2022-05-18 Nr. AB-13035-3-62-3-00021-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2517-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00021-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. A. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. A. A. J. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41412 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 6K-2541 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teigia, kad jis yra homoseksualus, iš šalies išvyko, nes apie jo homoseksualumą sužinojo sporto treneris ir pranešė tėvui, kuris yra įtakingos grupuotės (duomenys neskelbtini) narys, ši grupuotė „daro tvarką“ (duomenys neskelbtini), tėvas gali pareiškėją nužudyti, siekdamas įrodyti, kad pritaria grupuotės vykdomai tvarkai. Pareiškėjo sesuo, kuri yra gydytoja, taip pat patarė jam negrįžti į namus, nes tėvas gali nužudyti. Departamentas, išnagrinėjęs prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo dienos ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas. Nurodė, kad dėl netradicinės lytinės orientacijos negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant laisvę gyvybę ir sveikatą. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nepriklauso LGBT bendruomenei, nes atsakovas šiuo atveju nepasitelkė specialistų ir neatliko medicinos ir kitomis specialiomis žiniomis paremto tyrimo, kuris paneigtų pareiškėjo pasakojimą apie jo homoseksualumą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad LGBT asmenims (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, nes vyriausybinės saugumo pajėgos nesugeba ištirti diskriminacijos prieš LGBT veiksmų ir veiksmingai neužkerta kelio diskriminacijai prieš LGBT. Priešingai, vyriausybinės institucijos bei susijusios ginkluotos grupuotės yra atsakingos už 53 proc. nusikaltimų prieš LGBT asmenis. Ši aplinkybė patvirtina, kad LGBT asmenys nėra ginami valstybės, pati valstybė toleruoja ir didžiąja dalimi prisideda prie nusikaltimų prieš LGBT. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad dėl priklausymo seksualinei mažumai pareiškėjui nekyla individuali grėsmė. Pareiškėjo pasakojimą, kad jį gali nužudyti jo tėvas, kuris yra įtakingos grupuotės (duomenys neskelbtini) narys, taip pat patvirtina kilmės šalies informacija. Pagal (duomenys neskelbtini) tradicijas, homoseksualūs santykiai smerkiami ir vertinami kaip šeimos gėda, todėl pareiškėjui kyla garbės nusikaltimo grėsmė. (duomenys neskelbtini) yra paplitę garbės nusikaltimai, kuriuos įvykdo šeimos nariai vyrai, siekdami apginti savo šeimos garbę. Garbės nusikaltimus toleruoja visuomenė, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į garbės pažeidimus. Policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių užkardyti ir išaiškinti šiuos nusikaltimus. Dažnai garbės nusikaltimai nuslepiami ir įforminami kaip savižudybė arba nelaimingas atsitikimas.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog visiškai tikėtina, kad jo tėvas, priklausantis teroristinei organizacijai, gali įvykdyti garbės nusikaltimą ir nužudyti pareiškėją dėl (duomenys neskelbtini) visuotinai smerkiamos homoseksualios lytinės orientacijos. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, pareiškėjui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPBB nustatytus reikalavimus LGBT nariai yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Atsakovas neatsižvelgė į šiuos reikalavimus bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios individualios grėsmės.

5. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimu nepagrįstai nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę. Pareiškėjas visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis, nėra padaręs tvarkos ar taisyklių pažeidimo. Nėra objektyvių priežasčių, leidžiančių teigti, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies, priėmus jam nepalankų sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra nustatytas maksimaliam terminui ir neproporcingas jo teisėtam lūkesčiui gauti prieglobstį. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko siekdamas apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija turėjo pareigą organizuoti skundo dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjimą taip, kad būtu užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Asmens teisę į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimo terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

7. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Pareiškėjas buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

8. Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai akcentavo, jog, panaikinus skundžiamą Sprendimą, Departamentas turėtų atlikti tyrimą, kurio metu būtų nustatyta pareiškėjo lytinė orientacija.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimo patikimumas buvo vertinamas remiantis DSSH modeliu, kuriuo yra siekiama įvertinti paties prieglobsčio prašytojo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į seksualinę praktiką. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, remiantis DSSH modeliu, buvo nustatyti patikimumo trūkumai, todėl jo pasakojimas apie tariamą priklausymą LGBT bendruomenei buvo įvertintas kritiškai bei nelaikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjo teiginiai dėl priklausymo LGBT bendruomenei yra bendro pobūdžio bei nenuoseklūs, o paaiškinimai yra nepakankami. Jo pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatytos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualios aplinkybės, padidinančios tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatytos, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis priskirtinas padidintos rizikos asmenų profiliams. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jis priklauso LGBT bendruomenei, turėjo esminių trūkumų ir nebuvo pripažįstamas patikimu įrodymu. Įvertinus surinktą informaciją, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

12. Atsakovas nurodė, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

13. Atsakovas pabrėžė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

14. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai akcentavo, kad seksualinei orientacijai nustatyti nėra atliekamos ekspertizės.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo S. A. A. J. skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, atmetė kitą skundo dalį.

16. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 30 d. buvo sulaikytas, kai jis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog jis priklauso seksualinei mažumai, už tai jo šeima grasina jį nužudyti, nes tai yra nepriimtina jų visuomenėje.

17. Teismas apžvelgė pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 9 d. apklausos metu duotus paaiškinimus, skundžiamo Departamento Sprendimo motyvus ir išvadas, vadovaudamasis ginčo santykiams aktualiu teisiniu reglamentavimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais prieglobsčio bylose, nustatė, kad pareiškėjas tik lakoniškai papasakojo apie santykius su partneriu, kurį įvardino „šitas asmuo“. Jis visiškai nekalbėjo apie patirtą baimės, nerimo jausmą, atsakymų paiešką, išgyventą skausmą. Jam taip pat niekas nedraudė drąsiai kalbėti apie savo patirtį, suvokimą, baimes bei garantavo, kad jo paslaptis nebus atskleista tretiesiems asmenims, jo giminei, pažįstamiems. Taip pat pareiškėjas abstrakčiai kalbėjo apie kitų asmenų požiūrį į jo homoseksualumą. Departamentas vertino pareiškėjo pasakojimo patikimumą, naudodamasis DSSH modeliu. Pareiškėjo pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis yra prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie su „kitoniškumu“ bei „stigma“ susijusius savęs suvokimo procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti pareiškėjui atskleisti savo vidines patirtis. Po apklausos pareiškėjas atsiuntė daug savo sporto pasiekimo diplomų, bet neatsiuntė nei vienos nuotraukos su partneriu, motyvuodamas, kad viskas ištrinta dėl baimės. Pareiškėjo baimė dėl netradicinės seksualinės orientacijos kilmės valstybėje patirti persekiojimą yra grindžiama išskirtinai hipotetiniais teiginiais.

18. Teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos kaip suteikiančias teisę į prieglobstį ir Sprendimu pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

19. Teismas vadovavosi Departamento surinkta kilmės valstybės medžiaga bei Tarptautinės prieglobsčio teisės teisėjų asociacijos nuomone, kuri buvo parengta atsižvelgiant į ESTT jurisprudenciją, pagal kurią, vertinant žalą, atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojui yra žinoma LGBT bendruomenei kylanti žala jo kilmės valstybėje, kaip tai darė įtaką jo elgesiui kilmės valstybėje, ar prieglobsčio prašytojas galėtų išvengti jam kylančių grėsmių nepažeidžiant prieglobsčio prašytojo fundamentalių teisių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini) įstatymai draudžia homoseksualų santykius, už tai gresia 15 metų kalėjimo bausmė. Tačiau (duomenys neskelbtini) įstatymai nenumato baudžiamosios atsakomybės už tos pačios lyties seksualinį elgesį tarp suaugusiųjų. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo galimą homoseksualumą yra neišsamus, abstraktus, todėl turėtų būti vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Labai tikėtina, kad jo deklaruojamas homoseksualumas yra išgalvotas. Be to, pareiškėjas iš kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, nenurodė, kad Baltarusijoje jam būtų kilusi kokia nors grėsmė ar pavojus, Baltarusijoje jis nepateikė prašymo suteikti prieglobstį.

20. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kilmės valstybėje homoseksualūs žmonės patiria diskriminaciją, visuomenės patyčias ir baudžiamąjį persekiojimą, nėra pagrįstos. Pažymėjo, kad Lietuvoje nėra atliekami ekspertizės ar kiti tyrimai, siekiant nustatyti asmens lytinę orientaciją.

21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimų formos ir turinio trūkumus, atsižvelgdamas į tai, kad asmens kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nenustatęs individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, konstatavo, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

22. Teismas nurodė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus. Pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, Sprendime detaliai analizuoti ir įvertinti nurodyti argumentai. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, jo kilmės valstybę. Apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų prašymų suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

23. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas pareigūnų, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas, sutiko su atsakovo pozicija, kad, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti. Teismas darė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tačiau teismas vertino, kad pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką penkerių metų laikotarpis nėra motyvuotas ir proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, būtų proporcinga uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo atvykimas galėjo sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Teismas konstatavo, kad taip pat yra pagrindas keisti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, nustatant dvejų metų laikotarpį.

24. Teismas pažymėjo, kad, pagal ginčui aktualų reglamentavimą, Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

25. Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų.

28. Pareiškėjas nesutinka, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pabrėžiama, kad pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas dėl homoseksualios lytinės orientacijos. Pareiškėjo pasakojimą, kad dėl homoseksualių santykių jį smerkia šeima, patvirtina kilmės šalies informacija, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) 2019 m. gegužės mėn. ataskaitoje pateikta informacija. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad LGBT asmenims (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. LGBT asmenys nėra ginami valstybės, valstybė toleruoja ir didžiąja dalimi prisideda prie nusikaltimų prieš LGBT. Pagal EPBB nustatytus reikalavimus, LGBT yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

29. Akcentuojama, kad atsakovas vadovavosi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra aktuali. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje, kurioje nėra konfliktų. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Nesutikimą su apeliaciniu skundu atsakovas grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į skundą, akcentuodamas, kad pareiškėjo pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis yra prieštaringas, paviršutiniškas, grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu, yra nedetalus bei neišsamus, todėl negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, pagrindžiantis tarptautinės apsaugos poreikį. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, padaryta tikėtina prielaida, kad pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas yra išgalvotas, siekiant pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, atitinkamai pareiškėjas nepriskirtinas padidintos rizikos asmenų profiliams.

32. Atsakovo teigimu, atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas.

33. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, kilmės valstybėje yra likę jo giminaičiai. Pareiškėjas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Vadovaujantis 2021 m. ESPA gairėmis, nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų (taip pat ir pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje) beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, kad galėtų sąlygoti realios rimtos žalos pareiškėjui atsiradimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, kad saugumo situacija jo kilmės valstybėje yra pasikeitusi. Be to, pareiškėjas turi galimybę persikelti gyventi į saugesnę vietovę (duomenys neskelbtini).

34. Atsakovas akcentuoja, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 21S41412 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 6K-2541 teisėtumo ir pagrįstumo bei susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad nori būtų tiesiogiai išklausytas.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismas neprivalo atsižvelgti į šį prašymą.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

39. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendime Departamentas pagrįstai nurodė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesto į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpius iki dvejų metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad jo baimė dėl seksualinės orientacijos patirti individualaus pobūdžio persekiojimą kilmės valstybėje yra visiškai pagrįsta, tai patvirtina kilmės valstybės informacija.

41. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

42. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

43. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

44. Aiškindamas minėtas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

45. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

47. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

48. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

49. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

50. ESTT yra nurodęs, jog prieglobsčio procedūros metu nustatytų faktų ir aplinkybių vertinimas vyksta dviem skirtingais etapais. Pirmasis etapas susijęs su faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, nustatymu, o antrasis etapas – su šių įrodymų teisiniu įvertinimu, t. y. sprendimo dėl klausimo, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra įvykdyti materialūs reikalavimai, priėmimu. Nors paprastai prieglobsčio prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją. Valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad, jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti. Tačiau šis reikalavimas aktualus pirmuoju etapu, t. y. kai nustatomi faktai ir aplinkybės, kurie gali būti prieglobsčio prašymą pagrindžiantys įrodymai; antruoju etapu, t. y. nustatant, ar informacija iš tikrųjų atitinka prašomos tarptautinės apsaugos suteikimo reikalavimus, prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimas yra vien kompetentingos nacionalinės institucijos atsakomybė, todėl šioje procedūros stadijoje reikalavimas, kad institucija bendradarbiautų su prieglobsčio prašytoju, neturi reikšmės (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kt., C-277/11, ECLI:EU:C:2012:744).

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje grindžia tuo, kad kilmės valstybėje homoseksualūs santykiai smerkiami ir vertinami kaip šeimos gėda, dėl lytinės orientacijos (homoseksualumo) jam kyla garbės nusikaltimo grėsmė. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. apklausos Departamente metu nurodė, kad bijo sugrįžti į savo kilmės šalį dėl to, kad tėvas, kuris yra (duomenys neskelbtini) grupės narys, sužinojęs apie jo seksualinę orientaciją, jį nužudys, jis atsiuntė pareiškėjui laišką su grasinimais. Pareiškėjas teigė, kad jo sesuo jį taip pat įspėjo, kad jis į namus negrįžtų.

52. Atsakovas pareiškėjo prieglobsčio prašymo patikimumo vertinimą atliko, vadovaudamasis DSSH modeliu, kuris remiasi 4 elementų vertinimu. Šie elementai yra kitoniškumas, stigma, gėda ir žala (šiuo modeliu siekiama įvertinti paties prieglobsčio prašytojo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į seksualinę praktiką). Atsakovas Sprendime padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojo homoseksualumas, t. y. esminė aplinkybė, kuria jis grindžia tarptautinės apsaugos poreikį, yra išgalvotas, siekiant tinkamai pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas tyrimo metu nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

53. ESTT 2018 m. sausio 25 d. sprendime byloje F. prieš Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal, C-473/16, ECLI:EU:C:2018:36, išaiškino, kad kai valstybės narės vertina, ar prašytojas pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi savybę, dėl kurios priskiriamas prie tam tikros persekiojamos socialinės grupės, jei tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas. Todėl priimant sprendimą dėl baimės būti persekiojamam dėl seksualinės orientacijos pagrįsto tarptautinės apsaugos prašymo, kai atliekamas faktų ir aplinkybių vertinimas, ne visada reikia vertinti, ar prašytojas tikrai yra tam tikros seksualinės orientacijos. Negalima atmesti galimybės, kad, atsižvelgiant į specifines tarptautinės apsaugos prašytojo pareiškimų dėl jo lytinės orientacijos vertinimo aplinkybes, tam tikrų rūšių ekspertizė gali būti naudinga vertinant faktus ir aplinkybes ir galėtų būti atliekama nepažeidžiant šio prašytojo pagrindinių teisių. Prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams valstybės narės suteikia galimybę, kai būtina, tartis su ekspertais konkrečių sričių, kaip antai lyčių, klausimais, kurie, be kita ko, apima klausimus dėl lyties tapatybės ir seksualinės orientacijos. Vis dėlto tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus tokį prašymą individualiai, atsižvelgiant, be kita ko, į visus svarbius faktus, susijusius su prašytojo kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, jo pateiktą svarbią informaciją ir svarbius dokumentus, individualią padėtį ir asmenines aplinkybes. Prireikus kompetentinga institucija taip pat turi atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus, kodėl nebuvo pateikti įrodymai, ir apskritai į tai, ar prašytoju galima tikėti. Todėl sprendžiančiosios institucijos sprendimai negali būti pagrįsti vien ekspertizės išvadomis, ši institucija, vertindama prašytojo pareiškimus dėl jo seksualinės orientacijos, negali būti saistoma šių išvadų. Be to, kompetentingoms institucijoms draudžiama atlikti psichologinę prašytojo ekspertizę – remiantis projekciniais asmenybės testais apibūdinti tarptautinės apsaugos prašytojo seksualinę orientaciją, ir ja remtis siekiant įvertinti šio prašytojo teiginių dėl jo seksualinės orientacijos tikrumą.

54. Nagrinėjamu atveju Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, pagal kurią LGBT atstovų atžvilgiu (duomenys neskelbtini) teisės aktai nenumato baudžiamosios atsakomybės už tos pačios lyties seksualinį elgesį tarp suaugusiųjų. Nepaisant pasikartojančios diskriminacijos, nukreiptos prieš LGBT atstovus, vyriausybė nesugebėjo įvertinti, suimti ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn nevyriausybinius persekiotojus ar asmenis, virtusius užpuolikų taikiniu. Žmogaus teises ginanti organizacija (duomenys neskelbtini) yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) ir palaiko LGBT asmenis. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje tvirtinama, kad vyriausybės saugumo pajėgos nesugeba ištirti diskriminacijos prieš LBGT žmones veiksmų ir veiksmingai neužkerta kelio diskriminacijai prieš LGBT. (duomenys neskelbtini) taip pat kritikuoja (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus, religinius lyderius, vyriausybės narius ir sveikatos priežiūros darbuotojus už tai, kad nesugeba užkirsti kelio diskriminacijai prieš LGBT. 2015–2018 metų (duomenys neskelbtini) surinkti tyrimo duomenys parodė, kad vyriausybinės institucijos bei susijusios ginkluotos grupuotės buvo atsakingos už 53 proc. nusikaltimų prieš LGBT asmenis, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) atsakinga už 10 proc. minėtų nusikaltimų, o už likusius 10 proc. nusikaltimų prieš LGBT atstovus atsakomybė nebuvo aiški. JAV valstybės departamento 2021 m. balandžio pradžioje paskelbtoje metinėje žmogaus teisių ataskaitoje teigiama, kad (duomenys neskelbtini) LGBT bendruomenė ir toliau susiduria su grėsmėmis visoje šalyje.

55. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę grindė garbės nusikaltimo dėl jo seksualinės orientacijos grėsme, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) 2019 m. gegužės mėn. ataskaitoje „Tarptautinės apsaugos klausimai, susiję su asmenimis, išvykusiais iš (duomenys neskelbtini)“ pateikiama informacija, kad smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ar genties garbę. Smurtas vykdomas nepriklausomai nuo religinių ir etninių skirtumų, nes šis smurtas yra ilgalaikis genčių kultūros elementas, susijęs su stipriais patriarchaliniais pamatais. Minėtoje ataskaitoje teigiama, kad moterys ir merginos, mažesnė tikimybė, kad vyrai ir berniukai, gali būti nužudyti arba patirti kitokio pobūdžio smurtą, nes laikoma, kad jie pažeidė kultūrines, socialines ar religines normas ir taip suteršė šeimos garbę. Teigiama, kad smurtas dėl garbės įvyksta dėl įvairių priežasčių: svetimavimo, nekaltybės praradimo (net, kai auka yra išžaginama), atsisakymo nuo sutartos tarp šeimų santuokos, santuokos prieš šeimos valią ar skyrybų. Garbės nusikaltimus dažniausia vykdo šeimos nariai vyrai. Pranešama, kad nusikaltimus dėl garbės vykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes visuomenėje yra palaikomi, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į tariamus garbės pažeidimus. Be to, nužudymai dėl garbės dažnai nuslepiami ir pateikiami kaip savižudybė ar nelaimingi atsitikimai. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos 2017 m. parengtos gairėse „(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) „garbės“ nusikaltimai“, nurodoma, kad pavojus dėl „garbės“ pažeidimo dažniau gresia merginoms, moterims iš jų šeimos narių – vyrų – pusės. Būna atvejų, kai pavojus gali grėsti ir vyrui, tačiau dažniausiai tais atvejais, kai jis įtariamas homoseksualumu.

56. Atsakovas ginčijamame Sprendime akcentuoja ESTT sprendimą byloje Elgafaji, C-465/07 (sprendimo svarba pabrėžiama ir EPPB gairėse apie padėtį (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad asmeniui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai, taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“. EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, be kita ko, kai sprendžiama dėl LGBT asmenų prašymų.

57. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į JTVPK Tarptautinės apsaugos gaires Nr. 9 (pareiškimai dėl pabėgėlio statuso, pagrįsti seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės pagrindais pagal 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio dalies 2 punktą ir (arba) jos 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlio statuso), kurių 23 paragrafe nurodyta, kad socialinės normos ir vertybės, įskaitant vadinamąją šeimos „garbę“, dažnai yra glaudžiai susipynusios su LGBT asmenų teikiamų tarptautinės apsaugos prašymų motyvais. Nors vien šeimos ar bendruomenės nepritarimas neturėtų būti prilyginamas persekiojimui, tai vis dėlto gali būti svarbus veiksnys bendrame prašymo vertinimo kontekste.

Tačiau jei šeimos ar bendruomenės nepritarimas pasireiškia, pavyzdžiui, šeimos ar platesnės bendruomenės narių grasinimais rimtu fiziniu smurtu ar net žmogžudyste vardan „garbės“, tai aiškiai būtų klasifikuojama kaip persekiojimas. Šiose gairėse taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai grėsmė kyla iš oficialių valdžios įgaliojimų nevykdančių subjektų, persekiojimas nustatomas tada, kai valstybė negali arba nenori suteikti apsaugos nuo tokios grėsmės. Tokie subjektai, įskaitant šeimos narius, kaimynus ar platesnės bendruomenės narius, gali tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti persekiojimo veiksmuose, įskaitant bauginimą, priekabiavimą, smurtą šeimoje ar kitas fizinio, psichologinio ar seksualinio smurto formas.

Vertinant, ar prieglobsčio prašytojas būtų pakankamai saugus, pakeitęs savo gyvenamąją vietą kilmės šalies viduje, vadovaujantis JTVPK Tarptautinių apsaugos gairių Nr. 9 E dalimi, būtina analizuoti tokio gyvenamosios vietos pakeitimo aktualumo ir pagrįstumo aspektus. Aktualumo aspekto analizės atžvilgiu atkreipiamas dėmesys, kad jei atitinkama kilmės šalis tos pačios lyties asmenų santykius kriminalizuoja ir įgyvendina atitinkamus teisės aktus, paprastai bus daroma prielaida, kad tokie įstatymai taikomi visoje teritorijoje.

Be to, netolerancija LGBT asmenims daugelyje situacijų egzistuoja visoje šalyje, todėl gyvenamosios vietos pakeitimo kilmės šalyje alternatyva dažnai nebus prieinama. Gyvenamosios vietos pakeitimas kilmės šalyje nėra tinkama alternatyva, jei dėl jo prieglobsčio prašytojas gali patirti pradinę arba bet kokią naują persekiojimo formą. Toks būdas taip pat netinkamas, kai gyvenamosios vietos pakeitimas susijęs su seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės slėpimu, siekiant saugumo. Analizuojant gyvenamosios vietos kilmės šalyje pakeitimo pagrįstumo aspektą, reikia įvertinti, įskaitant prieglobsčio prašytojo asmeninių aplinkybių tyrimą, ar grįžimas į siūlomą perkėlimo vietą nesukels pernelyg didelių sunkumų, buvusio persekiojimo fakto egzistavimą, saugumą ir apsaugą, pagarbą žmogaus teisėms, ekonominio išlikimo galimybę.

58. Iš pareiškėjo apklausos Departamente transkripcijos nustatyta, kad pareiškėjas, atsakydamas į Departamento darbuotojo klausimą, dėl kokios priežasties jis negali gyventi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad (duomenys neskelbtini) homoseksualumas nėra priimtas dalykas ir dėl to jį gali nužudyti tėvai. Į klausimą, ar tėvas jam grasino, pareiškėjas atsakė, kad grasino ir turi tai patvirtinančią nuotrauką, kurią parodė darbuotojui. Tai, kas buvo nurodyta nuotraukoje, buvo išversta į lietuvių kalbą: „(duomenys neskelbtini)“.

59. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas įvertinus dokumentą, vadinamą laišku, kuriuo pareiškėjas grindė grėsmę patirti persekiojimą savo kilmės šalyje, taip pat Lietuvos (duomenys neskelbtini) Religinių Bendruomenių Tarybos (duomenys neskelbtini) vadovo nuomonę apie minėto laiško turinį. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui minėtą laišką originalo kalba ir jo vertimą į lietuvių kalbą. Laiške, kuris įvardintas kaip atsižadėjimas, nurodyta: „(duomenys neskelbtini)“.

60. Departamentas Sprendime vertino minėto laiško turinį atsižvelgdamas į Lietuvos (duomenys neskelbtini) Religinių Bendruomenių Tarybos (duomenys neskelbtini) vadovo nuomonę, kuri, kaip atsakovas nurodė savo paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui, buvo gauta pasikonsultavus žodžiu. Departamento Sprendime nurodyta, kad „tokio pobūdžio laiškas su leidimu nužudyti nėra priimtinas (duomenys neskelbtini). Būna viešų vaikų ar kitų giminaičių atsisakymo ar atskyrimo nuo šeimos atvejų, tai jie teikiami su oficialių teisėjų (duomenys neskelbtini) patvirtinimu ir sudaromi dėl finansinių įsipareigojimų. Prašytojo pateikta „laiško“ kopija „laiškas“ nėra nei priimtinas, nei privalomas (duomenys neskelbtini)“.

61. Įvertinus pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus, pateiktus duomenis (nuotrauką, laišką) bei kitą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu. Pareiškėjas apklausos metu nurodė pakankamai individualių faktinių aplinkybių, susijusių su jo individualia situacija, be kita ko, kad jo tėvas yra įtakingas asmuo, t. y. (duomenys neskelbtini) grupės narys, kurias atsakovo darbuotojai privalėjo sugretinti su minėta informacija apie kilmės šalį bei įvertinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pareiga nebuvo atlikta tinkamai. Tai, kad, kaip nurodo atsakovas, ginčijamame Sprendime akcentuojamas laiškas su leidimu nužudyti nėra priimtinas (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia pareiškėjo nurodytų faktų apie jo galimą persekiojimą iš tėvo pusės, kurį, kaip teigia pareiškėjas, jis yra patyręs.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą 2022 m. kovo 23 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti į bylą fotonuotraukas. Pareiškėjo atstovas pateikė fotonuotraukas bei papildomus duomenis originalo kalba. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė jokio vertinimo ir argumentų dėl pateiktų fotonuotraukų ir papildomai pateiktų duomenų, nors šie duomenys yra aktualūs sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo pasakojimo patikimumo. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, iš esmės nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs.

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Vadovaujantis ginčo santykius reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas yra neteisėtas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Atitinkamai naikintinas ir Komisijos sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo.

64. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. atsakovo Sprendimas yra panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. A. A. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41412 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 6K-2541 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. A. A. J. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dainius Raižys

Jūratė Varanauskaitė