3479e918-cbe3-4d38-b778-e15664d791a7 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas Romualdas Lincevičius                                                    KopijaPranešėjas Bronius Zalaga                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-135/2012Teisėjas Vidmantas Gestauskas                          Proceso Nr.1-62-2-00004-2011-09Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.; 1.2.7.6.; 1.2.30.4                          (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 9 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Vaclovo Iždono, Klavdijos Kruminienės,sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei, nuteistajam R.

D., jo gynėjui advokatui Valdui Falkauskui,mažametės nukentėjusiosios A. D. atstovei adv. JÅ«ratei Bieliauskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu:– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės iÅ¡ dalies sudėtos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Taikant Lietuvos Respublikos 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo R. D. priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios A. D. naudai. Vaikui A. D. priteistų lėšų tvarkytoja paskirta jos atstovė pagal įstatymÄ motina R.

D..  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. D. nuteistas už tai, kad nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2010 metų spalio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), savo namuose, pasinaudodamas mažametės dukros A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, t. y. mažametiÅ¡kumu, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį kartų bučiavo bei liežuviu lietė dukros A.

D. lytinius organus ir tokiais savo veiksmais tvirkino mažametę dukrÄ A. D..Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 23 d., 13 val. 44 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje, fotoaparatu „Olympus“ U740 ALL-WEATHER, nufotografavo nuogÄ savo mažametę dukrÄ A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir namuose, savo kompiuterio „Samsung“ R510 Nr. ER6993CQA00127W, standžiajame diske laikė vienÄ pornografinio pobÅ«džio nuotraukÄ Nr. „P7233258.JPG“ bei vienÄ lytinį geismÄ skatinančiÄ nuotraukÄ Nr. „P7233269.JPG“, kuriose vaizduojamas vaikas.Nuteistasis R.

D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 153 str. ir 309 str. 2 d., ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes, o skundžiamas nuosprendis grindžiamas iÅ¡imtinai ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, iÅ¡ esmės jų netikrinant remiantis patikimumo ir leistinumo kriterijais.

Teigia, kad kaltinamasis aktas ir jame esantis kaltinimas suformuluotas tokiu bÅ«du, kad galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jo veiksmuose yra nusikaltimų sutaptis, nes minėti nusikalstami veiksmai apibrėžti vienu sakiniu ir nurodant, kad Å¡iose veikose yra nusikaltimų, numatytų BK 153 str. ir 309 str. 2 d., požymiai. Teigia, kad jo kaltės įrodymais teismas laikė vaiko motinos R. D., R. D. motinos A. K. parodymus, nors jos teisme pareiÅ¡kė, kad nematė jo atliekančio jam inkriminuotus veiksmus, o jų nuomonė apie galimai atliktus tokius veiksmus susiformavo iÅ¡ A. elgesio ir kalbų.

Visi kiti liudytojai pareiÅ¡kė, kad apie jokį tvirkinimÄ jie nieko nežino ir visÄ jų turimÄ informacijÄ gavo iÅ¡ R. D. arba A. K.. Teigia, kad teismas nurodo ir netiesioginį įrodymÄ â€“ tariamÄ jo atsisakymÄ vežti dukterį pas gydytojus 2009 m. liepos 14 dienÄ , tačiau Å¡ios prielaidas yra nepagrįstos, nes jas paneigia raÅ¡ytiniai dokumentai – A. D. ligos istorijos iÅ¡raÅ¡ai apie sveikatos sutrikimo pobÅ«dį ir priežastis.Teigia, kad teismas, nuosprendyje konstatavęs, jog jo tvirkinamieji veiksmai pasireiÅ¡kė nenustatytu kiekiu bučiuojant ir liežuviu liečiant vaiko lytinius organus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta ne tik jam inkriminuotų veiksmų realumas, tačiau ir pasekmių buvimas.

Nurodo, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta, jog jo dukrai buvo sukeltos pasekmes, kurios lemia baudžiamosios atsakomybės galimybę. Mano, kad tiek prokuroras, tiek teismas, nagrinėdami kaltinimÄ ir bylos aplinkybes, turėjo imtis priemonių, kad bÅ«tų surinkti įrodymai apie tai, jog bučiuojant arba liežuviu liečiant mergaitės lytinius organus buvo sukeltas mažametės lytinis susijaudinimas, per ankstyvas domėjimasis lytinėmis funkcijomis, iÅ¡kreiptas santykių tarp lyčių įsivaizdavimas arba kitos pasekmės. Nurodo, kad teismo dėmesys buvo skiriamas ne vaiko motinos ar senelės prielaidoms ir apkalboms tirti, o bandyta tas prielaidas susieti su nusikalstamų veikų dispozicijomis. Nurodo, kad įstatymo leidėjas yra susiaurinęs veikų, traktuotinų kaip mažamečio tvirkinimÄ , ratÄ ir teisės Å¡altinyje – LR Baudžiamojo kodekso komentare yra nurodyta, jog pagal BK 153 straipsnį yra kvalifikuotini:

1) seksualinių veiksmų atlikimas mažamečio akivaizdoje, 2) mažamečiu lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs arba su savimi, 3) pornografijos demonstravimas mažamečiams, ir 4) kitoks intelektualinis tvirkinimas - amoralūs pasakojimai ir pan. Teigia, kad teismo nuosprendyje nurodytas lytinių organų bučiavimas ar jų lietimas liežuviu nėra seksualinio veiksmo atlikimas mažamečio akivaizdoje, nėra vaiko lenkimas atlikti seksualinius veiksmus, nėra pornografijos demonstravimas ir kitoks intelektualinis tvirkinimas, ir tai reiškia, kad prokuroras nepagrįstai kriminalizavo tariamus jo veiksmus, o teismas nepagrįstai pripažino šiuos veiksmus draudžiamais įstatymo.

Nurodo, kad priimant nuosprendį buvo padaryti ir baudžiamojo proceso normų pažeidimai, nes 2011-04-12 VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos specialistų iÅ¡vadoje esantys duomenys nebuvo patikrinti rungtyniÅ¡ko proceso metu – ekspertai nebuvo apklausti proceso metu ir Å¡alims nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus. IÅ¡ to apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad duktė kažkokius paaiÅ¡kinimus gydytojams davė tik skatinama motinos, kuri nuolat su ja buvo gydymo įstaigoje, todėl gydytojų gautos informacijos patikimumas yra abejotinas, o kartu abejotina ir pati iÅ¡vada.

Apeliantas mato prieÅ¡taravimus tarp iÅ¡vados teiginio, kad pagal amžiaus psichosocialinį lygį mergaitė nepajėgi suprasti seksualinio prievartavimo ir iÅ¡vadoje esančio teiginio, kuriÄ akcentavo teismas, jog A. pati inicijuoja kalbÄ apie prievartinius tėvo veiksmus.Nurodo, kad nekritiÅ¡kai vertintas vaizdo ir garso įraÅ¡as, kurį pateikė vaiko motina R. D. su tariamu vaiko pasakojimu apie tvirkinimÄ . Teigia, kad, vaizdinė medžiaga negali bÅ«ti įrodymu, nes gauta neteisėtu bÅ«du, t. y. neturint abiejų tėvų sutikimo daryti tokiu įraÅ¡us, nenustatytas asmuo, kuris tÄ Ä¯raÅ¡Ä padarė, bei naudotos priemonės, iÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad vaiko motina uždavinėja iÅ¡ anksto paruoÅ¡tus klausimus, atsakymai į kuriuos galėjo bÅ«ti surepetuoti iÅ¡ anksto.

Nurodo, kad jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų nėra, ir teismas rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, kuriems yra keliami specialÅ«s reikalavimai. Teigia, kad iÅ¡ jų negalima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie jo kaltę, įrodymai nėra lyginti tarpusavyje, neaptartas jų santykis su jo paaiÅ¡kinimais ar kitais bylos duomenimis, liudijančiais jo nekaltumÄ . Nurodo, kad vaiko ir močiutės parodymams skirta didesnė įrodomoji galia ir teismas nenorėjo gilintis į jo (nuteistojo) ir R.

D. asmeninius santykius, taip pat į visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Teigia, kad          R. D. turi tam tikrÄ suinteresuotumÄ dėl nuteistojo ir jo santykių su dukra, o visi teismo nurodyti netiesioginiai įrodymai neturi ryÅ¡io su byla, nes juose nėra duomenų apie įstatymo draudžiamus jo veiksmus ir jam nėra inkriminuoti jokie veiksmai, užtraukiantys baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Nurodo, kad be teisinio pagrindo kriminalizuoti ir kiti jo veiksmai pagal BK 309 str. 2 d., nes prokuroras privalėjo pateikti teismui pakankamai įrodymų, kad kaltinime nurodytos nuotraukos buvo pagamintos platinti, o kaltinime tokių įrodymų nėra.

Teigia, kad nuotraukų laikymas asmeniniame kompiuteryje nėra susijęs su tikslu jas platinti, o nuotraukas platino mergaitės motina, kuri jas rodė savo tėvams, draugams, kaimo gyventojams. Nurodo, kad jis nebuvo kaltinamas tuo, jog nuotraukas asmeniniame kompiuteryje laikė su tikslu platinti, o be šio tikslo nei fotografavimas, nei laikymas nėra nusikalstami veiksmai. Nurodo, kad nuosprendžio dalis, kurioje teismas nurodo, jog fotonuotraukos padarymas, įkėlimas ir laikymas asmeniniame kompiuteryje teisingai kvalifikuojamas pagal BK 309 str. 2 dalį, yra visiškai nemotyvuota, neaptariamas šių veiksmų santykis su BK 309 straipsnio saugomu nusikaltimo objektu.

Teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo organai, nei teismas nuosprendyje neįvykdė BPK 1 straipsnio reikalavimo – iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ . Teigia, kad kaltinamojo akto analizė rodo, kad jame visiÅ¡kai nenurodyti tariamai jo nusikalstamų veikų subjektyvinės pusės įrodymai apie tai, kad suprato savo veikos pavojingumÄ , norėjo ir siekė žalingų pasekmių. IÅ¡ kaltinamojo akto turinio nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimus padarė tyčia, nors jokie subjektyvinės pusės duomenys nenurodomi.

Nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kÄ nurodė skunde, teigia, jog visa tai užkirto keliÄ jam gintis, nes jis, nesant byloje duomenų apie teisės pažeidimo sudėties atskirus elementus, negalėjo patikrinti jų patikimumo, kadangi duomenys apie subjektyviÄ jÄ nusikalstamų veikų pusę nesurinkti ir nenurodyti jokiuose bylos dokumentuose, tai rodo, kad procesas jo atžvilgiu nebuvo teisingas ir sÄ Å¾iningas. Teigia, jog dėl to, kad apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, turėtų bÅ«ti panaikinta ir jo dalis, susijusi su civilinio ieÅ¡kinio tenkinimu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundÄ tenkinti. Prokurorė ir mažametės nukentėjusiosios A. D. atstovė prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Nuteistojo apeliaciniame skunde nuosprendis ginčijamas dviem aspektais: baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais vertinant byloje surinktus įrodymus, kuris, esÄ , sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, ir netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, nepagrįstai kriminalizuojant kaltininko veiksmus.

Kolegija, susipažinusi su skundo argumentais bei teismui pateikta medžiaga, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. D. nusikalstamÄ veikÄ , esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Argumentuodamas savo teiginius dėl padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų, apeliantas pirmiausia teigia, kad byloje priimtas nuosprendis grindžiamas iÅ¡imtinai ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, iÅ¡ esmės netikrinant jų, remiantis patikimumo ir leistinumo kriterijais, taip pat teigia, kad jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų nėra, ir teismas vadovavosi tik netiesioginiais įrodymais.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto skundo argumentais, t. y. kad byloje buvo pažeistos BPK 301 str. 1 d., 20 str. 5 d. nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo, liudytojų, mažametės nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymÄ parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu.

Teismo iÅ¡vadų apie įrodymų vertinimÄ pateikimas nuosprendyje negali bÅ«ti laikomas samprotavimais ir prielaidomis vien dėl to, kad turimi įrodymai byloje nėra tiesioginiai. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, jie laikytini įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiÅ¡ka grandine.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagrįsta baudžiamojo proceso teorija, tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė ir vadovavosi tokiais netiesiogiai R. D. kaltę įrodančiais duomenimis (paties nuteistojo, nepilnametės nukentėjusiosios, mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ , liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolais, ekspertizės aktu, specialistų iÅ¡vadomis), nėra baudžiamojo proceso įstatymo, taip pat ir BPK 20 str. 5 d. numatytų reikalavimų pažeidimas.

R. D. parodymai, kad jis inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, vertinami kaip jo gynybos versija, jie pagrįstai atmesti, nes paneigti mažametės nukentėjusiosios A. D. ir jos atstovės pagal įstatymÄ R. D., liudytojų A. K., M. A., V. Ž., A. K. parodymais bei raÅ¡ytiniais bylos įrodymais. 2011-02-11 nepilnametės nukentėjusiosios apklausos protokole pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ užfiksuota, kad mažametė parodė, jog kai jos tėtis gyveno kartu, ji su juo žaisdavo, kartu miegodavo, kartais miegodavo pliki – ir ji, ir tėtis.

Yra tokia nuotrauka kompiuteryje, ir ji jÄ matė (1 t., 67–68 b.l.). Liudytoja A. K. parodė, kad 2010 m. vasarÄ , anÅ«kei bÅ«nant pas jÄ namuose, abi su A. ėjo gulti pietų miego, anÅ«kė nusispardė užtiesalÄ ir paprašė pabučiuoti jai į lytinius organus. Ji anÅ«kei pasakė, kad taip daryti negražu, tai A. atsakė, jog jai taip daro tėtis. PapraÅ¡ius parodyti, kaip tėvas tai daro, anÅ«kė, liudytojos teigimu, kiÅ¡dama liežuvį, pabučiavo jÄ Ä¯ burnÄ ir pasakė, jog jÄ taip į burnÄ ir „putytę“ bučiuoja tėtis, sakė, kad jis visada taip nori daryti.

Taip pat nurodė, jog 2010 m. spalio mėn. pabaigoje, žentui iÅ¡vykus į (duomenys neskelbtini) uždarbiauti, anÅ«kė tapo atviresnė ir vis prisimindavo ir iÅ¡sipasakodavo, kaip su ja elgėsi tėvas. Ji nuolat su anÅ«ke bendrauja ir mato, kad ji bijo savo tėčio. (1 t., 112–114 b.l., 2 t. 17 b.l.). Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ R. D. parodė, kad 2010 m. gruodžio 26 d. gulint su A. lovoje, ji pradėjo jÄ bučiuoti kiÅ¡dama liežuvį į burnÄ , o paklausta, iÅ¡ kur taip iÅ¡moko, pasakė, kad jog jÄ iÅ¡mokė tėvelis, o paklausus, kur jÄ tėvelis dar bučiavo, A. parodė, kad bučiavo į lytinius organus.

Ä®statyminės atstovės teigimu, dukra ir dabar lenda prie vyrų ir bando atsegti kelnes sakydama, kad taip jai daryti leisdavo tėtis. Taip pat ji parodė, kad 2010 m. gruodį per Kalėdas kompiuteryje rado nuogos A. nuotraukų, apie kurias ji nieko nežinojo (1 t., 94–99 b.l., 2 t. 5–6 b. l.). Liudytojas M. A. parodė, kad atvažiavusi pas jį į svečius A., kai jis gulėjo ir žiÅ«rėjo televizorių, atėjusi atsegė jam kelnių dirÅ¾Ä , jis dirÅ¾Ä užsisegė, tada mergaitė jį vėl atsegė (2 t., 26–27 b. l.).

Liudytojai V. Ž. ir A. K. parodė, kad R. D. buvo pasakojusi, kad nuteistasis čiupinėja savo dukters lytinius organus, dukrÄ fotografavo nuogÄ (2 t. 35–36 b. l.). Aptariant bylos įrodymus, t. y. nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, kartu vertinamos ir specialistų iÅ¡vados. 2011-04-12 VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro specialistų iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. pati inicijuoja kalbÄ apie prievartinius tėvo veiksmus jos atžvilgiu, pieÅ¡iniuose akcentuoja intymias žmogaus kÅ«no dalis, aktyviau domisi jomis, pasakoja, kad ,,tėtis bučiavo į putę“, parodo Å¡iÄ kÅ«no vietÄ ir pasakoja, kad tai ,,jis darė vasarÄ â€œ ir ,,neleido apie tai kalbėti“.

A. D. nustatyta diagnozė – įtariama seksualinė prievarta ir emocijų sutrikimas vaikystėje (1 t. 91 b.l.). 2011-02-08 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės akte nurodyta, kad vaizdo dokumente ,,P723325.JPG“ esanti vaizdinė medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 38 d. pateiktÄ pornografinio turinio informacijos apibrėžimÄ ir Å¡iai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobÅ«džio (1 t. 52–53 b. l.). Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktos nukentėjusiosios psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės iÅ¡vadų patikimumo kaip nepagrįstus.

Nors apeliantas teigia, kad iÅ¡vadoje esantys duomenys nebuvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, nes ekspertai nebuvo apklausti posėdžio metu ir proceso Å¡alims nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus, tačiau pažymėtina, kad atlikęs pavestÄ objektų tyrimÄ , specialistas pateikia iÅ¡vadÄ ir tik esant neaiÅ¡kumams, prieÅ¡taravimams arba netikslumams iÅ¡vadoje, jis kviečiamas duoti paaiÅ¡kinimams pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ar į teismÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos nagrinėjimo medžiagos, tyrimo metu teismui nekilo abejonių iÅ¡vados patikimumu, o ir kaltinamasis bei jo gynėjas advokatas neiÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymo į teisminį nagrinėjimÄ paaiÅ¡kinti savo iÅ¡vados kviesti specialistÄ .

IÅ¡ iÅ¡vados matyti, kad tyrimÄ atliko reikiamÄ kvalifikacijÄ turinčios specialistės – vaikų ir paauglių psichiatrė ir medicinos psichologė, kurių kompetencija nekelia abejonių. Specialisčių iÅ¡vados yra pagrįstos mažametės A. D. stebėjimu ligoninėje, ikiteisminio tyrimo medžiaga ir psichiatrinio ir psichologinio tyrimo duomenimis, Å¡ios iÅ¡vados aiÅ¡kios, iÅ¡samios ir informatyvios, o tai, kad jos prieÅ¡tarauja nuteistojo versijai apie įrodymų nepatikimumÄ , nereiÅ¡kia, kaip teigiama skunde, jog pateikta iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa.

IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad nukentėjusioji A. D., paminėti liudytojai iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kino nusikaltimų aplinkybes, jų parodymų esminės detalės sutampa, parodymai nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, patvirtina, papildo vieni kitus, jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ bei atskleidžia nusikalstamų veikų vaizdÄ , todėl jais netikėti ir nesiremti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių mažametė nukentėjusioji ar jos Å¡eimos nariai galėtų kaltinamÄ jį apkalbėti, melagingai apkaltinti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atmetamas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad lytinių organų bučiavimas ir jų lietimas liežuviu nepatenka į BK 153 str. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. mažamečio asmens tvirkinimo, sudėtį, taip pat teiginys, kad nėra įrodyta, jog jo dukteriai buvo sukeltos tos pasekmės, kurios lemia baudžiamosios atsakomybės galimybę.

Kolegija pažymi, kad baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje asmens elgesys, galintis sukelti vaikui per ankstyvÄ lytinį susijaudinimÄ , susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis ar lytiniu gyvenimu, taip pat iÅ¡kreiptÄ ar liguistÄ lytinio gyvenimo ar santykio tarp lytinių partnerių įsivaizdavimÄ , taip pat galintis sutrikdyti normaliÄ vaiko fizinę, psichologinę ar dorovinę brandÄ , pripažįstamas tvirkinamaisiais veiksmais. Toks elgesys draudžiamas mažamečių asmenų atžvilgiu, siekiant apsaugoti juos nuo jokiais bÅ«dais nepateisinamo per ankstyvo kiÅ¡imosi į jų lytinį ir dorovinį vystymÄ si.

Šiuo atveju R. D. neteisėtas elgesys mažametės A. D. atžvilgiu atliekant seksualinius veiksmus akivaizdžiai buvo toks, kuris pažeidė minėtus įstatymo saugomus gėrius, ir atitinka tvirkinamųjų veiksmų turinį. Teisės normos, draudžiančios tvirkinamuosius veiksmus, yra formalaus pobūdžio, t. y. vien jų atlikimas yra baudžiamas įstatymu nepriklausomai nuo to, ar dėl atliktų veiksmų buvo sukelti kokie nors padariniai, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio mažamečiam.

Taip pat teismas pažymi, kad baudžiamojo kodekso komentaras nėra laikomas teisės šaltiniu, todėl teismai, priimdami sprendimus, nėra saistomi jame pateiktais išaiškinimais.Abu nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia. Tvirkinant mažametį (BK 153 str.) būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog nukentėjusysis yra mažametis, o veikai kvalifikuoti pagal BK 309 str. 2 d. būtina, kad kaltininkas, pagamindamas, įgydamas, laikydamas demonstruodamas, reklamuodamas arba platindamas pornografinio turinio dalykus, suprastų, kad juose yra vaizduojamas vaikas.

Atsižvelgiant į tai, atmetamas apelianto skundo teiginys, kad byloje nėra įrodymų, jog jis suprato savo veikos pavojingumÄ . IÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis žinojo ir suvokė, jog tvirkinamuosius veiksmus atlieka savo mažametės dukros atžvilgiu ir fotografavo bei kompiuteryje laikė savo mažametės dukters pornografinio pobÅ«džio nuotraukÄ . Taip pat kolegija pažymi, kad BK 309 str. 2 d. taikoma neatsižvelgiant į tai, ar veika padaryta turint platinimo tikslų, ar neturint tokių tikslų, todėl atmetamas skundo teiginys, jog be platinimo tikslo nei fotografavimas, nei laikymas nėra nusikalstami veiksmai.

Ä®vertinęs tai ir esant R. D. tyčinės kaltės formai teismas pripažįsta, kad R. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnį ir 309 straipsnio 2 dalį.Kolegija atmeta apelianto argumentus dėl netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto, kadangi, kaip nurodė nuteistasis, jame esantis kaltinimas suformuluotas tokiu bÅ«du, kad galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jo veiksmuose yra nusikaltimų sutaptis, nes nurodyti nusikalstami veiksmai apibrėžti vienu sakiniu. IÅ¡ nustatytų teismo faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, o tas faktas, jog kaltinimas kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas vienu sakiniu, teisminio nagrinėjimo metu įrodomosios reikÅ¡mės neturi.

Nuosprendžiui priimti reikÅ¡mingiausia tai, jog apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tų nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 219 str. 3 p.), ir tai buvo nurodyta kaltinamajam akte, o ne tai, kokia tvarka iÅ¡dėstytas tekstas. Paskirdamas nuteistajam R. D. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d., 11 str. 3 d.) ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (Lietuvos Respublikos BK 153 str., 11 str. 4 d.), kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nuteistajam suvokiant visas daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, įstatymo ginamÄ vertybę, kilusias pasekmes – mažametei sunkių padarinių nesukelta, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nusikalstamÄ veikÄ padarė mažametės dukros, kuri buvo priklausoma nuo jo, atžvilgiu, nuteistojo asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas patenkinamai, Å¡iuo metu nedirbantis, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, R. D. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios mažesnės nei įstatymų sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Teisėjų kolegija mano, kad R. D. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka veikų pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę bei bausmės paskirtį, todėl jų keisti pagrindo nėra. Teismas, bendrindamas R. D. paskirtas bausmes, LR BK 63 str. nuostatų nepažeidė, todėl galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta teisinga, o atidėjus bausmės vykdymÄ , LR BK 75 str. nuostatos taikytos tinkamai.

Kolegija konstatuoja, kad taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo R. D. praÅ¡ymo naikinti nuosprendžio dalį, susijusiÄ su civilinio ieÅ¡kinio tenkinimu. Kolegija konstatuoja, kad pripažinęs R. D. kaltu dėl nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nukentėjusiosios atstovės byloje pareikÅ¡tÄ 50 000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiajai A. D., atsižvelgė į bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ .

Nustatydamas nukentėjusiajai A. D. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ pirmosios instancijos teismas racionaliai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, kad tvirkinamaisiais veiksmais nuteistasis mažametei nukentėjusiajai sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, iÅ¡gÄ stį, nesaugumo jausmÄ , pažeminimÄ , psichologinę įtampÄ , nerimÄ , padarė moralinę žalÄ , kuri ateityje gali atsiliepti jos vystymuisi, brendimui bei asmenybės formavimuisi. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajai A.

D. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieÅ¡tarauja.  Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiosios A. D. atstovė advokatė JÅ«ratė Bieliauskaitė pateikė 2012-01-26 pažymÄ Nr.VI-83(7.3415) dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos advokato užmokesčiui sudaro 240 Lt, kurios priteistinos valstybės naudai.

Minėtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ nuteistojo R. D.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r i a :            nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ atmesti. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti:Vadovaujantis LR BPK 106 str., priteisti iÅ¡ nuteistojo R.

D. 240 Lt (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) valstybei už nukentėjusiajai A. D. suteiktÄ teisinę pagalbÄ , pinigus įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“.Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                       Bronius Zalaga Teisėjai                                                                                                              Vaclovas Iždonas                                                                                  Klavdija Kruminienė Kopija tikraTeisėjas Bronius Zalaga2012-02-09