2021-09-22 Nr. AB-19462-3-62-3-00107-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-674-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00107-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose Nr. 302 ir Nr. 308, kuriose buvo apgyvendinta atitinkamai dešimt ir penki asmenys, todėl plotas laisvam judėjimui buvo per mažas. Atsakovas neužtikrino vienam asmeniui turėjusio tekti minimalaus ploto.

2.2. Dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, t. y. šeštadieniais, konkrečių šeštadienių nurodyti negali. Kartą šiltas vanduo buvo atjungtas, o jam atsiradus, pareiškėjas nebuvo nuvestas nusiprausti be eilės. Po fizinės reabilitacijos kambario buvo leidžiama apsiprausti tik šaltu, o ne šiltu vandeniu, todėl buvo pažeisti tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai.

2.3. Dušai nebuvo atitverti nuo bendros erdvės, tarpusavyje atitverti tik pertvara, todėl naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas. Vilniaus PN 2-ojo sektoriaus gyvenamųjų patalpų neatitikimą higienos normų reikalavimams patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gruodžio 28 d. pažyma, kurioje nustatyti pažeidimai Vilniaus PN 8-ojo ir 9-ojo būrių asmeninių drabužių skalbykloje, kirpykloje dėl nepakankamo karšto vandens tiekimo, dušinėje dėl ant lubų matomo pelėsio, dėl mokymo klasėse neįrengtų apsaugos priemonių nuo tiesioginių saulės spindulių. Mokyklos patalpomis naudojosi 2017–2018 metais, konkrečių dienų nurodyti negali.

2.4. Vilniaus PN 2-ojo sektoriaus sanitarinių įrenginių būklė buvo kritiška, iš dušų ir kitų sanitarinių įrenginių sklido smarvė. Maistas buvo nekaloringas ir neskanus, patiekiant nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Pareiškėjui, kaip buvusiam valstybės tarnautojui, išduodavo mažesnes maisto porcijas, senesnę duoną, nei kitiems. Dienos davinio energetinė vertė buvo nuolat deficitinė. Nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. buvo uždrausta vaikščioti į valgyklą, privalėjo valgyti maisto laikymo patalpoje, o tai neatitiko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnyje įtvirtinto nuteistųjų asmenų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principo. Maisto laikymo patalpoje buvo įrengtos tik devynios sėdimos vietos, valgė 27 asmenys trimis pamainomis, maistas buvo atnešamas plastikiniuose kibiruose, o ne termosuose, todėl dažnai tekdavo valgyti atšalusį maistą.

2.5. Buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 12 ir 24 punktų reikalavimai. Pareiškėjui nebuvo suteikiama teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, nes nuolatos kirpo tik nuteistieji, neturintys teisės teikti kirpėjo paslaugų, kirpo vieno numerio kirpimo mašinėle (ne žirklėmis), nuolat įkerpant odą, kartais nuraunant plaukus arba nukrečiant elektros srove, neturėjo teisės apsikirpti taip, kaip jis nori.

2.6. Nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. liepos 4 d. kirpykla neveikė, nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. nedirbo joks kirpėjas, todėl keturis kartus negalėjo apsikirpti. Pareiškėjas buvo apgyvendintas virš kamerų tipo bei drausmės grupės patalpų, iš kurių sklido nepakenčiamas triukšmas (rėkaujama, daužoma per radiatorius, lubas, duris).

2.7. Vilniaus PN administracija nurodė dienas ir laiką, kada galima eiti į pasimatymus su savo šeimos nariais ir artimaisiais, ribojo pasimatymus tada, kai artimiesiems yra patogu, nors tokių teisių galiojantys teisės aktai administracijai nesuteikia. Pareiškėjas, kaip buvęs valstybės tarnautojas, privalėjo būti laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, tačiau su kitais nuteistaisiais (nebuvusiais valstybės tarnautojais) kontaktavo kasdien, t. y. einant pasiimti laiškų, į valgyklą, į medicininę dalį, per pasimatymus, apsiperkant parduotuvėje.

2.8. Teisės aktai nenumato, jog paprastojoje ir lengvojoje grupėse gali būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, tačiau toks kiemas buvo įrengtas, aptvertas metaline tvora, todėl neatitiko teisės aktų reikalavimų, numatančių, kad pasivaikščiojimo kiemo sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga. Kiemo įrengimas ribojo judėjimo laisvę po pataisos namų teritoriją.

2.9. Dėl Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų aplaidumo nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. nesulaukė gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos, nors iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medicininio pažymėjimo Nr. 181 matyti, kad (duomenys neskelbtini) konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo užsakyta.

2.10. Dėl nugaros / stuburo skausmų pareiškėjas negali tinkamai vaikščioti, miegoti, sėdėti. Nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. neturėjo galimybės išsidžiovinti rūbų, avalynės, nes buvo panaikinta rūbų ir avalynės džiovykla, todėl rūbus džiovino ant kėdžių, ant lovų, spintelės / spintos durelių ir pan. Nuo 2019 m. gegužės 15 d. buvo panaikintas fizinės reabilitacijos kambarys ir nebuvo jokios patalpos mankštinimuisi ir sportavimui, kai kiti nuteistieji (nebuvę valstybės tarnautojais) tokį kambarį turėjo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau paskutiniu metu jo skundų neregistravo ir nenagrinėjo, juos sunaikindavo. Netinkamos kalinimo sąlygos žalojo jo sveikatą, dėl to pareiškėjas patyrė nežmoniškas fizines bei dvasines kančias, pažeminimus, išgyvenimus, nemigą, emocinę bei dvasinę depresiją, pasidarė nervingas, irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės.

2.11. Už lapų kopijas piniginės lėšos buvo nuskaitomos nuo jo sąskaitos, o pašto ženklų ir vokų pirkimą patvirtinantis kasos kvitas išsiųstas kitoje administracinėje byloje, todėl negali jo pridėti. Jei skunde nurodytos aplinkybės kartojasi su išnagrinėtomis kitose bylose pagal jo skundus, prašė tokias aplinkybes atmesti.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas dėl visų skunde išdėstytų aplinkybių kėlė administracinius ginčus Vilniaus apygardos administraciniame teisme, visos skunde nurodytos aplinkybės buvo vertintos minėto teismo išnagrinėtose administracinėse bylose, todėl pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja administraciniu procesu ir teisminės gynybos teise.

4.2. Skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas bausmės atlikimui buvo perkeltas ir į kitas pataisos įstaigas, pvz. nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. bausmę atliko Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

4.3. Atsakovas nurodė bendrabučio tipo patalpų Nr. 302 ir Nr. 308 plotus, jose įrengtų miegamųjų vietų kiekį, akcentavo, kad vienam asmeniui tekęs plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas leidžia nuteistiesiems nuo 7.00 val. iki 23.00 val. laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, būti gyvenamojoje patalpoje privalu tik naktį, kai miega.

4.4. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikęs kontrolę, dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo, o 2017 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akte nustatė nežymius higienos normos trūkumus, kurie nedelsiant buvo pašalinti ir negalėjo pareiškėjui sukelti tokio lygio nepatogumų, kurie lemtų neturtinės žalos atsiradimą.

4.5. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku, pagal grafiką. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), apie tai pažymint žurnale. Nuo 2018 m. lapkričio 8 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Pagaminto maito kokybės įvertinimo žurnalas nėra pildomas. Pareiškėjas skundų dėl netinkamo maitinimo nėra pateikęs.

4.6. Kirpimo paslaugas nuteistiesiems teikė direktoriaus įsakymu paskirtas nuteistasis, kuris atitiko pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

4.7. Nuteistųjų trumpalaikiai pasimatymai be fizinio kontakto vyksta trumpalaikių pasimatymų patalpoje, kurioje nuteistieji yra izoliuoti vieni nuo kitų. Ilgalaikiai pasimatymai organizuojami pagal atskirus grafikus, buvę valstybės tarnautojai nesusiduria su kitais nuteistaisiais. Pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį buvę valstybės pareigūnai izoliuotai nuo kitų nuteistųjų laikomi ne privalomai, bet jei yra tokia galimybė. Gyvenamasis korpusas, kuriame bausmę atlikinėjo pareiškėjas, buvo visiškai izoliuotas nuo kitų pataisos įstaigos sektorių, perėjimuose įrengti kontrolės ir praleidimo punktai. Nuteistiesiems, buvusiems valstybė tarnautojais, buvo įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemas, atitvertas nuo kitų lokalinių sektorių, jokios pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.

4.8. Pareiškėjas buvo gydomas laikantis galiojančių ligos gydymo algoritmų bei atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) rekomendacijas. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą 2018 m. vasario 28 d. sprendime Nr. 56-17 nenustatė, jog Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas, galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus.

4.9. Kiekvienam nuteistųjų būriui įrengtos drabužių ir avalynės džiovyklos, taip pat išduodamos išskleidžiamos džiovyklos, kurios statomos bendro naudojimo patalpose (koridoriuose, buitinio aprūpinimo patalpose).

4.10. Fizinės reabilitacijos patalpų Vilniaus PN niekada nebuvo, tačiau yra patalpos su sporto inventoriumi, nors teisės aktai nenumato privalomo tokių patalpų įrengimo. Į Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus psichologus dėl asmeninių konsultacijų pareiškėjas nesikreipė. Vilniaus PN administracija jokiais veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jokios žalos pareiškėjui nepadarė.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) netinkamai jį izoliavus nuo kitų nuteistųjų (ne valstybės tarnautojų) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. liepos 10 d., pasimatymų ribojimo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., paliko nenagrinėtą; administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Vilniaus pataisos namų veiksmų (neveikimo) neužtikrinus gyvenamojo ploto normos ir pasivaikščiojimo kiemo įrengimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d., pasimatymų ribojimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. vasario 21 d., kitose kamerose keliamo triukšmo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. sausio 25 d., gyvenamųjų patalpų neatitikties higienos normų reikalavimams laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 22 d., privatumo duše neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d., nutraukė; pripažino, kad pareiškėjo J. S. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 111.1 punktu ir bylos medžiaga. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjui teko 3,19 kv. m ir 3,34 kv. m gyvenamojo ploto, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) nebuvo pažeista.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su maisto kiekiu ir maitinimo kokybe, teismas vadovavosi BVK 173 straipsnio 4 dalimi, Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punktu (redakcija, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 8 d.) ir padarė išvadą, kad, nesant kontroliuojančių institucijų patikrinimų ir nustatytų pažeidimų, vien pagal pareiškėjo samprotavimus ir subjektyvų skonio suvokimą, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675, 23 punktu, Maisto organizavimo taisyklių 24 punktu, BVK 6 straipsniu, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jam, kaip buvusiam valstybės tarnautojui, buvo sudarytos kitokios kalinimo sąlygos nei kitiems nuteistiesiems, buvusiems valstybės tarnautojais, aplinkybės, kad maistas buvo dažnai atšalęs, tiekiama senesnė duona yra pernelyg abstrakčios, todėl nėra pagrindo išvadai, kad BVK 6 straipsnyje įtvirtintas lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas galėjo būti pažeidžiamas pareiškėjo nurodomu būdu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad abstrakčios aplinkybės dėl dažnai tiekto atšalusio maisto, kurių dažnumo ir paties fakto šiuo metu nėra galimybės nustatyti, negali būti pakankamos atsakovo neteisėtų veiksmų pripažinimui.

9. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl galimybės praustis duše, teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 44 punktu, atsakovo atstovu pateiktu naudojimosi dušu grafiko. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu šeštadieniais. Teismas pabrėžė, kad skunde nurodytos aplinkybės, kad kartą šiltas vanduo buvo atjungtas, o jam atsiradus, jis nebuvo nuvestas nusiprausti be eilės, kad dažnai šeštadieniais nebūdavo šilto vandens, pareiškėjui pripažinus, kad konkrečių šeštadienių nurodyti negali, laikytinos abstrakčiomis, deklaratyviomis ir nedetalizuotomis. Teismas nurodė, kad, pareiškėjui nepateikus duomenų apie konkrečius atvejus, kai buvo pažeista jo teisė į dušą, nesant jo pateiktų skundų pataisos įstaigos administracijai, nėra pagrindo konstatuoti tokios teisės pažeidimo fakto.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kokio aukščio pertvaromis dušai yra atskirti vienas nuo kito, iš pateiktos fotonuotraukos pertvarų aukščio taip pat nėra galimybės nustatyti, todėl atsakovui pareiškėjo nepaneigus nurodytų aplinkybių, kad dušai nebuvo atitverti nuo bendros erdvės ir buvo tarpusavyje atitverti tik pertvara, todėl, pareiškėjui naudojantis dušu, nebuvo pakankamai užtikrintas jo privatumas.

11. Pasisakydamas dėl gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, teismas vadovavosi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1637-643/2018 ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių vertinti kitaip, todėl pareiškėjo argumentus, kad visų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gruodžio 28 d. pažymoje nustatytų pažeidimų atsakovas nepašalino iki jam išvykstant, atmetė. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog visi trūkumai nebuvo pašalinti iki jam išvykstant, tačiau nenurodė ir nepateikė duomenų, kad po 2018 m. sausio 19 d. jis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl nepašalintų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gruodžio 28 d. pažymoje nustatytų trūkumų. Teismas vertino, kad, nesant tokių duomenų, pareiškėjui paaiškinus, jog negali nurodyti datų, kada naudojosi, jo manymu, netinkamai įrengta mokymosi klase, teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, jog pareiškėjui dėl jo nurodytų aplinkybių galėjo kilti tokio intensyvumo ir tokio masto neigiami padariniai, kuriuos būtų galima pripažinti neturtine žala. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovas galėjo pažeisti HN 134:2015 reikalavimus pareiškėjo nurodomu būdu.

12. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl iš kitų kamerų sklidusio triukšmo, teismas nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymo sąlygas, nenustato, koks maksimalus triukšmo lygis leistinas pataisos namuose, ir neįpareigoja atsakovo periodiškai atlikti triukšmo ribinių dydžių matavimus. HN 134:2015, reglamentuojanti pataisos įstaigų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, tokių triukšmo lygio parametrų, reikalavimų atsakovui matuoti triukšmo lygį, taip pat nenustato. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aplinkybių dėl keliamo triukšmo nedetalizavo, duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad iš kitų kamerų triukšmas galėjo sklisti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) byloje nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jam buvo apribota teisė į pasimatymus, teismas vadovavosi Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 42-1176(1), Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 9 d. raštu, BVK nuostatomis (BVK 73 str., 74 str., 75 str., 79 str., 80 str., 85 str., 91 str., 94 str. 1 d., 152 str.), Vidaus tvarkos taisyklių 102 punktu. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo apribota teisė susitikti su artimaisiais laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d., pvz., duomenų, kad atvykus šeimos nariams, jiems nebuvo leista susitikti su pareiškėju, konkrečių tokių įvykių datų ir aplinkybių, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog buvo apribota jo teisė pasimatyti su savo šeimos nariais tada, kai jiems yra patogu, laikytina deklaratyvia ir nepakankama daryti teisinę išvadą, jog jo teisės galėjo būti pažeidžiamos ir jis asmeniškai dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

14. Teismas, įvertinęs Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatas ir Nuteistųjų kirpyklos darbo grafiką, konstatavo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis vieną kartą per mėnesį. Teismas pabrėžė, kad neturi pagrindo netikėti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad kirpėjo paslaugas teikęs nuteistasis atitiko kirpėjui keliamus reikalavimus, bausmių vykdymą ir nuteistųjų gyvenimo sąlygas reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad kirpimo paslaugas negali teikti nuteistasis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam galėjo sukelti plaukų kirpimas tik vieno numerio kirpimo mašinėle (ne žirklėmis) ar galimybės apsikirpti jo pageidaujamu būdu (stiliumi) neturėjimas. Teismas pabrėžė, kad, nors bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo nurodomais laikotarpiais pataisos įstaigoje ne visada buvo įdarbintas kirpėjas, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad negalėjimas pasinaudoti kirpėjo paslaugomis vieną pirmadienį 2019 m. liepos mėnesį ir vieną pirmadienį 2019 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjui būtų sukėlęs neigiamus išgyvenimus, prilygstančius neturtinei žalai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo tinkamai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, teismas nustatė, jog atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas bausmę atlieka kartu su kitais valstybės tarnautojais Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso trečiajame aukšte, kuris yra visiškai izoliuotas nuo kitų sektorių, sektoriai tarpusavyje fiziškai atskirti, perėjimuose įrengti kontrolės ir praleidimo punktai, kuriuose nuolat budi pareigūnai, kontroliuojantys, jog nuteistieji nepatektų į kitus sektorius, kuriuose jie negyvena ir nedirba, todėl buvę valstybės tarnautojai yra tinkamai izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad su kitais nuteistaisiais (nebuvusiais valstybės tarnautojais) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. kontaktavo einant pasiimti laiškų, į valgyklą, į medicininę dalį, per pasimatymus, apsiperkant parduotuvėje, atsiimant maistą valgykloje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu grėsė pavojus, buvo grasinama ar daromas neigiamas poveikis. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teisė būti izoliuotam nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais, nebuvo tinkamai užtikrinta, ir jis galėjo patirti trumpalaikius neigiamo pobūdžio išgyvenimus.

16. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamai įrengtu pasivaikščiojimo kiemeliu ir judėjimo laisvės po visą pataisos namų teritoriją ribojimu, nurodė, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemo įrengimas apribojo judėjimo laisvę po neuždraustą Vilniaus PN teritoriją, tačiau nedetalizavo, kokioje neuždraustoje teritorijoje jis negalėjo judėti, kokia judėjimo teritorija jo teisių nepažeistų. Pareiškėjas yra nuteistasis, todėl tam tikri ribojimai (izoliavimas) yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodomas argumentas, kad jam yra apribota galimybė laisvai judėti po neuždraustą Vilniaus PN teritoriją, prieštarauja jo skunde išdėstytiems kitiems nusiskundimams, pvz., dėl jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais. Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, jog dėl ribojamo judėjimo po pataisos įstaigos teritoriją jis būtų teikęs skundus ar prašymus, pataisos namų administracijai, o ši į tokius skundus ar prašymus nebūtų reagavusi. Todėl aplinkybės dėl pasivaikščiojimo kiemo įrengimo laikytinos prieštaringomis, deklaratyviomis ir vertintinos kritiškai. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įrengti pasivaikščiojimo kiemai galėjo pažeisti pareiškėjo teises, o aplinkybė, kad pataisos namų administracija siekia įgyvendinti BVK 70 straipsnio 3 dalies (buvusius valstybės tarnautojus izoliuoti nuo kitų nuteistųjų) nuostatas ne tik gyvenamojoje aplinkoje, bet ir leidžiant laisvalaikį, negali būti vertinama kaip neteisėti veiksmai ar pareiškėjo teisių pažeidimas.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų aplaidumo, nes nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. nesulaukė gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos. Teismas, spręsdamas dėl šio pareiškėjo teiginio pagrįstumo, vadovavosi BVK 174 straipsnio 1–3 dalimis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medicininiu pažymėjimu Nr. 181. Teismas konstatavo, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. išduotas Medicininis pažymėjimas patvirtina aplinkybę, kad nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki Medicininio pažymėjimo išdavimo, t. y. daugiau nei tris mėnesius, o pareiškėjo teigimu, iki jam išvykstant iš Vilniaus PN, t. y. vienerius metus ir šešis mėnesius, pareiškėjui pakartotinė (duomenys neskelbtini) konsultacija nebuvo suteikta. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė nurodyto pareiškėjo teiginio ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neveikė taip kaip turėjo veikti, pažeisdamas pareiškėjo subjektinę teisę būti pakartotinai konsultuotam gydytojo (duomenys neskelbtini).

18. Teismas nustatė, kad atsakovas nurodė, jog nuteistiesiems buvo išduodamos nešiojamos džiovyklos, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nuo 2019 m. liepos 3 d. buvo panaikinta rūbų ir avalynės džiovykla nepaneigė. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu (nuo 2019 m. liepos 3 d.) buvo pažeistas Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.9 punktas ir dėl šio pažeidimo pareiškėjas galėjo patiri perteklinius nepatogumus.

19. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad, atsakovui pažeidus pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesidomint šeimos gydytojo 2018 m. balandžio 30 d. užsakytos pakartotinės gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos eiga, nepakankamai užtikrinant privatumą duše, nepakankamai izoliavus nuo kitų nuteistųjų ne valstybės tarnautojų, nesant drabužių ir avalynės džiovyklos (nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d.), pareiškėjui kilo sunkesni padariniai ar reikšmingas neigiamas poveikis sveikatai, kad tokio atsakovo neveikimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs ar ilgalaikiai, nesant pagrindo išvadai, jog atsakovo veiksmai galėtų būti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu asmens orumą elgesiu arba, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 20. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą visiškai. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apaugos konvencija.

22. Pareiškėjas nurodo, kad jis Vilniaus PN orumą žeminančiomis sąlygomis, kęsdamas nežmoniškas kančias ir dvasinius išgyvenimus buvo laikomas ilgą laikotarpį, todėl jam turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas pabrėžia, kad neturtinė žala – tai subjektyvus asmens išgyvenimai, todėl tik pats asmuo gali įvertinti, ar jis patyrė neturtinę žalą, ar ne.

23. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, šališkai, neišsamiai bei neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, teismų praktikos, kitų teisės aktų, todėl toks pirmosios instancijos priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu bei turi būti naikinamas, o pareiškėjo skundas turi būti patenkintas visiškai.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Vilniaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. S. kildino iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d., atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nesidomint šeimos gydytojo 2018 m. balandžio 30 d. užsakytos pakartotinės gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos eiga, nepakankamai užtikrinant privatumą duše, nepakankamai izoliavus nuo kitų nuteistųjų ne valstybės tarnautojų, nesant drabužių ir avalynės džiovyklos (nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d.), atsakovo atstovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įvertinęs nurodytų pažeidimų pobūdį, teismas konstatavo, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, šališkai, neišsamiai bei neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, nesilaikė ABTĮ nustatytų reikalavimų, teismų praktikos, kitų teisės aktų. Pareiškėjas pažymi, kad tik pats asmuo gali įvertinti, ar jis patyrė neturtinę žalą, ar ne.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Akcentuotina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

31. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

32. Įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundu turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir prašo priteisti iš atsakovo 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu šioje byloje.

33. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais

34. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu. Teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, išvadas dėl (ne)nustatytų pažeidimų padarė remdamasis ne išimtinai atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, bet byloje esančių duomenų visuma. Todėl priimtas sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai, neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir (arba) šališkai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde formuoja reikalavimą panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nenurodo jokių nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, susijusių su administracinės bylos nutraukimu ir skundo dalies palikimu nenagrinėtu, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir toliau pasisako tik dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

36. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

37. Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-438-520/2021, ir kt.).

38. Ginčo atveju nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai – pareiškėjui nebuvo užtikrintas visiškas privatumas naudojantis dušu; nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. nebuvo avalynės ir drabužių džiovyklos; pareiškėjas, kaip buvęs valstybės tarnautojas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų; (duomenys neskelbtini) konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo užsakyta 2018 m. balandžio 30 d., tačiau iki 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. išvykimo iš Vilniaus PN dienos, pareiškėjas tokios konsultacijos nesulaukė. Kitų pažeidimų, dėl kurių skundėsi pareiškėjas, pagrįstai nenustatyta.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių pažeidimai truko pakankamai ilgą laikotarpį. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. A-1688-756/2019 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Tiek nagrinėjamu atveju, tiek administracinėje byloje Nr. A-1688-756/2019 buvo konstatuota, kad pareiškėjui buvo paskirta konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau pareiškėjas jos nesulaukė.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas žalą kildino iš to, kad nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. (pareiškėjo išvykimo iš Vilniaus PN dienos) jis nesulaukė (duomenys neskelbtini) konsultacijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas jau yra konsultuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojo (duomenys neskelbtini), rekomenduotas gydymas fizioterapinėmis procedūromis ir vaistais (b. l. 110), taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. vasario 28 d. sprendimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjas žalą kildino iš vėlesnio laikotarpio (nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d.). Akcentuotina, kad atsakovas niekaip nepaneigė šių pareiškėjo teiginių ir dėl laikotarpio nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. visiškai nepasisakė.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 150 Eur. Nustatant priteistiną neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, jog buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, kad atsakovas sąmoningai neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, taip pat įvertinus aplinkybes, kad dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją.

42. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių su tuo susijusių įrodymų nepateikė, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. S. skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Vilniaus pataisos namų veiksmų (neveikimo) netinkamai jį izoliavus nuo kitų nuteistųjų (ne valstybės tarnautojų) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. liepos 10 d., pasimatymų ribojimo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., palikti nenagrinėtą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Vilniaus pataisos namų veiksmų (neveikimo) neužtikrinus gyvenamojo ploto normos ir pasivaikščiojimo kiemo įrengimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d., pasimatymų ribojimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. vasario 21 d., kitose kamerose keliamo triukšmo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. sausio 25 d., gyvenamųjų patalpų neatitikties higienos normų reikalavimams laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 22 d., privatumo duše neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d., nutraukti.

Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 Eur (vieną eurą) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė