Legislator Case Law & Legislation
34636eac-32f5-4bc9-a511-7c2639b37dfb AI generated

34636eac-32f5-4bc9-a511-7c2639b37dfb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 34636eac-32f5-4bc9-a511-7c2639b37dfb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui V. G., trečiam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl dalies 2013-08-13 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 galiojimo panaikinimo.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo suraÅ¡ytos 2013-08-13 deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ galiojimÄ dalyje dėl gyvenamojo namo (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo.Nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriuje (toliau – Vilniaus skyrius) buvo gautas atsakovo (toliau taip pat – Statytojas) praÅ¡ymas patvirtinti 2013-08-13 deklaracijÄ apie gyvenamojo namo (vieno buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio Å«kio pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimÄ .

Legislator headnote

AI generated

34636eac-32f5-4bc9-a511-7c2639b37dfb · Vilniaus apygardos teismas: statinius pripažinti savavaliÅ¡kais statiniais. 2007-07-05 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3 - 208 buvo leista atsakovui su sutuoktine bei kaimynystėje gyvenančiam ir tokias pat problemas turinčiam A. R. rengti kitos paskirties (individualiems namams) statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypų - kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) - esančių (duomenys neskelbtini) detalaus plano patikslinimo detalųjį planÄ . 2008-07-22 su žemės sklypais besiribojančių ir kaimyninių žemės sklypų savininkais buvo sudarytas pareiÅ¡kimas-sutikimas dėl nekilnojamo turto registre registruotų privačios žemės sklypų savininkų sutikimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1564-553/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42016-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11.; 3.3.1.19.2.; 3.3.1.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui V. G., trečiam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl dalies 2013-08-13 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 galiojimo panaikinimo.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo suraÅ¡ytos 2013-08-13 deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ galiojimÄ dalyje dėl gyvenamojo namo (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo.Nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriuje (toliau – Vilniaus skyrius) buvo gautas atsakovo (toliau taip pat – Statytojas) praÅ¡ymas patvirtinti 2013-08-13 deklaracijÄ apie gyvenamojo namo (vieno buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio Å«kio pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimÄ .

Remiantis prie Å¡io praÅ¡ymo pridėtais dokumentais, Gyvenamasis namas buvo statomas pagal UAB „Viljuosta“ 2004 metais parengtÄ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), projektÄ Nr. 04TN-06-02-E ir jo pagrindu iÅ¡duotÄ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyriaus 2004-09-28 leidimÄ statyti naujÄ statinį Nr. 695. Ä®galiotas Inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigÅ«nas 2013-08-20 patvirtino ir užregistravo Statytojo pateiktÄ DeklaracijÄ (jai suteiktas Nr. SUD-00-120413-00426), o jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas gyvenamasis namas ir pirtis, taip pat atsakovo nuosavybės teisė į Å¡iuos statinius.

Gyvenamasis namas yra neypatingas statinys. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingo statinio statybai privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naujÄ statinį. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kai statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau taip pat – NŽT) Vilniaus rajono skyrius 2013-04-26 raÅ¡tu Nr. 48D-(14.48.7)-3214 informavo ieÅ¡kovo Vilniaus skyrių, kad patikrino atsakovui ir J. A. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojimÄ ir surašė 2013-03-22 Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 48ŽN-(14.48.73)-20. Nustatyta, kad statytojas yra užėmęs apie 415 kv. m valstybinės žemės. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vyr. specialistas 2013-04-18 surašė atsakovui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 48AT-(14.48.78)-6.

Statytojo pateiktame projekte gyvenamasis namas pažymėtas 8,5 m atstumu nuo statytojui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos vakarinėje pusėje, o UAB ,,Turto administravimo grupė“ 2008-02-04 parengtos sklypo ir jame esančių statinių kadastro duomenų bylos, sudarytos pagal 2007-12-10 kadastrinių matavimų duomenis, statinių išdėstymo plane pažymėta, kad gyvenamojo namo dalis (apie 3,34 m) pastatyta už vakarinės sklypo ribos valstybinėje žemėje. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo 11 punkte taip pat nurodyta registro pastaba, kad dalis gyvenamojo namo yra už sklypo ribos.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra savavaliÅ¡ka statyba. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas nepateikė inspekcijai naujo statybÄ leidžiančio dokumento, darytina iÅ¡vada, kad gyvenamasis namas pastatytas, pažeidžiant esminius projekto sprendinius, nustatančius gyvenamojo namo vietÄ sklype.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, tokia statyba laikoma savavaliÅ¡ka. Statytojas taip pat nepateikė inspekcijai įrodymų dėl valstybinės žemės, kurioje pastatyta gyvenamojo namo dalis, valdymo teisėtais pagrindais. Atsižvelgiant į nurodytÄ , atsakovas, pastatęs gyvenamÄ jį namÄ pažeisdamas esminius projekto sprendinius, nustatančius statinio vietÄ sklype, neturėdamas pakoreguoto statinio projekto, naujo statybÄ leidžiančio dokumento bei įrodymų dėl valstybinės žemės, kurioje pastatyta gyvenamojo namo dalis, valdymo teisėtais pagrindais, neturėjo teisės teikti Vilniaus skyriui deklaracijos apie statybos užbaigimÄ (deklaruoti, kad užbaigė pastato statybÄ pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus) ir deklaracijos pagrindu įregistruoti gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre.

Statytojas savo paraÅ¡u deklaracijoje patvirtino, kad įstatymų nustatyta atsakomybė už Å¡ioje deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei žinoma. Deklaracija dalyje dėl gyvenamojo namo suraÅ¡yta neteisėtai, todėl jos galiojimas naikintinas. Inspekcija siekia nuginčyti statytojo suraÅ¡ytos deklaracijos dalies dėl gyvenamojo namo statybos užbaigimo galiojimÄ , kad bÅ«tų galima suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktÄ dėl gyvenamojo namo statybos, pažeidžiant esminius projekto sprendinius.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.Paaiškino, kad ginčo gyvenamasis namas su kitais sklype esančiais statiniais buvo pabaigtas statyti 2004 m. pabaigoje. Dėl 2003-06-16 UAB „Alidatė“ padarytos klaidos, atliekant žemės sklypų 2A, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 2B, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo ir riboženklių įtvirtinimo, sklypo, kurį įsigijo atsakovas su sutuoktine pastatyta dalis statinių buvo pastatyti dalinai už sklypo ribos, valstybei priklausančiame žemės sklype.

Ši aplinkybė buvo žinoma tuometinei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios Statybos priežiūros departamento teises ir pareigas, panaikinus apskričių viršininkų administracijas, perėmė inspekcija. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-05-11 raštu Nr. (101) - 11 - 56 - 263 patvirtino su žemės sklypais susijusius netikslumus, nurodydamas, kad: „<...> įvertinus tai, jog ne dėl piliečių A.

R. ir V. G. (J. A.) kaltės gyvenamieji namai pastatyti už jų privačių sklypų ribų, manome, kad minėtiems piliečiams reikia iÅ¡sipirkti reikiamus žemės sklypus prie turimų namų valdų ir tuo pačiu sukoreguoti projektus“. Tai leidžia teigti, jog daugiau nei prieÅ¡ Å¡eÅ¡is su puse metų valstybės priežiÅ«rÄ ir kontrolę statybų srityje vykdžiusi inspekcijos pirmtakė, turėdama visÄ reikiamÄ informacijÄ , laikėsi pozicijos, jog atsakovo gyvenamojo namo statyba nėra savavaliÅ¡kas statybos atvejis, kadangi turėdama visÄ reikiamÄ informacijÄ ir galimybes, neinicijavo savavaliÅ¡kos statybos aktų sudarymo, tuo patvirtindama, jok nėra teisinių pagrindų V.

G. statinius pripažinti savavaliÅ¡kais statiniais. 2007-07-05 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3 - 208 buvo leista atsakovui su sutuoktine bei kaimynystėje gyvenančiam ir tokias pat problemas turinčiam A. R. rengti kitos paskirties (individualiems namams) statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypų - kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) - esančių (duomenys neskelbtini) detalaus plano patikslinimo detalųjį planÄ . 2008-07-22 su žemės sklypais besiribojančių ir kaimyninių žemės sklypų savininkais buvo sudarytas pareiÅ¡kimas-sutikimas dėl nekilnojamo turto registre registruotų privačios žemės sklypų savininkų sutikimų.

Pažymėjo, kad teikdamas deklaracijÄ inspekcijos teritoriniam skyriui, atsakovas pateikė visus reikiamus duomenis ir dokumentus, nenuslėpdamas jokių reikÅ¡mingų faktų ir aplinkybių, kurios bÅ«tų užkirtę keliÄ deklaracijos tvirtinimui ir teisės įregistruoti gyvenamÄ jį namÄ , atsiradimui. Atsakovas 2013-05-27 yra pateikęs Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriui praÅ¡ymÄ â€žDėl leidimo nekilnojamo turto objektų įregistravimui“, o 2013-06-05 buvo gautas Å¡ios institucijos leidimas dėl tinkamo turto objektų, iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai esančių valstybės žemės sklype, įregistravimo VÄ® „Registrų centre“.

Tad, tiek inspekcijos teritorinis skyrius, tikrindamas, tvirtindamas deklaracijÄ ir registruodamas jÄ IS „Infostatyba“, tiek ir nekilnojamojo turto registratorius traktavo šį NŽT Vilniaus rajono skyriaus leidimÄ , kaip tinkamÄ atsakovo, kaip statytojo, atitikimÄ Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatytam reikalavimui., t.y. jog statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Å¡iuo atveju NŽT Vilniaus rajono skyriaus kompetencijos ribose iÅ¡duoto leidimo pagrindu).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas. Dalis ginčo statinio yra pastatyta Å¡alia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinėje žemėje. NŽT atsakovui nėra iÅ¡davusi leidimo statyti ginčo statinį valstybinėje žemėje, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, valstybinėje žemėje savavaliÅ¡kai pastatė ginčo statinio dalį.

Taip pat pastebėjo, kad teisinio pagrindo iÅ¡duoti minėtÄ leidimÄ (sutikimÄ ) nėra ir jis negali bÅ«ti iÅ¡duotas. NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistų komisija 2013-03-22 nuvykusi į vietÄ , patikrino žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimÄ ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-20. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas yra savavaliÅ¡kai užėmęs 415 m2 ploto valstybinės žemės ploto, Å¡alia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui 2013-04-18 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 48AT-(14.48.78)-6 pagal LR ATPK 45 str. 1 d. už savavaliÅ¡kÄ valstybinės žemės užėmimÄ bei naudojimÄ . Atsakovas su pažeidimu sutiko ir įvykdė administracinį nurodymÄ â€“ sumokėjo 500 Lt dydžio baudÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-12-22 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: panaikino 2013-08-13 deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ galiojimÄ dalyje dėl gyvenamojo namo (vieno buto pastatai) statybos užbaigimo ir priteisė iÅ¡ atsakovo V.

G. 31,00 EUR žyminio mokesčio valstybei.Teismas nurodė, kad duomenys, jog atsakovui (Statytojui) priklausančio gyvenamojo namo dalis yra valstybinėje žemėje, nėra paneigti. Atsakovas teisme neginčijo aplinkybės, jog jam priklausančio gyvenamojo namo dalis yra pastatyta valstybinėje žemėje. Teismas taip pat nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad ginčo gyvenamasis namas yra priskiriamas neypatingiems statiniams. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas neturi/nepateikė naujo statybÄ leidžiančio dokumento, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pastatytas gyvenamasis namas yra pastatytas, pažeidžiant esminius 2004 m.

UAB „Viljuosta“ parengto gyvenamojo namo projekto Nr. 04TN-06-02-E sprendinius, nustatančius gyvenamojo namo vietÄ atsakovo žemės sklype. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad valstybinės žemės sklypo dalį, ant kurios pastatyta dalis gyvenamojo namo, valdo įstatymų nustatytais pagrindais. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog atsakovas deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ pateikė nepagrįstai, t.y. atsakovas žinojo, kad dalis jam priklausančio namo yra pastatyta ne tik jo žemės sklypo ribose, bet užima ir dalį valstybinės žemės. Teismas vertino, jog nustatyti pažeidimai yra esminiai ir sudarantys pagrindÄ panaikinti atsakovui 2013-08-13 deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ galiojimÄ dalyje dėl gyvenamojo namo statybos užbaigimo ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad:Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog ginčo sklypo matavimai buvo atlikti dar jam priklausant pirminiam savininkui, kuriuos 1993-03-27 atliko UAB „Aliladė“. Atsakovui įsigijus žemės sklypÄ buvo pradėtas rengti 2004 m. UAB „Viljuosta“ parengtas projektas, kuriame numatytų sprendinių įgyvendinimui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas.

Nenusižengiant nei projekte, nei statybos leidime nustatytiems techniniams reikalavimams, atsakovas su sutuoktine statė statinius, griežtai laikydamiesi projektinių sprendinių ir tik vėliau sužinojo, kad gyvenamojo namo dalis pastatyta už vakarinės sklypo ribos valstybinėje žemėje. Pažymi, kad VÄ® Registrų centras įregistravo žemės sklypÄ be jokių iÅ¡lygų ir nuslėpė svarbiÄ informacijÄ nuo atsakovo. Taigi, ne dėl atsakovo, o dėl trečiųjų asmenų kaltės, kurių sprendinius, susijusius su tinkamu ginčo sklypo koordinačių nustatymu tvirtino valstybės įgaliotos institucijos, ginčo statinys buvo pastatytas iÅ¡ dalies valstybei priklausančiame žemės sklype;Teismas nevertino fakto, kad atsakovas, sužinojęs apie gyvenamojo namo dalies pastatymÄ ant valstybės žemės, sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai elgdamasis, dar 2006-10-16 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikė praÅ¡ymÄ dėl ilgalaikės žemės sklypo, kuriame per suklydimÄ buvo pastatyta gyvenamojo namo dalis, nuomos/valstybinės žemės pardavimo/jam priklausančio žemės sklypo ribų koregavimo, siÅ«lydami valstybei sugrÄ Å¾inti užimto žemės sklypo ploto dalį iÅ¡ jiems priklausančios žemės sklypo dalies.

AnalogiÅ¡kas praÅ¡ymas buvo pateiktas ir 2007-05-11, tuomet atsakovui pasiÅ«lyta iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ . Kadangi valstybės institucijos vilkino šį reikalavimÄ , atsakovas 2013-08-13 pateikė deklaracijÄ dėl statinių įregistravimo. IeÅ¡kovo teritorinio skyriaus pareigÅ«nas, patikrinęs pateiktus dokumentus, patvirtino deklaracijÄ ir jÄ Ä¯registravo IS „Infostatyba“;Teismo sprendime nebuvo vertinta ieÅ¡kovo valstybės tarnautojams taikytini imperatyvÅ«s reikalavimai, o ieÅ¡kovo darbuotojo ir trečiųjų asmenų atsakomybė buvo perkelta atsakovui;Teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo įgyti santuokoje su sutuoktine J.

A. metu ir priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. J. A. nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ , o sprendimas turi įtakos jos teisėms, todėl skundžiamas sprendžiamas turi bÅ«ti naikinamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Be to, nepagrįstai buvo atsisakyta į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Aliladė“. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimÄ .Nurodo, kad:Neturi duomenų apie tai, kad ginčo gyvenamojo namo savininkė yra ir J.

A.. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, įvertino tai, kad ginčijamÄ deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ pasirašė bÅ«tent atsakovas, taip pat tai, kad atsakovas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodomas kaip vienintelis gyvenamojo namo savininkas. Skundžiamu sprendimu nėra nuspręsta dėl materialiųjų J. A. teisių ir pareigų;Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas ir pateikdamas ginčijamÄ deklaracijÄ , veikė nesÄ Å¾iningai, ne vėliau nei nuo 2007 m. žinojo apie tai, kad ginčo gyvenamasis namas yra pastatytas valstybinėje žemėje, tačiau to nepaisydamas 2013-08-13 deklaravo apie statinio statybos užbaigimÄ ;

IeÅ¡kovo darbuotojui, patvirtinusiam ginčijamÄ deklaracijÄ , buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Aplinkybė, kad atskiri ieÅ¡kovo darbuotojai netinkamai atlieka tarnybines pareigas, negali daryti įtakos įstatyme įtvirtintai ieÅ¡kovo funkcijai atlikti statybos valstybinę priežiÅ«rÄ bei užkirsti keliÄ ginčyti statytojų ieÅ¡kovui pateiktas neteisėtas deklaracijas apie statybos užbaigimÄ ;Papildomi įrodymai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ginčo sklypo formavimas ir pertvarkymas, prie jo prisijungiant valstybinės žemės sklypÄ , nors ir turi reikÅ¡mės įteisinant valstybinėje žemėje pastatytÄ ginčo gyvenamÄ jį namÄ , tačiau neturi įtakos apelianto pateiktos deklaracijos teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (320 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino statybos užbaigimo deklaracijÄ .

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teismeAtsakovas teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ dalyje dėl gyvenamojo namo statybos užbaigimo panaikinimo. Atsakovas teigia, kad Å¡ie įrodymai buvo gauti tik po sprendimo priėmimo. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.).

Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos ieÅ¡kovės įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.Apeliaciniame skunde teigiama, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų, t. y. neįtraukė į bylÄ atsakovo sutuoktinės J.

A.. Nurodo, kad nekilnojamasis turtas, kurio deklaracijÄ dėl statybos užbaigimo teismas panaikino, priklauso atsakovui ir J. A. bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Taigi Å¡iuo sprendimu buvo nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.

Ä®statymo sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje bendrija „Spaudos rÅ«mai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O.

L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.).Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė Å¡iam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje A.

F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.).Å iuo atveju byloje buvo sprendžiamas deklaracijos dėl statybos užbaigimo panaikinimo klausimas. Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei Å¡alių pateiktais įrodymais, konstatavo, kad atsakovo pastatytas gyvenamasis namas yra pastatytas, pažeidžiant esminius projekto sprendinius, neturint pakoreguoto statinio projekto, naujÄ statybÄ leidžiančio dokumento bei įrodymų dėl valstybinės žemės dalies, kurioje pastatyta dalis namo, valdymo pagrindo.

Kaip matyti, iÅ¡ skundžiamojo teismo sprendimo, teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ sprendimu panaikino atsakovo pasiraÅ¡ytÄ 2013-08-13 deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , be to Å¡ioje deklaracijoje kaip statytojas nurodytas tik V. G.. Teismas, analizuodamas bylos duomenimis, vertindamas įrodymus ir darydamas iÅ¡vadas, nesprendė dėl atsakovo žmonos teisių ir pareigų, nepadarė jokių iÅ¡vadų, kurios turėtų įtakos Å¡io asmens teisinei padėčiai ir jokių pareigų teismo sprendimu jai nebuvo nustatyta.

Teismo priimtas sprendimas neturi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje atsakovo žmonos teisinei padėčiai ir jokių teisinių padarinių minėtas sprendimas jai nesukels. Vien tas faktas, kad atsakovo žmonai kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio dalis pastatyta valstybinėje žemėje, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas sprendime pasisakė dėl atsakovo žmonos materialinių teisių ir pareigų, o teismo sprendimas sukels kokias nors jai pasekmes.Pažymėtina ir tai, kad aiÅ¡kinant ir taikant civilinės teisės normas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektÄ ir interesÄ , kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis normomis.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , siekiama užtikrinti, jog teismuose nebÅ«tų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, Å¡iam apie tokį nagrinėjimÄ nežinant ir negalint iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijos. Civilinis procesas yra paremtas dispozityvumo principu, kiekvienam asmeniui yra suteikta teisė kreiptis į teismÄ ir ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, todėl teismui suteikta teisė bÅ«ti aktyviam tik tam tikro pobÅ«džio bylose, o Å¡i nagrinėjama byla nepriskirtina prie bylų, kuriose teismas privalo bÅ«ti aktyvus, todėl teismas pagrįstai nesiėmė iniciatyvos spręsti klausimo dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto asmens įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiu asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Be to, apeliantas, manydamas, kad jo žmona turėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ dalyvaujančiu asmeniu, turėjo savo procesinėmis teisėmis naudotis aktyviai ir sÄ Å¾iningai, tačiau viso teisminio bylos nagrinėjimo metu praÅ¡ymo dėl jos įtraukimo į procesÄ dalyvaujančiu byloje asmeniu nereiÅ¡kė.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje atsakovo žmonos materialinių teisių, pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), todėl nėra pagrindo pripažinti esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui.

Dėl įrodymų vertinimo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes dėl ginčo sklypo matavimų, kurie buvo atlikti dar jam priklausant pirminiam savininkui, į tai, kad nenusižengiant nei projekte, nei statybos leidime nustatytiems techniniams reikalavimams atsakovas su sutuoktine statė statinius, griežtai laikydamiesi projektinių sprendinių ir tik vėliau sužinojo, kad gyvenamojo namo dalis pastatyta už vakarinės sklypo ribos valstybinėje žemėje.

Apelianto įsitikinimu, teismas nevertino fakto, kad atsakovas, sužinojęs apie gyvenamojo namo dalies pastatymÄ ant valstybės žemės, sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai elgdamasis, dar 2006-10-16 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikė praÅ¡ymÄ dėl ilgalaikės žemės sklypo, kuriame per suklydimÄ buvo pastatyta gyvenamojo namo dalis, nuomos/valstybinės žemės pardavimo/jam priklausančio žemės sklypo ribų koregavimo, siÅ«lydami valstybei sugrÄ Å¾inti užimto žemės sklypo ploto dalį iÅ¡ jiems priklausančios žemės sklypo dalies.Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v.

A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu vertinami nepagrįstais.

Procesiniuose dokumentuose apeliantas pats remiasi suformuota teismų praktika, kad statybos darbai laikomi teisėtai užbaigti tuo atveju, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuotas savavaliÅ¡ka statyba. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių iÅ¡vados apie savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nes buvo nustatyta, kad atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo pastatyta valstybinėje žemėje ir nukrypus nuo esminių statinio projekto sprendinių, nustatančių statinio statybos vietÄ sklype. Apeliantas nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tik pareiÅ¡kė asmeninę nuomonę dėl tų pačiųįrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas. Apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog teisinio pagrindo deklaracijai apie statybos užbaigimÄ patvirtinti nebuvo, kadangi atsakovo gyvenamojo dalis pastatyta valstybinėje žemėje ir tai nėra įtvirtinta tinkamai dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, ar to, kad teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes.

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, jog apeliantas asmeninės nuosavybės teise įsigijo ginčo žemės sklypo dalį bei apjungė su jau esamu žemės sklypu, kuriame ir yra pastatytas gyvenamasis namas. Pasak apelianto, visas jo namas Å¡iuo metu stovi ant jam pačiam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Apeliantas praÅ¡o patenkinti apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais papildomais įrodymais, sprendžia, jog vien faktas, jog statytojas įgijo žemės sklypÄ , kuriame savavaliÅ¡kai pastatytas statinys, savaime nedaro Å¡ios statybos teisėta.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovas panaikinti 2013-08-13 deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ dalyje dėl gyvenamojo namo statybos užbaigimo prašė ne tik dėl aplinkybės, jog atsakovas nepateikė įrodymų dėl valstybinės žemės dalies, kurioje pastatyta dalis namo, valdymo teisėtais pagrindais, tačiau ir dėl to, jog atsakovas nepateikė pakoreguoto statinio projekto bei naujo statybÄ leidžiančio dokumento. Å ių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl vien įrodymų dėl valstybinės žemės, kurioje pastatytas gyvenamasis namas, įgijimo nuosavybės teise, pateikimas nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Aldona Tilindienė              Henrichas Jaglinskis Eglė Surgailienė