34684947-cdff-417f-b9ff-8e4e10e967ca · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Sprendimas                                                                            Civilinė byla Nr. e2-2772-512/2016                                                                               (Proceso Nr. 2-06-3-00886-2016-2)                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.2.4.; 2.6.4.4.3.; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui A.

Å ., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovei N. B., jos atstovei advokato padėjėjai R. K., institucijos atstovei A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. Å . (A. Å .) ieÅ¡kinį atsakovei N. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi R.

Å . gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :

1) ieÅ¡kovas bendrauja su sÅ«numi nepertraukiamai kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 10,00 val. iki sekmadienio iki 19 val., paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ . Jei Å¡iame punkte nurodytu laiku ieÅ¡kovas yra iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, bendravimo savaitgalyje laikas perkeliamas į kitÄ , ieÅ¡kovo ir atsakovės suderintÄ savaitgalio laikÄ ;

2) ieÅ¡kovas bendrauja su sÅ«numi tris darbo dienas per savaitę jo pasirinkimu nuo 17 val. iki 20 val., paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ . Konkrečias bendravimo dienas ieÅ¡kovas privalo suderinti su atsakove likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomos bendravimo dienos;

3) ieÅ¡kovas bendrauja su sÅ«numi nepertraukiamai po 3 ( tris) dienas jo rudens ir pavasario atostogų laiko, nepertraukiamai 5 (penkias) dienas jo žiemos atostogų laiko ir ne mažiau kaip 1 mėnesį vasaros atostogų laiko. Konkretų bendravimo su sÅ«numi jo visų atostogų metu laikÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė privalo suderinti likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomo bendravimo laikotarpio. Jei Å¡iame punkte nurodytu laiku ieÅ¡kovas yra iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimu Å¡is bendravimo laikas perkeliamas į kitÄ laisvÄ nuo sÅ«naus užsiėmimų mokykloje laikÄ ;

4) ieÅ¡kovas bendrauja su sÅ«numi jo gimimo dienÄ ir Tėvo dienÄ ne mažiau kaip tris valandas. Konkretų bendravimo laikÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė privalo suderinti likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomos bendravimo dienos; ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi telefonu bei internetu laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu. Toks bendravimas negali tęstis ilgiau kaip pusę valandos ir vykti vėliau kaip po 21valandos;

5) ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi bet kokiu kitu , Å¡ios bendravimo tvarkos 1-5 punktuose nenurodytu laiku, jei to pageidauja sÅ«nus ir jei tai neprieÅ¡tarauja jo interesams. Tokiu atveju konkretų bendravimo laikÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė privalo suderinti likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomo bendravimo laiko.Nurodė, kad jis ir atsakovė N. B. turi nepilnametį sÅ«nų R. Å . (R. Å .), gim. (duomenys neskelbtini), Å¡alys santuokos nebuvo sudarę ir gyvena skyrium, jų sÅ«nus gyvena su savo motina, jis mokosi Klaipėdos PajÅ«rio pagrindinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Atsakovė yra sudariusi santuokÄ ir turi dar du mažamečius vaikus. IeÅ¡kovas dirba Lietuvos įmonėje UAB „West industrier“ izoliuotoju. Å ios bendrovės pagrindinė veikla - laivų ir naftos platformų statyba bei įrengimas bendradarbiaujant su kitomis užsienio kompanijomis. Darbai atliekami iÅ¡imtinai užsienio valstybėse, Å¡iuo metu jau daugiau kaip pusę metų ieÅ¡kovas dirba Japonijoje. Paprastai komandiruočių darbui į užsienį grafikas yra toks - 6 arba 8 savaitės nepertraukiamo darbo užsienyje ir jei komandiruotė tęsiasi 6 savaites, tai grįžęs Lietuvoje ieÅ¡kovas bÅ«na dvi savaites, o jei komandiruotė tęsiasi 8 savaites, Lietuvoje turi 3 savaites atostogų.

IeÅ¡kovas teikia iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, jam tėvystės teisės nėra apribotos, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, paskutiniu laikotarpiu atsakovė, nenurodydama jokių pagrįstų argumentų ir motyvų, nebeleidžia ieÅ¡kovui bendrauti su sÅ«numi, nesilaiko žodinių susitarimų dėl bendravimo laiko ir kt. Tas ypač iÅ¡ryÅ¡kėjo ieÅ¡kovui grįžus į LietuvÄ per Å v. Kalėdas ir Naujus metus - buvo susitarta, jog ieÅ¡kovas galės ilgesnį laikÄ pabÅ«ti su tėvu tam, kad vaiko atostogų metu galėtų aplankyti vaikams skirtus Å¡ventinius renginius, papramogauti ir panaÅ¡iai, tačiau atsakovė dėl visiÅ¡kai nesuprantamų priežasčių persigalvojo, nors vaikas norėjo pasimatyti ir ilgiau pabÅ«ti su tėvu.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenori geruoju susitarti dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku, ieÅ¡kovas mano, jog bÅ«tina teismo sprendimu nustatyti bendravimo tvarkÄ , kuri užtikrintų tiek ieÅ¡kovo teisę bendrauti su sÅ«numi, tiek ir vaiko interesus bei pastovumÄ jo gyvenime ir tokiu atveju sÅ«naus galimybė matytis su tėvu nebepriklausytų vien nuo atsakovės noro ar nenoro leisti ieÅ¡kovui dalyvauti savo vaiko auklėjime ir ugdyme,Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad vaikui yra sudarytos visos sÄ lygos likti nakvoti tėvo bute, ieÅ¡kovas nori daugiau laiko su sÅ«numi praleisti Å¡venčių, atostogų metu.Atsakovė su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovas ne visada tinkamai rÅ«pinosi vaiku jų susitikimų metu, sÅ«nus nenori likti nakvoti pas tėvÄ . Pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistÄ iÅ¡laikymo vaikui sumÄ iki 304 Eur per mėnesį. Nurodo, kad sÅ«naus poreikiai auga, jis lanko kelis papildomus užsiėmimus, jo iÅ¡laikymui per mėnesį reikia apie 609 Eur.Teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad jos nuomone ilgalaikis ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimas neatitiks vaiko interesų, pažeis jo dienos rėžimÄ , nesuderinamas su dabartinės atsakovės Å¡eimos interesais.Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės nuomone galima nustatyti maksimaliÄ tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , tik vasaros atostogų metu bÅ«tų galima apsiriboti 14 d. trukmės iÅ¡tisiniu bendravimu, kita ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ieÅ¡kovo, atsakovės parodymais, institucijos atstovės paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė ne santuokoje susilaukė sÅ«naus R. Å ., (duomenys neskelbtini). Bendravimo su vaiku tvarka nėra nustatyta, atsakovas teikia 115,85 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Å alys nesutaria dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos bei teikiamo iÅ¡laikymo dydžio. Dėl teisės normų, reglamentuojančių skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Vaikų interesų patenkinimÄ turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė Å¡eimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrÅ«ko (žr.

Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57). Å iuo atveju itin svarbu apsvarstyti geriausius vaiko interesus (žr. Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 176).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Å¡eima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant pilietybę, vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi. Kiekvieno asmens teisė į jo Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ Ä¯tvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Å eimos svarba pabrėžiama ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į Å¡eimos gyvenimÄ bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31).

Sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės Å¡ias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, virÅ¡enybės principÄ , įtvirtintÄ Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai.

Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat įtvirtinta, kad visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiÅ¡kiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada bÅ«tina įvertinti sprendimÄ ar bet kokį kitÄ veiksmÄ vaiko interesų požiÅ«riu bei užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

V.-Mažylienė v. F. A. S., bylos Nr. 3K-3-223/2003).Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius.

Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principÄ (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , iÅ¡skyrus, kai toks atskyrimas bÅ«tinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iÅ¡ jų, su kuriuo buvo iÅ¡skirtas, iÅ¡skyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).

Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimÄ ir raidÄ principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas dėl savo darbo pobÅ«džio (ilgalaikių komandiruočių) Å¡iuo metu negali nuolat matytis su sÅ«numi.

Byloje nėra kokių nors duomenų, kad maksimalus tėvo bendravimas kenktų vaiko interesams. Nustatant bendravimo trukmę ir laikÄ atsižvelgtina į tai, kad R. Å . po pamokų yra pakankamai užsiėmęs – lanko papildomus užsiėmimus, jam reikia pasiilsėti, pasiruoÅ¡ti pamokoms, todėl darbo dienomis tris kartus per savaitę bendrauti su tėvu bÅ«tų nelengva, tačiau vienÄ dienÄ tėvas gali bendrauti, ir tai iÅ¡ esmės nesutrikdytų vaiko įprasto dienos rėžimo. Nustatant tėvo ir sÅ«naus bendravimo laikÄ vasaros atostogų metu taip pat atsižvelgtina ir į atsakovės interesus bei planus, todėl laikytina, kad 14 d. ieÅ¡kovo ir sÅ«naus laiko praleidimas kartu vasaros atostogų metu atitiks vaiko ir abiejų tėvų interesus.

Taip pat laikytina, kad netikslinga nustatyti ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimÄ po tris dienas rudens ir pavasario atostogų metu. Taip „skaldant“ atostogas gali bÅ«ti nelengva užtikrinti vaiko poilsį, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovui pakankamas bendravimo laikas bÅ«tų vienais metais su vaiku bendrauti 3 d. rudens, o kitais metais – pavasario atostogų metu. Taip pat kas antrus metus turėtų bÅ«ti bendraujama ir vaiko gimimo dienÄ , nes prieÅ¡ingu atveju iÅ¡ vaiko motinos bÅ«tų atimta galimybė dalyvauti vaiko gimtadienio Å¡ventėse.

Ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendrautų kas antrÄ savaitgalį iÅ¡ esmės nėra, nors atsakovė pageidauja, kad sÅ«nus nepasiliktų nakvoti pas tėvÄ .Sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai bÅ«tina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę Å¡iuo klausimu. Institucija pateikė iÅ¡vadas, buities patikrinimo aktÄ , kuriuose konstatuota, kad vaikui yra visos bÅ«tinos sÄ lygas likti pas ieÅ¡kovÄ nakvoti.Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas.

Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas iÅ¡klausė vaiko nuomonę. Jis paaiÅ¡kino, kad dėl popamokinio užimtumo negalėtų kiekvienÄ darbo dienÄ bendrauti su tėvu, tačiau neprieÅ¡tarauja su juo leisti savaitgalius, dalį atostogų.             Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaikui paaugus, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio padidinti iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui sumÄ Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5039-676/2008 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria A. Å . įsipareigojo teikti 400 Lt (115,85 Eur) iÅ¡laikymÄ sÅ«nui.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o padidinti priteistÄ vaiko iÅ¡laikymui sumÄ iki 304 Eur per mėnesį. Nurodo, kad sÅ«naus poreikiai iÅ¡augo, jis lanko mokyklÄ bei papildomus užsiėmimus – Å¡achmatų bei karate.

Todėl atsirado iÅ¡laidos, bÅ«tinos vykti į varžybas, renginius ir pan.IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Jo nuomone, atsižvelgiant į jo pajamas bei vaiko poreikius, sutiktų teikti 175 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui per mėnesį. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ .

Vadovaujantis Å¡iuo principu nustatytas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvams gyvenant skyrium vaikų iÅ¡laikymo pareiga negali bÅ«ti įgyvendinama taip, jog su vienu iÅ¡ tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sÄ lygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iÅ¡ tėvų sutiktų, kad kitas Å¡ios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko iÅ¡laikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iÅ¡ tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡laikymas turi bÅ«ti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sÄ lygoms vaiko fizinei ir protinei bÅ«klei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiÅ¡kam gyvenimui. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010).CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sÄ lygos, kurioms esant gali bÅ«ti pakeistas iÅ¡laikymo dydis.

Minėta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Teismas turi teisę pakeisti iÅ¡laikymo dydį ir formÄ , kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydžio ir formos klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L.

B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). NuostatÄ , kad iÅ¡laikymas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas tik tada, kai iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydžio ir formos peržiÅ«rėjimas galimas ir iÅ¡ esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003).Nagrinėjamoje byloje nuo iÅ¡ A. Å . priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui praėjo 8 metai. Per šį laikotarpį ne tik pasikeitė ekonominė situacija, pragyvenimo lygis, orientacinis vaiko iÅ¡laikymo dydis, bet ir pačio vaiko poreikiai – jis pradėjo lankyti mokyklÄ bei papildomus užsiėmimus, o taip pat padidėjo ieÅ¡kovo pajamos. Visi Å¡ie kriterijai laikytini esminiais sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnamečiui sÅ«nui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio iÅ¡laikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo Å¡alių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nurodyto dydžio iÅ¡laikymas priteistinas nuo prieÅ¡iieÅ¡kinio padavimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu iÅ¡laikymas priteisiamas periodinėmis iÅ¡mokomis, tai iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko iÅ¡laikymui ir daugiau lėšų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkinami iÅ¡ dalies, Å¡alims vienai iÅ¡ kitos nepriteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti, kad nustatyti A. Å ., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su sÅ«numi R. Å . gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :

1) ieÅ¡kovas bendrauja su sÅ«numi nepertraukiamai pirmÄ ir trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki sekmadienio iki 19 val., paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ ;

2) ieÅ¡kovas bendrauja su sÅ«numi vienÄ darbo dienÄ per savaitę jo pasirinkimu nuo 17 val. iki 20 val., paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ . KonkrečiÄ bendravimo dienÄ ieÅ¡kovas privalo suderinti su atsakove likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomos bendravimo dienos;

3) ieÅ¡kovas bendrauja su sÅ«numi nepertraukiamai po 3 (tris) dienas porinių metų rudens, o neporinių metų - pavasario atostogų metu, nepertraukiamai 5 (penkias) dienas jo žiemos atostogų laiko – neporiniais metais Å v. Kalėdų laikotarpiu, poriniais – po sausio 1 d. ir ne mažiau kaip 14 d. vaiko vasaros atostogų metu. Konkretų bendravimo su sÅ«numi jo visų atostogų metu laikÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė privalo suderinti likus ne mažiau kaip 3 (trims) dienoms iki numatomo bendravimo laikotarpio;

4) ieÅ¡kovas bendrauja su sÅ«numi jo gimimo dienÄ poriniais metais ir kiekvienÄ Tėvo dienÄ nuo 10 val. iki 17 val..; ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi telefonu bei internetu laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu. Toks bendravimas negali tęstis ilgiau kaip pusę valandos ir vykti vėliau kaip po 21 val.;

5) ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi bet kokiu kitu , Å¡ios bendravimo tvarkos 1-5 punktuose nenurodytu laiku, jei to pageidauja sÅ«nus ir jei tai neprieÅ¡tarauja jo interesams. Tokiu atveju konkretų bendravimo laikÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė privalo suderinti likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomo bendravimo laiko.PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti 2008 m. liepos 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir iÅ¡ A. Å . (A. Å .), a.k(duomenys neskelbtini) sÅ«naus R. Å . (R.

Å .), gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui priteisti po 250 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2016-03-14 iki vaiko pilnametystės.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                          Egidijus Mickevičius