34758e98-33fa-4e74-a7ac-8669c55c3148 · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1085-720/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26907-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.6.3.; 1.2.25.4.2.2.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 28 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Tatjana Butkienė, sekretoriaujant Lukui Žižiui, dalyvaujant: prokurorui Mindaugui Å ukiui, kaltinamajam G. M., nukentėjusiajai P. G., jos atstovui advokatui Daliui Mecelicai, nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ mažmeninės prekybos koordinatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje. Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis G. M. 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.42 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus tuo, kad iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ juostÄ ir parbloÅ¡kė kelkraščiu ėjusiÄ P. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2021 rugpjūčio 7 d., apie 07.42 val., su jo tėvui V. M. priklausančiu automobiliu „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis iÅ¡ Kauno rajono važiavo namo. Paties kaltinamojo automobilis tuo metu buvo tvarkomas prieÅ¡ techninę apžiÅ«rÄ . Važiavo (duomenys neskelbtini) link savo namų. Važiavo vienas. Tuo metu lijo ir buvo prastas matomumas. Paties įvykio jis neatsimena. Atsimena tik, kad jis aplenkė kitoje kelio pusėje stovintį tralÄ .

Greitis buvo 30 km/h. Kelio danga buvo slidi nuo lietaus. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) įsuko į (duomenys neskelbtini) ir ten buvo tiesi gatvė, iÅ¡siÅ¡akojanti į kelias gatveles. Privažiavo sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) gatvelėmis, ten nebuvo reguliuojama sankryža. Å alia sankryžos stovėjo tralas, pati gatvė yra susijusi ir važiuojamoje dalyje paliekami automobiliai. Stovėjo kelkraÅ¡tyje prie pat sankryžos ir jis aplenkinėjo tralÄ . Daugiau automobilių nebuvo nei važiuojančių, nei stovinčių Å¡alia jo.

Jis lenkė tralÄ ir toliau kas atsitik, nebepamena. Pamena tik nuo tos dalies, kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. IÅ¡lipo, nes suprato, kas nutiko. Suprato, kad įvyko avarija. Jis matė, kas buvo, bet tiesiog neatsimena. Tik nujausti gali dabar, kas buvo. Buvo instinktas, kad jautė, jog buvo sužalotas asmuo. Kai sėdėjo automobilyje, paties asmens nesimatė. Pajuto, kad į kažkÄ atsitrenkė su automobiliu. Jau buvo už sankryžos. Nubėgo pažiÅ«rėti prie nukentėjusiosios. Mergina buvo kelkraÅ¡tyje, gulėjo.

Paprašė, kad ji nesistotų ir tuomet norėjo paskambinti greitajai pagalbos telefonu ir, kai pamatė pravažiuojantį kaimynÄ , jį susistabdė ir paprašė paskambinti pagalbos numeriu. Pats grįžo prie nukentėjusiosios ir toliau prašė nesistoti. Matėsi, kad jos ranka yra lūžusi ir iÅ¡ jos aimanavimo suprato, kad tikrai sunkiai sužalota ir jautė skausmus. Pagalba atvažiavo, tuo metu atrodė, kad ilgai, bet kiek važiavo, nepasakys. Jis buvo Å¡oko bÅ«senoje ir tokioje bÅ«senoje liko iki kitos dienos.

Pirma atvažiavo policija ir tada atvažiavo greitoji. Po kažkiek laiko atvažiavo ir antrasis greitosios ekipažas. Ir girtumÄ jam tikrino, ir testavo, bet nieko nerado. Greitoji apžiÅ«rėjo merginÄ , jis sėdėjo ant kelkraščio kitoje kelio pusėje ir netrukdė jiems teikti pagalbÄ . Kai merginÄ iÅ¡vežė, tada paklausė paties paramediko, ar mergina iÅ¡gyvens. Atsakė, kad nežino, ar iÅ¡gyvens. Pats tiesiogiai nebendravo su nukentėjusiÄ ja, nes mano, kad sukėlė per daug skausmo jai, bet kaltinamojo tėtis palaiko santykius su nukentėjusiosios vaikinu.

Dar neatsiprašė nukentėjusiosios, bet dabar tikrai atsipraÅ¡o jos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykusio įvykio. Savo veiksmus vertina blogai ir supranta, kad padarė nusikaltimÄ . Turėjo atsakingiau atlikti lenkimo manevrÄ ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Kadangi jo automobilis buvo tvarkomas ir važiavo su tėčio automobiliu, jo vairavimo patirtis mažesnė negu tėčio, todėl visos sumos nekompensuoja draudimas, tai 50 procentų reikės padengti „iÅ¡ savo kiÅ¡enės“. Jie su draudimu yra sutarę ir tÄ 50 procentų yra kompensavęs ligonių kasai.

Å iuo metu gyvena su tėvais. Savo Å¡eimos nėra sukÅ«ręs. Jeigu teismas priteistų didesnę sumÄ , turėtų bÅ«ti ta pati sistema, kad 50 procentų kompensuoja draudimas, o kitÄ sumoka jis Sutiks sumokėti tÄ sumÄ , kuriÄ nurodys teismas. Jo pajamos iki Å¡io įvykio buvo 850 eurų „į rankas“. Nuotoliniu bÅ«du studijuoja Anglijos universitete, Londone. Paskutiniai studijų metai. Ä®gis socialinių mokslų bakalaurÄ , Å¡iuo metu raÅ¡o baigiamÄ jį darbÄ . TÄ vakarÄ buvo buvęs draugės gimtadienis, buvo miegojęs kelias valandas, bet važiuojant miego nenorėjo.

ŽalÄ atlyginti reikalauja iÅ¡ jo tėčio, tačiau automobilį vairavo jis, todėl jis už tai ir turi sumokėti. Gailisi padaręs šį nusikaltimÄ ir tuo pačiu dėl įvykusio įvykio. Teismo praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad su nukentėjusiÄ ja pasirašė susitaikymo sutartį. Buvo nuolatinis dėmesys rodomas nukentėjusiajai iÅ¡ jo ir iÅ¡ jo Å¡eimos, stengėsi palengvinti jai gydymÄ . Nori paminėti, kad, jo nuomone, draudimo iÅ¡mokėta suma yra neatitinkanti realios situacijos.

Be kaltinamojo G. M. prisipažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai įrodoma įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ . Nukentėjusioji P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.40 val., kaip ir kiekvienÄ rytÄ , ji išėjo iÅ¡ namų pavedžioti savo jorkÅ¡yrų veislės Å¡uniukÄ .

Išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ėjo deÅ¡iniuoju kelkraščiu (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Buvo Å¡eÅ¡tadienio rytas, automobilių eismas buvo nedidelis, kadangi jų gatvė baigiasi akligatviu ir Å¡ia gatve važinėja daugiausia tik vietiniai gyventojai. Kas vyko toliau, nepamena. SÄ monę atgavo tik LSMUL Kauno klinikose. Gydytojai jai pasakė, kad buvo avarija, įvykio aplinkybių netikslino. Apie įvykio aplinkybes jai po kurio laiko papasakojo Å¡eimos nariai, pati nieko neprisimena.

Klinikose jai buvo nustatyta Å¡launikaulio ir blauzdikaulio lūžiais, žastikaulio lūžis, stipininio nervo pažeidimas, daugybiniais kÅ«no sumuÅ¡imai, nubrozdinimai. Buvo paguldyta į Kauno klinikų stacionarÄ , kur buvo gydoma Å¡eÅ¡iolika dienų. Per tÄ laikÄ jai buvo atliktos trys operacijos. Po to du mėnesius gydėsi ambulatoriÅ¡kai namuose prižiÅ«rima Å¡eimos gydytojo. Dėl jos sveikatos bÅ«klės ir patirtų sužalojimų jai buvo reikalinga artimųjų priežiÅ«ra iÅ¡tisÄ parÄ , buvo paskirtas gulimas režimas.

Po dviejų mėnesių apsilankė pas chirurgÄ , kuris po apžiÅ«ros pasakė, kad gali pradėti mėginti vaikščioti, atsargiai minti operuotÄ kojÄ . Nuo 2021 m. spalio 18d. prasidėjo reabilitacija „Gijos“ klinikoje, kuri turėjo tęstis dvideÅ¡imt dienų. Ten ji prabuvo tik keturias dienas, kadangi dėl Covid-19 reabilitacija buvo nutraukta. Nuo 2021 m. lapkričio 22 d. vėl prasidės reabilitacija minėtoje klinikoje. Taip pat jai 2021 m. spalio 28 d. buvo atlikta operacija, kurios metu įvykus Å¡launikaulio gijimo komplikacijai reikėjo tvirtinti kaulų sutvirtinimo varžtus.

Å iai dienai jos sveikatos bÅ«klė truputį pagerėjusi, tačiau dar laukia ilga reabilitacija, ateityje dar bus atliekama kaulų sutvirtinimo varžtų išėmimo operacija. Dėl minėto eismo įvykio ji patyrė didžiulius iÅ¡gyvenimus. Iki Å¡iol negali užsiimti savo kasdiene ir profesine veikla, kuria užsiėmė iki tol. Iki eismo įvykio baigė Lietuvos sporto universitetÄ . Ketino bÅ«ti sveikatingumo trenere. Taip pat dirbo modeliu. Dėl patirtų sužalojimų Å¡ia veikla užsiimti negali, visi profesiniai planai atsideda nenumatytam laikotarpiui.

Taip pat įvykio metu žuvo jos jorkÅ¡yrų veislės Å¡uniukas, kuris Å¡eimoje gyveno 13 metų ir buvo kaip Å¡eimos narys. Dėl minėto eismo įvykio ji iÅ¡gyveno didžiules fizines ir moralines kančias. Taip pat nukentėjo materialiai, kadangi buvo laisvai samdomas modelis, už tai gaudavo pajamas. PraÅ¡o ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti nukentėjusiÄ ja (1 t., b. l. 86–87). Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. G. yra jo draugė. Su ja kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Jis 7 d. 7.30 val. ryte baigė naktinę pamainÄ ir važiavo į namus. Grįždamas (duomenys neskelbtini) gatve matė, kad gatvėje stovi du policijos pareigÅ«nų ekipažai ir du greitosios med. pagalbos automobiliai. Sugrįžęs į namus, juose P. nerado. Taip pat namuose nebuvo ir P. Å¡uniuko. Pamanė, kad ji iÅ¡vedė jį į laukÄ pavedžioti. P. paskambino į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tačiau ji ragelio nekėlė. Pamanė, kad galėjo atsitikti kas nors blogo. Be to, gatvėje matė stovinčias spec. tarnybas, todėl nusprendė nueiti iki tos vietos.

Atėjęs įvykio vietÄ , pamatė, kad kelkraÅ¡tyje prie elektros skydinės guli negyvas P. Å¡uniukas. Policijos pareigÅ«no pasiteiravo apie įvykį. Jis patvirtino, kad automobilis partrenkė merginÄ , jos sužalojimai gana rimti, ji iÅ¡vežta į gydymo įstaigÄ . Netoliese matė lengvÄ jį automobilį Chrysler Grand Voyager, kurio buvo sulenktas variklio dangtis, ant jo matėsi kraujo dėmės, sudaužytas priekinis stiklas. KelkraÅ¡tyje pamatė vaikinÄ . Suprato, kad tai minėto automobilio vairuotojas.

Priėjęs prie jo paklausė, kaip įvyko avarija. Jis pasakė, kad buvo pavargęs. Kai paklausė, kokiu greičiu važiavo, atsakė „nežino, nes nežiūrėjo“. Daugiau su juo nebendravo. Šiai dienai P. sveikatos būklė gana sunki. Buvo atliktos dvi operacijos, atliktas kraujo perpylimas. Su ja bendrauti kol kas sunku, kadangi ji gavo dvi narkozes, nuolat duodami nuskausminamieji vaistai, psichologiškai yra palūžusi. Įvykio metu jai lūžo dešinės kojos šlaunikaulis dvejose vietose, kairės kojos kelienis, kairės rankos žastikaulis, galvos, nugaros ir šono sužalojimai.

Sužalojimai labai rimti. P. dėl savo sveikatos bÅ«klės labai iÅ¡gyvena, kadangi ji iki Å¡iol dirbo modelio darbÄ , taip pat ketino tapti asmenine trenere. Su Å¡iais darbais ji siejo savo ateitį. Jam iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl įvykio metu patirtos žalos P. turi teisę kreiptis į automobilio Chrysler Grand Voyager privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę „Gjensidige“ (1 t., b. l. 79–80). 2021 m. rugpjūčio 7 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jos apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo (1 t., b. l. 18–20). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 21, 22). Fotografuota (1 t., b. l. 23–30). 2021 m. rugpjūčio 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilio sugadinimai (1 t., b. l. 31–45). 2021 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl eismo įvykio užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.50 val., iš Kauno AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) automobilis partrenkė žmogų.

Ä®vykio vietoje rastas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas G. M. yra blaivus. Partrenkta mergina P. G. dėl patirtų sužalojimų iÅ¡vežta į LSMUL Kauno klinikas. Nustatyti daugybiniai kaulų lūžiai, operuojama (1 t., b. l. 46–49). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1836/2021(02) nurodyta, kad P. G. konstatuota odos nubrozdinimai veide, muÅ¡tinė žaizda kairės akies voko srityje, deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžimas, kairio žastikaulio kÅ«no lūžimas, iÅ¡sivysčiusi stipininio nervo neuropatija, kairio blauzdikaulio virÅ¡utinės dalies lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (1 t., b. l. 75–77). 2021 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota G.

M. vairuojamo automobilio važiavimo trajektorija prieš pat įvykį (1 t., b. l. 82–84). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, faktiniais duomenimis – paties kaltinamojo G.

M. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiosios P. G. ir liudytojo V. A. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1836/2021(02), kitų objektų apžiūros protokolu, kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G.

M. 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.42 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus tuo, kad iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ juostÄ ir parbloÅ¡kė kelkraščiu ėjusiÄ P. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo G. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, požymius. Civilinis ieÅ¡kinys. Nukentėjusioji P. G. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o jos naudai iÅ¡ draudiko ADB „Gjensidige“priteisti ir 22 200 Eur neturtinei ir 6 327,84 Eur draudimo iÅ¡mokÄ turtinei žalai atlyginti, atsiradusiai iki 2022 m. vasario 28 d., 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o iÅ¡ atsakovo G.

M. praÅ¡o priteisti bylinėjomosi iÅ¡laidas pagal pateiktus kvitus (1 t., b. l. 95–105). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.

Tai reiÅ¡kia, kad G. M. Å¡ioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalÄ , padarytÄ Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ . Å io įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalÄ . Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Å iuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis G. M. pagal pareikÅ¡tus reikalavimus atsako subsidiariai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad draudikas ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai-civilinei ieÅ¡kovei P. G. iÅ¡mokėjo 9 843,84 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudarė 7800 Eur neturtinei žalai atlyginti, 605,00 Eur negautos pajamos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., 85,92 Eur kuro ir parkavimo iÅ¡laidoms atlyginti, 1352,92 Eur gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.

Nesutikdama su Å¡ia draudimo iÅ¡moka, P. G. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ draudiko priteisti turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: 179,68 Eur gydymosi ir kitos iÅ¡laidos; 1000 Eur dėl augintinio netekties; 1000 Eur dėl įvykio metu sugadinto mobiliojo ryÅ¡io telefono; 525,59 Eur dėl įvykio metu sugadintos avalynės ir drabužių; 550 dėl neįvykusios kelionės; 397,14 Eur dėl neįgytų vairavimo teisių; 2675,43 Eur negauto darbo užmokesčio. Taip pat civilinė ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ draudiko 22 200 Eur neturtinės žalos (b. l. 95–105).

Civinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į civilinį ieÅ¡kinį su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti (2 t., b. l. 31–35). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kaip matyti, civilinis atsakovas draudikas ADB „Gjensidige“ pagrįstas ir įrodytas nukentėjusiosios turėtas 1352,92 Eur gydymo išlaidas yra atlyginęs, tuo tarpu ieškinyje prašomos priteisti 179,68 Eur gydymosi ir kitos išlaidos, grindžiamos jų pateikiamomis skaičiuotėmis, tačiau įrodymai, galintys patvirtinti apie gydymui ir su juo susijusiems kitiems poreikiams išleistas minėto dydžio lėšas teismui nepateikti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Avarijos metu nukentėjusioji neteko savo augintinio – jorkÅ¡yro terjero veislės Å¡uns, ieÅ¡kiniu praÅ¡o už jį priteisti 1000 Eur, minėto dydžio sumÄ grindžia internetinėje svetainėje „skelbiu.lt“ skelbiamu minėtos veislės parduodamo Å¡uns skelbimu (1 t., b. l. 151). Kokio amžiaus yra skelbime parduodamas Å¡uo, nei jokie kiti duomenys apie parduodamÄ Å¡unį skelbime nenurodomi. Tuo tarpu pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomus duomenis, jos augintinis avarijos metu buvo 12 metų (ieÅ¡kinyje nurodyta, kad Å¡uo įsigytas 2009 m.), nurodo, kad už jį mokėjo 1000 Eur, Å¡uns įsigijimo dokumentai nepateikti.

Esant tokiai situacijai, vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, dėl augintinio netekties ieÅ¡kovei priteistina pusė praÅ¡omos sumos – 500 Eur dydžio suma, likusioje dalyje Å¡is reikalavimas atmestinas. Dėl 1000 eurų dėl įvykio metu sugadinto mobiliojo ryÅ¡io telefono ir 525,59 Eur dėl sugadintų rÅ«bų ir avalynės. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios drabužiai ir daiktai eismo įvykio metu galėjo bÅ«ti sugadinti ir prarasti. Todėl teismas pripažįsta ieÅ¡kinį dėl 525,59 Eur turtinės žalos, susijusios su avarijos metu dėvėtų rÅ«bų ir avalynės praradimu, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkina.

Taip pat pilnai tikėtina civilinės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad eismo įvykio metu sudužo ir jos mobilusis telefonas (telefono korpuso įskilimai bei ekrano subraižymai matosi ir pateiktose fotonuotraukose (1 t., b. l. 147)), kurį ji turėjo su savimi. Tačiau, kadangi Å¡is reikalavimas įrodinėjamas tik pateikiamomis mobiliojo ryÅ¡io telefono nuotraukomis, iÅ¡ kurių teismas neturi galimybės apspręsti jo sugadinimo masto, o taip pat, ar visi Å¡ie sugadinimai gali bÅ«ti atsiradę tik dėl Å¡io įvykio, nes nepateikta specialisto iÅ¡vada, nenurodyta, ar jis gali bÅ«ti remontuojamas, nepateikti mobiliojo ryÅ¡io įsigijimo dokumentai, todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies – vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, dėl įvykio metu sugadinto mobiliojo ryÅ¡io telefono ieÅ¡kovei priteistina 300 Eur dydžio suma.

Reikalavimas dėl 550 Eur dėl neįvykusios kelionės įrodytas (1 t., b. l. 148 ), ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad už kelionę pinigai ieÅ¡kovei nebuvo grÄ Å¾inti, byloje nepaneigta, todėl Å¡is reikalavimas tenkintinas. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji 2021 m. rugpjūčio 7 d. 11.05 val. VÄ® „Regitra“ turėjo laikyti vairavimo egzaminÄ , tačiau tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ ryto 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.42 val., įvyko avarija. Teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja, iki bus iÅ¡laikytas praktikos egzaminas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d.

įsakymas Nr. 1V-329 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 106-4061)). Akivaizdu, kad dėl avarijos sukeltų pasekmių nukentėjusioji turės mokytis iÅ¡ naujo. Todėl 397,14 Eur (1 t., b. l. 154) dėl neįgytų vairavimo teisių ieÅ¡kovei yra priteistini. Kaip matyti, draudikas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateikus duomenis, jai atlygino 605,00 Eur negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.

Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl 2675,43 Eur negauto darbo užmokesčio atmestinas kaip neįrodytas, nes teismui nepateikti jokie kiti duomenys, kurių pagrindu teismas galėtų apskaičiuoti ieškovės prašomas priteisti minėto pobūdžio negautas pajamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta ieškinį dėl 2272,73 Eur turtinės žalos (tai yra 500 Eur dėl augintinio netekties+300 Eur dėl įvykio metu sugadinto mobiliojo ryšio telefono+525,59 Eur dėl drabužių ir avalynės+550 dėl neįvykusios kelionės+397,14 Eur dėl neįgytų vairavimo teisių) pagrįstu, ir ši suma turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai priteistina iš atsakovo ADB „Gjensidige“.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai P. G. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio ilgÄ laikÄ ji turėjo gulėti lovoje, jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, ji ilgai negalėjo pasirÅ«pinti savimi, Å¡iuo metu, kad ir tapusi iÅ¡ dalies savarankiÅ¡ka, tačiau sužalotas kÅ«nas dar nepakelia didelio fizinio krÅ«vio, todėl jai iÅ¡kyla daug nepatogumų buityje, dažnai jaučia skausmÄ sužalotose vietose, ji negali laisvai judėti, bendrauti, toliau užsiimti fotomodelio veikla (1 t., b. l. 172–173), įsidarbinti pagal įgytÄ specialybę (2021 m. baigė fizinio ugdymo ir sporto studijų programÄ , jai suteiktas pedagogikos ir sporto bakalauro kvalifikacinis laipsnis, 1 t., b. l. 108)), dėl ko jai buvo ir dar vis yra apribota galimybė savarankiÅ¡kai gauti su darbine veikla susijusias pajamas, ateityje numatoma dėl lūžių gydymo kaulų viduje įdėtų metalinių konstrukcijų išėmimo operacija.

Neabejotina, kad dėl Å¡io įvykio, pakeitusio jos gyvenimÄ , nukentėjusioji jaučia ne tik fizinius skausmus ir nepatogumus, tačiau ir didelį stresÄ , nemalonius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ ir baimę, kad tuos nepatogumus ji patirs dar kurį tai laikÄ ir negalės laisvai planuoti savo gyvenimo. Paminėtina ir tai, kad įvykio metu nukentėjusioji neteko savo augintinio ir Å¡i netektis, neabejotina, nukentėjusiajai sukėlė vidinį skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiÅ¡kinių byloje nenustatyta.

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba, tai yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ . Kaip minėta, nukentėjusiajai civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ jau yra iÅ¡mokėjęs 7 800 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nukentėjusioji vertina, kad ji patyrė 30 000,00 Eur dydžio neturtinę žalÄ ir įvertinusi tai, kad draudikas jai jau yra iÅ¡mokėjęs 7 800 eurų, ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ ADB „Gjensidige“ priteisti dar 22 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iÅ¡ kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtų baudžiamųjų bylų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020) yra apibendrinęs, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo iÅ¡moka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019).

Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 cituodamas minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ yra apibendrinęs, kad priteistų sumų vidurkis tokiose bylose yra 18 481 Eur. Pažymėtina ir tai, kad pasitaiko iÅ¡imtinių atvejų, kai eismo įvykio bylose nukrypstama nuo susiformavusios teismų praktikos ribų, tačiau toks nukrypimas yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste. Å iuo nagrinėjamu atveju jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymÄ , nėra nustatyta.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgęs į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 20 000,00 eurų.

Kaip minėta, civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai jau yra iÅ¡mokėjęs tik 7 800 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl iÅ¡ ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 12 200 Eur (20 000-7 800=12 200). Dėl procesinių palÅ«kanų. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiÅ¡ko įvykdymo.

Å is ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å i norma nustato procesines palÅ«kanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ .

Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palÅ«kanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iÅ¡ sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iÅ¡ delikto.

Å ios palÅ«kanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir ieÅ¡kinys tenkinamas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palÅ«kanoms.

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palÅ«kanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimÄ . Esant nurodytos aplinkybėms, iÅ¡ atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės P. G. naudai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanos nuo Å¡iuo nuosprendžiu priteistų sumų, procesines palÅ«kanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidos. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė P. G. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ kaltinamojo G. M. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias, pagal nukentėjusios pateiktÄ praÅ¡ymÄ (2 t., b. l. 37–38) sudaro 1600 eurų už jai suteiktas advokato teisines paslaugas, kurias sudaro: susipažinimas su bylos medžiaga; civilinio ieÅ¡kinio parengimas; nukentėjusios konsultavimas ir pasiruoÅ¡imas teisiamajam posėdžiui; atstovo dalyvavimas teisiamajame posėdyje(2 t., b. l. 37–38).

Ä®vertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, suteiktas teisines paslaugas, taip pat įvertinus praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų dydį, darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas pagrįstas, atstovavimo iÅ¡laidos ir jų dydis pagrįstas, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis. Tačiau, kaip matyti, iÅ¡ 2022 m. balandžio 28 d. nukentėjusiosios P. G. ir kaltinamojo G. M. susitarimo dėl susitaikymo patvirtinimo (susitarimo 5 punktas), minėtas 1600 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas kaltinamasis nukentėjusiajai atlyginimo Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo momentu.

Esant tokiai situacijai, civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo, atmestinas, procesas Å¡ioje dalyje nutrauktinas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir iÅ¡vados. Kiti procesiniai klausimai. Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlyginio dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. M. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių nebuvimÄ , į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ , dirbantis, mokosi, jis nukentėjusiojo atsiprašė, savo noru atlyginio dalį padarytos žalos, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, į bylÄ pateiktas jų raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo jie praÅ¡o patvirtinti šį susitarimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ G.

M. atžvilgiu nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (2 t., b. l. 47), darytina iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis G. M. laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Konstatuotina, kad yra visos sÄ lygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis G. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis ir 303 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, pateiktas liudytojo V. A., laikoma baudžiamojoje byloje voke (1 t., b. l. 84), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje. Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė :

G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės P. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti nukentėjusiajai iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 2 272,73 (du tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 73 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo Å¡ios priteistos turtinės žalos sumos, metines palÅ«kanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

LikusiÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės P. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti ir priteisti nukentėjusiajai P. G. iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 12 200 Eur (dvylika tÅ«kstančių du Å¡imtus eurų) nusikaltimu padarytos ir neatlygintos neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo Å¡ios priteistos neturtinės žalos sumos, metines palÅ«kanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl advokato atstovavimo iÅ¡laidų, kurios pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, priteisimo atmesti, kaltinamajam Å¡ias iÅ¡laidas atlyginus, procesÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo įraÅ¡u, pateiktus liudytojo V. A., laikomÄ baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Tatjana Butkienė