT 2018-11-12 sprendimu praÅ¡ymas netenkintas. Akcentuoja, kad šį sprendimÄ 2018-11-28 apskundė NŽT direktoriui, kuris ginčijamu 2019-01-05 sprendimu skundÄ atmetė.

Mano, kad ginčijami sprendimai nėra pagrįsti, todėl naikintini. Argumentuoja, kad pretendentai savo valiÄ dėl nuosavybės į žemę atkÅ«rimo iÅ¡reiÅ¡kė vieninteliu tipiniame ruoÅ¡inyje užpildytu 1991-11-05 praÅ¡ymu ir Å¡ios valios niekad nekeitė. Nurodo, kad pretendentai neiÅ¡reiÅ¡kė valios ir nepageidauja gauti kompensacijos. Mano, kad atsakovų nuoroda į AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį yra nepagrįsta. Argumentuoja, kad jei pretendentai praÅ¡yme, kurio ruoÅ¡inyje fiksuota galimybė gauti kompensacijÄ , tokios valios neiÅ¡reiÅ¡kė, valstybės ir jos institucijų atstovų nuostata pačių sprendimais „<...nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais...>” prieÅ¡tarauja asmenų (buvusių savininkų ir pretendentų) laisvo apsisprendimo principui į neteisėtai nacionalizuotos nuosavybės atkÅ«rimo visÄ spektrÄ , kurie suformuluoti Å¡alies Konstitucijoje ir teisės normose.

Mano, kad nuosavybės atkÅ«rimo byloje esantis vienintelis praÅ¡ymas su tekstu „taip, susigrÄ Å¾inti žemę” leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pretendentai iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ valiÄ Ä¯ materialaus daikto (žemės) atkÅ«rimÄ . Teigia, kad ginčijamuose sprendimuose padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad pretendentai iki 2003-04-01 nepareiÅ¡kė valios dėl atkÅ«rimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę. Argumentuoja, kad pretendentų valia - grÄ Å¾inti žemę ir nemokėti piniginės kompensacijos - buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta nuo 1991-11-05.

Pažymi, kad jei nuosavybės į žemę negalima atkurti natÅ«ra turėtoje vietoje ir pretendentas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ jam nemokėti kompensacijos pinigais ir gauti žemę natÅ«ra, lieka vienintelis bÅ«das - parengti iÅ¡vadÄ dėl perkėlimo likusių žemės plotų kiekio, kuris priskirtas valstybės iÅ¡perkamai (negrÄ Å¾inamai) ir tÄ Å¾emės plotų kiekį neatlygintinai perduodant lygiaverčiais žemės ar vandens telkinių plotais kitoje pretendento pasirinktoje vietoje, kas visiÅ¡kai atitinka nuosavybės atkÅ«rimo ekvivalentine natÅ«ra valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«dÄ ir po to bÅ«tinus sprendimų priėmimo veiksmus.

Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2015-11-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-868-261/2015). Atkreipia dėmesį, kad O. J. nuosavybės atkÅ«rimo byloje nėra jokio Institucijos dokumento, kuris patvirtintų, kad Institucijai pretendentų 1991-11-05 praÅ¡ymas dėl valios iÅ¡reiÅ¡kimo netiko ir ji iki 2003-03-01 pasiÅ«lė pretendentams pareikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«do. Mano, kad nesant tokio dokumento, Institucija priėmė pareiÅ¡kėjų 1991-11-05 praÅ¡ymo duomenis su jų iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl nuosavybės atkÅ«rimo gražinant žemę natÅ«ra arba ekvivalentine natÅ«ra bei pareiÅ¡kėjai neprivalėjo iki 2003-04-01 teikti atskiro praÅ¡ymo.

Teigia, jog kadangi Institucija iki 2003-03-01 nepateikė pretendentams raÅ¡tu pasiÅ«lymo pasirinkti kitus AtkÅ«rimo įstatyme numatytus nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«dus, apart nurodytų 1991-11-05 praÅ¡yme, NŽT iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad pretendentams nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkurtos praÅ¡ymus nagrinėjančios institucijos parinktu bÅ«du, t.y. iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Pažymi, kad vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, 2014-07-01 V.

D. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į O. D. (mirusi) tenkančiÄ O. J. valdytÄ Å¾emės dalį. 1991-11-05 praÅ¡yme, kurį pateikė A. A. D., kaip pretendentė įraÅ¡yta O. D. Mano, kad Å¡i faktinė aplinkybė patvirtina, jog dėl O. D. nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«do - grÄ Å¾inti žemę buvo pasisakyta dar 1991-11-05, todėl V. D. 2014-07-01 teikiant praÅ¡ymÄ atskirai pasisakyti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dų, kurie nurodytu laiku jau buvo ženkliai apriboti, nebuvo jokių faktinių ir teisinių pagrindų.

PareiÅ¡kėjų atstovas teismo posėdžio metu praÅ¡o skundÄ tenkinti iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovė NŽT atsiliepimu su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų” (toliau – ir Tvarka), bei kitais teisės aktais.

Pažymi, kad pagal 1991-11-05 pateiktÄ bendrÄ pretendentų praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. D. valdytÄ Å¾emę, iÅ¡reikÅ¡ta valia susigrÄ Å¾inti žemę buvusioje vietoje. Teigia, kad pagal Palangos skyriuje turimÄ archyvinę medžiagÄ Å¾emės savininkė buvo O. J., kuri nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime valdė 33,88 ha žemės. Atkreipia dėmesį, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-05-05 sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O.

J. (mirusi (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ne 33,88 ha, bet 41,08 ha žemės plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime (7,20 ha žemės dalis pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ priklauso Palangos miestui). Kadangi iki teismo sprendimo 1 ha Palangos mieste buvo atkurtas, juridinės reikÅ¡mės nustatymo tikslas buvo atkurti nuosavybės teises į likusiÄ 6,20 ha žemės dalį. Teismo sprendimu pretendentams atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl jų močiutės O.

J. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotÄ . Pažymi, kad vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, 2014-07-01 pateikti pretendentų praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į 6,20 ha O. J. valdytos žemės dalį. Teigia, kad valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do praÅ¡yme nurodyta nebuvo. Nurodo, kad pagal pateiktus nuosavybės teises, giminystės ryšį ir susitarimÄ su kitais pretendentais pagal faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus: O. D. (mirusi) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,2667 ha O.

J. valdytos žemės dalį, likęs neatkurtas plotas - 1,9102 ha; P. D. - į 2,2666 ha O. J. valdytos žemės dalį, likęs neatkurtas plotas - 1,9866 ha; A. A. D. - į 2,2667 ha O. J. valdytos žemės dalį, likęs neatkurtas plotas - 1,9867 ha. Visiems pretendentams 1992-12-29 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 263 buvo perduoti nuosavybėn natÅ«ra nauji žemės sklypai po 0,2000 ha ir nauji sklypai pagal eilę iki 0,2000 ha. Vadovaujasi Tvarkos 37 ir 38 punktais, ir teigia, kad O. D., A. A. D. ir P. D. buvo įraÅ¡yti į eilę pagal pirminio praÅ¡ymo padavimo datÄ , t. y. 1991-11-05.

Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-07-12 įsakymu Nr. Al-855 suderino informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę O. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pietinėje ir vakarinėje gretimybėje. Pažymi, kad po atliktų žemės sklypo geodezinių matavimų, parengus kadastrinių matavimų bylas bei patvirtinus žemės sklypo planÄ , bus vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimas, grÄ Å¾inant žemės sklypÄ natÅ«ra, turėtoje vietoje.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai 2018-10-24 Palangos skyriui pateikė papildomÄ praÅ¡ymÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dų. Cituoja AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2012-01-31), bei nuo 2012-02-01 įsigaliojusio AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Pažymi, kad priėmus AtkÅ«rimo įstatymo pakeitimus nuo 2012-02-01 buvo įtvirtintas naujas reglamentavimas, nebepaliekant NŽT teisės parinkti atkÅ«rimo bÅ«do. Nuosavybės teisės į žemę, miÅ¡kus, vandens telkinius piliečiui atkuriamos pagal jo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, pareikÅ¡tÄ jo paskutiniame iki teisės aktų nustatyto termino praÅ¡yme, pateiktame valstybės institucijai, tuo metu vykdžiusiai nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo darbus.

Cituoja Tvarkos (redakcija, galiojanti nuo 2013-12-31) 3 punkto nuostatas. Pažymi, kad AtkÅ«rimo įstatyme nustatyti terminai – 2003-04-01, 2015-03-01 - naikinamieji terminai, kuriuos praleidus - negali bÅ«ti atnaujinti, todėl vėlesnis, praleidus Å¡iuos terminus, valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do (-ų) ir (ar) atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«do (-ų) nurodymas ar pakeitimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius. Atsižvelgiant į Å¡iuos AtkÅ«rimo įstatyme nurodytus terminus ir 1991-11-05 pateiktame bendrame visų pretendentų praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises, iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ susigrÄ Å¾inti jÄ buvusioje vietoje, teisės aktai nenumato pretendentams galimybės atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį plotÄ kitame rajone ar lygiavertį turėtam žemės sklypÄ prie nuosavybės teise valdomų pastatų (nepaisant turėtos vietos) ar perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai kitame mieste.

Atkreipia dėmesį, kad Palangos skyrius 2014-11-04 raÅ¡tu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1755 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miÅ¡ko plotu” informavo pareiÅ¡kėjus apie AtkÅ«rimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimus, kurių nuostatos įsigaliojo 2014-11-01, kuriuose įtvirtintas papildomas atlyginimas už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, bÅ«das - atlyginimas lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje, tačiau pretendentai papildomos valios lygiaverčiam miÅ¡ko plotui kaimo vietovėje iki 2015-03-01 neiÅ¡reiÅ¡kė.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina pareiÅ¡kėjams nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2018-11-12 sprendimo Nr. 16SD-2141-(14.16.104.) „Dėl prašymo” bei NŽT 2019-01-05 sprendimo Nr. 1SS-64-(7.5.) (toliau – ir ginčijami sprendimai) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamus sprendimus, pareiškėjai prašo įpareigoti NŽT atlikti procedūras buvusios žemės savininkės O.J. nuosavybės atkūrimo byloje dėl perdavimo pareiškėjams neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio ploto kitame rajone ar lygiaverčio ploto turėtam žemės sklypui prie nuosavybės teise valdomų pastatų (nepaisant turėtos vietos) ar perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio naujo žemės sklypo individualiai statybai kitame mieste.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad O. D., A. A. D. ir P. D. (toliau – ir pretendentai) 1991-11-05 pateikė bendrÄ praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ), kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. D. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) apskrityje (duomenys neskelbtini) valsčiuje (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje (duomenys neskelbtini) kaime. IÅ¡ praÅ¡ymų ir priedų turinio matyti, jog mirus O. J. (D.) (duomenys neskelbtini) m.

žemę perėmė jos vyras A. D. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1999-12-16 sprendimu Nr. 6640 – A. A. D., sprendimu Nr. 6641 – P. D. ir sprendimu Nr. 6642 – K. J., buvo atkurtos nuosavybės teisės į O. J. valdytas žemes, tai yra į 3,9000 ha žemės ir 29,9800 ha miÅ¡ko natÅ«ra, viso 33,88 ha. Nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal (duomenys neskelbtini) mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį 1934-01-27 O. J. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 33,88 ha žemės plotÄ .

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-325/2014 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad O.J. (mirusi (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ne 33,88 ha, bet 41,08 ha žemės plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime (7,20 ha žemės dalis pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ priklauso Palangos miestui), iÅ¡ kurių O. J. įpėdiniams yra atkurtos nuosavybės teisės į 33,88 ha žemės Kretingos rajone ir 1,00 ha Palangos mieste.

Be kita ko, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu pretendentams atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl jų močiutės O. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotÄ . Nustatyta, kad vadovaujantis įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu, V. D., P. D. ir A. – A. D. 2014 m. liepos mėn. pateikė praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į 6,20 ha O. J. valdytos žemės dalį. 2018-10-24 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, praÅ¡ydami priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do į buvusios žemės savininkės O.

J. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę Palangos mieste, perduodant pareiÅ¡kėjams neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį plotÄ kitame rajone ar lygiavertį turėtam žemės sklypui prie nuosavybės teise valdomų pastatų (nepaisant turėtos vietos) ar perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai kitame mieste. NŽT Palangos skyrius 2018-11-12 sprendimu praÅ¡ymo netenkinto. PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su NŽT Palangos skyriaus sprendimu, ne teismine ginčų nagrinėjimo tvarka šį sprendimÄ apskundė NŽT direktoriui, kuris 2019-01-15 sprendimu skundÄ atmetė.

Ginčijamais sprendimais pareiÅ¡kėjai buvo informuoti apie tai, kad ginčo atveju nėra pagrindo rengti iÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai kaimo gyvenamojoje vietovėje, bei nurodyta, kad pretendentai iki AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino (2003-04-01) nepareiÅ¡kė ir nepateikė valios bÅ«do. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (minėta – toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų” patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (minėta, toliau – ir Tvarka).

Vadovaujantis Tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01) 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama piliečio praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«du. Jeigu pilietis keitė valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama bÅ«du, nurodytu paskutiniame praÅ¡yme, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, per AtkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus.

Analizuojant 1991-11-05 bendrÄ pretendentų praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ), kuriuo buvo praÅ¡oma atkurti nuosavybę į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytÄ nuosavybę, nustatyta, jog pretendentai praÅ¡ymo grafoje, kurioje praÅ¡oma pažymėti valiÄ (vienÄ iÅ¡ nurodytų nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dų ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dų), ties grafa „susigrÄ Å¾inti žemę buvusioje vietoje” pažymėjo žodį „taip”.

Pretendentų praÅ¡ymo pateikimo metu Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų”. Nurodyto įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatoma Å¡iais bÅ«dais:

1) grÄ Å¾inant nusavintÄ turtÄ natÅ«ra arba jam ekvivalentine natÅ«ra;

2) suteikiant Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims vienkartines valstybės iÅ¡mokas, įgalinančias juos perimti atitinkamÄ dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, jeigu neįmanoma grÄ Å¾inti nusavinto turto natÅ«ra arba ekvivalentine natÅ«ra, arba Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys nepageidauja grÄ Å¾inti natÅ«ra. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusi teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad anksčiau minėto praÅ¡ymo pateikimo metu buvo reglamentuoti Å¡ie nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dai:

1) grÄ Å¾inimas natÅ«ra;

2) grÄ Å¾inimas ekvivalentine natÅ«ra;

3) suteikiant vienkartines valstybės iÅ¡mokas, jeigu nėra galimybės nusavinto turto grÄ Å¾inti kitais bÅ«dais arba asmuo nepageidauja nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra. Darytina iÅ¡vada, kad 1991-11-05 praÅ¡ymu pretendentai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atkurti nuosavybės teisę į žemę jÄ grÄ Å¾inant natÅ«ra. AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog atkuriant nuosavybės teisę natÅ«ra yra grÄ Å¾inama laisva (neužstatyta) žemė savininko turėtoje vietoje, taigi konstatuotina, kad pretendentai siekė atkurti nuosavybės teises natÅ«riniu bÅ«du į žemę buvusio savininko turėtoje vietoje.

Minėta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-16 įsakymu buvo atkurtos nuosavybės teisės į O. J. 33,88 ha valdytas žemes, tai yra į 3,9000 ha žemės ir 29,9800 ha miško, natūra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visiems pretendentams (O. D. (mirusi (duomenys neskelbtini)); P. D.; A. A. D.) 1992-12-29 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 263 buvo perduoti nuosavybėn natūra nauji žemės sklypai po 0,2000 ha ir nauji sklypai pagal eilę iki 0,2000 ha. Atsakovas, be kita ko, paaiškino, kad O.D., A.

A. D. ir P. D. buvo įraÅ¡yti į eilę žemės sklypų grÄ Å¾inimui natÅ«ra pagal pirminio praÅ¡ymo padavimo datÄ , t. y. 1991-11-05. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teises atkÅ«rė natÅ«ra ir tokiu bÅ«du nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ vykdė bÅ«tent atsižvelgdamas į pretendentų valiÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) 2013-09-11 nutarime konstatavo, jog nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnį nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnį, ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ ir kad Å¡iÄ diskrecijÄ objektyviai lemia tai, jog per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto turto nusavinimo, iÅ¡ esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau, įstatymais nustatydamas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ , įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos, taigi jis privalo atsižvelgti ir į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus, ir į konstitucinį atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį, į kitas konstitucines vertybes.

Pagal Konstitucinį TeismÄ nuostata, kad jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Sprendžiant, ar kompensacija už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra teisinga, atsižvelgtina į tai, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavino savininkų turtÄ ;

Lietuvos valstybė, siekdama bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ â€“ atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (visiÅ¡kas teisių atkÅ«rimas), bet ribotÄ restitucijÄ ; yra dvi teisingumo atkÅ«rimo, kai savininkams yra kompensuojama už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžiniÅ¡kÄ Å¾alÄ ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumÄ savininkų atžvilgiu, negali bÅ«ti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir Å¡ie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013-09-11 nutarimÄ ).

Toks vertinimas dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pozicija. EŽTT ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugÄ , pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip sukuriantis bendrÄ pareigÄ susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo apimtį ir sÄ lygas buvusiems savininkams (pvz., EŽTT 2009-07-21 sprendimas A. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Susitariančioms valstybėms pasinaudojus savo turima plačia diskrecija nesuteikti teisės atkurti nuosavybės teises tam tikrų kategorijų buvusiems savininkams, Å¡ių asmenų besÄ lyginiai reikalavimai atkurti nuosavybę negali bÅ«ti grindžiami „teisėtais lÅ«kesčiais”, kurių apsauga numatyta Pirmojo protokolo 1 straipsnyje (pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2002-07-10 nutarimas dėl priimtinumo G. ir G. prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , 2009-06-30 nutarimas dėl priimtinumo S. prieÅ¡ LietuvÄ ).

EŽTT 2003-03-04 sprendime J. prieÅ¡ SlovakijÄ konstatavo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neapriboja susitarančiųjų Å¡alių laisvės nustatyti nuosavybės restitucijos mastÄ ir pasirinkti sÄ lygas, kuriomis jos sutinka atkurti buvusių savininkų nuosavybės teises. Valstybėse, kuriose vyksta restitucijos procesas, teisė į restitucijÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinama laikantis įvairių sÄ lygų ir apribojimų (pvz., EŽTT 2010-10-12 sprendimas M.

A. ir kt. prieÅ¡ RumunijÄ ). EŽTT 2005-03-02 nutarime dėl priimtinumo M. ir kt. prieÅ¡ VokietijÄ pažymėjo, kad, jeigu valstybė apsisprendžia paÅ¡alinti tam tikrų aktų, kurie nesuderinami su demokratinės santvarkos principais, pasekmes, už kurias ji nėra atsakinga, valstybė, įgyvendindama tokiÄ politikÄ , turi plačiÄ veiksmų laisvę. IÅ¡ pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, matyti, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ teisė į restitucijÄ â€“ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ â€“ taip pat nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinama laikantis įvairių sÄ lygų ir apribojimų.

Piliečių teisė pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do AtkÅ«rimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002-04-19, kai įsigaliojo 2002-04-02 AtkÅ«rimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Ä®sigaliojus Å¡iam įstatymui AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002-07-01 gali pakeisti savo pareikÅ¡tÄ valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo valstybė atlygina už iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ir iki 2003-01-01 valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do į iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtÄ Å¾emę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis Å¡io įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui papraÅ¡ius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali bÅ«ti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. PraÅ¡ymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003-01-01. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo 2002-04-19 įsigaliojusioje AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikÅ¡tÄ valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę ir dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do.

Nuo 2002-10-25 įsigaliojusioje AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002-10-15 įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio praÅ¡ymu Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali bÅ«ti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

PraÅ¡ymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiÅ¡kia valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , atkÅ«rimo bÅ«dÄ parenka Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012-02-01 įsigaliojusio AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numatė, jog piliečiai, pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtÄ miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, iki 2012-06-01 gali pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti pinigais.

To paties straipsnio 3 dalis įtvirtino nuostatÄ , jog pilietis, pateikęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013-07-01 turi teisę pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Nuo 2014-11-01 įsigaliojusi AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiai pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose, iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį, už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nepriimtas arba priimtas, bet iki praÅ¡ymo pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do pateikimo dienos neįvykdytas arba iÅ¡ dalies įvykdytas.

Analizuojant nurodytų visų AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamų sprendimų priėmimo, turinį akivaizdu, kad yra numatyta, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, jame turėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«do, o nuo 2002-04-19 iki 2003-04-01 turėjo teisę pakeisti jau iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«do.

Vėliau po 2003-04-01 pateikti piliečio praÅ¡ymai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do iÅ¡reiÅ¡kimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besÄ lyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu bÅ«du, tačiau, atsižvelgiant į atskiras AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dÄ galėjo rinktis kompensacijÄ vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miÅ¡ko plotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog terminas pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ yra naikinamasis ir AtkÅ«rimo įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos atnaujinti terminÄ jį praleidus dėl objektyvių, svarbių ar kitų priežasčių (žr., pvz., LVAT 2017-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-130-552/2017; 2009-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1048/2009; 2007-09-03 nutartį administracinėje byloje A-2-733/2007 ir kt.).

Taigi tiek AtkÅ«rimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų praÅ¡ymuose iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, iÅ¡skyrus Ä®statymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, pagal kuriÄ , tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis. LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog mirusio pretendento įpėdiniai turi teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese tomis pačios teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė asmenims, turėjusiems teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kurie iki įstatymų nustatyto termino padavė praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises (žr., pvz., LVAT 2016-12-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-900-858/2016; 2014-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-590/2014 ir kt.).

Tvarkos 3 punkte taip pat nustatyta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003-04-01, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises nurodytu bÅ«du. Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu pretendentams atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl jų močiutės O.

J. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotÄ . Taigi, sutiktina su atsakove, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu terminas buvo atnaujintas ne praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises, kaip tai numatyta Tvarkos 3 punkte, bet nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, t. y. yra tęsiamas 1991-11-05 praÅ¡ymu pradėtas nuosavybės teisių atkÅ«rimas į buvusios savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu (AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi) konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas V.

D., tapęs pretendentės O. D. (mirusios (duomenys neskelbtini)) turto paveldėtoju, įgijo nuosavybės teisę į mirusios O. J. turtines ir neturtines teises, tame tarpe ir nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ tomis pačiomis teisėmis, kaip mirusi O. D. Minėta, kad O. D. kartu su kitais pretendentais – pareiÅ¡kėju A. A. D. ir P. D., 1991-11-05 pateikė bendrÄ praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ), kuriuo siekė atkurti nuosavybės teises natÅ«riniu bÅ«du į žemę buvusio savininko turėtoje vietoje.

Duomenų apie kitus pretendentų praÅ¡ymus, kuriuose bÅ«tų nurodomas nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę bÅ«das ar kaip nors keičiama pretendentų valia dėl ginčo žemės, nagrinėjamoje byloje nėra. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu atnaujinus terminÄ pretendentams pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl jų močiutės O. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotÄ , pareiÅ¡kėjai 2014 m. liepos mėn. praÅ¡ymuose atkurti nuosavybės teises į likusiÄ O.

J. priklausiusiÄ 6,20 ha žemės dalį valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do neiÅ¡reiÅ¡kė. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pretendentų A.A.D., P. D. ir O. D. valia pirminiame 1991-11-05 praÅ¡yme buvo: „susigrÄ Å¾inti žemę buvusioje vietoje”; AtkÅ«rimo įstatymo numatytais terminais ji nebuvo keičiama. IÅ¡ anksčiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pretendentai iki AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino (2003-04-01) nepareiÅ¡kė ir nepakeitė valios bÅ«do.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių duomenų, jog pretendentai pateikę praÅ¡ymÄ ar pareiÅ¡kėjai, teisės aktų nustatytais terminais, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pakeisti bÅ«dÄ , kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Dėl pareiÅ¡kėjų teiginių apie tai, kad nėra duomenų, jog atsakovas siÅ«lė iki 2003-04-01 pretendentams pareikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«do, pažymėtina, kad AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo redakcijoje, nustatančioje piliečiams iki 2003-04-01 pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, nebuvo įtvirtinta pareiga institucijai (AtkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai) praneÅ¡ti asmeniui, kad Å¡is iki 2003-04-01 pareikÅ¡tų valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡skyrus 21 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, t. y. piliečiams, kuriems gali bÅ«ti taikomos Å¡io įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1778-525-2018 ir kt.). Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstai pareiÅ¡kėjai patirtas neigiamas pasekmes kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų. LVAT yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , keitimai ne kartÄ vieÅ¡ai aptarti, svarstyti, aiÅ¡kinti.

Apie terminus paduoti praÅ¡ymus, tame tarpe ir dėl valios pasirenkant atkÅ«rimo bÅ«dÄ , bei atitinkamus dokumentus buvo skelbiama vieÅ¡ai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti (žr., pvz., LVAT 2018-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1095-261/2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog NŽT Palangos skyrius 2014-11-04 raÅ¡tu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1755 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miÅ¡ko plotu” informavo pareiÅ¡kėjus apie AtkÅ«rimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimus, kurių nuostatos įsigaliojo 2014-11-01, bei siÅ«lė iki 2015-03-01 apsispręsti dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje, tačiau pareiÅ¡kėjai į nurodytÄ raÅ¡tÄ atsakymo nepateikė.

Žinodami apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ ir tinkamai rÅ«pindamiesi savo interesais, pareiÅ¡kėjai turėjo galimybę domėtis nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjai, elgdamiesi rÅ«pestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės teisų atkÅ«rimo valios pakeitimu, iki įstatymo nustatyto termino pabaigos. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjai dalyvauja nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese tomis pačios teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ turėtojui, todėl pretendentams teisės aktuose nustatytais terminais nepakeitus savo valios, pareiÅ¡kėjams nuosavybės teisė privalo bÅ«ti atkuriama tokiu bÅ«du, kokį buvo pasirinkę pretendentai savo 1991-11-05 praÅ¡yme.

Be kita ko, pažymėtina, kad nors pareiÅ¡kėjai teigia, jog pretendentų valia 1991-11-05 praÅ¡yme buvo atkurti nuosavybės teises natÅ«ra (taip pat ir ekvivalentine natÅ«ra), tačiau teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovas nepaaiÅ¡kino, kodėl pareiÅ¡kėjai 2018-10-24 praÅ¡ymu praÅ¡o pakeisti valiÄ , nors teigia, kad tokia pretendentų valia buvo nuo 1991-11-05. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjų skunde nurodyti argumentai, kad pretendentai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jiems bÅ«tu atlyginta lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natÅ«ra) kitoje Lietuvos Respublikos vietoje, yra nepagrįsti ir atmestini, o pareiÅ¡kėjų ginčijamais administraciniais aktais atlikta teisinių santykių kvalifikacija yra pagrįsta anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismine praktika.

Papildomai pažymėtina tai, kad atsakovė atsiliepime nurodė, kad pagal pateiktus nuosavybės teises, giminystės ryšį ir susitarimÄ su kitais pretendentais pagal faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus: O.D. (mirusi) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,2667 ha O.J. valdytos žemės dalį (likęs neatkurtas plotas - 1,9102 ha); P. D. - į 2,2666 ha O. J. valdytos žemės dalį (likęs neatkurtas plotas - 1,9866 ha); A. A. D. - į 2,2667 ha O. J. valdytos žemės dalį (likęs neatkurtas plotas - 1,9867 ha).

IÅ¡ Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-07-12 įsakymo Nr. Al-855 matyti, kad yra suderinta informacija apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę O. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pietinėje ir vakarinėje gretimybėje. PareiÅ¡kėja teigia, kad po atliktų žemės sklypo geodezinių matavimų, parengus kadastrinių matavimų bylas bei patvirtinus žemės sklypo planÄ , bus vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimas, grÄ Å¾inant žemės sklypÄ natÅ«ra, turėtoje vietoje.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra priimtas sprendimas dėl bÅ«do, kuriuo bus atkurtos nuosavybės teisės į neatkurtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (natÅ«ra ar pinigais). Analizuojant ginčijamÄ NŽT Palangos skyriaus 2018-11-12 sprendimÄ ir NŽT 2019-01-15 sprendimÄ pabrėžtina, jog jie turi atitikti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y., jis turi bÅ«ti motyvuotas.

LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VAÄ® 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobÅ«džio normos, suponuojančios normos adresatui – vieÅ¡ojo administravimo subjektui – privalomÄ elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAÄ® įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetencijÄ .

Reikalavimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui motyvuoti priimamÄ sprendimÄ yra taikomas visose vieÅ¡ojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). LVAT yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartÄ akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijami sprendimai atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y., savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti nurodytus sprendimus nėra pagrindo. Kadangi pagrindinis pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo atmestinas, netenkintinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Likusieji pareiÅ¡kėjos, atsakovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

Atmetus pareiÅ¡kėjų skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų V. D. ir A.A. D. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjai Remigijus Arminas Aušrelė Mažrimienė Vida Stonkuvienė