2025-05-21 Nr. AB-9355-3-62-3-03226-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-27-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03226-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (iki reorganizacijos Marijampolės pataisos namai) (toliau – ir Marijampolės kalėjimas) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 5 d. buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis bendruoju dušu ir tinkamas kalinimo sąlygas. Dušų čiaupai (galvutės) buvo įrengti vienas prieš kitą 4–5 metrų atstumu, tarp kiekvieno iš jų įrengtos tik šoninės 2 metrų pertvaros, nebuvo užuolaidėlių, todėl maudantis jis buvo matomas kitų asmenų, negalėjo pilnai laikytis higienos, jautė diskomfortą, nepilnavertiškumą. Dušai nebuvo aprūpinti baldais ir inventoriumi. Po kiekvienu dušo čiaupu (galvute) nebuvo padėtų taburečių, kėdučių ar suolo, nebuvo kilimėlių ar grotelių, nebuvo įrengtų lentynėlių higienos priemonėms laikyti. Tai pareiškėjui sukeldavo nepatogumus ir baimę, higienos priemones teko dėti ant grindų. Po dušo pareiškėjas jausdavosi pažemintas. Iki 2023 m. vasario 10 d. (kol pareiškėjas nebuvo perkeltas į 13-ą būrį) kalinimo įstaigoje buvo blakių, kurios įkąsdavo, naktys buvo bemiegės, po nakties be poilsio tekdavo eiti į darbą. Pareiškėjo teigimu, jis tapo irzlus, nervingas, nepasitikintis savimi ir teisingumu. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-524-520/2023 ir priteisti prašomą neturtinės žalos sumą bei palūkanas.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės kalėjimo dusinėje įrengtos dvi atskiros patalpos t. y. persirengimo patalpa ir prausimosi patalpa, dušai atskirti pertvaromis. Teisės aktai neįpareigoja dušinėse įrengti dušų kabinas. Uždarų dušų įrengimas nenumatytas net viešųjų pirčių, baseinų dušinėse. Dušinės persirengimo patalpoje yra suolai, prie kiekvienos sėdimos vietos yra grotelės, higienos priemonėms pasidėti yra skirti stalai, kurie buvo pastatyti nuteistųjų pageidavimu, kad būtų galima pasidėti daugiau priemonių nei ant mažų lentynėlių. Persirengimo patalpoje yra sieninės pakabos drabužiams ir 98 kabliukai drabužiams pasikabinti. Bendrojoje dušinėje yra 15 dozatorių, jie pildomi kiekvieną dieną.

5. Atsakovas teigė, kad Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri nuolatos prižiūri, tikrina ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus. Pagal nuteistųjų skundus ar prašymus institucijos atlieka patikrinimus dėl patalpų atitikties teisės aktų, higienos normų reikalavimams. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, patikrinęs 2 būrio gyvenamąsias patalpas dėl nariuotakojų ir kitų kenkėjų (blakių, tarakonų) buvimo pažeidimų nenustatė. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Marijampolės kalėjimo administraciją ir psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Į įstaigos medikus dėl blakių įkandimų nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. vasario 10 d. taip pat nesikreipė.

6. Atsakovas pažymėjo, kad laikosi teisės aktų reikalavimų, tinkamai juos įgyvendina, neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi galėjo būti netinkamos kalinimo sąlygos. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei prašomos priteisti neturtinės žalos suma, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

II. 7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo E. D. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, bei pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir 5 procentų metinių palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų / neveikimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 5 d., neužtikrinant privatumo duše, dušų neaprūpinimo baldais ir inventoriumi, taip pat iš Marijampolės kalėjime buvusių nariuotakojų (blakių) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. vasario 10 d.

9. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl neužtikrinto privatumo duše nesant užuolaidų, teismas apžvelgęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktų, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), 13 punkto nuostatas, pažymėjo, kad detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.

10. Teismas nustatė, jog atsakovo į bylą pateiktos dušinių fotonuotraukos iliustruoja, kad pertvaros tarp dušo čiaupų (galvučių) yra. Pareiškėjas atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų dokumentų neginčijo, skunde nurodė, kad prie kiekvieno dušo čiaupo (galvytės) įrengtos šoninės 2 metrų pertvaros, todėl laikytina, kad dėl dušuose tarp čiaupų (galvučių) buvusių 2 metrų pertvarų ginčo byloje nėra.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių atvejų, t. y. kas konkrečiai (pareigūnai ir / ar nuteistieji), kada jį galėjo stebėti / matyti, kai maudėsi duše, esant įrengtoms pertvaroms, nepateikė duomenų, kad teikė skundus pataisos įstaigai dėl konkrečių jo privatumo prausiantis duše pažeidimo atvejų dėl nesančių užuolaidėlių, todėl teiginiai apie jo privatumo pažeidimą (kitų asmenų žiūrėjimą) maudantis duše teismo laikyti deklaratyviais, nelemiančiais išvados apie atsakovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinant privatumo duše. Teismas darė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, tarp dušo čiaupų (galvučių) esant įrengtoms dviejų metrų pertvaroms, pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu ir nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Toks aplinkybių dėl privatumo duše pažeidimo, kai tarp dušo galvučių yra įrengtos pertvaros, vertinimas atitiko naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023).

12. Teismas nustatė, kad atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos iliustruoja, jog dušo patalpose buvo suolai, medinės grotelės, muilo dozatoriai. Pareiškėjas dėl atsakovo fotonuotraukose užfiksuotų dušinėse esančių baldų ir inventoriaus prieštaravimų į bylą nepateikė, todėl teismas laikė, kad su atsakovo pateiktais įrodymais sutiko. Tačiau teismas iš atsakovo į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės) nėra lentynėlės higienos priemonėms. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad higienos priemonėms pasidėti yra skirti stalai, kurie buvo pastatyti nuteistųjų pageidavimu, tačiau tokį nuteistųjų pageidavimą įrodančių duomenų į bylą nepateikė. Todėl teismas darė išvadą, kad dušų įrengimas, nesant lentynėlių higienos priemonėms, neatitinka Normų 13.6 punkte nurodyto reglamentavimo ir yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, sukėlusius pareiškėjui perteklinius nepatogumus.

13. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad iki 2023 m. vasario 10 d. (kol nebuvo perkeltas į 13-ą būrį) kalinimo įstaigoje buvo blakių, kurių įgėlimai sukeldavo niežėjimą, teismas nustatė, kad atsakovo į bylą pateiktos su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“ ir uždarąja akcine bendrove „Dezinfekcijos paslaugos“ sudarytos atitinkamai Paslaugų teikimo ir Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartys, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopija, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktai patvirtino, kad dezinsekcijos darbai buvo atliekami kiekvieną mėnesį. Tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu, blakės buvo pastebėtos, atliekamas jų naikinimas. Nacionalinės visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. lapkričio 23 d. atlikę patikrinimą pagal nuteistojo skundą dėl nariuotakojų ir kitų kenkėjų (blakių, tarakonų) buvimo Marijampolės kalėjime, vizualiai matomų nariuotakojų ir kitų kenkėjų (blakių, tarakonų) požymių nenustatė, tačiau nustatė, kad UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ vykdė darbus, kurių metu buvo naikintos blakės. Teismas vertino, kad atsakovo pateikti duomenys nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo blakių, ir darė išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (blakių) monitoringą bei naikinimą buvo nepakankami (ABTĮ 56 str.), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

14. Teismas nurodė, kad byloje nenustačius, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų / neveikimo (dušuose neįrengtų lentynėlių higienos priemonėms, ir nepakankamo nariuotakojų (blakių) naikinimo) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodytoje byloje (LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-524-520/2023) buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, be kita ko, kai asmeniui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, be to konstatuota, kad dušų atskyrimas sienelėmis (pertvaromis) iš abiejų pusių, užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu. Taigi, nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje vertinamos faktinės aplinkybės ir jų apimtis nesutampa, todėl prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, atsižvelgiant į skunde nurodytą LVAT nutartį, teismo vertinimu, negali būti tenkinamas.

16. Pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo teismo laikytas išvestiniu iš reikalavimo dėl neturtinės žalos pinigais priteisimo, todėl netenkinęs pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos pinigais priteisimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

18.1. Nebuvo įvertinta tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl atsakovo skunde nurodytų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė diskomfortą, tapo nepasitikintis savimi, nervingas, patyrė nepilnavertiškumo jausmą, nepatogumus, baimę, pažeminimą, dėl ko tekdavo dažnai lankytis pas psichologą, tuo pačiu tapo nepasitikintis teisingumu. Pas psichologus pareiškėjas lankydavosi nuosekliai, nes labai dažnai važiuodavo atostogų trims paroms išvykai į namus ir nuolatos kalbėdavosi su psichologu apie skunde minimas problemas, tuo pačiu psichologas darydavo įvertinimą dėl pareiškėjo elgesio rizikos, po ko administracijai teikdavo vertinimo išvadą ar galima mane išleisti trims paroms išvykai į namus. Taigi, atsakovas meluoja, tai, kad pareiškėjas nesilankė pas psichologą, nes be psichologo išvados pareiškėjo nebūtų buvę galima išleisti trijų parų išvykai į namus.

18.2. Tokias pačias, kaip šioje byloje, aplinkybes teismas yra išnagrinėjęs ir nustatęs atsakovo pažeidimus (LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-524-520/2023), bet atsakovas neatlieka jokių veiksmų, kad tie minimi pažeidinėjimai būtų stabdomi ir toliau pažeidinėja pareiškėjo teises, nesidomėdamas, kas per parazitai naktimis pareiškėją kankina, ir kaip pareiškėjas jaučiasi duše švarinimosi metu – nesuteikiant nors minimalaus privatumo duše prisidengti dušo užuolaidėle. Taip pat atsakovo nedomina, kur pareiškėjas duše švarinimosi metu pasidedu higienos priemones, taip pat duše nėra ir niekada nebuvo sudėti kilimėliai po kiekvieno čiaupo galvute, ar taburetės arba kėdutės, niekada nebuvo ir nėra dozatorių kūnui ir plaukams galvai plauti.

18.3. Atsakovo pateiktos juodai baltos užtamsintos nuotraukos yra nekokybiškos ir neatskleidžia tikrojo esamo dušo ir gyvenamosios patalpos vaizdo.

18.4. Teismas diskriminuoja pareiškėją priimdamas kitokį sprendimą nei administracinėje byloje Nr. TA-524-520/2023. Pareiškėjo nuomone, yra neteisinga nepriteisiant neturtinės žalos, apsiriboti satisfakcija, kuri pareiškėjui nieko nereiškia, nes neatlygina padarytos skriaudos, dvasinių išgyvenimų, diskomforto, patirtos emocinės depresijos išgyvenimų ir kitų neigiamų vidinių išgyventų pojūčių.

19. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

20.1. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią LVAT praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygsta pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnyje draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už jo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

20.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino, reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, išreikšto konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 5 d.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, nustatęs, jog byloje nustatytos aplinkybės (dušuose neįrengtų lentynėlių higienos priemonėms, ir nepakankamo nariuotakojų (blakių) naikinimo) laikytinos mažareikšmėmis ir pripažinęs, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis ir teigia, kad satisfakcija neatlygina pareiškėjui padarytos skriaudos, dvasinių išgyvenimų, diskomforto, patirtos emocinės depresijos išgyvenimų ir kitų neigiamų vidinių išgyventų pojūčių.

24. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017).

26. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertino bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundo argumentai yra atmetami.

Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinį skundą iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020).

Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju dušų įrengimas, nesant lentynėlių higienos priemonėms, neatitinka Normų 13.6 punkte nurodyto reglamentavimo ir yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, sukėlusius pareiškėjui perteklinius nepatogumus.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo nesant užuolaidų, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad pertvaros dušo patalpose iš šonų buvo įrengtos, apie tai teigiama ir pareiškėjo skunde, todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo.

30. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad atsakovas nekreipė dėmesio į parazitus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog iki 2023 m. vasario 10 d. (kol nebuvo perkeltas į 13-ą būrį) kalinimo įstaigoje blakės buvo pastebėtos, tačiau nuolat buvo atliekamas jų naikinimas, o Nacionalinės visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. lapkričio 23 d. atlikę patikrinimą pagal nuteistojo skundą dėl nariuotakojų ir kitų kenkėjų (blakių, tarakonų) buvimo Marijampolės kalėjime, vizualiai matomų nariuotakojų ir kitų kenkėjų (blakių, tarakonų) požymių nenustatė, pagrįstai vertino, jog atsakovo pateikti duomenys nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo blakių, ir konstatavo Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė diskomfortą, tapo nepasitikintis savimi, nervingas, patyrė nepilnavertiškumo jausmą, nepatogumus, baimę, pažeminimą, dėl ko tekdavo dažnai lankytis pas psichologą, tuo pačiu tapo nepasitikintis teisingumu, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde patvirtino, kad pas psichologą lankėsi tik dėl to, kad gautų leidimą išvykai į namus.

32. Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

33. Įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę ir intensyvumą (dušuose neįrengtos lentynėlės higienos priemonėms, ir nepakankamas nariuotakojų (blakių) naikinimas), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Be to, pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė