2019-02-20 Nr. AB-4642-3-63-3-00049-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1754-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00049-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėja administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. (teisių perėmėja: A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. (teisių perėmėja: A. S.) skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl protokolo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. gruodžio 22 d. surengto konkurso protokolą Nr. ADM759, kuriame konstatuota, jog jis nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir konkurso atrankos nelaimėjo; 2) įpareigoti atsakovą tęsti konkursą nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo iš naujo; 3) priteisti pareiškėjui 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad 2017 m. gruodžio 22 d. vykusio konkurso Administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) (toliau – ir Vyriausiasis specialistas) pareigoms užimti (toliau – ir Konkursas) metu jam buvo užduoti netinkami, t. y. neatitinkantys pareigybės aprašyme numatytų valstybės tarnautojo funkcijų, klausimai. Pareiškėjas ne kartą dalyvavo Administracijos organizuojamose konkursuose, tačiau jo atsakymai būdavo vertinami minimaliais balais, nors klausimai konkursuose kartodavosi. Pareiškėjo nuomone, jo žinias ir gebėjimus patvirtina du aukštojo mokslo magistro diplomai, ypatingų statinių statybos vadovo ir ypatingų statinių statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatas, 8 metų darbo patirtis. Pareiškėjas teigė, kad Konkurse jis buvo vienintelis pretendentas, bet, nors komisijos nariai akivaizdžiai nepiktnaudžiavo jiems suteikta diskrecijos teise, jie pakeitė vertinimo taktiką, nes kas antras komisijos narys pareiškėją įvertino 5 arba 6 balais tam, kad vertinimo balų vidurkis nesiektų 6 balų. Pareiškėjas dėl konkursų patyrė kelionės išlaidų, dėl konkursų rezultatų patirdavo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija, t. y. kilo turtinė ir neturtinė žala.

3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 22 d. vykusiame Konkurse pareiškėjas buvo vienintelis kandidatas. Konkurso metu jam buvo užduoti klausimai, atitinkantys Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. PAD-24 patvirtintame Investicijų ir ekonomikos departamento Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nustatytas funkcijas, taip pat buvo užduodami klausimai, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas yra susipažinęs su pareigybės paskirtimi, išmano teisės aktus, reglamentuojančius statytojo (užsakovo) funkcijų vykdymą, geba bendrauti su interesantais, yra susipažinęs su valstybės tarnautojams taikomais veiklos ir elgesio principais. Atsakovo teigimu, diskreciją nuspręsti, ar pretendentas tinkamai atsakė į jam pateiktus klausimus, turi klausimą uždavęs komisijos narys.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo B. S. skundą atmetė.

6. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, nenustatė, kad Konkurso metu būtų buvę pažeisti asmenų lygiateisiškumo imperatyvai ar konkurso organizavimo tvarka.

7. Pareiškėjo teigimu, Konkurso metu jam buvo užduoti klausimai, nesusiję su Vyriausiojo specialisto funkcijomis, t. y. klausimai apie detalųjį planą (jo keitimą, korektūrą), techninio projekto rengimą, apie tai, kokie iššūkiai laukia statybų pramonės su 3D spausdintuvo atsiradimu. Teismas, įvertinęs Pareigybės aprašyme įtvirtintas Vyriausiojo specialisto funkcijas, priėjo išvadą, kad toks specialistas turi gebėti suprasti teritorijų planavimo dokumentus (Pareigybės aprašymo 7.13 p.), žinoti, kokiais atvejais rengiami statybos techniniai projektai ir kt. Iš atsakovų atstovės paaiškinimų spręstina, kad klausimu apie tai, kokie iššūkiai laukia statybų pramonės su 3D spausdintuvo atsiradimu, buvo siekiama patikrinti, ar pareiškėjas domisi naujausiomis technologijomis, susijusiomis su statybų sritimi. Atsižvelgiant į tai, pastarieji pareiškėjo teiginiai buvo pripažinti nepagrįstais. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti ginčijamą Konkurso protokolą Nr. ADM-759 ir, atitinkamai, tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją konkurso eigą tęsti nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo.

8. Teismas nenustatė, kad Administracija, organizuodama Konkursą, būtų pažeidusi teisės aktų nuostatas. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

III. 9. Pareiškėjas B. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. surengto konkurso protokolą Nr. ADM759, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir konkurso atrankos nelaimėjo, ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją tęsti konkursą nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo iš naujo, o bylos dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie pareiškėjo dalyvavimą keliasdešimtyje Administracijos organizuotų konkursų ir jų metu jam užduotus klausimus. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime nepateikta pareiškėjui Konkurso metu pateiktų klausimų atitiktis konkrečioms Vyriausiojo specialisto funkcijoms. Nepateikus neabejotinų ar nepaneigiamų faktų dėl klausimų atitikties Pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms atlikti darytina išvada, jog užduoti klausimai nėra susiję su investicinio projekto aktualijomis. Be to, teismas klaidingai interpretavo, kad Pareigybės aprašymo 7.13 papunktyje numatyta funkcija dėl infrastruktūros plėtros sutarčių su teritorijų valstybinėje žemėje vystytojais projektų pagal teritorijų planavimo dokumentus yra susijusi su klausimu apie detalųjį planą (jo keitimą, korektūrą). Minėtos nuostatos esmė, pareiškėjo vertinimu, yra tai, kokią infrastruktūros plėtros (papildoma užduotis vystytojui planavimo organizatoriaus iniciatyva) sutartį turi parengti valstybės tarnautojas su teritorijų valstybinėje žemėje vystytojais pagal teritorijų planavimo dokumentus, o ne kokiais atvejais rengiamas teritorijų planavimo dokumento keitimas ar korektūra. Pareiškėjas nurodo, kad teismo posėdžio metu jam buvo vykdoma operacija, jis, pateikęs 2018 m. balandžio 18 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, iki operacijos neturėjo galimybių sekti bylos eigą. Dėl patirtos žalos pareiškėjas paaiškina, kad jis dalyvavo 31 Administracijos organizuotame konkurse, jo išsilavinimas ir kvalifikacija buvo pakankami pareigybėms, dėl kurių organizuoti konkursai, užimti, bet jo atsakymai į klausimus, kurie kartodavosi, dažnai gaudavo minimalų įvertinimą. Dalyvaudamas konkursuose, pareiškėjas patyrė išlaidų, be kita ko, pasiruošti kiekvienam konkursui skirdavo bent dvi savaites, susidarydavo kelionės išlaidų, be to, dėl daugumos konkursų rezultatų pareiškėjas jautėsi pažemintas, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kt. Teismas, pripažindamas, kad nagrinėjamoje byloje nėra institucijos neteisėtų veiksmų, nevertino ankstesnių Administracijos organizuotų konkursų.

11. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo palaikantis atsiliepimuose į skundą išdėstytą savo poziciją, sutinka su teismo sprendimu.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas mirė (duomenys neskelbtini), ir nustatęs, kad ne visi pareiškėjo skundo reikalavimai gali būti perimami jo paveldėtojų, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, be kita ko, nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. surengto konkurso protokolą Nr. ADM799, kuriuo konstatuota, jog jis nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir konkurso atrankos nelaimėjo, ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją tęsti konkursą nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo iš naujo.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjo teisių perėmėja pripažino A. S..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kilusios pareiškėjui dėl 2017 m. gruodžio 22 d. vykusio Konkurso, kuriame jam buvo užduoti, jo nuomone, netinkami, t. y. neatitinkantys pareigybės aprašyme numatytų valstybės tarnautojo funkcijų, klausimai, dėl ko pareiškėjas nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir konkurso atrankos nelaimėjo, atlyginimo priteisimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas valstybės tarnybos teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant ginčus dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.

17. Remiantis šia konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-415/2018).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog konkurso metu jam užduoti klausimai buvo nesusiję su Investicijų ir ekonomikos departamento statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiojo specialisto funkcijomis, nes jam buvo užduodami klausimai apie detalųjį planą (jo keitimą, korektūrą), techninio projekto rengimą, iššūkius, laukiančius statybų pramonės su 3D spausdintuvo atsiradimu, įvertinus Pareigybės aprašymą, yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra nustatyta, kad ginčo Konkurso atveju buvo pažeisti asmenų lygiateisiškumo imperatyvai ar konkurso organizavimo tvarka, nors pareiškėjas savo skundo ir negrindė šiais aspektais

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje tvirtintą teisinį reglamentavimą reikalavimas dėl žalos – tiek turtinės, tiek ir neturtinės – atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visetą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš įvardintų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti žalą.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

21. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. S. (teisių perėmėja: A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė