34653a63-75ac-4b59-aaa1-4dbbe21e04e0 · Marijampolės apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamosios bylos Nr. 1-903-1021/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20340-2023-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2; 1.1.7.2.1;1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m.

spalio 3 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,

kaltinimÄ palaikant prokurorui Ramučiui Mickui,

dalyvaujant: kaltinamajam E. G.,

nukentėjusiajai S. G.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). V. r. sav., L. Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirba VilkaviÅ¡kyje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini).; neteistas, 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , baudžiamoji byla nutraukta, 2023 m. rugpjūčio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nutartimi įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje atnaujintas, baudžiamosios bylos sujungtos;

kaltinamas, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

E. G. sukėlė fizinį skausmÄ savo artimam giminaičiui, o bÅ«tent: 2023 m. birželio 4 d. apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini)., gyvenamojo namo kieme, kilusio žodinio konflikto metu, smurtavo prieÅ¡ sesę S. G., tai yra vienÄ kartÄ jai kumščiu sudavė į veido sritį, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai S. G. trumpalaikį aklumÄ , akies obuolio ir akiduobės audinių sumuÅ¡imÄ , nepatikslintÄ regėjimo sutrikimÄ , nubrozdinimÄ kairio smilkinio srityje, tai yra sužalojimus vertinamus nežymius sveikatos sutrikdymu, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

E. G. sukėlė fizinį skausmÄ savo artimam giminaičiui, o bÅ«tent: 2022 m. spalio 30 d. apie 20.30 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini)., virtuvėje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, smurtavo prieÅ¡ savo artimÄ giminaitį, t. y. sesę S. G., tyčia ne mažiau keturis kartus kumščiu sudavė jai į veido sritį ir ne mažiau vienÄ kartÄ kumščiu į deÅ¡inę rankÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. G. fizinį skausmÄ , bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis E. G. dėl nusikalstamos veikos (2023 m. birželio 4 d. epizodas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiÅ¡kai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji jo sesuo. G. (duomenys neskelbtini), sesuo gyvena atskirai. Ä®vykis kada buvo negalintis pasakyti, nepamenantis. Jam atrodo vakare jau įvykis buvo, galėjo bÅ«ti 21.30 val., pas jį kieme. Susiginčijęs, susistumdęs su sese S., nepamenantis dėl ko. Nepamenantis, ar buvo blaivas. Pripažįstantis kaltinimÄ . S. S. kumščiu į veido iÅ¡ pykčio. Jis kairiarankis, tikriausiai kaire ranka sudavęs. Po įvykio sesės nematęs. Tėvas gyvena kartu, Å¡ventę tėvo dienÄ , vartoję alkoholinius gėrimus. Ä®vykį matė mama ir tėtis. Sudavęs vienÄ kartÄ S.. Sakęs ikiteisminio tyrimo metu, kad S. galėjo nukristi nuo dviračio, nes mama matė, kad po jo smÅ«gio nieko nebuvo ant veido S.. Kai sudavęs, sesuo iÅ¡važiavo iÅ¡ jos. Mėlynės ne iÅ¡ karto atsiranda. Pripažįstantis, kad dėl jo veiksmų sužalota S.. N. J. atrodo, kad buvo kartu, jis negalėjo matyti įvykio, nes su tėčiu kalbėjo. Gerai sutariantis su mama, ji jį užtartų. J. G. jo tėtis, jis buvo lauke, jam atrodo, kad galėjo nematyti įvykio. Sesė iÅ¡važiavo ir iÅ¡sikvietė policijÄ . Policija pas jį atvažiavo tÄ pačiÄ dienÄ , nustatė jam neblaivumÄ . Tėvo dienÄ vakare pradėjęs Å¡vęsti, jis buvo negėręs tÄ dienÄ , nes grįžęs po darbų apie 14 val. dienos, radęs juos geriančius ir negėręs iÅ¡ pradžių, gėręs prieÅ¡ įvykį. Blaivas taip nebÅ«tų daręs. Dirbantis nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. iki 17 val.. Darbe neleidžia vartoti alkoholio. Nėra priklausomas nuo alkoholio. Jauniausia sesuo Kaune gyvena. BÅ«na, kad susipykstantis su sese. Jam 24 m. Daugiau taip nebus, nes jis mieste bÅ«nantis, o sesuo kaime bÅ«na. Nuomojantis butÄ V.. Dabar su sese nelabai bendraujantys, manantis, kad daugiau taip nebus. Gailisi. Atsiprašęs sesers. Žalos ji nereikalavo.

Kaltinamajam E. G. visiÅ¡kai pripažinus savo kaltę, jis bei prokuroras sutiko, kad bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sÄ lygos, todėl byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), t.y. byloje esantys įrodymai iÅ¡tirti BPK 290 straipsnio, 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, iÅ¡vardijant byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos dokumentais:

N. S. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausos metu parodė, jog birželio mėn., dienos nepamena, ji buvo pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur kartu su D. G., J. G., broliu E. G., N. J. ir tėvų kaimynu M. K. vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį, namo kieme ji susipyko su broliu E. G., tačiau dėl neblaivumo nepamena dėl ko, kuris sudavė ne mažiau du kartus kumščiu į veidÄ prie kairės akies. Nuo smÅ«gio prakirto jai odÄ , todėl to bėgo kraujas. Jai žaizdÄ skaudėjo, todėl jautė fizinį skausmÄ . Kieme buvusi motina brolį dar bandė drausminti. Po to, ji su draugu dviarčiais iÅ¡važiavo namo. Važiuodama dviračiu ji nepuolė, todėl dėl to ir negalėjo susižaloti. Tik parvykusi apie įvykį pranešė pagalbos numeriu 112 . Sugrįžusi į namus, ji pradėjo nebematyti ta akimi, prie kurios buvo suduotas smÅ«gis. Po iÅ¡kvietimo pas jÄ atvyko policija ir greitoji med. pagalba. Ji pareigÅ«nams tik žodžiu paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, nes buvo neblaivi. Po to medikai jÄ iÅ¡vežė į VilkaviÅ¡kio ligoninę ir vėliau į Kauno klinikas. Å iuo metu ji broliui jokių pretenzijų neturi ir jie susitaikė (b. l. 21-22);

L. N. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad jis apklausos metu parodė, jog birželio mėn., laiko jau nepamena, jis su sugyventine S. G. svečiavosi pas jos tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini)., kur vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį, namo kieme tarp S. G. ir jos brolio E. G. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis vienÄ kartÄ kumščiu suavė S. G. į veidÄ prie kairės akies. S. G. iÅ¡ sumuÅ¡imo vietos kraujas nebėgo, tačiau ta vieta iÅ¡karto pamėlo. Po suduoto smÅ«gio S. G. broliui E. G. smÅ«gių nesudavė. Po to, jis su S. G. dviračiais iÅ¡važiavo namo. Važiuojant S. G. su dviračiu negriuvo. Sugrįžusi S. G. pradėjo nematyti sumuÅ¡ta akimi, todėl buvo iÅ¡kviesti medikai, kurie S. G. iÅ¡sivežė (b. l. 49-50);

Liudytojos D. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausos metu parodė, jog E. G. yra jos sÅ«nus, tačiau ji sutinka duoti parodymus. Daugiau kaip prieÅ¡ mėn. laiko iki apklausos, tiksliai laiko nepamena, tačiau tÄ dienÄ buvo Tėvo diena, kai pas juos atvyko dukra S. G. su sugyventiniu N. J.. Taip pat namuose dar buvo sÅ«nus E. G., kaimynas M. K. bei sutuoktinis J. G., ir jie visi vartojo alkoholį. Begeriant dukra S. G. sukonfliktavo su sÅ«numi E. G., kurio metu sÅ«nus delnu sudavė vienÄ kartÄ S. G. per veidÄ . Po suduoto smÅ«gio ant dukros veido jokių sužalojimų nesimatė. Po to, S. G. su savo sugyventiniu iÅ¡važiavo namo. Kiek vėliau pas juos atvyko policijos pareigÅ«nai. Praėjus 2-3 dienoms pas jÄ buvo atvykusi dukra S. G., kurios galvoje matė nubrodinimus ( b. l. 55 -56 );

Liudytojo J. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad jis apklausos metu parodė, jog E. G. yra jo sūnus, tačiau sutinka duoti parodymus. Šių metų birželio mėn., dienos nepamena, pas juos atvažiavo dukra S. G. su sugyventiniu N. J.. Jie jų namų kieme vartojo alkoholį. Kartu su jais dar buvo sūnus E., žmona D. G. ir kaimynas M. K.. Jis buvo namų viduje, todėl nežino kas ten įvyko. Tik vėliau žmona pasakė, kad S. G. „susipešė“ su broliu E. G.. Daugiau jam nieko nepasakojo, o jis ir neklausė ( b. l. 52-53);

Tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. birželio 4 d. apie 21.48 val. pareiÅ¡kėja S. G. pareigÅ«nams nurodė, jog konflikto metu jai brolis E. G. ranka sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ . pareigÅ«nai nustatė nubrozdinimÄ S. G. kairiame smilkinyje. E. G. įvykio vietoje nurodė, jog sesers nemušė, tik pastÅ«mė (b. l. 9-12);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, kad įvykio vieta yra privataus namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kiemas (b. l. 13-17);

Specialisto išvada Nr. G 347/2023(09), kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajai S. G. konstatuotas trumpalaikis aklumas, akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, nepatikslintas regėjimo sutrikimas ir nubrozdinims kairio smilkinio srityje, kurie padaryti galimai vienu poveikiu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 39-40);

Alkotesterio panaudojimo žurnalo duomenimis, kuriuose fiksuotas nukentėjusiajai S. G. 2,47 prom., E. G. - 1,46 prom. neblaivumai (b. l. 26-29).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimÄ arba susargdinimÄ . Sužalojimas tai žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui.

Kaltinamasis E. G. apklausiamas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, tÄ patį teigė ir teisiamajame posėdyje, nurodydamas, kad sukonfliktavo su nukentėjusiÄ ja seserimi S. G., kuriai sudavęs kumščiu į veido sritį. TÄ aplinkybę, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ prie nukentėjusiÄ jÄ , jai suduodamas į veidÄ ranka, be jo paties parodymų, patvirtina raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios S. G., liudytojos D. G., J. G. parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, sutampa tarpusavyje, atitinka faktines bylos aplinkybes. Paties sužalojimo faktÄ ir mÄ stÄ patvirtina taip pat specialisto iÅ¡vada, kurioje teigiama, kad nukentėjusiajai konstatuotas trumpalaikis aklumas, akies obuolio ir akiduobės audinių sumuÅ¡imas, nepatikslintas regėjimo sutrikimas ir nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kurie padaryti galimai vienu poveikiu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu smÅ«giu kumščiu į veidÄ .

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iÅ¡ Å¡iame nuosprendyje iÅ¡dėstytų duomenų, kurie teismo iÅ¡tirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieÅ¡taringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiÅ¡kai pakankami teismui konstatuoti, kad konflikto metu nukentėjusiajai S. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai suduodant vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, ir tai padarė artimas giminaitis - jos brolis kaltinamasis E. G.. Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi fizinis skausmas sukeltas artimam giminaičiui privačioje vietoje. Atsižvelgiant į tai, jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Kaltinamasis E. G. 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ 2022 m. spalio 30 d. bei baudžiamoji byla nutraukta. 2023 m. rugpjūčio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nutartimi įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje atnaujintas, baudžiamosios bylos sujungtos. Kadangi kaltinamasis nagrinėjamoje byloje buvo teismo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2023 m. birželio 4 d., t. y. nepraėjus 1 metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl jo atžvilgiu priimtas 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nuosprendis nustojo galioti, ir spręstina dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis), Å¡iuo atveju už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ 2022 m. spalio 30 d..

Minėtu 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nuosprendžiu buvo nustatyta, kad E. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau jo kaltė nebuvo konstatuota, nors iÅ¡ esmės, teismas priimdamas sprendimÄ kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo be abejonės įsitikinęs, kad asmuo nusikalstamÄ padarė, kÄ konstatavo nuosprendyje. Teisiamajame posėdyje paklausus kaltinamojo, ar jo pozicija dėl jo kaltės 2022 m. lapkričio 29 d.

Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nuosprendžiu iÅ¡nagrinėtoje byloje yra ta pati, jis patvirtino, kad jis pripažįsta padaręs šį nusikaltimÄ . Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tokiu atveju nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų iÅ¡spręsti kaltės klausimÄ dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. KaltinamÄ jį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimÄ , turi bÅ«ti sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. jis turėtų bÅ«ti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , reikalavimų jam turėtų bÅ«ti skiriamos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).

Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos 2022 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendyje išdėstytos išvados, kaltinamajam nekeičiant savo pozicijos dėl kaltės, teisiamajame posėdyje pakartotinai netirtos, nes įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujintas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui.

Teismas įvertinęs minėtame nuosprendyje teismo konstatuotas aplinkybes tiek atskirai, tiek visumoje, sprendžia, kad jų pakanka pripažinti kaltinamÄ jÄ kaltu, padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. spalio 30 d. epizodas), dėl ko jis pripažintinas kaltu, ir jam skirtina bausmė.

IV. Dėl bausmės skyrimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymas baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Kaltinamasis E. G. nėra anksčiau teistas, tačiau už nusikaltimÄ , padarytÄ 2022 m. spalio 30 d., jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs nukentėjusiÄ ja, ir nepraėjus 1 metams vėl padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ . Jis padarė du tyčinius nesunkius tuos pačius analogiÅ¡kus nusikaltimus prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ seserį tarpusavio konflikto metu. Pagal savo pobÅ«dį nusikaltimai yra mažiau pavojingi, kadangi buvo suduoti tik keli smÅ«giai. 2022 m. spalio 30 d. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingesnis negu 2023 m. birželio 4 d., nes buvo sukeltas tik fizinis skausmas, paskutinį kartÄ padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Abiem atvejais jis dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes jam nustatytas girtumas be abejonės turėjo įtakos jo veiksmams, pykčio valdymui, smurtinio elgesio kilimui.

BK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Å iuo atveju ta aplinkybė, kad jis padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindas jam skirti griežčiausias bausmes, nes jis nėra laikomas teistu, o sankcija už tokius jo veiksmus yra tai, kad jam skirtina bausmė ir naujÄ nusikaltimÄ , ir už tÄ , už kurio padarymÄ jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, jam bausmės skiriamos kaip esant jų realiai sutapčiai, t. y. kaip už dvi padarytas nusikalstamas veikas.

Kadangi kaltinamasis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo skirti jam areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslų galima pasiekti Å¡velnesne bausme, t.y. vieÅ¡aisiais darbais. Atsižvelgiant į tai, jam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. spalio 30 d. epizodas), padarymÄ skirtina 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, iÅ¡dirbant per mėnesį po 20 valandų, iÅ¡ viso 100 valandų; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ (2023 m. birželio 4 d. epizodas) skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, iÅ¡dirbant per mėnesį po 20 valandų, iÅ¡ viso 120 valandų; paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du apėmimo bÅ«du, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežtesnes 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės pridėti dalį -3 mėnesius iÅ¡ Å¡velnesnės 5 mėnesių viešųjų darbų bausmės, paskiriant subendrintÄ 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, iÅ¡dirbant per mėnesį po 20 valandų, iÅ¡ viso 180 valandų.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl ko jam teismo skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Kaltinamasis buvo sulaikytas 2022 m. spalio 30 d. 21:25 val., paleistas 2022 m. spalio 31 d. 10:02 val. (prijungtos b. b. l. 96-98, 11-112), todėl sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 , 291 , 297 - 299 , 301 - 303 , 304 - 305 , 307 - 308 , 313 , 432 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. spalio 30 d. epizodas), ir 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 4 d. epizodas), bei jam:

skirti už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. spalio 30 d. epizodas) padarymÄ 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį iÅ¡dirbant neatlygintinai 20 valandų, iÅ¡ viso 100 valandų viešųjų darbų visuomenės labui;

skirti už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 4 d. epizodas), padarymÄ 6 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį iÅ¡dirbant neatlygintinai 20 valandų, iÅ¡ viso 120 valandų, viešųjų darbų visuomenės labui;

subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežtesnės 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius iÅ¡ Å¡velnesnės 5 mėnesių viešųjų darbų bausmės, paskiriant subendrintÄ 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, iÅ¡dirbant per mėnesį po 20 valandų, iÅ¡ viso 180 valandų viešųjų darbų visuomenės labui;

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, ir paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3, bei paskirti galutinę bausmę - 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius viešųjų darbų, iÅ¡dirbant per mėnesį po 20 valandų, iÅ¡ viso 120 valandų viešųjų darbų visuomenės labui.

Ä®skaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtÄ viešųjų darbų bausmę kaltinamojo iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ laikiname sulaikyme nuo 2022 m. spalio 30 d. 21:25 val. iki 2022 m. spalio 31 d. 10:02 val., jį prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.

Viešųjų darbų pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuteistajam iÅ¡aiÅ¡kinti viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas: viešųjų darbų atlikimo vietÄ ir darbÄ parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiÅ¡kas; darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesijÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jo paties pageidavimÄ ; vieÅ¡uosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai; vieÅ¡uosius darbus dirbantys nuteistieji gali savo noru apsidrausti sveikatÄ Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo Å¡ios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ vienÄ ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtÄ laikÄ neiÅ¡dirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laikÄ , kol Å¡is asmuo iÅ¡dirbs paskirtas valandas; jeigu asmuo vengia atlikti vieÅ¡uosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistÄ jį dėl galimų teisinių pasekmių; jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti vieÅ¡uosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti vieÅ¡uosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. VieÅ¡ieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Å¡io kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundÄ , skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡skyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai praÅ¡oma panaikinti apkaltinamÄ jį, iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus.

Teisėjas Jonas Abraitis