34733ed1-2d52-4e68-a596-9420fc280f9f · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2607-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01355-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 10 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. A.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas G. A. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam periodiÅ¡kai bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2007 m. iki 2015 m., jis negalėjo susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie tuo metu buvo įkalinimo įstaigose, iÅ¡ jo buvo atimta galimybė palaikyti socialinius ryÅ¡ius, nes laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais jis galėjo laisvai bendrauti, jo teisės ir laisvės bei privatumas buvo grubiai pažeidžiami, o tai sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiÅ¡kė (19, 23, 167, 169 b. l.).

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (24 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (9-12 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2007-01-01 iki 2015-12-31, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

Atsakovas pažymi, kad suimtųjų/nuteistųjų teisė susiraÅ¡inėti yra numatyta Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, o detalesnė jų tvarka užfiksuota Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų. Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti, 99 straipsnio 2 dalyje (neteko galios nuo 2015-09-01) buvo numatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimi giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.

Å ioje dalyje nustatytas bendro pobÅ«džio draudimas susiraÅ¡inėti tarpusavyje kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai. 99 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuteistųjų teisės susiraÅ¡inėti ribojimas – nuteistųjų laiÅ¡kų cenzÅ«ravimas, kuriuo siekiama užkirsti keliÄ pažeidimams ir nusikalstamoms veikoms arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, t.y. laiÅ¡kai, kuriuos gauna (siunčia) laisvės atėmimo vietose laikomi nuteistieji, susiraÅ¡inėdami su nuteistais laisvės atėmimo vietose laikomais savo sutuoktiniais ar artimais giminaičiais, taip pat su visais kitais asmenimis, kurie nėra laisvės atėmimo vietose laikomi nuteistieji, gali bÅ«ti cenzÅ«ruojami.

Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neginčija fakto, jog Å iaulių TI administracija jam nebuvo suteikusi galimybės susiraÅ¡inėti su asmenimis, su kuriais tokiÄ teisę jis turi (artimaisiais, giminaičiais, sutuoktiniu). Jis reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, kad jam buvo apribotos galimybės bendrauti su draugais, pažįstamais, ne artimaisiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose. IÅ¡ principo jis reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ ne dėl Å iaulių TI administracijos neteisėto veikimo, o dėl Bausmių vykdymo kodekso, kaip jo teises varžančio akto, įgyvendinimo.

Atsakovas pažymi, kad savo darbe vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais, Å¡iuo atveju draudimu bendrauti kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems asmenims, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, todėl pareiÅ¡kėjo skundžiamos aplinkybės neturi teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas G. A. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta susiraÅ¡inėjimo teisė su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie tuo metu buvo įkalinimo įstaigose.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

IÅ¡ pateiktos pažymos matosi, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas laikotarpiais nuo 2007-03-02 iki 2007-10-04, nuo 2009-01-19 iki 2009-04-09, nuo 2011-10-03 iki 2011-11-23, nuo 2012-02-03 iki 2012-02-14 ir nuo 2015-01-20 iki 2015-09-03 (14 b. l.), o į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. birželio 8 d. (pagal spaudÄ ant voko – 3 b. l.), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurios pateisintų tokį ilgÄ delsimÄ , todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2007-03-02 iki 2012-02-14 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, o pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2015-01-20 iki 2015-09-03.Suimtųjų teisę susiraÅ¡inėti reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01), kurio 16 straipsnis numato, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiÅ¡kus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiÅ¡kus iÅ¡siunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiÅ¡ko gavimo dienos; suimtųjų gaunami ir siunčiami laiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali bÅ«ti tikrinami, kad bÅ«tų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės; ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje turi bÅ«ti nurodomi laiÅ¡kų tikrinimo pagrindai, trukmė, bÅ«das, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiÅ¡kai bus tikrinami, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiÅ¡kus bÅ«tina tikrinti.

Bausmių vykdymo kodekso (X skyriaus (laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sÄ lygos) Å¡eÅ¡tojo skirsnio (specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos) 99 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, tačiau 2 Å¡io straipsnio dalis (neteko galios nuo 2015-09-01) nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ir artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 4 dalimi nuteistuoju tampama, kai yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio „Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų teisinės padėties ypatumai“ 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais. Å io straipsnio 2 dalis nustato baigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų, kuriais suimtiesiems yra prilyginami nuteistieji, t.y.

1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas;

2) nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kė norÄ atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas;

3) nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme;

4) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ , – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas. Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnis numato, kad neįsiteisėjęs nuosprendis gali bÅ«ti pradėtas vykdyti, jeigu nuteistasis raÅ¡tu pareiÅ¡kė norÄ pradėti atlikti bausmę, kol byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiÅ¡kėjas G.

A. laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, Å iaulių TI buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2015-01-20 iki 2015-09-03 (14 b. l.). Nuo 2015 m. sausio 20 d. jis buvo suimtasis, o 2015 m. birželio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., ir nuteistas 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose (147 b. l.), tačiau teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuosprendis buvo apskųstas ir įsiteisėjo tik 2015-10-01. 2015 m. liepos 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, tenkinant G. A. praÅ¡ymÄ , buvo leista pradėti vykdyti neįsiteisėjusiu 2015-06-17 teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę (147 b. l.), ir 2015-07-07 G. A. atvyko į Kybartų pataisos namus (134 b. l.), kur jam buvo taikomas nuteistojo statusas. IÅ¡ 2016-06-22 pažymos matosi, kad po to G. A. Å iaulių TI buvo laikomas tik 2015-08-24 – 2015-08-25 ir 2015-09-01 – 2015-09-03 (14 b. l.). Taigi Å¡ioje byloje aktualiu ginčo laikotarpiu (nuo 2015-01-20 iki 2015-07-03 bei 2015-08-24 – 2015-08-25 ir 2015-09-01 – 2015-09-03) pareiÅ¡kėjo statusas Å iaulių TI buvo suimtasis ir jis, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsniu, turėjo teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, o tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiÅ¡kus turėjo jam įteikti, taip pat jo įteiktus laiÅ¡kus iÅ¡siųsti adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiÅ¡ko gavimo dienos.

Tačiau pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, su kuo konkrečiai jis negalėjo susiraÅ¡inėti bÅ«damas Å iaulių TI, kam jis buvo parašęs laiÅ¡kus, o Å iaulių TI administracija jo įteiktų laiÅ¡kų neiÅ¡siuntė, kada tai buvo padaryta, kuo motyvuodama administracija atsisakė jo paraÅ¡ytus laiÅ¡kus iÅ¡siųsti. IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų dokumentų taip pat nesimato, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡siųsti konkretų laiÅ¡kÄ , o administracija bÅ«tų atsisakiusi tai padaryti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dėl to skundęsis Å iaulių TI direktoriui ar kitoms institucijoms.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi abstrakčiai, dėl negalėjimo susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais, neartimais giminėmis fakto, nurodo, kad iÅ¡ jo buvo atimta galimybė palaikyti socialinius ryÅ¡ius, tačiau iÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad 2015-05-12 raÅ¡tu Klaipėdos miesto apylinkės teismas suteikė suimtajam G. A. daugkartinį leidimÄ skambinti iÅ¡ Å iaulių TI tėvui A. A. ir sugyventinei D. P. (103 b. l.), o 2015-06-28 suimtojo G. A. adaptacijos anketoje nurodyta, kad jis socialinius ryÅ¡ius palaiko su tėvu, turi leidimus skambinti, susiraÅ¡inėja laiÅ¡kais (130 b. l.), taigi galimybę palaikyti socialinius ryÅ¡ius pareiÅ¡kėjas turėjo.

PareiÅ¡kėjui nepateikus ir byloje nesant konkrečių duomenų apie draudimÄ susiraÅ¡inėti, teismas neturi galimybės spręsti, ar pareiÅ¡kėjui iÅ¡ tiesų buvo neleidžiama susiraÅ¡inėti ir ar pagrįstai tai buvo padaryta, t.y. neturi galimybės vertinti, ar atsakovo veiksmai buvo neteisėti, atlikti pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas netinkamomis sÄ lygomis.

Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas bÅ«tų virÅ¡ijęs neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. A. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Spendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė