34767013-c951-45d6-9e2d-4b9225cf2d2a · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-190-289/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02171-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 55.4; 74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 13 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir JarÅ«nės Sedalienės,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovei R.

D.,dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei V. V.,dalyvaujant atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui M. N. (M. N.),nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos atstovui,nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J.

G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas, panaikinimo ir kitų reikalavimų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , n u s t a t ė :              Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 3 d. gautas pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas, panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d.

įsakymÄ Nr. Al-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, J. Å . g. 3, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste J. G.“, panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės J.

G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste.PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodoma ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė nurodo, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2014 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tas Nr. 1SD-(3.1)-2564 dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad privačion nuosavybėn neteisėtai buvo perleisti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai.

Tyrimo metu nustatyta, kad:

1. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo” 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas;

2. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. A1-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, J. Å . g. 3, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino 0,27 ha žemės sklypo, esančio J. Å . g. 3 Mažeikių mieste, planÄ bei nustatė žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ;

3. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-74 J. G. atkÅ«rė nuosavybės teises į visÄ buvusio žemės savininko P. G. valdytÄ 0,27 ha žemę, esančiÄ Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste;

4. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ atkurtos nuosavybės teisės J. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste, kurio nominali vertė – 23085,00 Lt, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Å ių administracinių aktų pagrindu VÄ® Registrų centre įregistruotas kitos paskirties 0,27 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 6130/0011:101) Mažeikių mieste, nuosavybės teise priklausantis J.

G.. Tyrimo metu Valstybinė miÅ¡kų tarnyba nurodė, kad Mažeikių mieste esantis kitos paskirties žemės sklypas patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus. Å i teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 yra priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kad miestų miÅ¡kai yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktus duomenis, 2006 metais atlikus valstybinę sklypinę miÅ¡kų inventorizacijÄ Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre esantys miÅ¡ko plotai, kurie patenka į ginčo žemės sklypÄ . Å is miÅ¡ko plotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi bÅ«ti priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014-12-19 raÅ¡tu Nr. R2-3764 pateiktų grafinių ir tekstinių duomenų matyti, kad žemės sklypo dalis net nuo 1998 metų buvo inventorizuota kaip miÅ¡ko žemė, Å¡iuo metu situacija yra tokia, kad žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219.

Yra pateiktas Mažeikių girininkijos planas. 1995–1998 m. ortofotonuotraukoje geltonais skersais brÅ«kÅ¡neliais pažymėta, kad Å¡i žemė patenka į miÅ¡kų žemę, matyti, kad visas plotas padengtas miÅ¡ku. Taksaciniuose rodikliuose matyti, kad žemės sklypas patenka į dviejų sklypų Nr. 26 (dalis), Nr. 27 (dalis), kur auga medžiai nuo 12 iki 50 m. amžiaus. Å i augmenija atitinka miÅ¡ko sÄ vokÄ , numatytÄ MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje. Taksaciniuose rodikliuose matyti, kad žemės sklypas patenka į dviejų sklypų Nr. 26 (dalis), Nr. 27 (dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto patvirtinimo“ (2004-11-03 nutarimo Nr. 1370 redakcija), 0,02 ha sklypo yra priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, todėl Å¡i dalis pažymėta tamsiai žalia spalva, o likusi žemės sklypo dalis yra pažymėta Å¡viesiai žalia spalva, nes Å¡ie plotai 2006 m. buvo inventorizuoti kaip miÅ¡kai ir 2007 m.

įtraukti į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų kadastrÄ . Pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , jie turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, tačiau to padaryti nebuvo galima, nes jie buvo perleisti privačion nuosavybėn. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad visÄ J. G. perduotÄ neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotÄ užima miesto miÅ¡kas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Požymius, pagal kuriuos gali bÅ«ti apibÅ«dinami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2008-11-25 iki 2009-12-28) buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-01 iki 2011-01-01) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-01 iki 2011-01-01), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-29 iki 2009-07-09, nuo 2009-07-09 iki 2009-12-28) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimÄ atkurti natÅ«ra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės iÅ¡perkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

T. Z., bylos Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010). Atsižvelgiant į tai, kad į žemės sklypÄ patenka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, administraciniai aktai: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 dalis, kuria suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d.

įsakymas Nr. A1-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, J. Š. g. 3, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J. G.“, Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės J.

G., – yra neteisėti, priimti pažeidžiant minėtus administracinius aktus, nes nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ negalėjo bÅ«ti atkurtos, todėl jie yra prieÅ¡taraujantys aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į gamtinės aplinkos ir jos objektų apsaugos požiÅ«riu ypatingÄ statusÄ , esantį pagrindu Å¡ias teritorijas pripažinti ypač vertingomis teritorijomis ir visuotinę reikÅ¡mę turinčia nacionaline vertybe, kurios iÅ¡saugojimas yra vieÅ¡asis interesas, sprendžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo Å¡iose teritorijose klausimus negali bÅ«ti nepaisoma iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos imperatyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1257/2007).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytas 30 dienų terminas skundui paduoti. Minėtas terminas tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, asmenims, kurių teises ir įstatymų saugomus interesus Å¡is sprendimas pažeidžia, ir kurie kreipiasi į teismÄ gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, tačiau į teismÄ su reikalavimu panaikinti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar jo dalį pagal analogijos principÄ gali kreiptis per 30 dienų terminÄ , kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-335/2007).

Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia atlikti tyrimÄ , surinkti duomenis tam, kad galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , ar yra pažeistas vieÅ¡asis interesas ir, ar reikia jį ginti. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su vieÅ¡uoju interesu, ar Å¡is aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tik nuo to momento, kai surenkama pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ ir prasideda termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia. 2014 m. rugpjūčio 5 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tas Nr. 1SD-(3.1)-2564 dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Pateiktoje medžiagoje nebuvo pridėtas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo”, kuris prokuratÅ«roje gautas 2014 m. rugpjūčio 19 d., todėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytas 30 dienų terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d., kai buvo gautas minėtas administracinis aktas iÅ¡ Mažeikių rajono savivaldybės. Kreipiantis į šį teismÄ pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡ydavo taikyti restitucijos, nes praÅ¡ydavo tik naikinti administracinius aktus.

Restitucija turi bÅ«ti taikoma, valstybei turi bÅ«ti grÄ Å¾inti miÅ¡kai ir J. G. interesas neturi bÅ«ti pažeistas. MiÅ¡kų kadastras taip pat registras. Jame esantys duomenys teisingi tol, kol jie nenuginčyti. Nesiremti miÅ¡kų kadastro duomenimis nėra pagrindo, nes jie teisingi. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus atsiliepime (1 t., 71–80 b.l.) nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba gavo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė miÅ¡kų tarnyba) 2012-11-28 raÅ¡tÄ Nr. R2-3212 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų“, kuriuo Valstybinė miÅ¡kų tarnyba informavo Nacionalinę žemės tarnybÄ , kad rengiant Mažeikių rajono savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , nustatyta, jog be kitų privačių kitos paskirties žemės sklypų, J.

G. priklausantis sklypas (toliau – Žemės sklypas) patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus. Minėtu raÅ¡tu Valstybinė miÅ¡kų tarnyba prašė Nacionalinės žemės tarnybos įvertinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotų perleidimo privačion nuosavybėn pagrįstumÄ . Pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos praÅ¡ymÄ buvo atliktas nuosavybės teisių atkÅ«rimo, J. G. suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,27 ha žemės sklypÄ J. Å . g. 3, Mažeikių m., patikrinimas.

Vadovaujantis Mažeikių apskrities Mažeikių valsčiaus Kalnėnų seniÅ«nijos mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡u, parengtu 1938-06-02, buvęs žemės savininkas P. G. turėjo 0,27 ha žemės Kalnėnų kaime (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymÄ Mažeikių miestas). J. G. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius) 2001-05-09 pateikė pirminį praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. G.

Kalnėnų kaime Mažeikių valsčiuje (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymÄ Mažeikių miestas) turėtÄ 0,27 ha žemę. PraÅ¡yme nebuvo nurodytas pageidaujamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo padavimo metu) nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

Pagal buvusio žemės savininko P. G. nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 24 esančius giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus J. G. (Griciūtė) yra P. G. anūkė. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra buvusio žemės savininko anūkės J. G. Lietuvos Respublikos pilietybę (paso kopija) ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantys dokumentai (Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2001-04-20 pažymėjimas Nr. 164-G, J. G. gimimo liudijimas Nr. 478285).

Atsižvelgiant į tai, kad J. G. pateikė AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įvardintus dokumentus, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 1092 1 punktu papildė TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. kovo 27 d. įsakymÄ Nr. 521 „Dėl naujų žemės sklypų perduodamų neatlygintinai piliečiams, pagal eiles, TelÅ¡ių apskrities rajonų miestuose, vardinio sÄ raÅ¡o patikslinimo Mažeikių mieste pagal 1 priedėlį“ ir 4 punkte įrašė J.

G.. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). 2008-12-18 J. G. pateikė praÅ¡ymÄ TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui skirti žemės sklypÄ Nr. 40 naujame Naikių mikrorajone 2700 m2.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Al-25 „Dėl adresų suteikimo Naikių mikrorajone“ 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypui suteikė adresÄ â€“ J. Å . g. 3, Mažeikiai. Pažymėtina, kad atlikus 0,27 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2009-07-03 nustačius žemės sklypo kadastro duomenis, žemės naudmenų eksplikacijoje nenurodyta miÅ¡ko žemė, patenkanti į šį žemės sklypÄ , yra nurodyta, jog žemės sklypÄ sudaro 0,27 ha žemės Å«kio naudmenų.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-12-30 raÅ¡tÄ Nr. R2-2277 „Dėl žemės sklypų suteikimo“, 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. Al-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, J. Å . g. 3, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ 1 punktu patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,27 ha žemės sklypo, esančio J.

Å . g. 3 Mažeikių mieste, planÄ , 2 punktu nustatė žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ genamosios teritorijos ir pobÅ«dį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste J. G.“ J. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visÄ buvusio žemės savininko P. G. valdytÄ 0,27 ha žemę, esančiÄ Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0.27 ha žemės sklypÄ , esantį J.

Å . g. 3 Mažeikių mieste. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ atkÅ«rė nuosavybės teises J. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste, kurio nominali vertė – 23085,00 Lt, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, kitos paskirties 0,27 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. 6130/0011:101) Mažeikių mieste, nuosavybės teise priklausantį J. G., sudaro 0,27 ha žemės Å«kio naudmenų. Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi buvusio žemės savininko P. G. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 24 esančius dokumentus, 2013-12-11 raÅ¡tu Nr. 1SD-IV3435 kreipėsi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ , pažymėdama, kad joje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog Žemės sklypas (ar jo dalis) yra priskirtinas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, bei praÅ¡ydama Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateikti informacijÄ , ar TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste J.

G.“ priėmimo metu Žemės sklype buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų ir kokiÄ dalį nurodyto Žemės sklypo jie užėmė. Å iuo raÅ¡tu Nacionalinė žemės tarnyba Valstybinės miÅ¡kų tarnybos taip pat paprašė informuoti (pateikiant grafinę medžiagÄ ), kurioje konkrečioje vietoje valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai pateko į Žemės sklypÄ , taip pat informuoti, nuo kada Å¡iame Žemės sklype esantys miÅ¡kai buvo priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.

Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, atsakydama į minėtÄ Nacionalinės žemės tarnybos 2013-12-11 raÅ¡tÄ Nr. lSD-(3.1)-3435, 2014-02-12 raÅ¡tu Nr. R2-397 Nacionalinę žemės tarnybÄ informavo, kad 2006 m. buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai, patenkantys į Žemės sklypo teritorijÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.

Iš Valstybinės miškų tarnybos su 2014-02-12 raštu Nr. R2-397 pateiktos grafinės medžiagos matyti, kad Žemės sklypo, į kurį Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J. G.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės J. G., dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva). Kita šio Žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva), tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus, t. y. plotus, kurie yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis.

IÅ¡ Å¡ios Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, kuriame yra miÅ¡ko sklypai Nr. 26 (dalis), Nr. 27 (dalis) ir Nr. 28 (dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl ribinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto patvirtinimo“. Taigi visÄ J. G. perduotÄ neatlygintinai nuosavybėn Žemės sklypo plotÄ užima miesto miÅ¡kas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (redakcija aktuali nuo 2008-11-25 iki 2009-12-28), Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir parkams.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte (redakcija aktuali 2009-07-01 iki 2011-01-01) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.-3K-165/2012 yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai.

Požymius, pagal kuriuos gali bÅ«ti apibÅ«dinami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, remdamasis Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Tai, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiÅ¡kia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis.

Valstybė (jos institucijos, pareigÅ«nai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iÅ¡ valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (redakcija aktuali nuo 2009-05-26 iki 2009-12-28) buvo nustatyta, kad miÅ¡kai iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat jeigu miÅ¡kai priskirti miestų miÅ¡kams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miÅ¡ko parkams (iÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė).

Daroma išvada, kad miškų plotai, esantys Žemės sklype, Atkūrimo įstatymo prasme Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM.1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J. G.“ priėmimo metu buvo valstybės išperkami ir nuosavybės teisės į juos negalėjo būti atkurtos. Atsižvelgiant į tai, kad atkuriant Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J.

G.“ J. G. nuosavybės teises į Žemės sklypÄ buvo pažeistos imperatyvios Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto (redakcija, aktuali nuo 2008-11-25 iki 2009-12-28), MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto (redakcija, aktuali nuo 2009-07-01 iki 2011-01-01) ir AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų (redakcija, aktuali nuo 2009-05-26 2009-12-28) nuostatos, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas, kuriuo J. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtus miÅ¡kų plotus, turėtų bÅ«ti panaikintas.

Taip pat turėtų bÅ«ti panaikintas ir TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Z-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 2 punktas, kuriuo nuspręsta J. G. atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste. AtkÅ«rimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-25 iki 2012-01-31) 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas kalendorine data apibrėžtas terminas, iki kurio piliečiai galėjo pareikÅ¡ti arba pakeisti savo pareikÅ¡tÄ valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, t.y. iki 2003 m. balandžio 1 d.

Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, atkÅ«rimo bÅ«dÄ turėjo parinkti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos (iki 2010 m. birželio 30 d. – apskričių virÅ¡ininkų administracijos, nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. – Nacionalinė žemės tarnyba). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2003-02-06 iki 2013-12-31) nustatyta, kad piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, iki 2003-04-01 gali pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Iki nurodytos datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, sprendimai priimami pagal paskutiniame praÅ¡yme nurodytÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ . Kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas AtkÅ«rimo įstatyme arba nurodytuoju bÅ«du pagal šį įstatymÄ negalima atkurti nuosavybės teisių, praÅ¡ymus nagrinėjančios institucijos privalėjo raÅ¡tu iki 2003-03-01 pasiÅ«lyti piliečiui kitus Å¡iame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dus.

Kai iki 2003-04-01 pilietis nepareiÅ¡kė valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, nuosavybės teisės jam buvo atkuriamos praÅ¡ymus nagrinėjančios institucijos parinktu bÅ«du. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusiose nuostatose nebuvo palikta teisė AtkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms parinkti atkÅ«rimo bÅ«do.

Kaip buvo minėta, J. G. 2001-05-09 praÅ¡yme, pateiktame AtkÅ«rimo įstatymo nustatytu terminu, nebuvo nurodyta konkreti valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, 2008-12-18 praÅ¡yme J. G. prašė skirti žemės sklypÄ Nr. 40 naujame Naikių mikrorajone 2700 m2. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, J. G. iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiÅ¡kus valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , atkÅ«rimo bÅ«dÄ parinko AtkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, kadangi TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2001 m. birželio 25 d.

įsakymo Nr. 1092 1 punktu papildė TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. kovo 27 d. įsakymÄ Nr. 521 „Dėl naujų žemės sklypų perduodamų neatlygintinai piliečiams, pagal eiles, TelÅ¡ių apskrities rajonų miestuose, vardinio sÄ raÅ¡o patikslinimo Mažeikių mieste pagal priedėlį“ ir 4 punktu įrašė J. G. (praÅ¡ymas pateiktas 2001-05-09). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, J. G. galėjo bÅ«ti perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas individualiai statybai.

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-26 iki 2009-12-18) buvo nustatyta, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtino Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siÅ«lymu. AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte (redakcija, galiojanti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priėmimo metu) nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujÄ Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtÄ Å¾emės sklypÄ , Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, iÅ¡skyrus KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijÄ , arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (iÅ¡skyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Å iaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, BirÅ¡tono miestus ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijÄ ).

Miestų teritorijų dalyse, kurios įraÅ¡ytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ (kultÅ«ros vietovių sÄ raÅ¡Ä ), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami. Buvusio žemės savininko P. G. turėta žemė patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ Mažeikių miestui priskirtÄ teritorijÄ . TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM.1-61-74 priėmimo metu J. G. gyveno T.

Vaižganto g. 8-34 Mažeikių mieste. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nuosavybės teisių atkÅ«rimas turėjo bÅ«ti vykdomas pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, 34 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-09-15 iki 2009-12-20) buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatytÄ ja tvarka priskirtose teritorijose, buvo atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimÄ Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtinto dydžio žemės sklypÄ tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, iÅ¡skyrus KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijÄ , arba piliečių pageidavimu – mieste, kuriame jie gyvena (iÅ¡skyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Å iaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, BirÅ¡tone miestus ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijÄ ).

Minėtos tvarkos 106 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-09-15 iki 2009-12-20) buvo nustatyta, kad piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai. Apskrities virÅ¡ininkas sprendimÄ atkurti nuosavybė teises į žemę, esančiÄ miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujÄ Å¾emė sklypÄ individualiai statybai priimdavo pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktÄ individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotÄ privatizuotinÄ Å¾emės sklypo detalųjį planÄ , piliečiui pasirinkus žemės sklypÄ pagal nusistatytÄ jį eiliÅ¡kumÄ .

Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,27 kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimÄ piliečiams už nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai, dydžio miestuose nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų klanų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“ (toliau – Tvarka), 4.1 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 1997-12-11 iki 2014-01-01) buvo nustatyta, kad miestų, rajonų savivaldybių architektÅ«ros tarnybos (vyriausieji architektai) kartu su apskričių virÅ¡ininkų administracijų miestų, rajonų žemėtvarkos skyrių specialistais, vadovaudamiesi miestų bendraisiais (generaliniais) ir detaliaisiais planais, žemės kadastro duomenimis, nustato teritorijas, kuriose tikslinga plėtoti individualiÄ statybÄ bei žemę naudoti kitai paskirčiai, ir rengia Å¡ių teritorijų brėžinius (planus iÅ¡traukas iÅ¡ miesto bendrojo plano).

Juose nurodoma žemės sklypų vieta, apytikslis plotas hektarais, valstybės parduodamos žemės vieno hektaro nominali kaina, kuri skaičiuojama pagal Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl duodamos valstybinės žemės ir valstybės iÅ¡perkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“, ir informacija apie teritorijos inžinerinę įrangÄ arba (statybos atveju) galimybes prisijungti prie gretimose teritorijose esančių inžinerinių komunikacijų.

Å ios Tvarkos 1.2 ir 4.3 papunkčiuose buvo nustatyta, kad Å¡ios Tvarkos 4.1 papunktyje nurodytų brėžinių pagrindu buvo rengiamas miesto teritorijų sÄ raÅ¡as, kurį tvirtino miesto, rajono savivaldybės taryba, ir jame nustatomas bendras visų teritorijų žemės plotas, kurį už nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti piliečiams individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Pagal minėtos Tvarkos 4.4 papunktį, apskričių virÅ¡ininkų administracijų miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai turėjo pateikti miestų, rajonų savivaldybėms duomenis apie tai, kiek piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ miestuose, pareiÅ¡kė pageidavimÄ gauti žemės sklypus individualiai statybai ir kitai paskirčiai.

Tvarkos 4.5 ir 4.6 papunkčiuose buvo nustatyta, kad naujų žemės sklypų dydis buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrÄ visų teritorijų žemės plotÄ , į tai, kiek piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ miestuose, pareiÅ¡kė pageidavimÄ gauti žemės sklypus individualiai statybai ir kitai paskirčiai, taip pat į inžinerinių komunikacijų, gatvių bei visuomeninių objektų statybos žemės ploto poreikį teritorijoje, o miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) pasiÅ«lymai dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose turėjo bÅ«ti apsvarstyti ir aprobuoti savivaldybės taryboje.

Pagal Tvarkos 5 ir 6 punktus, miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) parengti pasiÅ«lymai dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose kartu su paaiÅ¡kinamaisiais raÅ¡tais turėjo bÅ«ti teikiami apskričių virÅ¡ininkams, kurie, gavę Å¡ios Tvarkos 5 punkte nurodytÄ medžiagÄ , per 15 dienų nuo medžiagos gavimo parengdavo ir pateikdavo iÅ¡vadas dėl tvirtintino naujų žemės sklypų dydžio pagrįstumo. Vadovaujantis paminėtomis nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad iki 2010-07-01 apskrities virÅ¡ininkas, o nuo 2010-07-01 Nacionalinė žemės tarnyba, sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatytÄ ja tvarka priskirtose teritorijose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai, priimdavo pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktÄ individualiai statybai žemės sklypo detalųjį planÄ ir pagal parengtus miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) pasiÅ«lymus dėl naujų žemės sklypų dydžio.

Kaip buvo minėta, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-12-30 raÅ¡tÄ Nr. R2-2277 „Dėl žemės sklypų suteikimo“, 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. Al-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, J. Å . g. 3, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ 1 punktu patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,27 ha žemės sklypo, esančio J.

Å . g. 3 Mažeikių mieste, planÄ , 2 punktu nustatė žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos ir pobÅ«dį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ Å½emės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – miestų miÅ¡kų plotai, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo Nacionalinė žemės tarnyba 2014-08-01 raÅ¡tu Nr. lSD-(3.1)-2564 kreipėsi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ .Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovė V.

V. teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais. IÅ¡ medžiagos, schemos, kuriÄ pateikė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, matyti, kad koordinatės yra. Tame sklype yra medžiai – berželiai, alksniai, yra krÅ«mų, auga jauni medžiai.Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose nurodoma, kad LTSR Ministrų tarybos 1985-05-31 nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas, kuriame apraÅ¡omoje teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas.

Vėliau, 1986 metais, šis kvartalas buvo detalizuotas – parengtas Naikių gyvenamojo rajono Mažeikiuose užstatymo eskizas su raudonųjų linijų planu. Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintas Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-os dalies 36 ha detalusis planas. Šio detaliojo plano esamos būklės analizės dalyje buvo nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje šiuo metu yra ariamos žemės, ganyklos, pievos ir nedideli miško masyvai.

Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektÅ«ra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-28 sprendimu Nr. Tl-347. Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas. Buvo įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, registruojami sklypai (įgyvendinamos LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatos). Atliekant Naikių mikrorajono II-osios dalies detaliojo plano vieÅ¡ojo svarstymo su visuomene procedÅ«ras dalyvavo Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus atstovai, tačiau 2008-11-05 vykusio detaliųjų planų svarstymo su visuomene susirinkimo metu pastabų ar pretenzijų dėl rengiamų detaliųjų planų gauta nebuvo.

Taigi Mažeikių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl adresų suteikimo Naikių mikrorajone“ 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypui suteikė adresÄ â€“ Å važo g. 3, Mažeikiai.

Pažymėjo, kad administracijos direktorius įsakymÄ priėmė vadovaudamasis turima informacija, t. y. turimi duomenys nepatvirtino, kad Žemės sklypas pateko į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ . Prokuroras pareiÅ¡kime nurodo, kad 2006 m. papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai, patenkantys į Žemės sklypÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad minėti miÅ¡kų plotai bÅ«tų buvę įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre, o tÄ Valstybinė miÅ¡kų tarnyba privalėjo padaryti.

VÄ® Registrų centre ginčo teritorija iki Å¡iol nėra įregistruota kaip valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad įgyvendinant teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas vieÅ¡ojo intereso gynimo procesas teisme.

Teisėtų lÅ«kesčių principas įtvirtina idėjÄ , jog bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstÄ tikėjimÄ , kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejasi su teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr.3K-3-148/2011 ir kt.).

Savivaldybė mano, kad ginčo situacija susiklostė dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų netikslios kartografijos. Tai įrodo, kad sprendimo priėmimo metu atsakovui nebuvo žinomos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. galėjo pagrįstai numatyti, jog administracinis aktas yra neteisėtas arba, kad jis veikė neteisėtai teikdamas vieÅ¡ojo administravimo subjektui neteisingÄ ar neiÅ¡samiÄ informacijÄ , siekdamas, kad ginčijamas sprendimas bÅ«tų priimtas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo panaikinti sprendimÄ formaliais akto negaliojimo pagrindais, numatytais Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 89 straipsnyje. PaaiÅ¡kėjus, kad sprendimas prieÅ¡tarauja teisei, pagal kuriÄ perduota sklypo dalis yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė ir jÄ paimant valstybės naudai, turi bÅ«ti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe.

IÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas taikydamas Å¡io Protokolo nuostatas, nurodė, kad kai valstybė ratifikuoja KonvencijÄ ir pirmÄ ProtokolÄ , o po to priima teisės aktus dėl visiÅ¡kos ar dalinės nuosavybės teisių restitucijos (nuosavybės teisių atkÅ«rimo), tokie teisės aktai gali bÅ«ti vertintini kaip sukuriantys teisę į nuosavybę, patenkančiÄ Ä¯ Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį. (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieÅ¡ BulgarijÄ ).

J. G. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2009 m. lapkričio 17 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. VM. 1-61-74, remiantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo. Todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Minėtame EŽTT sprendime taip pat konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali bÅ«ti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia vieÅ¡o intereso ir užtikrina pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡o intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų.

Ten pat pažymėta, kad, nesant ginčo dėl kitų sÄ lygų, turi bÅ«ti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Nors valstybė turi plačiÄ vertinimo nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokie yra vieÅ¡o intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iÅ¡ valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo. Teismas turėtų įvertinti ne tik prokuroro ginamo vieÅ¡ojo intereso, bet ir privataus intereso svarbÄ , įvertinti, ar priemonės, kuriomis siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra adekvačios siekiamam tikslui, ir ar atitinka proporcingumo principui keliamus reikalavimus.

Savivaldybės nuomone, įvertinus prokuroro ginamÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y.: Žemės sklypo plotas yra nedidelis (0,27 ha), nustatytÄ sklypo paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), ir tai, kad jis nėra priskirtas visuomenei reikÅ¡mingos vertės sklypui, jis konkuruoja su privataus intereso svarba. Mano, kad apgynus vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroro praÅ¡omu bÅ«du bus padaryta didesnė žala kitoms vieÅ¡ojo intereso sferoms, bÅ«tent socialinio teisingumo srityje, o fiziniam asmeniui, sÄ Å¾iningai įgijusiam žemės sklypÄ , bus sukurti papildomi ir bereikalingi jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai.

Remdamiesi minėtais argumentais, mano, kad byloje nagrinėjamu atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nėra adekvačios siekiamam tikslui, o tuo pačiu neatitinka ir proporcingumo principui keliamų reikalavimų.Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas M. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai buvo numatyta daugiaaukščių namų statyba. Po to planas buvo pakoreguotas ir priimtas sprendimas – numatyta dvibučių ir namų statyba.

Buvo suderintas detalusis planas ir nebuvo kalbos apie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Buvo daromos ortofotonuotraukos, bet nėra jokių duomenų, kad tame plote bÅ«tų tiksliai kartografuotas. MiÅ¡kas – žemės sklypas apaugęs miÅ¡ku. Turėtų bÅ«ti nurodytos miÅ¡ko koordinatės. Å iuo metu koordinačių nėra, miÅ¡kas neregistruotas Registrų centre. Egzistuoja miÅ¡kų kadastras. Å ia informacija disponavo MiÅ¡kų tarnyba. Savivaldybė priėmė ginčo sprendimÄ disponuodama ta informacija, kuriÄ turėjo.

Å is plotas buvo perduotas miÅ¡kų urėdijoms, bet apskričių virÅ¡ininkai buvo įpareigoti įregistruoti sklypus valstybės vardu. Iki Å¡iol tai nepadaryta. MiÅ¡kas auga, situacija nuolat keičiasi. Ginčo sklypas yra 0,27 ha. Nėra nustatytos tikslios miÅ¡kų ribos. Ortofotonuotraukos daromos iÅ¡ virÅ¡aus ir sÄ lyginai „užneÅ¡amos“ ant žemėlapio ir yra tam tikra paklaida. Kol nėra tikslių miÅ¡ko iÅ¡matavimų, negalima teigti, kad tie duomenys tikslÅ«s. Priemonės neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Buvo suderinta su visomis tarnybomis. Tik praėjus gan ilgam laikui MiÅ¡kų tarnyba susivokė, kad kažkas negerai. MiÅ¡kų tarnyba turėtų aktyviai dalyvauti. Jie nevykdo savo įpareigojimo registruoti sprendimÄ Registrų centre. Visas 0,27 ha sklypas patenka į šį plotÄ . Detalųjį planÄ rengė pasamdę bendrovę. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nieko nebuvo pasakyta apie miÅ¡kus. Detalusis planas buvo suderintas su visais, su kuo buvo privalu derinti. MiÅ¡kų tarnyba nėra įtraukta į derinimÄ .

Netikėti įmonių profesionalų iÅ¡vadomis nebuvo pagrindo. Nutarimai, kuriais Å¡i žemė buvo priskirta miÅ¡kui, keitėsi 5–6 kartus, buvo pridėti masteliai. Jei teismas panaikins 2008 m. sprendimÄ , liks galioti 2005 m. sprendimas, kur numatyta daugiabučių namų statyba. Reikia nustatyti tikslų miÅ¡kų plotÄ , ribas, kur jie yra įregistruoti; visÄ miÅ¡ko masyvÄ . Å is miÅ¡ko masyvas pagal ortofotonuotraukÄ ir 0,27 ha žemės sklypas gali iÅ¡eiti iÅ¡ miÅ¡ko ribų. Konkrečių duomenų nėra iki Å¡iol.

Buvo įpareigoti apskričių virÅ¡ininkai. MiÅ¡kas yra, bet kur, neaiÅ¡ku. MiÅ¡kų kadastre turi bÅ«ti įraÅ¡omi duomenys, apibÅ«dinantys miÅ¡kÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atliepime (2 t., 49–51 b.l.) nurodoma, kad Mažeikių mieste esantis kitos paskirties žemės sklypas (0,27 ha), kadastrinis Nr. 6130/0011:101, nuosavybės teise priklausantis J. G., patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau – MiÅ¡kų įstatymas) 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus.

Å is žemės sklypas, esantis J. Å . g. 3 Mažeikių mieste, atsakovei J. G. perduotas neatlygintinai TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. PlTŽ-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“. Pažymėtina, kad į žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. 6130/0011:101, esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste, į kurį TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM.l-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste J.

G. 46002081351“ J. G. atkurtos nuosavybės teisės į visÄ buvusio žemės savininko P. G. valdytÄ 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste, patenka 0,27 ha miÅ¡ko žemės, dalis jo – 0,02 ha plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams (tai patvirtina Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014-02-03 pažyma Nr. 46399 apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmentas).

Ginčo žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos 219 kvartalo 26, 27, 28 taksacinius sklypus (t. y. sklypų dalis), kurie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto patvirtinimo“. Taigi, visÄ atsakovei J. G. perduotÄ neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotÄ užima miesto miÅ¡kas. Vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu miesto miÅ¡kai yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2006 m. atlikus valstybinę sklypinę miÅ¡kų inventorizacijÄ Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre miÅ¡ko plotai, patenkantys ir į žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. 6130/0011:101. Å ie miÅ¡ko plotai, vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, tačiau Å¡iuo metu tai padaryti nėra galimybės dėl galimai neteisėtų veiksmų, atliktų 2009–2012 metais, suformavus miÅ¡ko žemėje kitos paskirties žemės sklypus ir juos perdavus privatiems asmenims.

Darytina iÅ¡vada, kad administracinių aktų priėmimo metu ginčo sklype esantis 0,02 ha miÅ¡ko plotas jau buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, o likusi žemės sklypo dalis turėtų bÅ«ti priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis numato, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu konstatavo, kad miestų miÅ¡kai pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-01 iki 2009-12-28) buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai <...> miestų miškai, <...> kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-01 iki 2011-01-01), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-29 iki 2009-07-09; nuo 2009-07-29 iki 2009-12-28) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2008-05-26 iki 2009-12-28) 13 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų nuostatas, miÅ¡kai yra valstybės iÅ¡perkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kams.

Šioms imperatyvioms įstatymų normoms prieštarauja Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. Al-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, J. Š. g. 3, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. VM.1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J.

G.“, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisiÄ Ä¯ žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės J. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste, kuriais buvo leista atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta ir priskirtina valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui. Todėl nurodyti administraciniai aktai (jų dalys) naikintini.

Panaikinus ginčijamus administracinius aktus (jų dalis), turėtų bÅ«ti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės – atkuriama buvusi iki ginčijamų aktų priėmimo padėtis. Pripažinus administracinius aktus (jų dalis) negaliojančiais, taikytina restitucija natÅ«ra, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ grÄ Å¾inant Lietuvos valstybei. Su pareiÅ¡kimu ir jame iÅ¡dėstytais motyvais bei praÅ¡ymais sutinka.Trečiojo suinteresuoto asmens J. G. atsiliepime (2 t., 80–81 b.l.) nurodoma, kad žemės sklypÄ Ä¯gijo sÄ Å¾iningai.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl grÄ Å¾intinos žemės plotų nustatymo, be to, neatliko jokių neleistinų veiksmų, turėjusių įtakos valstybės institucijų sprendimams. Buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, įregistravo VÄ® Registrų centre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, kitos paskirties 0,27 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-2006-0553, kadastro Nr. 6130/0011:101) Mažeikių mieste nuosavybės teise priklauso J.

G., kurį sudaro 0,27 ha žemės Å«kio naudmenų. Trečiajam suinteresuotam asmeniui, neturinčiam specialių žinių, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų schema dėl prastos spaudos kokybės ir mažo mastelio yra sunkiai suprantama, taigi, pagal tai negalima nustatyti, kad žemė negali bÅ«ti grÄ Å¾inama, kad Å¡is žemės sklypas atitinka MiÅ¡kų įstatyme nustatytÄ miÅ¡ko sÄ vokÄ . Trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip paprastam fiziniam asmeniui, nepanaÅ¡u, kad šį žemės sklypo plotÄ , esantį adresu J.

Å . g. 3, Mažeikių m., užima miesto miÅ¡kas. Atgavus žemės sklypÄ , juo rÅ«pinosi penkerius metus, mokėjo žemės mokestį (pridedama žemės mokesčio deklaracijos duomenys už 2014 metus ir kvitas), turėjo teisėtų svajonių ir lÅ«kesčių pasistatyti namÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip savininkė, tikėjo, kad galės įsigytÄ Å¾emės sklypÄ naudoti Å¡iam tikslui. Negalėjo numatyti, kad valdžios institucijų klaida bus pastebėta praėjus beveik penkeriems metams, jog sprendimas atkurti jai nuosavybės teises į žemės sklypÄ gali bÅ«ti panaikintas.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad įgyvendinant teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas vieÅ¡ojo intereso gynimo procesas teisme. Teisėtų lÅ«kesčių principas įtvirtina idėjÄ , jog bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, pagrįstai tikisi, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje.

Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejasi su teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ , galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis byloje 3K-3-148/2011 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas pažymėta, kad jose, be nacionalinės teisės – konstitucinių ir civilinių teisės normų – reguliuojančių nuosavybės teisių apsaugÄ , turi bÅ«ti įvertinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio, įtvirtinančio, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, taikymo praktika.

Mano, kad reiktų vertinti, ar toks nuosavybės paėmimas bÅ«tų proporcingas, t. y. užtikrintų pusiausvyrÄ tarp bendro intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos. Bylose Paplauskienė prieÅ¡ LietuvÄ (Nr. 31102/06) 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ir D. K. prieÅ¡ LietuvÄ (Nr.34911/06) 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad senų pažeidimų, t. y. valstybės institucijų padarytų klaidų, atitaisymas neturėtų padaryti naujos žalos ir tapti asmeniui pernelyg didele naÅ¡ta.

PraÅ¡o nustatyti, ar priemonės, kuriomis siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nėra adekvačios siekiamam tikslui, ar apgynus vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroro praÅ¡omu bÅ«du, nebus padaryta didesnė žala trečiajam suinteresuotam asmeniui fiziniam asmeniui, sÄ Å¾iningai įgijusiam nedidelį (0,27 ha) žemės sklypÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miÅ¡kų urėdija atsiliepimo nepateikė.PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas tenkintinas.

             Dėl kreipimosi dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo terminoProkuroras, kuris kreipėsi į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, laikytinas viena iÅ¡ proceso Å¡alių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (praÅ¡ymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Kitaip tariant, termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ . Nustatant termino kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo eigos pradžiÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ gavimo data, informacijos pobÅ«dis ir apimtis; ar Å¡i informacija buvo pakankama kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , ar buvo bÅ«tina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiÅ¡kėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo; ar pareiÅ¡kėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinko per pagrįstÄ ir protingÄ terminÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).Å ioje byloje nustatyta, kad prokuratÅ«ra apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ sužinojo 2014 m. rugpjūčio 5 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tÄ Nr.1SD-(3.1)-2564 „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ (1 t., 10–16 b.l.). IÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. Mažeikių rajono savivaldybės mero 2014 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡to Nr. R8-2.32-3274 „Dėl dokumentų pateikimo“ (1 t., 46 b.l.), matyti, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A.

J. po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡to Nr.1SD-(3.1)-2564 „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ gavimo kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę dėl papildomų duomenų suteikimo.Ä®vertinusi tai, kokius duomenis (dokumentus) Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai pateikė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog iki kreipimosi į Mažeikių rajono savivaldybę Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra neturėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių apygardos vyriausiasis prokuroras operatyviai sprendė šį klausimÄ , realizavo teisę kreiptis į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais. PareiÅ¡kimas Å iaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 3 d. (1 t., 2 b.l.) nepraleidus ABTÄ® numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas vieÅ¡asis interesas, Å¡iuo atveju po duomenų gavimo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡ Mažeikių rajono savivaldybės mero, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡omų panaikinti skundžiamų aktų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,27 ha žemės sklypÄ , kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (nuo 2008-11-25 galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir parkams. MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01) numato, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos;

4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miÅ¡kai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jÅ«ros ir KurÅ¡ių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ;

6) kiti miÅ¡kai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.

Å ių miÅ¡kų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad taip pat iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miÅ¡ko parkams. IÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė.IÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. raÅ¡te Nr.R2-2150 (1.24) trečiajam suinteresuotam asmeniui J.

G. (1 t., 50 b.l.) nurodoma, kad pagal jos 2001 m. gegužės 9 d. raÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr.P1.Ž-1786 ji buvo įtraukta į eilę gauti neatlygintinai naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai gyvenamojo namo statybai Mažeikių mieste. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr.T1-347 patvirtintas pakoreguotas Mažeikių miesto rytinės dalies (Naikių mikrorajono) detalusis planas ir suformuoti nauji žemės sklypai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo už Mažeikių rajono savivaldybės miestuose turėtÄ Å¾emę.

RaÅ¡te pažymima, kad iÅ¡ J. G. tenkančio buvusio savininko P. G. žemės ploto 0,2700 ha neatkurtos nuosavybės teisės į 0,27 ha. IÅ¡ naujai suformuotų žemės sklypų neatlygintinai galima rinktis sklypÄ nuo 0,04 ha iki 0,27 ha ploto.Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo” 1 punktu buvo patvirtintas pakoreguotas Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalusis planas, kuriame suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas. 2008 m. gruodžio 18 d.

J. G. pateikė praÅ¡ymÄ TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui skirti 2700 m2 žemės sklypÄ Nr. 40 naujame mikrorajone. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. A1-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, J. Å . g. 3, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino 0,27 ha žemės sklypo, esančio J. Å . g. 3 Mažeikių mieste, planÄ bei nustatė žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ .

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-74 J. G. atkurtos nuosavybės teisės į visÄ buvusio žemės savininko P. G. valdytÄ 0,27 ha žemę, esančiÄ Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ atkÅ«rė nuosavybės teises J.

G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste, kurio nominali vertė – 23085,00 Lt, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Å ių administracinių aktų pagrindu VÄ® Registrų centre įregistruotas kitos paskirties 0,27 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 6130/0011:101) Mažeikių mieste, nuosavybės teise priklausantis J. G..             Pažymėtina, kad pagal LR aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. gruodžio 10 d. raÅ¡te Nr. R2-3764 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktus duomenis, galima matyti, jog 0,27 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 1100-2006-0553, kadastrinis Nr. 6130/0011:101, esantis J.

Å . g. 3 Mažeikių mieste, patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus. Taip pat iÅ¡ pateiktų Valstybinės miÅ¡kų tarnybos duomenų (2 t., 96 b.l.) matyti, kad ginčo sklypo dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ženklu (žalia spalva). Kita Å¡io žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ženklu (žalia spalva), tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miÅ¡ko žemės plotus, kurie yra sudėtinė miesto miÅ¡kų plotų dalis.

IÅ¡ Å¡ios Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, kuriame yra miÅ¡ko sklypai Nr. 26 (dalis), Nr. 27 (dalis) ir Nr. 28 (dalis), vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“, yra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose nurodoma, kad prokuroras nenurodo, kad minėti miÅ¡kų plotai bÅ«tų buvę įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre, o tai Valstybinė miÅ¡kų tarnyba privalėjo padaryti.

Atsižvelgdama į šiuos atsakovų motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios teritorijos dalis priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Taip pat Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. R2-3764 „Dėl informacijos pateikimo“ informuojama, kad pagal valstybinėje miškų tarnyboje saugomus archyvinius duomenis kitos paskirties žemės sklypo 0,27 ha, unikalus Nr. 4400-2006-0553, kadastrinis Nr. 6130/0011:101, esančio J.

Š. g. 3 Mažeikių mieste, teritorijos dalis inventorizuota kaip miško žemė 1998 m. Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos Pagrindinių miško kirtimų išdėstymo plane. Minėtos faktinės aplinkybės egzistavo skundžiamų aktų priėmimo metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Valstybinės miškų tarnybos pateiktais miškų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais.

Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).Taigi įvertinus raÅ¡ytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetÄ darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypas esantis J.

Å . g. 3 Mažeikių mieste, patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus ir pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ miesto miÅ¡kai priskirtini valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. VieÅ¡ojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Pagal teisėtumo principÄ reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galiÄ turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. VieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė.

Å iam teisiniam reglamentavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010).

Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Mažeikių rajono savivaldybės atsiliepimuose nurodoma, kad paaiÅ¡kėjus, kad sprendimas prieÅ¡tarauja teisei, pagal kuriÄ perduota sklypo dalis yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė ir jÄ paimant valstybės naudai, turi bÅ«ti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe.

IÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Taip pat nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taikydamas Å¡io Protokolo nuostatas, nurodė, kad kai valstybė ratifikuoja KonvencijÄ ir pirmÄ ProtokolÄ , o po to priima teisės aktus dėl visiÅ¡kos ar dalinės nuosavybės teisių restitucijos (nuosavybės teisių atkÅ«rimo), tokie teisės aktai gali bÅ«ti vertintini kaip sukuriantys teisę į nuosavybę, patenkančiÄ Ä¯ Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį. (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieÅ¡ BulgarijÄ ).

Byloje nekyla ginčo, kad J. G. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2009 m. lapkričio 17 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. VM. 1-61-74, remiantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo, ir todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Atsakovų atsiliepime taip pat pažymima, kad minėtame EŽTT sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali bÅ«ti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia vieÅ¡o intereso ir užtikrina pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡o intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų; nesant ginčo dėl kitų sÄ lygų, turi bÅ«ti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus.

Nors valstybė turi plačiÄ vertinimo nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokie yra vieÅ¡o intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iÅ¡ valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡sakytus atsakovų argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju 0,27 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo plotÄ ir jo dislokacijos vietÄ (Mažeikių miestas) negali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡o intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu 0,27 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.Taip pat atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Mažeikių rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens J. G. atsiliepime nurodoma, kad bÅ«tų pažeistas vieÅ¡ojo teisinių santykių stabilumo principas, jei pareiÅ¡kimas bÅ«tų tenkinamas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisėtų lÅ«kesčių principo esmė – asmens teisėtai įgytų teisių apsauga, t. y. teisėtų lÅ«kesčių principu siekiama užtikrinti, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ , 2008 m. vasario 20 d. nutarimÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lÅ«kesčių apsauga – tai vienas iÅ¡ Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

Taigi teisėtų lÅ«kesčių principas siejamas su poreikiu užtikrinti teisių, kurios įgytos pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , o ne apskritai bet kokių (t. y. ir neteisėtų) vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų pagrindu, apsaugÄ .Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.Konstatuotina, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. Al-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, J.

Å . g. 3, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste J. G.“, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės J. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J.

Å . g. 3, Mažeikių mieste, yra nepagrįsti, todėl naikintini.             Trečiojo suinteresuoto asmens LR aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atsiliepime (2 t., 49–51 b.l.) nurodoma, kad pripažinus administracinius aktus (jų dalis) negaliojančiais, taikytina restitucija natÅ«ra, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ grÄ Å¾inant Lietuvos valstybei. Taip pat teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad restitucija turi bÅ«ti taikoma, valstybei turi bÅ«ti grÄ Å¾inti miÅ¡kai ir J.

G. interesas neturi bÅ«ti pažeistas.ABTÄ® 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju kuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktÄ panaikinus dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobÅ«dį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrÄ Å¾intas valstybei natÅ«ra.

Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iÅ¡ esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iÅ¡ asmens turtas sugrÄ Å¾inamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alinti – turi bÅ«ti pakartotinai operatyviai iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas.

IÅ¡ minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų bÅ«ti laikytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimÄ Paplauskienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimÄ , ir konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t. y. iki kol institucijos suteikė pareiÅ¡kėjai naujÄ tokio paties dydžio žemės sklypÄ .Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J.

G. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalÄ teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokiÄ Å¾alÄ sukėlė ginčijamų aktų (jų dalies) panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas, panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymÄ Nr. Al-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, J.

Å . g. 3, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste J. G.“, panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės J. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J.

Å . g. 3 Mažeikių mieste.Taikyti restitucijÄ natÅ«ra grÄ Å¾inant 0,27 ha žemės sklypÄ , esantį J. Å . g. 3 Mažeikių mieste, kadastro Nr. 6130/0011:101, Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                   Virginijus Stankevičius                                                                                                                                               Arvydas Martinavičius                                                                  JarÅ«nė Sedalienė