2022-11-30 Nr. AB-29308-3-61-3-04788-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1836-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04788-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 2021 m. lapkričio 17 d. Nr. (1.23Mr) 7R-6084 raštą (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Teisingumo ministeriją tinkamai išnagrinėti visus pareiškėjo pateiktus prašymus ir atsakyti į visus jo pateiktus klausimus ir argumentus, įvertinti tokį Teisingumo ministerijos neteisėtą ir neprofesionalų veikimą (neveikimą) ir vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus.

2. Teisingumo ministerija skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimosi nenagrinėti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad priešingai nei teigia atsakovas, 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo atsakyme buvo nurodyti iš esmės kiti (nauji) nesutikimo su Teisingumo ministerijos atsakymu argumentai, nei nurodyti 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipimesi. Rašto teiginiai, kad tuos pačius klausimus, kurie keliami atsakyme, Teisingumo ministerija ne kartą nagrinėjo pagal kompetenciją, kad pareiškėjui yra motyvuotai atsakyta 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742, visiškai neatitinka tikrovės ir realybės (faktinių ir teisinių aplinkybių), nes pareiškėjo naujų klausimų Teisingumo ministerija ne kartą neišnagrinėjo pagal kompetenciją, pareiškėjui nebuvo motyvuotai atsakyta 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742, todėl atsakovo priimtas sprendimas (raštas) yra naikintinas arba keistinas, t. y. turi būti išnagrinėti nauji (ir seni) pareiškėjo pateikti klausimai ir prašymai bei motyvuotai ir argumentuotai atsakyta.

4. Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerijos 2021 m. spalio 26 d. rašte Nr. (1.23Mr) 7R-5742 buvo pakartoti netikslumai, todėl pareiškėjas pakartotinai 2021 m. lapkričio 11 d. patikslino, kad šio rašto teiginiai, kad Teisingumo ministerija neatlieka nei Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės, nei šio teismo organizacinės veiklos priežiūros, taip pat nevertina, ar Lietuvos antstolių rūmai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir pateikė motyvuotus, pagrįstus atsakymus į juose keliamus reikalavimus, įskaitant ir atsakymus dėl Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų įteikimo asmenims, neatitinka tikrovės (faktinių ir teisinių aplinkybių).

5. Pareiškėjas remdamasis Teisingumo ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, teigė, kad Teisingumo ministerija turėjo atlikti ir Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolę, nes ji turėjo teisę ir pareigą apskųsti neteisėtus Antstolių garbės teismo priimtus sprendimus, ir šio teismo organizacinės veiklos priežiūrą. Teisingumo ministerija turėjo teisę ir pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti šio teismo organizacinę veiklą, taip pat turėjo teisę ir pareigą įvertinti, ar Lietuvos antstolių rūmai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir pateikė motyvuotus, pagrįstus atsakymus į juose keliamus reikalavimus, įskaitant ir neteisėtus atsakymus dėl Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų neteisėto neįteikimo pareiškėjui.

6. Pareiškėjas nurodė, kad pakartotinai 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovui patikslino, kad šio rašto teiginiai, kad dėl Antstolių garbės teismo narių šališkumo sprendžiama ne keičiant teisės aktus, bet per nušalinimo institutą, Teisingumo ministerija turėjo prievolę atlikti teisės aktų monitoringą ir teisės aktų keitimus, todėl aplinkybė, kad Antstolių garbės teismas priėmė neteisėtus sprendimus arba netinkamai organizavo darbą spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, buvo pakankama prielaida Teisingumo ministerijai inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nes pareiškėjas labai aiškiai ir suprantamai nurodė keistinas nuostatas (teisines spragas), todėl Teisingumo ministerija neatliko jai pavestų funkcijų teisėkūros srityje. Nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 1R-295 „Dėl antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ 16 punkte, nei kituose punktuose nėra numatytas joks Antstolių garbės teismo narių šališkumo pašalinimas ar jų nušalinimo institutas, nes vien tai, kad pagal jų 18 d. nuostatas, kad antstolių garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama antstolio drausmės byla, gali dalyvauti tik į posėdį pakviesti asmenys, suponuoja aiškų ir neteisėtą Antstolių garbės teismo šališkumą, nes duotuoju atveju pareiškėjas negalėjo dalyvauti posėdyje, nes jis nebuvo neteisėtai pakviestas į posėdį, nei gavo priimtą sprendimą, o jo pateiktas prašymas dėl nušalinimo net nebuvo priimtas ir išnagrinėtas, todėl pareiškėjas jokiu galimu būdu negalėjo pasinaudoti nušalinimo institutu pagal galiojančius neteisėtus teisės aktus.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis pakartotinai 2021 m. rugsėjo 23 d. patikslino, kad atsakovo rašto teiginiai, kad vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, į Teisingumo ministerijos kompetenciją neįeina vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso kontrolė, teismo priimtų sprendimų, taip pat Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas, kartu ir Antstolių garbės teismui skirtų prašymų nagrinėjimas bei Antstolių rūmų veikos, įskaitant prašymų nagrinėjimą, priežiūra, neatitinka tikrovės ir realybės. Priešingai, pareiškėjas savo prašymuose (raštuose) neprašė Teisingumo ministerijos nagrinėti klausimų, kurie priskirti teismų kompetencijai, prašė tik tinkamai atlikti jai įstatymais priskirtas funkcijas, nes toks ministro veikimas (neveikimas) neatitiko situacijos ir aplinkybių, tarptautinių standartų, žmogaus teisių, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atsakovas turėjo ir pareigą ir teisę bei iniciatyvos galią ištaisyti pareiškėjo nurodytą teisės spragą (dėl specialaus teisės akto, reguliuojančio antstolių darbą ekstremaliosios situacijos (karantino) atveju, ir dėl Anststolių garbės teismo sudarymo šališkumo).

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis A. B., veikdamas neteisėtai vykdomosiose bylose, sąmoningai ir tyčia siekdamas naudos sau ir galimai pirkėjui ne tik neteisėtai suklastojo jose esančius įrašus (dokumentus), ne tik neteisėtai ignoravo pareiškėjo jam tiesiogiai pateiktus skundus, kartą sąmoningai ir tyčia siekė suklaidinti ir teismus, t. y. paslėpti savo neteisėto veikimo pėdsakus, nes pareiškėjas buvo neteisėtai iškeldintas iš kito stovio, būsenos ir vertės buto dar 2020 m. rugpjūčio 12 d., todėl toks bylų užbaigimas po beveik 3 mėnesių yra akivaizdus kitas jo neteisėtų ir neatitinkančių realybės priežasčių ieškojimas. Antstolis ne tik neteisėtai suklastojo jose esančius įrašus, bet ir sąmoningai ir tyčia siekė suklaidinti ir teismus, t. y. paslėpti savo neteisėto veikimo pėdsakus, ir kadangi šios aplinkybės (bylų suklastojimo ir neteisėto veikimo pėdsakų slėpimo neteisėtumas) dar nebuvo tiriamos civilinėse bylose ir Antstolių garbės teisme, todėl jos turėjo būti įvertintos Teisingumo ministerijos.

9. Pareiškėjo teigimu, priimtas Raštas prieštarauja visuotinai pripažintoms ir įstatymuose numatytoms gerojo viešojo administravimo nuostatoms (principams): pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, aiškumo, sistemiškumo, naujovių ir atvirumo permainoms, išsamumo. Pareiškėjo gautas sprendimas neužtikrino pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, neužtikrino ir paneigė Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas asmens teises ir laisves, teisėtus interesus, nebuvo aiškus, nelogiškas, nenuoseklus, neglaustas, nesuprantamas, netikslus, neaiškus ir dviprasmiškas, neužtikrino sistemiškumo, prieštaravo aukštesnės teisinės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai), tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl atsakovo priimtas sprendimas (raštas) yra naikintinas arba keistinas.

10. Atsakovas Teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

11. Teisingumo ministerija paaiškino, kad ji savo kompetencijų ribose skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai, pareiškėjui ne kartą buvo pateikti argumentuoti atsakymai į visus jo klausimus, atsakymus pagrindžiant teisės aktų nuostatomis.

12. Atsakovas, dėl Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės paaiškino, kad 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. Nr. (1.23Mr) 7R-5742 nurodė pareiškėjui, jog Teisingumo ministerija neatlieka nei Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės, nei šio teismo organizacinės veiklos priežiūros, taip pat nevertina, ar Lietuvos antstolių rūmai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir pateikė motyvuotus, pagrįstus atsakymus į juose keliamus reikalavimus, įskaitant ir atsakymus dėl Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų įteikimo asmenims. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad Antstolių garbės teismo sprendimai, Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus gali būti skundžiami Antstolių įstatymo 14 straipsnio (Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra) 4 dalyje ir 27 straipsnio (Antstolio, antstolio padėjėjo veiklos kontrolė ir skundų nagrinėjimas) 7 dalyje nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija, kaip ir kiti antstolių drausmės bylų procesuose dalyvavę asmenys, turi diskrecijos teisę spręsti, ar tikslinga skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus. Dėl Teisingumo ministerijos prievolės atlikti teisės aktų monitoringą ir teisės aktų keitimus pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog Antstolių garbės teismas priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus arba galimai netinkamai organizavo darbą spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, nėra prielaida inicijuoti teisės aktų pakeitimus.

13. Teisingumo ministerija dėl nušalinimo instituto pažymėjo, kad ji 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742 pareiškėjui nurodė, kad dėl Antstolių garbės teismo narių šališkumo sprendžiama ne keičiant teisės aktus, bet per nušalinimo institutą. Jeigu asmuo nedalyvavo Antstolių garbės teisme ir šio teismo narių šališkumas lėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą, visas su tuo susijusias aplinkybes, pagrindžiančias Antstolių garbės teismo sprendimo neteisėtumą, suinteresuotas asmuo turi teisę išdėstyti savo skunde Vilniaus apygardos teismui, kurio kompetencijai priskirtas Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo vertinimas.

14. Atsakovas, pasisakydamas dėl bendrosios kompetencijos teismų ir antstolių procesinės veiklos bei Antstolių garbės teismo veiklos priežiūros teigė, kad Teisingumo ministerija 2021 rugsėjo 13 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-4921 „Dėl 2021 m. rugpjūčio 10 d. kreipimosi“ atsakė pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Taip pat nurodė pareiškėjui, kad Teisingumo ministerija negali daryti jokios įtakos konkrečių bylų nagrinėjimui, jų eigai. Teisingumo ministerijos funkcijoms nėra priskirta teismų priežiūra ir teismo priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas. Taip pat Teisingumo ministerija (teisingumo ministras) neturi kompetencijos vertinti Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, negali šių sprendimų panaikinti ar pakeisti, taip pat, negali duoti jokių privalomų nurodymų Antstolių garbės teismui nagrinėjant antstolių drausmės bylas, nes to nenumato įstatymai. Teisingumo ministerija 2021 rugsėjo 13 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-4921 „Dėl 2021-08-10 kreipimosi“ pažymėjo pareiškėjui, kad tik Vilniaus apygardos teismas kompetentingas nustatyta tvarka vertinti pareiškėjo argumentus dėl Antstolių garbės teismo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo ir panaikinti priimtus sprendimus. Vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, į Teisingumo ministerijos kompetenciją neįeina vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso kontrolė, teismo priimtų sprendimų, taip pat Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas, kartu ir Antstolių garbės teismui skirtų prašymų nagrinėjimas bei Antstolių rūmų veiklos, įskaitant prašymų nagrinėjimą, priežiūra.

15. Atsakovas dėl specialaus teisės akto, reglamentuojančio antstolių darbą ekstremaliosios situacijos (karantino) atveju, nesutiko su pareiškėjo išvada, kad Teisingumo ministerija, nepriimdama specialaus teisės akto, reguliuojančio antstolių darbą ekstremaliosios situacijos (karantino) atveju, prieštaravo ministerijai įstatymais priskirtoms funkcijoms. Teisingumo ministerija 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R- 3744 „Dėl 2021-06-03 gauto kreipimosi“ išsamiai atsakė pareiškėjui, kad tokio reikalavimo teisingumo ministrui teisės aktai nenustato. Vadovaujantis Reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui (patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 254 „Dėl Reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui patvirtinimo“) 29 punktu, šiuo teisės aktu nustatyti reikalavimai gali būti netaikomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje gresiant ar susidarius valstybės ar savivaldybės lygio ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai, kai dėl paskelbtų apribojimų jų laikytis neįmanoma. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ar kito už ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio valdymą atsakingo subjekto sprendimais ir rekomendacijomis, taip pat teisingumo ministro įsakymu dėl antstolių darbo ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju, jeigu jis priimamas. Taigi teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo teisingumo ministrui priimti teisės aktą, kuris reglamentuotų antstolių darbo sąlygas esant aptariamai situacijai, tai teisingumo ministro diskrecijos teisė, kuri realizuojama esant poreikiui. Teisingumo ministerija neturi objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima spręsti, jog antstoliai negali atliktų visų jiems pavestų funkcijų dėl to, kad teisingumo ministras nėra priėmęs (atskiro) įsakymo, reguliuojančio antstolių darbo sąlygas ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu.

16. Teisingumo ministerija dėl antstolio nusikalstamų veikų paaiškino, kad ji 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R- 3744 „Dėl 2021-06-03 gauto kreipimosi“ paaiškino pareiškėjui, kad dėl antstolio veiksmų, kurie, pareiškėjo vertinimu, gali turėti nusikalstamos veikos požymių, pagal pareiškėjo pareiškimą nustatyta tvarka vertina ikiteisminio tyrimo įstaigos, jos priima atitinkamus procesinius sprendimus pagal kompetenciją.

17. Dėl antstolių garbės teismo nešališkumo atsakovas nurodė, kad Teisingumo ministerija 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-2614 paaiškino pareiškėjui, kad Antstolių garbės teismo sudarymą reguliuoja Antstolių įstatymo 49 straipsnis ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatai. Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema, didinti jos atvirumą ir skaidrumą, buvo nuspręsta į Antstolių garbės teismą (taip pat į advokatų, notarų garbės teismų sudėtis) įtraukti nepriklausomus visuomenės atstovus, priimant atitinkamų įstatymų pakeitimus. Teisingumo ministerija informavo pareiškėją, kad jis turi teisę reikšti nušalinimus, teikti dokumentus Antstolių garbės teismui, apskųsti šio teismo priimtus sprendimus, dėl to, atsakydami į ankstesnįjį pareiškėjo kreipimąsi, Teisingumo ministerija siūlė betarpiškai Antstolių garbės teismui teikti papildomus dokumentus, kadangi asmens teisė teikti Antstolių garbės teismui dokumentus yra nustatyta įstatyme. Teisingumo ministerijai nėra priskirtas nei bendrosios kompetencijos teismų, šiems įgyvendinant teisingumą, nei antstolių procesinės veiklos priežiūra, taip pat Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų teisinis vertinimas.

18. Pasisakydama dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 21R- 343(AG-49/06-2021) Teisingumo ministerija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-3875-983/2021 konstatavo, kad Teisingumo ministerija Lietuvos administracinių ginčų komisijos įpareigojimą įvykdė pateikdama pareiškėjui 2021 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (1.23Mr) 7R-2961 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021-05-11 sprendimo ir Jūsų 2021-05-19 „Atsakymo dėl Teisingumo ministerijos rašto 2021-05-11 Nr. (1.23MR)7R-2614” (sprendimas dar neįsiteisėjęs). Mano, kad Teisingumo ministerija 2021 m. lapkričio 17 d. rašte pagrįstai nurodė, jog atsakymai į pareiškėjo argumentus dėl antstolio procesinės veiklos jau buvo pateikti ankstesniais pareiškėjui adresuotais raštais. Teisingumo ministerijos 2021 m. lapkričio 17 d. raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nustatytus VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje ir pagrindo jį panaikinti nėra.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo A. C. skundą atmetė.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

20.1. Pareiškėjas Teisingumo ministerijai pateikė 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštą „Atsakymas dėl LR teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 28 d. Nr. (1.23Mr) 7R-4178 rašto“, kuriuo informavo, kad nesutinka su minėtame rašte pateikta informacija, nes Teisingumo ministerijai yra priskirta ir bendrosios kompetencijos teismų, ir antstolių procesinės veiklos bei Antstolių garbės teismo veiklos priežiūra, teisės aktų tobulinimas, todėl prašė tinkamai išnagrinėti prašymus ir atsakyti į visus pateiktus argumentus.

20.2. Teisingumo ministerija 2021 rugsėjo 13 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-4921 „Dėl 2021-08-10 kreipimosi“, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d. kreipimąsi, paaiškino, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Dėl antstolio vykdytų varžytynių paaiškino, kad įstatymas suteikia teisę skolininkui ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškinio teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalis).

Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo ieškinį dėl 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-240-323 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, įvertinęs pareiškėjo argumentus, 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, šį sprendimą pareiškėjas apskundė, civilinė byla bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir juos pagrindžiančias aplinkybes nustatyta tvarka vertins apeliacinės instancijos teismas (2021 m. rugsėjo 13 d. duomenimis, apeliacinio skundo nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme dar nepaskirtas).

Paaiškino, kad Teisingumo ministerija negali daryti jokios įtakos konkrečių bylų nagrinėjimui, jų eigai. Teisingumo ministerijos funkcijoms nėra priskirta teismų priežiūra ir teismo priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Dėl Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo vertinimo pažymėjo, kad, vadovaujantis Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

Teisingumo ministerija (teisingumo ministras) neturi kompetencijos vertinti Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, negali šių sprendimų panaikinti ar pakeisti, taip pat negali duoti jokių privalomų nurodymų Antstolių garbės teismui nagrinėjant antstolių drausmės bylas, nes to nenumato įstatymai. Tik Vilniaus apygardos teismas kompetentingas nustatyta tvarka vertinti pareiškėjo argumentus dėl Antstolių garbės teismo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo ir panaikinti priimtus sprendimus. Dėl Lietuvos antstolių rūmų veiklos nagrinėjant asmenų prašymus paaiškino, kad Lietuvos antstolių rūmai nėra pavaldūs Teisingumo ministerijai, todėl negali vertinti Lietuvos antstolių rūmų 2021 m. liepos 30 d. rašto Nr. S-29729-40224 „Dėl gauto prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsakyta į Antstolių garbės teismui skirtą pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d. prašymą, turinio.

Vadovaujantis Antstolių įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus per trisdešimt dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Pažymėjo, kad dėl kitų pareiškėjo keliamų klausimų pareiškėjui išsamiai atsakyta Teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-3744, 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-2961, 2021 m. gegužės 11 d. raštu (1.23Mr) 7R-2614 ir kitais Teisingumo ministerijos raštais.

20.3. Pareiškėjas Teisingumo ministerijai pateikė 2021 m. rugsėjo 23 raštą „Atsakymas dėl LR teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. (1.23Mr) 7R-4921“, kuriame išdėstė nesutikimo su gautu atsakymu argumentus.

20.4. Teisingumo ministerija į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 23 kreipimąsi atsakė 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R- 5742 „Dėl Jūsų kreipimosi dėl Teisingumo ministerijos atsakymo“, kuriame pažymėjo, kad Teisingumo ministerijos funkcijas ir veiklos ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Teisingumo ministerija negali prisiimti tokių funkcijų, kurios nėra teisės aktais priskirtos Teisingumo ministerijos (teisingumo ministro) kompetencijai.

Pakartojo, kad Teisingumo ministerija neatlieka nei Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės, nei šio teismo organizacinės veiklos priežiūros, taip pat nevertina, ar Lietuvos antstolių rūmai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir pateikė motyvuotus, pagrįstus atsakymus į juose keliamus reikalavimus, įskaitant ir atsakymus dėl Antstolių garbės teismo veiklos ir šio teismo priimtų sprendimų įteikimo asmenims. Antstolių garbės teismo sprendimai, Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus gali būti skundžiami Antstolių įstatymo 14 straipsnio (Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra) 4 dalyje ir 27 straipsnio (Antstolio, antstolio padėjėjo veiklos kontrolė ir skundų nagrinėjimas) 7 dalyje nustatyta tvarka.

Teisingumo ministerija, kaip ir kiti antstolių drausmės bylų procesuose dalyvavę asmenys, turi diskrecijos teisę spręsti, ar tikslinga skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus. Dėl Teisingumo ministerijos prievolės atlikti teisės aktų monitoringą ir teisės aktų keitimus pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog Antstolių garbės teismas priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus arba galimai netinkamai organizavo darbą spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, nėra prielaida inicijuoti teisės aktų pakeitimus. Dar kartą atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad dėl Antstolių garbės teismo narių šališkumo sprendžiama ne keičiant teisės aktus, bet per nušalinimo institutą.

Jeigu asmuo nedalyvavo Antstolių garbės teisme ir šio teismo narių šališkumas lėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą, visas su tuo susijusias aplinkybes, pagrindžiančias Antstolių garbės teismo sprendimo neteisėtumą, suinteresuotas asmuo turi teisę išdėstyti savo skunde Vilniaus apygardos teismui, kurio kompetencijai priskirtas Antstolių garbės teismo sprendimų teisėtumo vertinimas.

20.5. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. Teisingumo ministerijai pateikė raštą „Atsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-10-26 Nr. (1.23Mr) 7R-5742 rašto“, kuriame ginčijo Teisingumo ministerijos atsakymą į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipimąsi ir prašė tinkamai išnagrinėti visus jo prašymus ir atsakyti į visus klausimus ir argumentus.

20.6. Teisingumo ministerija 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (1.23Mr) 7R-6084 „Dėl Jūsų kreipimosi“ pažymėjo, kad tuos pačius klausimus, kurie keliami rašte, Teisingumo ministerija ne kartą nagrinėjo pagal kompetenciją, pareiškėjui yra motyvuotai atsakyta 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742, paaiškinant Teisingumo ministerijos kompetencijos ribas ir kartu nurodant subjektus, kuriems teisės aktai suteikia teisę nagrinėti ir priimti sprendimus dėl prašymuose keliamų klausimų. Nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo keliamus klausimus Teisingumo ministerija ne kartą nagrinėjo ir pareiškėjui yra išsamiai atsakyta Teisingumo ministerijos 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-5742 ir kitais pareiškėjo nurodytais Teisingumo ministerijos raštais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nėra pateikta naujų duomenų, leidžiančių abejoti minėto Teisingumo ministerijos atsakymo pagrįstumu (Teisingumo ministerijos atsakymai nėra pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais), ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimosi nenagrinės.

21. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, išaiškino, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

22. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Teisingumo ministerijos 2021 rugsėjo 13 d. ir 2021 m. spalio 26 d. raštus, juose pateiktą informaciją, konstatavo, kad šiais raštais iš esmės atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus, susijusius su Antstolių garbės teismo priimtų sprendimų teisėtumo kontrole, Teisingumo ministerijos prievole atlikti teisės aktų monitoringą ir teisės aktų keitimus. Teismas nustatė, kad atsakovas pareiškėjui taip pat išaiškino, kur ir kokia tvarka gali būti skundžiami Antstolių garbės teismo sprendimai, Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus. Taip pat, kad tik Vilniaus apygardos teismas yra kompetentingas nustatyta tvarka vertinti pareiškėjo argumentus dėl Antstolių garbės teismo sprendimų, Lietuvos antstolių rūmų veiklos. Dėl antstolio vykdytų varžytynių paaiškino, kad įstatymas suteikia teisę skolininkui ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškinio teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalis). Pakartotinai atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad dėl Antstolių garbės teismo narių šališkumo sprendžiama ne keičiant teisės aktus, bet vadovaujantis nušalinimo institutu.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. rašte „Atsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-10-26 Nr. (1.23Mr) 7R-5742 rašto“ iš esmės yra pakartotos jo 2021 m. rugsėjo 23 rašte „Atsakymas dėl LR teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. (1.23Mr) 7R-4921“ nurodytos aplinkybės, į atsakovą kreipiamasi dėl to paties dalyko, siekiama gauti tą pačią informaciją, naujų faktų pareiškėjas nenurodė. Įvertinęs minėto rašto turinį, teismas sprendė, kad jis yra analogiškas anksčiau pateiktiems raštams, grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, todėl atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pagrįstai pareiškėjo jį atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.

24. Pirmosios instancijos teismas netenkinęs pagrindinio reikalavimo dėl skundžiamo Teisingumo ministerijos rašto panaikinimo, netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 25. Pareiškėjas A. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

26. Pareiškėjas, pakartodamas ir palaikydamas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nemotyvuotai ir netinkamai išnagrinėjo bei ignoravo pareiškėjo byloje nurodytas faktines ir teisines ginčo aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės rėmėsi tik Teisingumo ministerijos jokiais įrodymais neparemtais ir nepagrįstais argumentais bei motyvais, nurodytais skundžiamame rašte, ir jos paaiškinimais teismui. Teisingumo ministerijos argumentas, kad ji pareiškėjo skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai, neatitinka tikrovės, nes Teisingumo ministerija iš viso nusprendė pareiškėjo kreipimosi nenagrinėti.

27. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo atsakyta į visus pareiškėjo raštuose keltus klausimus, nes, priešingai nei teigia teismas, pareiškėjui nebuvo atsakyta į jo iškeltus klausimus, pateikti atsakymai prieštaravo elementariai logikai, nes pareiškėjas negalėjo apskųsti negauto Antstolių garbės teismo sprendimo. Teisingumo ministerija, anot pareiškėjo, nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, kuris buvo pagrįstas naujomis aplinkybėmis ir papildomais argumentais, todėl toks teismo sprendimas turėtų būti keistinas arba naikintinas.

28. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teigia, kad teismas turėjo pasisakyti dėl visų ginčui reikšmingų aplinkybių, o tokia pareiga atsakyti į ne į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą numatyta apeliacinės instancijos, o ne pirmosios instancijos teismui.

29. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Teisingumo ministerija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl Teisingumo ministerijos neveikimo, dėl jos atsakymo neišsamumo ir nepagrįstumo bei dėl vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas į Teisingumo ministeriją 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi dėl to paties dalyko, siekdamas gauti tą pačią informaciją, naujų faktų nenurodė. Teisingai nustatyta, kad šis raštas yra analogiškas anksčiau pateiktiems ir yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis. Atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad Teisingumo ministerija pagrįstai iš naujo neatsakinėjo į pareiškėjo prašymą, o atsisakė jį nagrinėti.

31. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde teismui nenurodė argumentų, kuriais remiantis skundžiamas sprendimas dėl jo kreipimosi nenagrinėjimo yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines šios bylos aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai pritaikė įstatymo normas, motyvavo išvadas dėl pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumo. Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris atsakovo nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos Rašto, kuriuo pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimasis nenagrinėtas kaip pakartotinis, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi laikyti pakartotiniu, nes jo dalykas iš esmės sutapo su pareiškėjo anksčiau Teisingumo ministerijai teiktų prašymų, į kuriuos pareiškėjui buvo atsakyta, turiniu.

34. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išnagrinėjo bei ignoravo pareiškėjo skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, t. y. teismas nepasisakė dėl Teisingumo ministerijos neveikimo, jos pateiktų atsakymų neišsamumo ir nepagrįstumo, dėl vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi išimtinai tik Teisingumo ministerijos nurodytais motyvais, dėl ko toks sprendimas turėtų būti keičiamas arba naikinamas.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

36. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindė prašomų pridėti prie bylos medžiagos naujų įrodymų atsiradimo būtinybės apeliaciniame procese, taip pat, jų sąsajumo su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus, netenkinamas.

37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

38. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir pakankamai išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas vadovavosi tik atsakovo pateiktais duomenimis. Apeliaciniame skunde nenurodoma argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

39. Kaip jau minėta, nagrinėjamos bylos dalykas yra Teisingumo ministerijos Raštas, kuriuo pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialųjį statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

40. Įvertinusi byloje pateiktus duomenis apie ankstesnius pareiškėjo pasikreipimus į Teisingumo ministeriją, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimusi siekė gauti informaciją į jam rūpimus klausimus, susijusius su Antstolių garbės teismo vykdoma veikla, jo priimtų sprendimų teisėtumo kontrole, teismo organizacinės veiklos priežiūra, Lietuvos antstolių rūmų vykdoma veikla, priimamais sprendimais ir kt.), į kuriuos Teisingumo ministerija atsakė ankstesniais savo raštais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atliko pakankamai išsamų Teisingumo ministerijoje gautų pareiškėjo kreipimųsi bei Teisingumo ministerijos atsakymų palyginimą ir pagrįstai pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi pripažino pakartotiniu. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. prašyme Teisingumo ministerijai nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ir nepridėjo įrodymų, leidžiančių abejoti anksčiau teiktų atsakymų pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, o iš esmės tik reiškė nepritarimą Teisingumo ministerijos ankstesniuose raštuose išdėstytai pozicijai bei pakartotinai prašė atsakyti jam į rūpimus klausimus. Vis dėlto aplinkybė, kad pareiškėjo netenkino Teisingumo ministerijos jam teikiami atsakymai, buvo pagrindas pareiškėją netenkinančius sprendimus bei atsakymus apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, kuri buvo nurodoma Teisingumo ministerijos teikiamuose atsakymuose, tačiau pareiškėjas teise skųsti jo netenkinančius sprendimus nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, dėl jo vertinimu, netinkamų Teisingumo ministerijos teiktų atsakymų turinio nėra šio ginčo dalykas, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

41. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis