2021-09-10 Nr. BB-4813-1-01-1-39598-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo J. J. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2021-09-10 Nr. BB-4813-1-01-1-39598-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistojo J. J. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3715+/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39598-2018-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo J. J. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistojo J. J. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 261 straipsnį, apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes grindžiamas prieštaringais liudytojų L. A. ir E. P. parodymais. Minėtos liudytojos keitė savo parodymus – vienų apklausų metu parodė, kad narkotinę medžiagą joms davė nuteistasis, kitose – kad jos atsinešė savo įsigytą narkotinę medžiagą pas nuteistąjį , kur ją ir vartojo. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas J. J. kaltu pagal BK 261 straipsnį, atmetė liudytojos L. A. teisme duotus parodymus apie tai, kad jos su E. P. pas J. J. į namus atsinešė mieste iš nepažįstamo asmens įsigytą 1 g kokaino. Apeliaciniame skunde buvo ginčijamas minėtos liudytojos parodymų vertinimas, išdėstant juose esančius nepašalintus prieštaravimus, tuo pačiu akcentuojant tai, kad liudytojos E. P. parodymai nebuvo patikrinti teisme, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas šios procesinės klaidos neištaisė, kadangi atliko tik dalinę liudytojos E. P. apklausą nuotoliniu būdu, t. y. nesuteikiant gynybai užduoti klausimus minėtai liudytojai, be kita, nuosprendyje vadovautasi šios apklausos metu duotais E. P. parodymais. Teismo išvada dėl teismo posėdyje duotų liudytojos E. P. parodymų vertinimo skubota, padaryta tinkamai neapklausus liudytojos ir nepašalinus jos parodymuose esančių prieštaravimų. Taigi bylos įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismas nesiaiškino ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kokiomis aplinkybėmis E. P. ir L. A. organizme atsirado psichotropinės medžiagos MDMA ir MDA pėdsakų, šių medžiagų pėdsakų nuteistojo organizme nebuvo rasta. Teismas neapklausė specialistų, nepatikrino prieštaringų ir galimai melagingų liudytojų parodymų, kad jokių kitų medžiagų jos nevartojo, o tik kokainą, jį uostydamos, nors jaunimo tarpe paplitęs psichotropinių medžiagų MDMA ir MDA vartojimas išgeriant tabletes.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.
Paduotame kasaciniame skunde iš esmės nesutinkama su liudytojų L. A. ir E. P. parodymų vertinimu, tačiau teisinių argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 261 straipsnio, nepateikta. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas ištaisyti pirmosios instancijos teismo procesinę klaidą, vaizdo konferencijos būdu apklausė liudytoją E. P., suteikdamas galimybę nuteistojo gynėjui užduoti liudytojai klausimus, susijusius su gynybos ginčijamomis bylos aplinkybėmis (narkotinės medžiagos įgijimo vieta, laikas ir kt.) (5 t., b. l. 114-116); be kita ko, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje šios liudytojos parodymai buvo atitinkamai įvertinti visų bylos įrodymų kontekste. Todėl minėti kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų galimo pažeidimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Kitų teisinių argumentų nėra, apsiribojama, kaip minėta, teismų padarytų įrodymų vertinimo kritika. Toks kasacinio skundo turinys suponuoja pakartotinį aplinkybių vertinimą, o ne teisės taikymo pažeidimo ištaisymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo J. J. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė