2022-05-04 Nr. AB-10836-3-62-3-00041-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2105-654/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00041-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo W. K. H. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo W. K. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas W. K. H. H. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Atsakovas) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21S43042 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 6K-2562 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini).

2.2. (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3.1. Nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo nedetalus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu. Prieglobsčio prašytojo istorija nėra pagrįsta kitais (be jo pasakojimo) įrodymais. Abstrakti, bendro pobūdžio istorija neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Be to, tariamas pareiškėjo persekiotojas yra nevalstybinis subjektas (duomenys neskelbtini), o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų jo apsaugoti bei kad toks nenorėjimas ar negalėjimas būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

3.2. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, o pareiškėjo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jam nesuteikta papildoma apsauga. Pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, todėl draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo W. K. H. H. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 21S43042 rezoliucinės dalies 3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų). Atitinkamai pakeista ir Komisijos sprendimo dalis. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasakojo, jog (duomenys neskelbtini).

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė savo sprendimą. Teismas rėmėsi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas).

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo pirmą kartą nurodyta informacija apie (duomenys neskelbtini) visiškai nauja (pateikta pirmą kartą), ji nebuvo pateikta Migracijos departamentui pareiškėjo apklausos metu, todėl jos patikimumą vertintino kritiškai, kaip bandymą papildomai sugalvotais argumentais ginčyti atsakovo sprendimus. Nustatyta, kad atsakovo atlikta pareiškėjo apklausa buvo vykdoma nepažeidžiant jokių procedūrų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų nesutikęs su vykdoma apklausa, ar apklausos metu nesupratęs kažkokių klausimų, ar jam teikiamos informacijos. Apklausa vyko sklandžiai, pareiškėjas buvo skatinamas išsamiai papasakoti visas aplinkybes, dėl ko jis išvyko iš kilmės valstybės ir kodėl bijo į ją sugrįžti, buvo užduodami patikslinantys klausimai, buvo tiesiogiai klausiama dėl persekiojimo, tačiau pareiškėjas apsiribojo tik pasakojimu, kad (duomenys neskelbtini).

8. Teismas konstatavo, kad teismo posėdyje pateikti pareiškėjo paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini) nėra įtikinami, naujai nurodyta aplinkybė yra abstrakti, nepagrįsta jokiais įrodymais. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pasakojama istorija yra abstrakti, siurprizinė prieglobsčio procese ir nepagrįsta jokiais įrodymais.

9. Teismas nustatė, kad remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. paskelbtomis gairėmis, (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Tačiau nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, pareiškėjas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl tariamo (duomenys neskelbtini) ir dėl to vykdomo persekiojimo yra nerišlus, nesklandus, vengiant išsamesnio ir detalesnio paaiškinimo, tam tikrais momentais nelogiškas ir prieštaringas, todėl buvo įvertintinas kaip turintis žemą įrodomąją galią, keliantis pagrįstų abejonių jų patikimumu.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovo išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios lemtų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Remiantis šiais argumentais minėtas terminas sutrumpintas iki 3 metų.

III. 12. Pareiškėjas W. K. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktus.

14. Atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

15. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir rėmėsi išimtinai tik atsakovo argumentais ir jo surinka informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu, kurį patvirtina atsakovo surinkti duomenys, jog (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėjas atvyko iš (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino pareiškėjo naudai.

17. Pareiškėjas nurodo, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas nurodo analogiškas aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teisme. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 86 ir 87 straipsnius. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus, pareiškėjas teismui sąmoningai nurodė papildomus argumentus, taip siekdamas palengvinti savo situaciją. Atsakovas teigia, kad visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Apeliaciniu skundu pareiškėjas, be kita ko, prašo nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka, nes pageidauja būti išklausytas. Kitų argumentų, kurie pagrįstų žodinio proceso būtinybę, pareiškėjas nenurodo.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo atveju yra kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

V. 25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Migracijos departamentas tyrimą atliko paviršutiniškai, neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir rėmėsi tik atsakovo surinkta informacija ir nurodytais argumentais. Atsakovas nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir jų santykio su visuma žinomos bendros informacijos, įrodymai nebuvo ištirti visapusiškai, nepagrįstai nebuvo remtasi pareiškėjo pasakojimu apie jam kylančias grėsmes.

26. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra nurodytos Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, kurie turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi, nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018). Pagal Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

27. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

28. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

29. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

30. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 straipsnio 3 dalies a–e punktai). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai).

31. Tirdami pareiškėjo prašymą Migracijos departamento pareigūnai apklausė patį pareiškėją ir gavo iš jo paaiškinimus apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis ir aplinkybes. Tikrindami pareiškėjo nurodytų išvykimo iš kilmės šalies priežasčių tikrumą Migracijos departamento pareigūnai surado informacijos apie (duomenys neskelbtini). Tokia informacija buvo surinkta iš Jungtinių Tautų organizacijos vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2019 metų gegužės mėnesio (www.refworld.org), Europos prieglobsčio paramos biuro (www.easo.europa.eu), Jungtinės karalystės vidaus reikalų ministerijos (www.justice.gov) ir Danijos imigracijos tarnybos (www.refworld.org) ataskaitų.

Migracijos departamento apie (duomenys neskelbtini) surinkta informacija yra gauta iš labai įvairių šaltinių – tiek iš vyriausybinių įstaigų, joms atlikus tyrimus, tiek iš nevyriausybinių organizacijų. Šios įstaigos ir organizacijos yra patikimos, – tai ir Jungtinių Tautų Organizacijos su pabėgėliais susijęs padalinys, Europos prieglobsčio paramos biuro, Jungtinės karalystės ir Danijos vyriausybinės įstaigos, todėl jų ataskaitose nurodytos informacijos pagrindu daromos išvados teisėjų kolegijos vertinamos kaip itin patikimos.

Darydamas išvadas Migracijos departamentas išanalizavo pareiškėjo paaiškinimus ir palygino juos su turima informacija apie grėsmę (duomenys neskelbtini) dėl jo nurodytų priežasčių, bei padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimą laikė pramanytu ir improvizaciniu, jame nustatė nelogiškumus ir trūkumus, todėl jį įvertino pareiškėjo nenaudai. Savo paaiškinimui pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojo nurodytas tariamas persekiotojas – (duomenys neskelbtini), nėra valstybinis subjektas, todėl jo nurodyta grėsmė savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio.

Be to, prieglobsčio prašytojui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apie jo individualią situaciją. Tirdamas situaciją atsakovas nuodugniai patikrino visas teisingam sprendimui priimti svarbias aplinkybes, turimą informaciją įvertino išsamiai, visapusiškai ir objektyviai.

Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, vertino atsakovo nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus, informaciją apie kilmės valstybę.

32. Apeliantas nesutinka su Migracijos departamento sprendimu nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos remiantis įstatymo 87 straipsnyje nustatytais pagrindais. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Apelianto prašymas suteikti papildomą apsaugą yra grindžiamas Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

33. Svarstydamas klausimą dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui Migracijos departamentas išnagrinėjo situaciją (duomenys neskelbtini), kiek ji gresią pareiškėjui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) 2021 metais paskelbtomis gairėmis Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo W. K. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė