Legislator Case Law & Legislation
34612152-2f2b-4a32-8da4-20f43874cb6b AI generated

34612152-2f2b-4a32-8da4-20f43874cb6b · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 34612152-2f2b-4a32-8da4-20f43874cb6b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1- 28-366)2012 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04036-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3., 1.2.18.10., 1.2.18.8., 1.2.18.3., 1.1.8.10.3., 1.2.18.2., 2.1.3.1., 1.2.14.5.1., 2.1.3.6., 1.2.29.1., 2.1.16.2.12.,1.2.18.11., 1.1.8.10.5., 1.1.7.2.4., 1.2.14.6.2., 2.1.15.3.3.2., 2.3.6.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 6 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Astai Railaitei, Rimai Pačešiūnienei, Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant:prokurorui Aidui Amparavičiui, Kęstučiui Greičiūnui,kaltinamiesiems R.

Legislator headnote

AI generated

34612152-2f2b-4a32-8da4-20f43874cb6b · Panevėžio apygardos teismas: automobilį „Audi A6“, priklausantį UAB „A.“, už 9340 Lt, ir nenustatytam asmeniui įraÅ¡ius melagingas žinias į pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir į pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), kad U. A. automobilis parduotas už 5200 Lt ir U. A. į kasÄ Ä¯neÅ¡a 5200 Lt, savo paraÅ¡u patvirtino tuos žinomai neteisingus duomenis, tokiu bÅ«du suklastojo pardavimo sutartį bei pinigų priėmimo kvitÄ ir Å¡iuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei „Į.“ ir Ko, kad juos įtrauktų į tvarkomÄ UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , ir taip neapskaitė 4140 Lt pajamų;be to, V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1- 28-366)2012 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04036-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3., 1.2.18.10., 1.2.18.8., 1.2.18.3., 1.1.8.10.3., 1.2.18.2., 2.1.3.1., 1.2.14.5.1., 2.1.3.6., 1.2.29.1., 2.1.16.2.12.,1.2.18.11., 1.1.8.10.5., 1.1.7.2.4., 1.2.14.6.2., 2.1.15.3.3.2., 2.3.6.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 6 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Astai Railaitei, Rimai Pačešiūnienei, Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant:prokurorui Aidui Amparavičiui, Kęstučiui Greičiūnui,kaltinamiesiems R.

K., V. N., R. K.,gynėjams Vytautui Kupcikevičiui, ArtÅ«rui BalčiÅ«nui, Lidijai Blinkevičienei,civilinio ieÅ¡kovo atstovui A. V.,vertėjai N. V.,specialistei I. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:             R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2011-09-22 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 135 str. 2 d. 3 p., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams (nuosprendis įsiteisėjo 2012-01-11), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 str. 1 d., 183 str. 2 d.;             V.

N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „K.“ pardavimų vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.;             R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „K.“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , N U S T A T Ė:R.

K. laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-10-14 Panevėžio mieste, bÅ«damas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) direktoriumi, kartu atlikdamas ir kasininko funkcijas, bÅ«damas atsakingas už transportÄ Ä¯monėje, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., 2 d., bÅ«damas atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus, bÅ«damas atsakingas už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , bendrovės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , disponavimÄ piniginėmis lėšomis, neorganizavo, nekontroliavo ir pats netvarkė bendrovės apskaitos, tokiu bÅ«du aplaidžiai tvarkė teisės aktais reikalaujamÄ Â bendrovės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:UAB „A.“ įsigijus tris automobilius – „VW Golf“ (1381,12 Lt vertės), „Volvo V70“ (13 811,20 Lt vertės) ir „Audi A6“ (18 990,40 Lt vertės), jų tolesnio panaudojimo nefiksavo apskaitoje, tie automobiliai panaudoti be apskaitos dokumentų;R.

K. iÅ¡davė įgaliojimÄ UAB „A.“ vardu parduoti automobilius ir pildyti automobilių pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus, o 2009-09-22 pardavus automobilį „Opel Sintra“ R. G., gyv. (duomenys neskelbtini), už 8500 Lt, Å¡io automobilio pardavimo nefiksavo bendrovės apskaitoje, nesurašė kasos pajamų orderio ir neužpajamavo bendrovės kasoje gautų 8 500 Lt. Tokiais veiksmai R. K. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., pagal kurį „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimÄ , jog „apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.Dėl Å¡ių buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „A.“ 2009 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.R.

K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtÄ , kartu atlikdamas kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 14 d. Panevėžio mieste, bendrovės veiklos vietose, 2009-09-01 turėdamas nepanaudotų bendrovės grynųjų pinigų – 26 669,99 Lt likutį, kaip atskaitingas asmuo bendrovės reikmių naudojimui, perduotÄ jam buvusio bendrovės direktoriaus R.

K. iÅ¡ bendrovės kasos, taip pat iÅ¡ bendrovės kasos kaip kasininkas iki 2009-10-19 dar gavęs 23 808,04 Lt, pagal 2010-10-04 Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „A.“ privalėdamas perduoti bendrovės turtÄ paskirtam bendrovės administratoriui ir iki 2010-10-14 neperdavęs likusių bendrovei priklausančių grynųjų pinigų – 50 478,03 Lt, iÅ¡duotų jam, kaip atskaitingam asmeniui, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „A.“ turtÄ â€“ pinigus (50 478,03 Lt), t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 str. 2 d.                                             V.

N. laikotarpiu nuo 2008-02-02 iki 2009-02-23 Panevėžio mieste, bÅ«damas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) direktoriumi, kartu atlikdamas ir kasininko funkcijas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., 2 d., bÅ«damas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimÄ , tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus, suklastotus tikrus dokumentus – automobilių pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus įtraukdamas į buhalterinę apskaitÄ , numatydamas nusikaltimo objektÄ â€“buhalterinės apskaitos vedimo tvarkÄ , į UAB „A.“ kasÄ Ä¯nešė mažesnes pinigų sumas nei buvo gaunama už parduotus automobilius, įformintuose automobilių pardavimo apskaitos dokumentuose, pardavimo sutartyse, pinigų priėmimo kvituose ir apskaitos registruose fiksavo ne visas pardavimų kainas ir neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ 73 289 Lt pajamų, gautų už parduotus naudotus automobilius, ir gautiems gryniesiems pinigams (iÅ¡ viso 73 289 Lt) nesurašė pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių ir jų neužpajamavo kasos knygoje: 2008-03-14 tyrimo metu nenustatytam asmeniui pardavus J.

K. automobilį „Audi A6“, priklausantį UAB „A.“, už 25 000 Lt ir nenustatytam asmeniui įraÅ¡ius melagingas žinias į pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir į pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. K. parduotas automobilis už 17 800 Lt ir J. K. į kasÄ Ä¯neÅ¡a 17 800 Lt, savo paraÅ¡u patvirtino tuos žinomai neteisingus duomenis, tokiu bÅ«du suklastojo pardavimo sutartį bei pinigų priėmimo kvitÄ ir Å¡iuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei „Į.“ir Ko, kad juos įtrauktų į tvarkomÄ UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , ir taip neapskaitė 7200 Lt pajamų; 2008-04-02 tyrimo metu nenustatytam asmeniui pardavus V.

S. automobilį „T. A.“, priklausantį UAB „A.“, už 19 500 Lt, ir nenustatytam asmeniui įraÅ¡ius melagingas žinias į pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir į pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. S. automobilis parduotas už 9150 Lt ir V. S. į kasÄ Ä¯neÅ¡a 9150 Lt, savo paraÅ¡u patvirtino tuos žinomai neteisingus duomenis, tokiu bÅ«du suklastojo pardavimo sutartį bei pinigų priėmimo kvitÄ ir Å¡iuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei „Į.“ ir Ko, kad juos įtrauktų į tvarkomÄ UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , ir taip neapskaitė 10 350 Lt pajamų;2008-09-01 tyrimo metu nenustatytam asmeniui pardavus K.

R. automobilį „Volvo V70“, priklausantį UAB „A.“, už 11 000 Lt, ir nenustatytam asmeniui įraÅ¡ius melagingas žinias į pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir į pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), kad K. R. automobilį pardavė už 4100 Lt ir K. R. į kasÄ Ä¯neÅ¡a 4100 Lt, savo paraÅ¡u patvirtino tuos žinomai neteisingus duomenis, tokiu bÅ«du suklastojo pardavimo sutartį bei pinigų priėmimo kvitÄ ir Å¡iuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei „Į.“ ir Ko, kad juos įtrauktų į tvarkomÄ UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , ir taip neapskaitė 6900 Lt pajamų;2008-10-15 tyrimo metu nenustatytam asmeniui pardavus A.

A. automobilį „Audi A6“, priklausantį UAB „A.“, už 13 800 Lt, ir nenustatytam asmeniui įraÅ¡ius melagingas žinias į pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir į pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. A. automobilis parduotas už 10 100 Lt ir A. A. į kasÄ Ä¯neÅ¡a 10 100 Lt, savo paraÅ¡u patvirtino tuos žinomai neteisingus duomenis, tokiu bÅ«du suklastojo pardavimo sutartį bei pinigų priėmimo kvitÄ ir Å¡iuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei „Į“ ir Ko, kad juos įtrauktų į tvarkomÄ UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , ir taip neapskaitė 3700 Lt pajamų;2009-01-28 tyrimo metu nenustatytam asmeniui pardavus U.

A. automobilį „Audi A6“, priklausantį UAB „A.“, už 9340 Lt, ir nenustatytam asmeniui įraÅ¡ius melagingas žinias į pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir į pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), kad U. A. automobilis parduotas už 5200 Lt ir U. A. į kasÄ Ä¯neÅ¡a 5200 Lt, savo paraÅ¡u patvirtino tuos žinomai neteisingus duomenis, tokiu bÅ«du suklastojo pardavimo sutartį bei pinigų priėmimo kvitÄ ir Å¡iuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei „Į.“ ir Ko, kad juos įtrauktų į tvarkomÄ UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , ir taip neapskaitė 4140 Lt pajamų;be to, V.

N., žinodamas, kad UAB „A.“ direktoriaus pavaduotojas R. K., turintis įgaliojimÄ UAB „A.“ vardu pildyti automobilių pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus, pasiraÅ¡ydamas automobilių pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose įraÅ¡ytos mažesnės piniginės sumos, nei realiai sumokėjo automobilių pirkėjai, ir taip suklastodamas tuos dokumentus, priėmė iÅ¡ R. K. Å¡ias suklastotas pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus, visus Å¡iuos bendrovės apskaitos dokumentus pateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei „Į.“ ir Ko, kad įtrauktų juos į tvarkomÄ UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , tokiu bÅ«du neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ , neįnešė į bendrovės kasÄ iÅ¡ prekybos automobiliais visų gautų pajamų, Å¡ių pajamų neužregistravo privalomuose apskaitos registruose – bendrajame žurnale, didžiojoje knygoje, specialiuose žurnaluose, finansinėse ataskaitose, o bÅ«tent:2008-02-02 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus R.

Z. automobilį „BMW 520“, priklausantį UAB „A.“, ir į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius neteisingus duomenis, kad automobilis parduotas už 11 550 Lt., nors R. Z. realiai sumokėjo 16 000 Lt, R. K. savo paraÅ¡u patvirtinus tuos duomenis ir taip suklastojus tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaitė 4450 Lt pajamų;2008-04-18 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus I.

I. automobilį „Verso“, priklausantį UAB „A.“, ir į pardavimo sutartį bei pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius neteisingus duomenis, kad automobilis parduotas už 1900 Lt, nors I. I. realiai sumokėjo 26 000 Lt, R. K. savo paraÅ¡u patvirtinus tuos duomenis ir taip suklastojus tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaitė 24 100 Lt pajamų;2008-04-28 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus V.

D. automobilį „Opel Omega“, priklausantį UAB „A.“, ir į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius neteisingus duomenis, kad automobilis parduotas už 2060 Lt, nors V. D. realiai sumokėjo 7000 Lt, R. K. savo paraÅ¡u patvirtinus tuos duomenis ir taip suklastojus tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaitė 4940 Lt pajamų;2008-05-06 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Utenos mieste, pardavus R.

B. automobilį „Audi B4“, priklausantį UAB „A.“, ir į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius neteisingus duomenis, kad automobilis parduotas už 1550 Lt, nors R. B. realiai sumokėjo 3000 Lt, R. K. savo paraÅ¡u patvirtinus tuos duomenis ir taip suklastojus tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaitė 1450 Lt pajamų;2008-09-15 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Utenos mieste, pardavus M.

S., automobilį „VW Transporter“ priklausantį UAB „A.“, ir į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius neteisingus duomenis, kad automobilis parduotas už 2400 Lt, nors M. S. realiai sumokėjo 4500 Lt, R. K. savo paraÅ¡u patvirtinus tuos duomenis ir taip suklastojus tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaitė 2100 Lt pajamų;2008-09-19 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Utenos mieste, pardavus A.

M. automobilį „Audi B4“, priklausantį UAB „A.“, ir į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius neteisingus duomenis, kad automobilis parduotas už 4500 Lt, nors A. M. realiai sumokėjo 8459 Lt, R. K. savo paraÅ¡u patvirtinus tuos duomenis ir taip suklastojus tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini) , neapskaitė 3959 Lt pajamų;R. K. 2009-01-24 pardavus automobilį „Nissan Primera“, tranzitiniai numeriai (duomenys neskelbtini), S. A., gyv.

Baltarusijoje, už 4300 Lt, neužfiksavo bendrovės apskaitoje Å¡io automobilio pardavimo, nesurašė kasos pajamų orderio ir neužpajamavo bendrovės kasoje gautų 4 300 Lt pajamų; visais Å¡iais veiksmais laikotarpiu nuo 2008-02-02 iki 2009-01-28 neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ , neįnešė į UAB „A.“ kasÄ iÅ¡ prekybos automobiliais gautų 73 289 Lt pajamų.Tokiu bÅ«du pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., pagal kuriÄ â€žÄ¯ apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimÄ , jog „apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 4 ir 5 dalis – „privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio turinys bei rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka“.

Dėl šių padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ 2008 m. ir 2009 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.Be to, V. N., būdamas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžys) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-03-26 iki 2009-02-25 Panevėžio mieste, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, siekdamas bendrovei išvengti 11 208 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į 2008 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo, spalio, ir 2009 m. sausio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas, šias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, tai yra: siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2008 m. kovo mėn. 26 d.

į 2008 metų vasario mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 679 litais sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys;           siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009 m. gegužės mėn. 19 d.

į 2008 metų kovo mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 1098 litais sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys;siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2008 m. gegužės mėn. 23 d. į 2008 metų balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 6009 litais sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys;siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2008 m. birželio mėn. 25 d.

į 2005 metų gegužės mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 221 litu sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys;siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2008 m. spalio mėn. 21 d. į 2008 metų rugsėjo mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 1976 litais sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys;siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2008 m. lapkričio mėn. 21 d.

į 2008 metų spalio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 564 litais sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys;siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009 m. vasario mėn. 25 d. į 2009 metų sausio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 661 litu sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys.Be to, V.

N., 2009-02-23 atleidus jį iÅ¡ UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, direktoriaus ir kartu bendrovės kasininko pareigų, pasiliko pas save UAB „A.“ vardu iÅ¡duotÄ AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 4 dienos iki gruodžio 14 dienos neteisėtai, neturėdamas UAB „A.“ leidimo ir įgaliojimo, panaudojo minėtÄ svetimÄ kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodÄ ), inicijuodamas finansines operacijas, o bÅ«tent: 2009 m. lapkričio 4 d. 10.53 val. svetimÄ mokėjimo kortelę įvesdamas į AB „Swedbank“ bankomatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodÄ , taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra teisėtas UAB „A.“ atstovas, panaudojo mokėjimo kortelę, inicijavo finansinę operacijÄ , iÅ¡imdamas grynuosius pinigus – 700 Lt; 2009 m. lapkričio 11 d. 13.40 val. svetimÄ mokėjimo kortelę įvesdamas į AB „Swedbank“ bankomatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodÄ , taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra teisėtas UAB „A.“ atstovas, panaudojo mokėjimo kortelę, inicijavo finansinę operacijÄ , iÅ¡imdamas grynuosius pinigus – 3250 Lt, 2009 m. gruodžio 14 d. 10.15 val. svetimÄ mokėjimo kortelę įvesdamas į AB „Swedbank“ bankomatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) KupiÅ¡kyje, panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodÄ , taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra teisėtas UAB „A.“ atstovas, panaudojo mokėjimo kortelę, inicijavo finansinę operacijÄ , iÅ¡imdamas grynuosius pinigus – 860 Lt.

V. N. buvo kaltinamas, kad 2009-02-23 atleidus jį iÅ¡ UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, direktoriaus ir kartu bendrovės kasininko pareigų, neperduodamas nuo 2009-02-24 naujai paskirtam bendrovės direktoriui R. K. UAB „A.“ vardu iÅ¡duotos AB „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės – kortelės „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å¡ios kortelės PIN kodo, taip neteisėtai Å¡iÄ kortelę, priklausančiÄ UAB „A.“, laikė iki 2009-12-14 pas save ir taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 214 str. 1 d.Be to, V.

N. pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis 2009 m. lapkričio 4, 11 dienomis ir 2009 m. gruodžio 14 d. įvesdamas į AB „Swedbank“ bankomatus svetimÄ UAB „A.“ priklausančiÄ mokėjimo kortelę, panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodÄ , taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra teisėtas UAB „A.“ atstovas, panaudojo mokėjimo kortelę, inicijavo finansinę operacijÄ , iÅ¡imdamas grynuosius pinigus ir tokiais veiksmais apgaule įgijo svetimÄ UAB „A.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus (4 810 Lt), t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 1 d.R.

K., dirbdamas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžys), direktoriaus pavaduotoju, turėdamas įgaliojimÄ UAB „A.“ vardu pildyti automobilių pardavimo dokumentus, laikotarpiu nuo 2008-02-02 iki 2008-10-30 savo paraÅ¡u ir spaudu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, įraÅ¡ytus į pardavimo sutartis ir į pinigų priėmimo kvitus apie tai, kad automobilių turguose, esančiuose Kauno ir Utenos miestuose, automobiliai parduoti už mažesnę kainÄ , nei realiai sumokėjo pirkėjai, ir taip suklastojo tikrus dokumentus.

Å iuos suklastotus dokumentus – automobilių pardavimo sutartis bei pinigų priėmimo iÅ¡ automobilių pirkėjų kvitus panaudojo, juos pateikdamas bendrovės direktoriui V. N., kad Å¡is įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:2008-02-02 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus R. Z. automobilį „BMW 520“, priklausantį UAB „A.“, už 16 000 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 11 550 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini);2008-04-18 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus I. I. automobilį „ Verso“, priklausantį UAB „A.“, už 26 000 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1900 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini);2008-04-28 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus V. D. automobilį „Opel Omega“, priklausantį UAB „A.“, už 7000 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 2060 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini);2008-05-06 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Utenos mieste, pardavus R. B. automobilį „Audi B4“, priklausantį UAB „A.“, už 3000 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1550 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini);2008-09-15 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Utenos mieste, pardavus M. S. automobilį „VW Transporter“, priklausantį UAB „A.“, už 4500 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 2400 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini);2008-09-19 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Utenos mieste, pardavus A. M. automobilį „Audi B4“, priklausantį UAB „A.“, už 8459 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 4500 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini).Be to, R. K. laikotarpiu nuo 2009-02-24 iki 2009-08-27 Panevėžio mieste, bÅ«damas UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, direktoriumi, kartu atlikdamas ir kasininko funkcijas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., 2 d., bÅ«damas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimÄ , tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus, suklastodamas tikrus dokumentus ir suklastotus tikrus dokumentus – pardavimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitÄ , savo paraÅ¡u patvirtindamas tuose dokumentuose įraÅ¡ytus tikrovės neatitinkančius duomenis, juos įtraukdamas į buhalterinę apskaitÄ , numatydamas nusikaltimo objektÄ â€“ buhalterinės apskaitos vedimo tvarkÄ , į UAB „A.“ kasÄ Ä¯neÅ¡damas tik dalį pinigų, bei po to Å¡iuos apskaitos dokumentus pateikdamas buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei „Į.“ ir Ko, kad įtrauktų juos į tvarkomÄ UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:2009-02-28 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus R.

J. automobilį „Audi A6“, priklausantį UAB „A.“, ir į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius neteisingus duomenis, kad automobilis parduotas už 3750 Lt ir Å¡i suma įneÅ¡ta į kasÄ , nors R. J. realiai sumokėjo 12 300 Lt, R. K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaitė 8550 Lt pajamų;2009-07-20 pardavus automobilį „Audi A6“, priklausantį UAB „A.“, A.

I., gyv. (duomenys neskelbtini), už 16 000 Lt, neužfiksavo bendrovės apskaitoje Å¡io automobilio pardavimo, nesurašė kasos pajamų orderio ir neužpajamavo bendrovės kasoje gautų 16 000 Lt pajamų.Å iais veiksmais jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., pagal kuriÄ â€žÄ¯ apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimÄ , jog „apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 4 ir 5 dalis – „privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio turinys bei rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka“.Apskaitoje panaudodamas žinomai suklastotus oficialius automobilių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodytos mažesnės pardavimų pajamos, nei realiai buvo gaunamos, ir nefiksuodamas automobilio pardavimo neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ bei neįnešė į bendrovės kasÄ iÅ¡ prekybos automobiliais gautų 24 550 Lt pajamų, Å¡ių pajamų neužregistravo privalomuose apskaitos registruose – bendrajame žurnale, didžiojoje knygoje, specialiuose žurnaluose, finansinėse ataskaitose. Dėl Å¡ių pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ 2009 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.Be to, jis, bÅ«damas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžys) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 25 d. iki spalio 22 d.

Panevėžio mieste, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, siekdamas bendrovei išvengti 1843 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, į 2009 m. vasario, liepos ir rugsėjo mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas, šias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, tai yra: siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009 m. kovo mėn. 25 d.

į 2009 metų vasario mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 1365 litais sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys;siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009 m. rugpjūčio mėn. 20 d. į 2009 metų liepos mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 460 litų sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys;siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009 m. spalio mėn. 22 d.

į 2009 metų rugsėjo mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 18 litų sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys. Kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Jis paaiÅ¡kino, kad kartu su R. K. sukÅ«rė bendrovę. Nusipirko vienÄ autovežį, po to kitÄ , ir vežė naujus ir padėvėtus automobilius.

Jis pats tuo metu buvo direktorius, o buhalterinę apskaitÄ pagal sudarytÄ sutartį tvarkė bendrovė „Į.“ ir Ko. Kasininko pareigas atliko pats. Bendrovėje tuo metu buvo iÅ¡ viso 6 darbuotojai: jis pats (direktorius ir kasininkas), pavaduotojai R. K. ir R. K., vadybininkas A. P., vairuotojai B. ir R. K. brolis. A. P., kaip bendrovės darbuotojas, turguje parduodavo iÅ¡ užsienio atgabentus automobilius. Automobiliai buvo parduodami kaip bendrovės. Pagal dokumentus A. P. iÅ¡ kasos paimdavo pinigus. Automobiliams pirkti bendrovė iÅ¡duodavo pinigus.

Kaip tie pinigai buvo įforminami, sako, kad reikia žiÅ«rėti į kasos knygÄ . Mano, kad galbÅ«t galėjo bÅ«ti įforminti kaip iÅ¡laidos. Pripažįsta, kad pinigus iÅ¡duodavo pats, tačiau, kokius tuo metu pildė dokumentus ir kokioms sumoms, dabar nepamena. Žino, kad bÅ«davo pildomi kažkokie dokumentai, tačiau viskÄ tvarkė buhalterija. A. P. dirbo vadybininku, jis turėjo parvežti automobilius. Bendrovės tikslas buvo, kad kas nors užsakytų autovežį. Už Å¡iÄ paslaugÄ gaudavo pinigus.

A. P. gaudavo pirkimo ir pardavimo skirtumÄ . Tai buvo jo verslas. Bet automobiliai buvo forminami kaip bendrovės, ir tai buvo klaida. Automobilio kainos bÅ«davo nustatomos „proto ribose“. Pirkimo duomenys bÅ«davo įtraukiami į buhalterijÄ , o pardavimo kainÄ diktuodavo rinka. Kauno turguje buvo susitarta su 2 firmomis, ten bÅ«davo palikti bendrovės blankai, buvo muitinės tarpininkas, kažkokie dokumentai buvo tvarkomi.V. N. nurodo, kad bendrovės spaudÄ turėjo jis pats arba R. K.. Galėjo bÅ«ti ir bendrovėje „Į.“ ir Ko.

Tuščias pardavimo sutartis su spaudu turėjo pats, kad nereikėtų vežioti spaudo. Tokias sutartis duodavo A. P., R. K.. Kitiems jų nedalindavo. Spaudas dažniausia buvo laikomas kontoroje „Į.“ ir Ko, o pardavimo sutartyse jau būdavo spaudas uždėtas. Nežino, kiek tų sutarčių buvo priantspauduota.Su užsakovais pasirašydavo sutartis dėl naujų automobilių ir dėl senų gabenimo. Bendrovėje buvo 2 autovežiai. Kaltinime nurodytiems automobiliams gabenimo sutarčių nebuvo.

Jie buvo atvežti bendrovės dokumentais. A. P. kažkÄ pasirašė. Ne visada žinojo, už kiek realiai buvo parduodamas automobilis, nes A. P. juos dar kažkam perparduodavo. Negali atsakyti, kodėl tvirtino dokumentus dėl tų automobilių pardavimo. Už parduotus automobilius pinigus atveždavo A. P., nes jis automobilius parduodavo. R. K. neatveždavo pinigų, nes jis automobilių nepardavinėjo. IÅ¡ A. P. gautus pinigus buhalterė įtraukdavo į apskaitÄ . Pats to nedarė. Pagal pirminius dokumentus „Į.“ ir Ko teikdavo deklaracijas.

R. K. automobilių nepardavinėjo, tačiau ant dokumentų yra jo paraÅ¡ai. Bendrovės pajamos buvo iÅ¡ naujų automobilių pervežimo. Grįžtant atgal iÅ¡ vakarų Europos, kad autovežis nevyktų tuščias, buvo gabenami seni automobiliai. Nežinojo realios automobilių pardavimo kainos. Apie automobilio pardavimo kainÄ spręsdavo iÅ¡ pardavimo dokumentų. A. P. galėjo automobilius perparduoti, neįforminęs dokumentų. Galėjo dokumentai atkeliauti tik tada, kai perpardavinėtojas parduodavo maÅ¡inÄ .V.

N. nurodo, kad kai nebuvo direktoriumi, bendrovėje nebedirbo. Bendrovei vadovavo R. K., ir jis tik pasitardavo. Iki pat pabaigos buvo vieninteliu tos bendrovės akcininku. Vykdant veiklÄ bendrovei buvo reikalingi pinigai, todėl bendrovei skolino pats, skolino Å ., R. K.. Ä®monės vardu buvo banko mokėjimo kortelė, kuriÄ laikė pas save. Kortelė liko ir po to, kai jau nebebuvo bedrovės direktoriumi. Pagalvojo, kad kaip akcininkas, gali su ta kortele paimti pinigus. Nepamena, ar apie pinigų paėmimÄ kam nors pranešė.

Nuėmęs pinigus, atidavė skolas, galbÅ«t Å .. Dėl su mokėjimo kortele paimtų pinigų įforminimo į niekÄ nesikreipė, tada buvo chaosas, nepagalvojo apie tokį veiksmÄ . V. N. nurodo, kad bÅ«nant R. K. direktoriumi, bendrovėje jokia veikla nevyko. Duomenis įmonei „Į.“ ir Ko dėl deklaracijų pateikimo duodavo jis pats, o vėliau R. K.. Ä®monė dokumentus tvarkė pagal pateiktus pirminius dokumentus. Neneigia savo kaltės dėl neteisingų duomenų pateikimo. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta.Vėliau, kai direktoriumi tapo R.

K., jis, kaip direktorius, dokumentus pasiraÅ¡inėjo. Tačiau nė vienas iÅ¡ direktorių netvarkė buhalterinių dokumentų, tai darė buhalterė. Neatsimena apie R. K. paraÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ . Kai nebedirbo bendrovėje, tai nieko ir negalėjo tvarkyti. Pabaigoje ir buhalterės nebematydavo, todėl apie tokį įgaliojimÄ ji nieko nesakė.Koks buvo kasoje pinigų likutis, kai direktoriumi tapo R. K., negali pasakyti. Žino, kad bÅ«nant direktoriumi, kasoje bÅ«davo ir grynųjų pinigų. Negali pasakyti, ar buvo įmonės perdavimo aktai, kai keitėsi direktoriai.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad bendrovė „A.“ teikė automobilių pervežimo paslaugas. Kažkiek dar vežė ir padėvėtų automobilių. Pažinojo A. P., kuris dirbo kitoje įmonėje ir pakvietė jį dirbti į bendrovę. Jis vykdavo į ItalijÄ , pargabendavo automobilius, o bendrovė už pervežimÄ gaudavo pelnÄ . Jis pirko automobilius už įmonės pinigus, jam buvo iÅ¡duodami kažkokie dokumentai. Jis buvo įmonės įgaliotas asmuo automobiliams nupirkti.

Teigia, jog tų dėvėtų automobilių asmeniÅ¡kai nepardavinėjo. Ä® bendrovę tik atneÅ¡davo pardavimo dokumentus, pasakydavo pardavimo kainÄ ir bendrovėje pagal tai įformindavo dokumentus. Tie automobiliai buvo parduodami įmonės vardu. Ä®monė gaudavo pelnÄ . Daugiausia automobilius parduodavo A. P.. R. K. teigia, kad asmeniÅ¡kai tų automobilių nepardavinėjo, tik, kai atveždavo automobilį, dokumentuose pasiraÅ¡ydavo, uždėdavo spaudÄ . Duodavo A. P. tuščiÄ dokumentÄ . Pardavimo kaina buvo matyti sutartyje, o už kiek realiai buvo automobiliai bÅ«davo parduodami, nežinojo.

Retai matydavo tuos parduodamus automobilius. Neretai automobiliai bÅ«davo sudaužyti, todėl negalėdavo jų įvertinti. Visi kaltinime iÅ¡vardyti automobiliai ir buvo parduoti tokiu bÅ«du. Buvo pildomi pinigų priėmimo kvitai, kuriuos pristatydavo į buhalterijÄ . Nė vienos sutarties savo ranka nepildė. Pinigų priėmimo dokumentus gal ir pildė. Kiek iÅ¡ pardavusio asmens gaudavo pinigų, tiek įraÅ¡ydavo į kasos priėmimo kvitÄ . Daugiau, nei buvo paraÅ¡yta pardavimo sutartyje, negaudavo.Bendrovės veiklos pradžioje dirbo pavaduotoju.

Nežino, ar buvo jo vardu parašytas įgaliojimas parduoti automobilius. Pardavimo sutartyse parašus dėdavo jis pats ir direktorius. Anykščiuose buvo perpardavinėtojas, kuris parduodavo bendrovės automobilius. Jis įmonėje nedirbo. Su juo jokios sutarties nebuvo, tačiau jis gavo iš bendrovės pinigus parvežti iš Vokietijos automobilius. Pagrindinis perpardavinėtojas buvo A. P.. Į PVM deklaracijas įrašydavo sumas, kurios buvo nurodytos pardavimo sutartyse. R. K. nurodo, kad buvo direktoriumi po V.

N.. Priimant į pareigas, kažkÄ pasirašė. Po kurio laiko išėjo iÅ¡ bendrovės dirbti kitur. BÅ«nant direktoriumi, įmonė veiklÄ vykdė, tačiau nežino, ar tada turėjo pelnÄ . Tada buvo pats sunkmetis. Dėl „Opel Sintros“ ir „Audi A6“ paaiÅ¡kino, kad vienÄ automobilį pardavė. Sutartį rado pas muitininkÄ ir jÄ atvežė tyrimui nes tyrėjai liepė ieÅ¡koti automobilio. Pats to automobilio nepardavė. Pagal paraÅ¡Ä buvo atsakingas už tų automobilių pardavimÄ .

Pinigų negaudavo už jų pardavimÄ . Kai spalio mėnesį paėmė iÅ¡ muitininko sutartį, bendrovėje jau nedirbo. Kai direktoriumi tapo R. K., išėjo iÅ¡ bendrovės, jokios veiklos nevykdė, nelabai su R. K. bendravo. KÄ R. K. veikė tada, nežino. Žino, kad veikla vyko. R. K. buvo perduoti dokumentai, tačiau perdavimo–priėmimo akto nerašė. R. K. dėl perdavimo pretenzijų neturėjo. Kasoje turėjo bÅ«ti pinigų likutis. Nežino, nes nesidomėjo, koks buvo įmonėje pinigų likutis.

Jų perdavimo akto R. K. nerašė. Neatsimena, ar skaičiavo pinigus. R. K. viskÄ perdavė, bet dokumentų nepildė. Kadangi R. K. bÅ«davo daugiau Vilniuje, tai daugiau bendravo su V. N.. Dėl bendrovės su R. K. pykčių nebuvo. Mano, kad R. K. automobilių nepardavinėjo. Vairuotojai automobilių taip pat nepardavinėjo, jie tik vežė.Apie tai, kad R. K. buvo iÅ¡rašęs įgaliojimÄ , nieko nežinojo. Kaltinamasis R. K. dėl pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu neprisipažino. Jis pareiÅ¡kė, kad, jo nuomone, yra buhalterės ar dar kažkieno pridirbta, privelta daugybė klaidų.

Nesutinka, kad UAB „A.“ yra paskolinęs 730 000 Lt. Teigia, kad tokių pinigų gyvenime nėra matęs. Viskas, kas buvo skolinama UAB „A.“, buvo daroma per bankÄ , viskas ėjo pavedimu. Pavedimai buvo daromi tiek skolinant pinigus, tiek iÅ¡ UAB „A.“ grÄ Å¾inant. Jokių grynųjų pinigų neėmė nė lito ir negavo nei iÅ¡ K., nei iÅ¡ kitų žmonių. Teigia, jog bendrovėje kasos iÅ¡vis nebuvo ir niekada tų pinigų bendrovėje nebÅ«davo, nes visÄ laikÄ buvo trÅ«kumas, visÄ laikÄ pinigus siųsdavo, imdavo paskolas, užstatydavo ir perstatydavo turtÄ .

Pripažįsta tik tokiÄ savo klaidÄ , kad pasitikėjo visais: ir buhaltere, ir savo buvusiais kolegomis ir t. t.TÄ , kad nėra pasisavinęs jokių pinigų parodo, tai, jog nuo 2009 metų už butÄ net neturėjo kuo sumokėti nė 100 litų. Vien tik „Vilniaus energijai“ skola sudaro 4000 Lt. Jeigu bÅ«tų gavęs nors kokiÄ 100 Lt ar 200 Lt algÄ , tai bÅ«tų kas mėnesį už butÄ mokėjęs, už Å¡ildymÄ , už dar kažkÄ . Paskutiniu metu neturėjo, už kÄ dengti netgi paskolų, viskas buvo areÅ¡tuota:

žemės, butai ir t. t. R. K. nurodo, kad UAB „A.“ yra paskolinęs 300 000 Lt. Tai didžiausia suma per visÄ tÄ laikotarpį, nuo pradžios iki galo. Nuo 2009-09-01 iki 2010-10-14 buvo „popieriniu“ direktoriumi, tačiau realiai nieko nedarė, nes neturi nė supratimo. ViskÄ tvarkė buhalterė. Jis pats tik atvažiuodavo, padėdavo paraÅ¡Ä , kur parodė, kad reikia pasiraÅ¡yti. ParaÅ¡us dėjo aklai, neskaitęs ir nežinodamas. Taip elgėsi, kadangi pasitikėjo buhaltere, o jai už tai buvo mokama alga, ji viskÄ tvarkė.

Jis pats nesikiÅ¡o į niekÄ . Neorganizavo, nekontroliavo buhalterinės apskaitos, nes neturėjo galimybių, kadangi gyveno Vilniuje. Teigia, jog jokios apskaitos nebegalėjo bÅ«ti ir jokios veiklos jau nebebuvo, jau viskas buvo bankrutavę, nes nebebuvo pinigų. Tralai stovėjo atvažiavę numesti. UAB „A.“ vienintelis turtas buvo du tralai. Jokių maÅ¡inų daugiau nebuvo. Lengvųjų maÅ¡inų nėra matęs, pats nepirko, nežino nei kas pirko, nei kas pardavė. Bendrovė net neturėjo pinigų toms maÅ¡inoms nupirkti.

IÅ¡ kur jos nupirktos, nežino. Iki tol dirbo Vilniuje tarpininku. Buvo laikotarpis, kai žemėm užsiiminėjo, „K.a.“ dirbo vadybininku. Finansinių reikalų jokių neturėjo ir patirties toje srityje taip pat. Dirbo „juodÄ darbÄ â€œ, vadovauti niekam nevadovavo. Tapęs UAB „A.“ direktoriumi pasitikėjo bendrasavininkiais ir buhaltere. Tuo metu, kai tapo direktoriumi, buvo parašęs įgaliojimus tiek N., tiek K., kad nereikėtų važinėti iÅ¡ Vilniaus. Direktoriumi sutiko tapti tik todėl, kad pinigai dar buvo likę negrÄ Å¾inti, kuriuos skolino bendrovei, ir tie pinigai buvo ne asmeniniai, o skolinti iÅ¡ banko.

Už tas paskolas reikėjo mokėti palÅ«kanas. Ir Å¡iandien yra bankui skolingas beveik pusę milijono. Apie automobilių pardavimÄ nieko iÅ¡vis nežino. Nedalyvavo jokiame procese. Vienintelis dalykas, kÄ pradžioje darė, tai pats už autovežio vairo vežė naujus automobilius. Tai darė tam, kad įsivažiuotų įmonė, tuo metu nebuvo dar vairuotojų. Taip važiavo keletÄ reisų. Važiavo ir su K., su jo broliu. Kai tapo direktorium, buvo vienas įmonėje. Nė vieno žmogaus daugiau nebebuvo, jokios veiklos nebebuvo.

Neigia, kad K. perdavė pinigus, kai tapo bendrovės direktoriumi. Teigia, jog nebuvo perduotas nė litas, jokių perdavimo aktų nebuvo, jokios kasos net nebuvo. Tapdamas direktoriumi nereikalavo, kad R. K. kÄ nors perduotų, paprasčiausiai pasitikėjo. Su N. dar važiavo į KaunÄ , kad iÅ¡nuomotų tuos tralus, kad gautų už tai pinigus. R. K. nurodo, kad didžiausiÄ klaidÄ padarė pasirašęs, jog gavo kažkada 149 000 Lt ar kiek. Suklydo vien dėl to, kad buvo tÄ patį kartÄ padarytas pavedimas tokiai pat sumai atgal iÅ¡ „A.“ į jo sÄ skaitÄ , nes buvo tokiÄ sumÄ paskolinęs ir tokiÄ sumÄ grÄ Å¾ino.

Dar dėl kažkokios sumos pasirašė, bet jos net negavo, jos net nebuvo. Tokie grynieji pinigai kaip 150 000 Lt net „nevaikÅ¡to“ ir į kiÅ¡enę nededami. Mano, kad pati buhalterė vengia atsakomybės. Ji pati tvarkė ar tai aplaidžiai, ar dar kažkaip. Jaučiasi kaltas, kad pasiraÅ¡inėjo aklai, bet pasitikėjo žmonėm. Pripažįsta, kad dėjo paraÅ¡us, bet nevogė tų pinigų, jų neėmė ir rankose neturėjo. Ä®kurti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę draugiÅ¡kai susitarė su V.

N., nes augę viename kieme. Turėjo galimybę paimti iÅ¡ banko paskolÄ . Tuo metu verslas klestėjo. Pradžioje viskas iÅ¡ pradžių kaip ir neblogai ėjo. Bendrovei realiai vadovavo V. N.. Nors bendrovę steigė kartu ir davė jos steigimui pinigus, tačiau akcininku nebuvo, nes galvojo, kad atsakomybė bus mažesnė, kad daugiau kontroliuos viskÄ , kai vieno žmogaus rankose, ir nereiks važinėti pasiraÅ¡inėti, mažiau visokio popierizmo. Yra girdėjęs, kad turi bÅ«ti akcininkų susirinkimai.

Kai daug akcininkų, bÅ«na didelis susibÅ«rimas, reikia visiems susiburti, raÅ¡yti popierius. Pasitikėjo draugais ir dėl to nepersirašė nė vienos akcijos netgi tapdamas direktorium. Galvojo, kad vis tiek visa atsakomybė bus dar ir ant jų. R. K. teigia, jog net nežinojo, ar įmonė dirbo pelningai. Jokios naudos iÅ¡ įmonės negavo, tik tiek, kad sumokėdavo palÅ«kanas bankui už paimtÄ paskolÄ . Taip buvo sutarę, kad jis ims paskolas ir duos pinigus bendrovei. Teigia, jog įneÅ¡davo pinigų tiek, kiek reikėdavo nusipirkti automobiliui, padangom, dar kažkam.

VienÄ kartÄ pervesdavo 100 000 Lt, kitÄ kartÄ 150 000 Lt. Bendrovė grÄ Å¾indavo paskolintus pinigus. Pervesdavo kiekvienÄ mėnesį, kad bÅ«tų iÅ¡ ko sumokėti už paimtÄ paskolÄ . BÅ«davo, kad vėluoja, jeigu nebÅ«na iÅ¡ ko, bÅ«davo, kad dvigubai perveda. IÅ¡ kasos niekas pinigų nemokėjo. Visi piniginiai mokėjimai buvo daromi per bankus.R. K. teigia, kad nieko nežino, kaip vyko automobilių pirkimas, pardavimas. Tuo dalyku užsiėmė R. K.. Kiek jam žinoma, tai bendrovė nei pirko, nei pardavinėjo automobilių.

Bendrovė vertėsi iš automobilių pervežimo. Atliko tik pervežimo paslaugas, automobilių nepirko ir nepardavė. Nieko nežinojo, kad buvo pildomi dokumentai, kad automobilius parduoda. Po kurio laiko V. N. iš bendrovės išėjo, kadangi nesisekė uždirbti pinigų. Bendru sutarimu direktoriumi paskyrė R. K.. Tačiau realiai bendrovei ir toliau vadovavo V. N., kadangi jis liko bendrovės akcininku. Keičiantis direktoriams niekas jokių dokumentų ar pinigų neperdavinėjo. Teigia, jog kada K. išėjo iš direktoriaus pareigų, niekas niekam nieko neperdavė.

Perdavimo akto nepasirašė, nei pinigų, nei kasos, nei automobilių priėmimo akto nepasirašė. Nėra jokio paraÅ¡o, kad iÅ¡ K. priėmė kažkÄ ar perdavė. R. K. teigia, jog ir tapęs direktoriumi neturėjo nei antspaudo, nei priėjimo prie banko, nei kortelės, nei PIN kodo, nieko neturėjo. Žino, kad grynųjų pinigų nebuvo kasoje, nes jeigu skambino buhalterei, sakė jog reikia sumokėti bankui palÅ«kanas, gaudavo atsakymÄ , kad nėra pinigų. SiÅ«lydavo skambinti V. N.. Kasos nebuvo, buvo gal tik pavadinimas buhalterinis.

Jeigu reikėdavo pinigų tai turėdavo „kaulyti“, prašyti, kad sumokėtų bankui už palūkanas. Mano, jog jei būtų tokia kasa buvusi, tai buhalterė būtų sakiusi „pasirašyk ir imk pinigus“. Liudytoja L. J. paaiškino, kad ji yra įmonės „Į.“ ir Ko direktorė. Įmonė užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymu. Su UAB „A.“ buvo sudaryta sutartis dėl šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Įmonės darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Dokumentus atneÅ¡davo įmonės direktorius, pavaduotojas. Ä®monės direktoriais buvo V. N., R. K., o paskutiniu direktoriumi buvo R. K.. Jie atneÅ¡davo dokumentus ir įmonės darbuotojos suvesdavo į apskaitÄ . Grynųjų pinigų buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios darbuotojos nematė. Buvo tvarkomi tik dokumentai, buhalterinė apskaita, pildomos ataskaitos, jos pristatydavo „Sodrai“ ir kitoms valstybinėms įstaigoms. Su Å¡ia bendrove dirbo buhalterės I. S., jai išėjus B., o pabaigoje P..Kai UAB „A.“ direktoriumi tapo R.

K., jis pradėjo rečiau lankytis. Mano, kad apie 2009 m. rugpjūčio vidurį sutartį su UAB „A.“ nutraukė. Apie tokį sprendimÄ prieÅ¡ mėnesį raÅ¡tiÅ¡kai įspėjo bendrovę. PrieÅ¡ tai dar skambino R. K., ieÅ¡kojo, kad atiduoti dokumentus, bet jo telefonas neatsiliepė. Po praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dar mėnesį tvarkė buhalterinę apskaitÄ . Apskaita buvo tvarkoma kompiuterine programa. Ji pati, o vėliau S. teikdavo duomenis mokesčių inspekcijai.

Duomenys buvo iÅ¡ pirminių dokumentų. Duomenys ten sutapdavo, nes jie turėjo sutapti. Apskaitos elektroninės formos įmonės vadovai nepasiraÅ¡ydavo, o darbo užmokesčio žiniaraščius pasiraÅ¡ydavo. Žinojo, kad UAB „A.“ užsiima krovinių pervežimu ir nedidelį laiko tarpÄ užsiėmė automobilių pirkimu ir pardavimu. Vykdoma veikla buvo matoma tiek, kiek jie atneÅ¡davo dokumentų. Kai jie parveždavo automobilius, juos parduodavo Lietuvoje. Pagal dokumentus buvo žinoma apie tų automobilių buvimÄ .

Buvo sakoma jiems, kad reikia parduoti automobilius arba sutvarkyti dokumentus. Jie sakydavo, kad dokumentus sutvarkys. Grynieji pinigai buvo pas direktorių, kuris buvo ir kasininkas. Pinigų likutis pagal dokumentus pagrįstai susidarė. Kai direktoriumi tapo R. K., jis nedaug atveždavo pirminių dokumentų. Bendrovė turėjo banko mokėjimo korteles. Iš banko gaudavo išrašus. Be tos įmonės direktorių su kitais darbuotojais nebendravo.Automobilių pardavimo dokumentų nebuvo, bet direktoriai sakė, kad automobiliai buvo skirti parduoti.

Žinoma, buvo ir automobiliai įmonės naudojimui, tada pagal dokumentus jie skyrėsi. IÅ¡ banko grynųjų pinigų didelėmis sumomis neimdavo, neimdavo deÅ¡imtimis tÅ«kstančių.Dėl R. K. bendrovei suteiktos paskolos buvo sutartis. ApskaitÄ tvarkę darbuotojai tame nedalyvavo, bet dokumentus matė. Žino, kad R. K. dar ne visa skola atiduota. Dėl iÅ¡mokėjimo nei su ja, nei su kitomis įmonės darbuotojomis niekas nesitardavo.Liudytoja A. P. paaiÅ¡kino, kad neilgÄ laikÄ , gal nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, dirbo buhaltere UAB „Į.“ ir Ko.

Teko susidurti su UAB „A.“ buhalteriniais dokumentais. Nurodo, jog įmonės darbuotojos bendrai tvarkė tos bendrovės buhalterinius dokumentus. Darbuotojos atskirai neturėjo konkrečių užduočių. Ji pati skaičiavo darbo užmokestį, yra pildžiusi kelias deklaracijas, teko iÅ¡ banko iÅ¡rašų pagal pirminius dokumentus suvesti kasÄ . Pagal iÅ¡raÅ¡us pildė kasos knygÄ , kasos pajamų orderių duomenis įrašė į kasos knygÄ . Kitus dokumentus tvarkė įmonės vadovas ir padėjėjas.Liudytoja nurodo, kad tvarkydama dokumentus matė, jog pinigai buvo paimti, bet sumos nepamena.

Ten buvo kelis kartus paimti keli tÅ«kstančiai litų. Kas paėmė tuos pinigus, nežino, nes to nematė. Tuo metu vadovu buvo R. K., todėl vadovo vardu ir buvo į kasÄ užpajamuoti pinigai. Per tÄ laikÄ , kol tvarkė tos bendrovės dokumentus, matė, jog buvo atvykęs jos direktorius R. K.. Jis bendraudavo su įmonės direktore. Matė, kad jis pasiraÅ¡inėjo dokumentus. Negirdėjo, kad jis sakytų, jog kažko nepasiraÅ¡ys. Todėl buvo įsitikinusi, kad paimti pinigai yra pas jį.Liudytoja J.

S. paaiÅ¡kino, kad 2009 m. dirbo UAB „Į.“ ir Ko vyr. buhaltere. Tuo metu įmonė tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ . Pradžioje viskÄ tvarkė ji pati, o po to buvo padėjėja. Tvarkydama buhalterinę apskaitÄ teikdavo ataskaitas, bankÄ suvesdavo, deklaracijas „Sodrai“, balansus. Deklaracijas teikdavo iÅ¡ jų pirminių dokumentų. Ä®monės „A.“ vadovui sakydavo, kiek yra PVM. KÄ jie atneÅ¡davo, tÄ ir suvesdavo. Kasos orderius suvesdavo į programÄ , iÅ¡laidas – į kasÄ .

Pirminius dokumentus pristatydavo V. N., o pabaigoje R. K.. Tikslios datos nepamena, gal 2009 m. gegužę išėjo iš darbo įmonėje „Į.“ ir Ko. Liudytojas A. P. paaiškino, kad gal pusę metų ar metus dirbo UAB „A.“ vadybininku. Tai buvo 2007–2008 metais. Nežino, kiek įmonėje buvo vadybininkų. Darbo vietos neturėjo. Darbas pasireiškė tuo, kad ieškojo užsienyje naudotų automobilių. Automobilių ieškodavo Italijoje. Važinėjo per firmas ir ieškojo parduodamų automobilių.

Italijoje bÅ«davo 1–2 savaites per mėnesį. Kai rasdavo automobilį, tai tardavosi su įmonės vadovu R. K. dėl pirkinio. Kas buvo UAB „A.“ savininkas, nesigilino. Bendravo tik su R. K.. V. N. buvo R. K. draugas. Su V. N. taip pat tekdavo bendrauti dėl automobilių. Ä® darbÄ priėmė R. K.. Gaudavo per mėnesį 400–500 Lt, kuriuos iÅ¡mokėdavo R. K.. Kai atvykdavo tralas, tai tÄ pirkinį (automobilį) pakraudavo. Rasdavo 1–2 automobilius, o tralas visame regione juos surinkdavo. Pirkimo dokumentų neturėjo.

Su pardavėjais atsiskaitydavo įmonė. Jis pats tik rezervuodavo automobilį, o po to atvykdavo R. K., kuris ir tvarkė pardavimo dokumentus. Parvežus į LietuvÄ automobilį, ieÅ¡kodavo tarpininkų, kas jį pirktų. SiÅ«lydavo automobilius pažįstamiems. Jokių dokumentų nepildė, nepasiraÅ¡inėjo. Grynųjų pinigų niekas neduodavo. Pardavus Lietuvoje automobilį, pinigus pirkėjas atiduodavo ne jam, o R. K..Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ automobilių aikÅ¡telės, Panevėžyje, automobilių turguje, pirko automobilį „BMW 725“.

Pirkimo datos nepamena, nes po to gal dar 10 automobilių yra pirkęs. IÅ¡ ko pirko tÄ automobilį, taip pat nepamena. Tvirtina, kad salėje to žmogaus nemato. Už automobilį mokėjo grynaisiais, tačiau kokiÄ sumÄ â€“ nepamena. Kaina yra nurodyta pardavimo sutartyje.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b. l. 136–137) liudytojas A. S. nurodė, kad 2008 m. vasarÄ pirko automobilį „BMW 725“, mėlynos spalvos. Automobilio pardavėjo telefonas buvo nurodytas skelbime. Paskambinus tuo telefonu atvyko vyriÅ¡kis, apie 40 m. amžiaus, vidutinio Å«gio ir normalaus kÅ«no sudėjimo.

Su juo suderėjo, kad automobilį pirks už 14 200 Lt. Automobilio pardavimo dokumentai buvo pildomi to vyriÅ¡kio maÅ¡inoje. IÅ¡ pradžių jie buvo užpildyti A. S. vardu. Tačiau paaiÅ¡kėjus, kad jam reikės mokėti brangiai už draudimÄ , paprašė pardavimo sutartį performinti motinos A. S. vardu. Tai ir buvo padaryta. A. S. nurodė, kad nepamena, ar tas pardavėjas pasiraÅ¡inėjo sutarties grafoje „Pardavėjas“, tačiau tikrai žino, kad jis asmeniÅ¡kai dėjo antspaudÄ nes jo ieÅ¡kojo savo automobilyje.

Apklausos metu A. S. parodžius pardavimo sutartį Nr. 000145, jis pripažino, kad tai ta pati sutartis, kuriÄ jis pasirašė pirkdamas automobilį, tačiau teigia, kad joje neteisingai nurodyta automobilio kaina. Pateiktoje sutartyje nurodyta, jog automobilis parduotas už 10 800 Lt, tačiau realiai už jį mokėta 14 200 Lt. Pagarsinus Å¡iuos parodymus liudytojas patvirtino, kad jie teisingi, iÅ¡skyrus tÄ dalį, kur kalbama apie automobilio kainÄ . Tvirtina, kad mokėtos sumos už automobilį neprisimena dabar ir negalėjo jos nurodyti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Kainos neprisimena, kadangi po to automobilio pirkimo pirko dar vienÄ tokį patį automobilį. Teigia, jog apklausiant ikiteisminio tyrimo metu irgi ne kartÄ sakė, kad mokėtos sumos nepamena ir tada tyrėja kainÄ parašė pati. PasiraÅ¡ydamas po protokolu tiesiog neparašė, kad neteisingai paraÅ¡yta. Liudytojas R. J. paaiÅ¡kino, kad gal prieÅ¡ 3 metus, sausio ar vasario mėnesį, pirko automobilį „Audi A6“. Automobilį rado ir pirko Kauno turguje. Mokėjo, atrodo, 12 000 Lt su trupučiu. Kelis Å¡imtus nusiderėjo.

Dokumentus pildė pardavėjas. Salėje to žmogaus nėra. Už automobilį mokėjo grynaisiais. Dėl kažkokių priežasčių sutartyje rašė mažesnę pirkimo kainÄ . Mažino kainÄ bendru sutarimu. Nurodo, kad nebuvo suinteresuotas mažinti kainÄ . Tai buvo daroma pardavėjo iniciatyva, bet dėl ko tai buvo daroma, nepamena.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b. l. 140–141) R. J. nurodė, kad automobilį pirko 2009 m. žiemÄ . Jį pardavė vyriÅ¡kis, kuris buvo daugiau nei 30 m. amžiaus, lieso kÅ«no sudėjimo, apie 175 cm Å«gio.

Automobilį nupirko už 12 300 Lt. Pinigus mokėjo grynaisiais. Pateiktoje pardavimo sutartyje yra jo parašas, tačiau sutartyje neteisingai nurodyta, kad automobilis parduotas už 3 750 Lt.R. J. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.Liudytojas I. I. paaiškino, kad įvykių tiksliai neprisimena, tačiau pamena, kad 2008 m. balandžio mėnesį Kauno turguje pirko automobilį „T. A.“, 2001 metų gamybos. To automobilio pardavėjo nepažįsta ir teismo salėje jo nemato.

Dokumentus tvarkė pradavėjas. Jam sumokėjo gal 26 000 ar 27 000 Lt, tikslios sumos nepamena, tačiau tikrai ne mažiau kaip 26 000 Lt. PasiraÅ¡ydamas pardavimo sutartį nekreipė dėmesio, kokia suma buvo dokumentuose paraÅ¡yta.Liudytoja J. K. paaiÅ¡kino, kad 2008 metų kovo 8 dienÄ Kauno automobilių turguje su vyru rinkosi automobilį. Patiko automobilis „Audi A6“. Su pardavėju suderino kainÄ . Skubiai bėgo pasiraÅ¡yti sutartį, nes jau baigėsi turgaus darbo laikas. Dokumentus formino moteris, o ne pradavėjas.

To automobilio pardavėjo Å¡iuo metu salėje nėra. Forminant dokumentus, pabrėžė, kad pardavimas yra per firmÄ . Kadangi tada reikiamos sumos neturėjo, o pardavėjas buvo kaunietis, tai jis atvyko pinigų į namus. Sakė, kad jis gyvena PaÅ¡ilės gatvėje. Sumokėjo gal 25 000 Lt. Nepamena, kokia suma buvo nurodyta dokumentuose. ParaÅ¡Ä kažkur dėjo. Policijoje rodė dokumentÄ , kur buvo nurodyta 17 000 Lt suma. Kai policijoje rodė dokumentus (pardavimo sutartį), tai ant vieno iÅ¡ jų buvo ne jos paraÅ¡as.

Kadangi pirkimui buvo skirta nedaug laiko, tai neatsimena, kiek dėjo parašų.Liudytojas V. D. paaiškino, kad 2008 metų gegužės, o gal balandžio mėnesio pabaigoje Kauno automobilių turguje pirko automobilį už 7000 Lt. Kadangi nuo pirkimo jau praėjo daugiau nei 4 metai, tai pardavėjo neprisimena, o salėje šiuo metu to žmogaus nemato. Prisimena, kad pardavėjas buvo neaukštas, su akiniais. Dokumentus formino „Regitroje“. Ten pasiėmė ir automobilio pirkimo dokumentus. Pardavimo sutartį pildė pardavėjas.Liudytojas R.

B. paaiÅ¡kino, kad Utenoje pirko automobilį „Audi 80“. Automobilio pardavėjo neprisimena, tačiau salėje esančių kaltinamųjų parduodant automobilį nebuvo. Tvirtina, kad už automobilį mokėjo 3000 Lt. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu buvo rodyta pardavimo sutartis. Žino, kad joje buvo nurodyta ne tokia automobilio kaina, kokiÄ mokėjo, tačiau, kokia kaina buvo nurodyta, nepamena.Liudytojas M. S. paaiÅ¡kino, kad 2008 metų rudenį Utenos turguje pirko automobilį „VW Transporter“.

Automobilio pardavėjo nepažįsta, tačiau teismo salėjo jo nėra. Automobilį pirko iÅ¡ žmogaus, o ne iÅ¡ įmonės. Perkant automobilį, pardavėjai buvo du: vienas tamsiaplaukis, kitas – Å¡viesus, žemesnio Å«gio. Nežino, kurio iÅ¡ jų buvo automobilis. Pradžioje dalyvavo Å¡viesiaplaukis, o tvarkant dokumentus, dalyvavo abu. Pardavėjas pildė pardavimo sutartį. Kiek sumokėjo už automobilį, nepamena, gal 5000 Lt, nes buvo sankaba sugadinta, kuriÄ reikėjo tvarkyti. Kokia pirkimo sutartyje buvo automobilio kaina, neprisimena, bet jÄ pareigÅ«nai rodė apklausiant ikiteisminio tyrimo metu.

Ten buvo nurodyta 2000 ar 2500 Lt, bet realiai automobilis kainavo ne mažiau 4500, o gal 5000 Lt.Liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad 2008 metais Utenos automobilių turguje pirko automobilį „Audi 80“, 1994 metų gamybos. Automobilio pardavėjas buvo vyresnis nei 50 metų. Jis sakėsi, kad yra iÅ¡ Anykščių. Pardavėjas pasiÅ«lė automobilio pardavimui įforminti nuvažiuoti į kažkokį pastatÄ . Ten nuvykus, atvyko moteris, kuri atvežė įforminimo blankus. Pardavėjas automobilį pardavinėjo kaip nuosavÄ .

To pardavėjo teismo salėje nėra. Automobilį pirko už 2600 eurų, t. y. apie 9000 Lt, nors tikslios sumos nepamena. Kokia buvo nurodyta pirkimo suma sutartyje, nepamena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b. l. 134) liudytojas nurodė, kad už automobilį mokėjo 2450 eurų. Teismo posėdžio metu A. M. patvirtino šiuo parodymus, kadangi tos apklausos metu geriau prisiminė įvykius. Be to, liudytojas nurodo, jog apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu jam buvo rodyta pardavimo sutartis, tačiau joje buvo ne jo parašas.Liudytoja A.

A. paaiÅ¡kino, kad 2008 metų rugsėjo 28 dienÄ Utenos automobilių turguje pirko automobilį „Audi A6“. Automobilio pardavėjas buvo stambus, tamsaus gymio žmogus, su juo suderėjo automobilio pirkimo kainÄ , pasirašė pirkimo dokumentus. Pardavėjas sakė, kad tai yra jo automobilis. Dokumentai buvo vokiÅ¡ki. Automobilio kaina buvo 4250 eurai, o sumokėjo 13 800 Lt. Pirkimo dokumentus pildė automobilių aikÅ¡telėje. Sutartyje buvo nurodytas žmogaus vardas ir pavardė, tačiau tų duomenų dabar nepamena.

Kokia buvo sutartyje nurodyta kaina, neprisimena, nes į tai nekreipė dėmesio. Tyrėja rodė dokumentÄ , kuriame buvo nurodyta ne ta pirkimo kaina, neteisingi duomenys (neteisingas vairuotojo pažymėjimo numeris) ir suklastotas paraÅ¡as. Å iuo metu neprisimena, kokia parodytoje sutartyje buvo nurodyta automobilio kaina. To pardavėjo teismo salėje nėra. Liudytoja J. Å . paaiÅ¡kino, kad V. N. pažįsta, tačiau nėra giminės. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Å iuo metu gerai neprisimena, tačiau tai galėjo bÅ«ti 2008 metais, V.

N. yra sakęs, kad jo firmoje blogi reikalai ir firmai iÅ¡gelbėti prašė paskolinti jam 42 000 Lt. Sutiko paskolinti pinigus. Sudarė paskolos sutartį, kuriÄ matė ir tyrėja. Ji pasidarė kopijÄ . SkolÄ V. N. atidavinėjo po truputį. Liko skolingas 7000 su trupučiu litų. Paskutinį kartÄ jis davė 200 Lt. Tai buvo 2009 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį. V. N. stengiasi atiduoti skolÄ . Kai grÄ Å¾indavo dalį skolos, tai sutartyje tai pažymėdavo, o jis pasiraÅ¡ydavo. Kito dokumento dėl skolos suteikimo nebuvo, nes buvo kaimynai ir pasitikėjo.

Kai skolino pinigus, V. N. buvo firmos vadovas, todėl jį sutapatino su jo firma, nors pinigus skolino tik jam. Žinojo, kad jam skolina ne dėl jo asmeninių reikalų. Skolinamus pinigus ėmė iÅ¡ kelių bankų, todėl ir sumos skiriasi. TÄ pačiÄ dienÄ negalėjo visų pinigų paimti. Su V. N. sudarė vienÄ sutartį 10 000 Lt, o kitÄ â€“ 30 000 Lt. Po to perrašė abi sutartis į vienÄ sutartį 42 000 litų. Atžymas apie grÄ Å¾inimÄ darė ne ant tos galutinės sutarties.Liudytojas V.

S. paaiÅ¡kino, kad Kauno automobilių turguje 2008-02-12 pirko automobilį „T. A.“. Automobilį pirko iÅ¡ nepažįstamo žmogaus. Pirko iÅ¡ žmogaus kaip fizinio asmens, o ne iÅ¡ bendrovės. Nepamena, kas pagal dokumentus buvo pardavėjas. Už automobilį mokėjo grynaisiais 19 500 Lt. Automobilį pardavusio žmogaus teismo salėje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant pas tyrėjÄ buvo rodyta pardavimo sutartis, tačiau joje nurodyta neteisinga automobilio kaina ir yra ne jo paraÅ¡as.

Liudytoja U. A. paaiÅ¡kino, kad gal prieÅ¡ 3 metus, žiemos metu, datos nepamena, internete rado skelbimÄ apie pardavinėjamÄ automobilį „Audi A6“, raudonos spalvos, 1995 metų gamybos. Paskambino pardavėjui. Automobilis patiko ir jį nusipirko. Galėjo už jį sumokėti 9340 Lt. Pirko automobilį iÅ¡ vyriÅ¡kio. Pardavėjas buvo įmonė. Registruojant automobilį, sutartyje nebuvo anspaudo, tai sutartį nusiuntė atgal pardavėjui ir po kurio laiko sutartį gavo su anspaudu. Automobilį registravo Kaune.

Nepamena, kaip atrodė automobilio pardavėjas.Liudytojas R. Z. paaiškino, kad Kauno automobilių turguje pirko sidabrinės spalvos 1996 metų gamybos automobilį „BMW 520“ už 16 000 Lt. Prisimena, kad nusiderėjo 1000 Lt. Automobilio pirkimo datos nepamena, tai galėjo būti vasara. Automobilį pirko iš fizinio asmens. Sutartyje buvo nurodyta automobilio pirkimo suma. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rodoma pardavimo sutartis. Kadangi automobilio pirkimas vyko labai greitai, tai pardavėjo nepamena ir negali pasakyti, ar salėje yra pardavėjas.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b. l. 107–108) R.

Z. nurodė, kad už automobilį buvo prašoma 18 000 Lt, tačiau jis nusiderėjo iki 16 000 Lt. Parodžius jam pardavimo sutartį Nr. 000022 pasakė, jog toje sutartyje yra ne jo parašas, nurodyta neteisinga pardavimo data ir kaina. Liudytoja E. V. paaiškino, kad vyko į Utenos automobilių turgų ieškoti automobilio. Rado „Renault Megane“, kuris patiko. Atvyko prie parduodamo automobilio pardavėjas. Ant automobilio stiklo buvo nurodyta kaina apie 6700 litų, tačiau nurodyta eurais. Kokia tiksli suma eurais buvo nurodyta, pasakyti negali.

Nuo nurodytos kainos kažkiek nusiderėjo ir automobilį nusipirko. Mokėjo litais. Tėvas davė pusę sumos, kitai pusei turėjo savo pinigų. Pati mokėjo gal 2000 Lt, o tėvas pridėjo gal 2800 ar 3000 litų, nors tikslios sumos nepamena. Automobilio pardavėjo šiuo metu salėje nemato.Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b. l. 111–112) E. V. nurodė, kad 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje, Utenos automobilių turguje, pirko automobilį „Renault Megane“. Teigia, jog to automobilio kaina buvo nurodyta 7000 ar 8000 Lt.

Perkant automobilį nusiderėjo ir jį nupirko už 6700 Lt. Pinigus sumokėjo grynaisiais.Pagarsinus Å¡iuo parodymus liudytoja E. V. paaiÅ¡kino, kad dėl kainos galėjo susimaiÅ¡yti, nes prieÅ¡ tai yra pirkusi 3 automobilius panaÅ¡iomis kainomis. Teigia, jog sakė apytiksliÄ sumÄ . Galėjo bÅ«ti 1000–2000 Lt mažiau. Galėjo pirkti už 4600 ar 5000 Lt, bet galėjo ir už 4900 Lt. PasiraÅ¡ydama sutarties neskaitė. Specialistė paaiÅ¡kino, kad buvo tikrinta UAB „A.“ veikla nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01.

Tyrimo metu buvo apklausti 52 fiziniai asmenys, iÅ¡ kurių 14 paliudijo, kad automobilius pirko 2008–2009 metais iÅ¡ UAB „A.“, kad bendrovei sumokėjo didesnę pinigų sumÄ , nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Buvo nustatyta, kad tie 14 fizinių asmenų sumokėjo 87 539 Lt daugiau, nei nustatyta buhalterinėje apskaitoje. Taip buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. Taip pat nustatyta, kad bendrovės apskaitoje buvo apskaityti 6 automobiliai, kaip esantys įmonės likutis.

Bet iÅ¡ muitinės gauta informacija, kad iÅ¡ jų trys automobiliai buvo parduoti, už juos buvo gauta 25 800 Lt, bet Å¡ie pinigai nėra užfiksuoti bendrovės kasoje, nesuraÅ¡yti apskaitos dokumentai, dėl to pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės apskaitoje buvę 3 automobiliai parduoti, 3 automobiliai liko neparduoti, bet realiai jų nebuvo. Bendrovės direktorius R. K. paaiÅ¡kino, kad jis apie tuos automobilius nieko nežino ir nežino apie tų automobilių panaudojimÄ .

Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai apie tų 3 automobilių panaudojimÄ . Taip yra pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. Pagal kasos registrÄ , bendrovėje 2009-11-09 grynųjų pinigų likutis turėjo bÅ«ti 50 478,03 Lt, bet Å¡ių pinigų panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų tyrimui nebuvo pateikta. Direktorius R. K. paaiÅ¡kino, kad realiai jis savo pareigų nevykdė, apie pinigų likutį nieko nežino. Vėliau direktorius V. N. paaiÅ¡kino, kad jam ir R.

K. buvo iÅ¡duotos banko mokėjimo kortelės, kad jis ta kortele naudojosi kaip akcininkas, kad paimdavo iÅ¡ banko sÄ skaitos pinigus, kurie buvo užpajamuoti kasoje. Vėliau dalį pinigų atidavė R. K. ir Å . Bet nepateikė tyrimui tų pinigų panaudojimo dokumentų, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimus.Pagal UAB „A.“ pateiktus banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 metų lapkričio 4 d. per 3 kartus buvo nuimta 4 810 Lt. Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys tų pinigų panaudojimÄ ir užfiksavimÄ buhalterinėje apskaitoje, t. y. kasos knygoje.

Taip pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimai. Dėl to iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų 2008–2009 m.Automobiliai buvo parduoti didesne kaina, nei nurodyta bendrovės apskaitoje, dėl to bendrovė pateikė neteisingus duomenis PVM deklaracijose ir neteisingus duomenis apie nuostolį, pelnÄ deklaracijoje. IÅ¡ viso PVM deklaracijoje nedeklaravo 13 922 Lt.UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ pagal sutartį tvarkė bendrovė „Į.“ ir Ko Sutartis su ta bendrove buvo nutraukta 2009 metų lapkričio 1 dienÄ .

Po Å¡ios datos buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. Buvo tik judėjimas banko sÄ skaitoje, buvo pateiktos kažkokios sÄ skaitos faktÅ«ros, kurios taip pat nebuvo užfiksuotos apskaitoje ir neįtrauktos į registrÄ . Dėl automobilių pirkimo bendrovė formino pardavimo sutartis ir gautų pinigų priėmimo kvitus. Ä®monė skolinosi pinigines lėšas iÅ¡ fizinių asmenų: R. K., J. Å ., V. N.. Paskolos iki galo nebuvo sugrÄ Å¾intos: liko skola R. K. – 249 440,74 Lt, J. Å . – 42 000 Lt, 10 000 Lt ir 32 000 Lt, V.

N. – 34 069,60 Lt. Dėl J. Å .: turėjo bÅ«ti suraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderiai arba pinigų priėmimo kvitas, kad J. Å . pinigus gauna, o įmonė jai moka. Nebuvo pateisinančių dokumentų, pagrindžiančių pinigines iÅ¡laidas.Pagal įmonės pateiktÄ kasos registrÄ , kasos grynųjų pinigų likutis – 51 375 Lt, bet buvo pateiktas papildomai mokėjimo žiniaraÅ¡tis apie R. K. iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ , todėl likutis sumažėjo. Pinigų likutis susidarė iÅ¡ įmonės gautų pajamų.

Pajamos užpajamuotos, nes įvestos, bet galėjo bÅ«ti ir iÅ¡ banko paimti pinigai. Kasos dokumentus pildė įmonė, kuri tvarkė apskaitÄ . Pagal kasos knygos 2009 m. spalio mėnesį į kasÄ pinigus įnešė R. K.. Tai galėjo bÅ«ti pinigai už parduotus automobilius arba paimti iÅ¡ banko ir užpajamuoti kasoje. Kasininko funkcijos įmonėje nebuvo reglamentuotos, tai pasiraÅ¡ydavo direktoriai, jie valdė pinigus. Dėl Å¡ių pažeidimų negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų, veiklos rezultatų ir nuosavo kapitalo.

Kol buhalterinę apskaitÄ tvarkė „Į.“ ir Ko, kasos knyga buvo tvarkinga. Iki lapkričio 4 dienos apskaita tvarkinga. Specialistė paaiÅ¡kino, kad pagal apskaitos dokumentus surašė lentelę, kuri yra 12 priede. Ten paraÅ¡yta, kad į kasÄ kaltinamasis 2008–2009 m. įnešė 310 000 Lt, o į kasÄ užpajamuota 42 000 Lt.IÅ¡ banko grÄ Å¾inta į R. K. sÄ skaitÄ 293 559,26 Lt, iÅ¡ kasos grÄ Å¾inta 187 000 Lt. Ä® banko sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta 310 000 Lt ir 420 000 Lt įnešė grynaisiais.

Bendrovėje kasoje yra užpajamuoti pinigai pagal kasos pajamų orderius. Pagal apskaitos dokumentus J. Å . skolino 82 000 Lt, bendrovei buvo grÄ Å¾inta 42 000 Lt, liko skola 42 000 Lt, t. y. 10 000 ir 32 000 Lt. IÅ¡ 2010-10-04 Panevėžio apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „A.” iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „B.V.”. Nutartyje nurodoma įmonės vadovui R. K. per 10 dienų perduoti administratoriui bendrovės turtÄ pagal balansÄ , dokumentus, turimo turto sÄ raÅ¡Ä . (T. 3, b. l. 31).

IÅ¡ pridėtų UAB „A.” sÄ skaitų iÅ¡rašų, piniginių lėšų naudojimo matyti, kad bendrovė turėjo sÄ skaitas AB „Swedbank” ir AB „SEB bankas”, iÅ¡ jos sÄ skaitos su kortelėmis buvo iÅ¡imami grynieji pinigai. (T. 2, b. l. 20–28; T. 4, b. l. 157–161; 165–198; T. 5, b. l. 2–27).IÅ¡ UAB „A.” pateiktų dokumentų matyti apie grynųjų pinigų buvimÄ kasoje 2009-07-01–2009-11-04, buvo pildoma kasos knyga ir yra parodytas pinigų likutis su R.

K. parašais  (T. 2, b. l. 106-110).     Iš pateiktų UAB „A.” pardavimo sutarčių, pinigų priėmimo kvitų ir orderių matyti, kad juose pasirašė direktoriai V. N., R. K., bendrovė pardavė automobilius pirkėjams. (T. 2, b. l. 135–176).Iš 2007-06-01 sudarytos darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad V. N. UAB „A.” direktoriumi buvo nuo 2007-06-01 iki 2009-02-23 (T. 2, b. l. 1–3). 2009-02-23 UAB „A.” akcininko sprendimu Nr. 2 R. K. paskirtas bendrovės direktoriumi nuo 2009-02-24 ir pagal 2007-07-02 darbo sutartį Nr. 2 jis buvo direktoriumi iki 2009-08-27 (T. 2, b. l. 4–9).Iš 2007-08-06 sudarytos darbo sutarties Nr. 4 ir priedo matyti, kad R.

K. UAB „A.” direktoriumi buvo nuo 2009-09-01 iki bankroto paskelbimo (T. 2, b. l. 11–14).IÅ¡ 2009-09-01 įgaliojimų matyti, kad direktorius R. K. įgalioja R. K. ir V. N. tvarkyti bendrovės dokumentus ir jai atstovauti (T. 2, b. l. 15–16).IÅ¡ 2007-06-01 pasiraÅ¡ytos tarp UAB „A.” ir UAB „Į.“ ir Ko buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2007-003 bei 2009-09-30 praneÅ¡imo matyti, kad bendrovei „A.” tvarkė apskaitÄ ir ji nutraukta nuo 2009-10-31 dienos (T. 2, b. l. 17–19).

IÅ¡ Panevėžio apskrities VMI 2010-05-12 atsakymo matyti, kad UAB „A.” 2010-05-10 valstybės biudžetams skolinga 43,24 Lt (T. 3, b. l. 45).IÅ¡ Panevėžio apskrities VMI 2009-07-30 atsakymo matyti, kad inspekcija pateikė UAB „A.” teiktas PVM deklaracijas už 2008–2009 metus, taip pat metinę pelno deklaracijÄ už 2007 metus, už 2008 metus bendrovė tokios deklaracijos nepateikė bei finansinės atskaitomybės už 2009 metus irgi registrui nėra pateikusi (T 3, b. l. 59–87; 199).

IÅ¡ Muitinės departamento prie LR FM 2010-09-01 atsakymo matyti, kad UAB „A.“ priklausantiems automobiliams – „VW Golf“, „Volvo V70“ ir „Audi A6“ nebuvo įformintos muitinimo procedÅ«ros (T. 4, b. l. 106).              Dėl V. N. veikų Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis visiÅ¡kai įrodyta, kad V. N. apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ ir dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti jo įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., 2 d., bÅ«damas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimÄ , tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus. V. N. bÅ«nant bendrovės direktoriumi, apskaitÄ tvarkė UAB „Į.“ ir Ko. Buhalterinę apskaitÄ tvarkanti bendrovė jÄ tvarkė pagal V. N. jiems pateiktus dokumentus. L. J., P., S. patvirtino, jog tvarkė bendrovės apskaitÄ iÅ¡ pateiktų direktorių pirminių dokumentų.

Už pateikiamų duomenų teisingumÄ atsakė pats direktorius. Automobilių pardavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitus pildė direktorius V. N. ar jo pavaduotojas R. K.. Visi kaltinime nurodyti automobiliai buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir parduoti UAB „A.“ vardu. IÅ¡ liudytojų L. K., V. S., I. I., V. D., R. B., M. S., A. M., U. A., R. J., R. Z., pirkusių automobilius, parodymų, matyti, kad pinigai už automobilius buvo mokami grynaisiais ir jie yra sumokėję žymiai didesnes sumas, nei yra nurodyta pardavimo sutartyse.

Iš liudytojų parodymų taip pat matyti, kad pardavimo sutartys buvo pildomos pardavimo vietoje, t. y. turgavietėse. Automobilių pirkėjai neatpažino V. N. ar kitų kaltinamųjų, kaip asmenų, iš kurių jie pirko automobilius. Iš byloje esančių pardavimo sutarčių, iš liudytojų parodymų apibūdinant asmenis, iš kurių pirko automobilį, matyti, kad automobilius pardavinėjo ir pardavimo sutartis pildė skirtingi asmenys. V. N. teigia, jog automobilių pardavimu užsiėmė vadybininkas A.

P. ir todėl negali nurodyti asmenų, kurie realiai pardavinėjo automobilius. Tačiau jis pripažino, kad pardavimo sutartyse, pinigų priėmimo kvituose yra jo paraÅ¡ai. Kaip jau minėta, visi automobiliai buvo įgyti UAB „A.“ vardu ir buvo bendrovės turtas. V. N., kaip bendrovės direktorius, buvo atsakingas už bendrovės turtÄ ir privalėjo kontroliuoti tų automobilių pardavimÄ . Apklausiamas teisme V. N. nurodė, kad pinigai automobiliams pirkti buvo imami iÅ¡ bendrovės kasos. Kartu jis pripažino, kad naudotų automobilių pirkimas ir pardavimas faktiÅ¡kai buvo A.

P. verslas ir jis nesidomėjo, už kiek realiai automobiliai buvo parduodami. Žinojo, kad A. P. pasilikdavo didžiÄ jÄ dalį kainos skirtumo tarp automobilio pirkimo ir pardavimo. Nors apklaustas kaip liudytojas A. P. neigė, kad jis iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kai užsiėmė automobilių perpardavimu ir iÅ¡ to gavo pajamas, tačiau V. N. parodymus tuo klausimu netiesiogiai patvirtina ir kiti įrodymai. Kaip paaiÅ¡kino A. P. (ir tai patvirtino V. N. bei R. K.), UAB „A.“ jis gaudavo tik apie 400 Lt atlyginimÄ .

Tačiau nežiÅ«rint į tokį maÅ¾Ä atlygį, jis galėjo po kelias savaites per mėnesį gyventi užsienyje (daugiausiai Italijoje), ieÅ¡koti naudotų automobilių, organizuoti jų pargabenimÄ . Todėl darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad pagrindines pajamas A. P. gaudavo bÅ«tent iÅ¡ automobilių perpardavimo, kaip tai ir nurodo V. N.. Kartu tai reiÅ¡kia, kad visa tai buvo daroma su UAB „A.“ vadovų žinia. Todėl V. N. buvo žinoma, kad pardavimo sutartyse bei pinigų priėmimo kvituose yra tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilių pardavimo kainÄ .

Tiek savo paraÅ¡u patvirtindamas tokius dokumentus, tiek tokius pat dokumentus priimdamas iÅ¡ bendrovės pavaduotojo R. K. ir perduodamas juos buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei „Į.“ ir Ko V. N. prisiėmė atsakomybę už tų dokumentų teisingumÄ . Pirmiau nurodytais veiksmais V. N. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., pagal kuriÄ â€žÄ¯ apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimÄ , jog „apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 4 ir 5 dalis – „privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio turinys bei rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka“.

V. N. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas ir tuo, kad jis neapskaitė 1800 Lt pajamų, gautų pardavus automobilį „Renault Scenic“ E. V. bei 3400 Lt pardavus automobilį „BMW 725“ A. S.. Apklausta kaip liudytoja E. V. nepatvirtino ikiteisminiame tyrime duotų parodymų dėl automobilio kainos ir nurodė, kad jį galėjo pirkti už 5000 Lt ar sutartyje nurodytÄ 4900 Lt sumÄ . Apklaustas kaip liudytojas A. S. nurodė, kad automobilį „BMW 725“ realiai pirko jis pats, tik motinos vardu. Jis teigia, kad panaÅ¡iu laiku pirko net tris BMW markės automobilius ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu galėjo suklysti dėl kainos.

Mano, kad už kaltinime nurodytÄ automobilį tikrai mokėjo 14 200 Lt, t. y. tiek, kiek nurodyta pardavimo sutartyje. Todėl Å¡i dalis su minėtais kaltinimo epizodais Å¡alintini kaip nepasitvirtinę. Be to, V. N. kaltinamas tuo, jog neapskaitė 2600 Lt gautų už automobilį, parduotÄ M. S., kadangi pardavimo sutartyje nurodyta 2400 Lt pardavimo kaina, o realiai parduota už 5000 Lt. Tačiau apklausiamas teisme M. S. nurodė, kad už automobilį mokėjo ne mažiau kaip 4500 Lt, o 500 Lt buvo skirti greičių dėžės remontui.

Tai kelia abejonių, jog automobilis parduotas už 5000 Lt, kaip nurodyta kaltinime. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Todėl Å¡i kaltinimo dalies apimtis mažinama nurodant, kad 2008-09-15 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Utenos mieste, pardavus M. S. automobilį „VW Transporter“, priklausantį UAB „A.“, ir į pardavimo sutartį bei pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius neteisingus duomenis, kad automobilis parduotas už 2400 L., nors M. S. realiai sumokėjo 4500 Lt, buvo neapskaityta 2100 Lt pajamų.Tuo pagrindu mažinama ir bendra neapskaitytų pinigų suma.

Laikytina, kad V. N. neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ 73 289 Lt pajamų, gautų už parduotus naudotus automobilius, ir gautiems gryniesiems pinigams (iÅ¡ viso 73 289 Lt) nesurašė pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių ir jų neužpajamavo kasos knygoje.V. N. pareikÅ¡tame kaltinime teigiama, kad tas neapskaitytas pinigų sumas jis panaudojo bendrovės reikmėms. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo gauta jokių objektyvių įrodymų, kad minėtos neapskaitytos lėšos buvo perduotos V.

N. ir juo labiau nėra jokių duomenų, kokiems tikslams jos panaudotos. Tiek V. N., tiek R. K. kategoriÅ¡kai teigia, kad jiems buvo perduodama tik tiek pinigų, kiek nurodyta pardavimo sutartyse. PrieÅ¡ingai, remiantis pirmiau aptartais įrodymais yra tikėtina, kad neapskaitytos sumos (skirtumas tarp realios pardavimo kainos ir dokumentuose nurodytos pardavimo kainos) nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms ir net nepateko į kaltinamųjų rankas, o pasiliko asmenų, vykdžiusių prekybÄ naudotais automobiliais, rankose.

Todėl Å¡i aplinkybė (kad neapskaitytos pinigų sumos buvo panaudotos bendrovės reikmėms) taip pat Å¡alinama iÅ¡ kaltinimo. Tačiau kaltinimo apimties sumažinimas nekeičia V. N. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d. Kaip jau yra pasisakyta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, V. N., kaip bendrovės direktorius, buvo atsakingas už teisingų duomenų pateikimÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei. Tačiau jis, suprasdamas ir žinodamas, kad pardavimo sutartyse ir pinigų priėmimo kvituose nurodytos automobilių pardavimo kainos neatitinka tikrovės – realiai automobiliai parduoti už didesnę kainÄ , sÄ moningai Å¡iuo neteisingus duomenis perdavė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei.

Nors VMI duomenis apie pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas pateikinėjo UAB „Į.“ ir Ko, tačiau ji tai darė pagal direktoriaus pateiktus duomenis. Todėl atsakomybė už melagingų žinių pateikimÄ VMI tenka bÅ«tent tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiam V. N.. Laikytina, kad jis tai darė, siekdamas bendrovei iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. Naudotais automobiliais buvo prekiaujama nuolat. Tai reiÅ¡kia, kad ir neteisingi duomenys apie tų automobilių pardavimo kainas buhalterijai buvo pateikiami nuolat.

Todėl laikytina, kad neteisingų duomenų apie UAB „A.“ pajamas ir pelnÄ pateikimas buvo tęstinė veika. V. N., siekdamas, kad jo vadovaujama bendrovė iÅ¡vengtų mokesčių, veikė vieninga tyčia ir laikotarpiu nuo 2008-03-26 iki 2009-02-25 pateikinėjo neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis teikė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pardavimo PVM ir gautas pajamas, siekdamas bendrovei iÅ¡vengti 12 079 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino dalis kaltinimo dėl pajamų neapskaitymo, pardavus automobilius. Buvo nustatyta, jog A. S. ir E. V. automobilius nupirko už tokiÄ kainÄ , kaip nurodyta pardavimo sutartyse, o tai reiÅ¡kia, kad visos lėšos, gautos už tuos parduotus automobilius, bendrovėje buvo apskaitytos teisingai. Taip pat nustatyta, kad M. S. automobilį „VW Transporter“ pirko ne už 5000 Lt, kaip nurodyta kaltinime, o už 4500 Lt. Taigi pardavus šį automobilį bendrovėje buvo neapskaityta tik 2100 Lt.

Dėl Å¡ių patikslinimų 5700 Lt mažėja UAB „A.“ neapskaitytų pajamų suma. Kartu kaičiasi ir nesumokėto PVM dydis. Papildoma specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad Å¡iuo atveju yra nesumokėta 11 208 Lt PVM mokesčio. Tuo pagrindu kaltinimo apimtis mažinama ir laikytina, kad buvo siekiama iÅ¡vengti bendrovei 11 208 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. Kartu iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama aplinkybė, jog buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys į 2008 m. birželio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ .

Tačiau sumažinus kaltinimo apimtį įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesikeičia. Pats kaltinamasis V. N. civilinį ieškinį pripažino ir tai, kad nebuvo deklaruotas PVM, taip pat neneigė. Todėl visiškai įrodyta, kad V. N., būdamas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžys) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-03-26 iki 2009-02-25 Panevėžio mieste, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, siekdamas bendrovei išvengti 11 208 Lt. pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į 2008 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, rugsėjo, spalio ir 2009 m. sausio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas, šias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys.

Tokia veika atitinka BK 220 str. 1 d. ir kvalifikuota teisingai.IÅ¡ byloje esančios darbo sutarties Nr. 1 (T. 2, b. l. 1–3) matyti, kad V. N. UAB „A.“ direktoriumi buvo nuo 2007-06-01 iki 2009-02-23. IÅ¡ UAB „A.“ sÄ skaitų iÅ¡rašų apie piniginių lėšų panaudojimÄ matyti, kad matyti, kad iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos, esančios AB „Swedbank“ su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimti grynieji pinigai: 2009-11-004 paimta 700 Lt, 2009-11-11 paimta 3250 Lt ir 2009-12-14 paimta 860 Lt (T. 2, b. l. 23).

Kaltinamasis V. N. patvirtino, kad bÅ«damas bendrovės direktoriumi naudojosi minėta „Visa Elektron“ kortele. Po to, kai buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų, tos kortelės niekam neperdavė ir laikė pas save ir nurodytu laiku paėmė iÅ¡ sÄ skaitos grynuosius pinigus. Manė, kad jis, kaip vienintelis bendrovės akcininkas, turi tokiÄ teisę. Visa tai neabejotinai įrodo, kad grynieji pinigai (4810 Lt) iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos buvo paimti ir kad tai padarė bÅ«tent V. N.. Nors Å¡ių veiksmų atlikimo metu V.

N. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, tačiau tai nesuteikė jam vienasmeniÅ¡kai disponuoti bendrovės turtu, kadangi bendrovės turtas yra svetimas akcininkams. Jokių oficialių įgaliojimų disponuoti tomis lėšomis V. N. neturėjo. Todėl svetimÄ (UAB „A.“) kortelę įvesdamas į AB „Swedbank“ bankomatÄ , panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodÄ ir taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra teisėtas UAB „A.“ atstovas, V.

N. neteisėtai inicijavo tris finansines operacijas. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikalstama veika laikoma baigta, neteisėtai panaudojus svetimÄ elektroninio mokėjimo priemonę. Todėl V. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 215 str. 1 d.  Ikiteisminio tyrimo metu V. N. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 214 str. 1 d. už tai, jog 2009-02-23 atleidus jį iÅ¡ UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, direktoriaus ir kartu bendrovės kasininko pareigų, neperduodamas nuo 2009-02-24 naujai paskirtam bendrovės direktoriui R.

K. UAB „A.“ vardu iÅ¡duotos AB „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės – kortelės „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å¡ios kortelės PIN kodo, taip neteisėtai Å¡iÄ kortelę, priklausančiÄ UAB „A.“, laikė iki 2009-12-14 pas save, t. y. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone. Mokėjimo instrumentas nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentÄ iÅ¡davusiai institucijai kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui jis yra svetimas.

Å iuo atveju banko mokėjimo kortelė priklausė ne UAB „A.“, o jÄ iÅ¡davusiai AB „Swedbank“. UAB „A.“ buvo Å¡ios kortelės teisėta naudotoja. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 214 str. 1 d. gali kilti tik, jei asmuo mokėjimo kortelę laiko be mokėjimo instrumento savininko (Å¡iuo atveju AB „Swedbank“) ar teisėto naudotojo (Å¡iuo atveju UAB „A.“) sutikimo. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados (T. 2, b. l. 84), UAB „A.“ naudojosi kortele „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal avanso apyskaitas priskirta V.

N.. Tai reiÅ¡kia, kad jis Å¡ia mokėjimo kortelę laikė teisėtai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad po V. N. pasitraukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų pas jį esančios mokėjimo kortelės laikymas tapo neteisėtu. Nėra jokių duomenų, kad minėtos kortelės savininkas AB „Swedbank“ ar naujai paskirtas UAB „A.“ direktorius bÅ«tų pareikalavę grÄ Å¾inti Å¡iÄ kortelę. Naujai paskirtam direktoriui R. K. neabejotinai buvo žinoma, kad bendrovė naudojasi dviem mokėjimo kortelėmis, iÅ¡ kurių vienÄ turėjo jis pats, o kita buvo pas V.

N., tačiau jis nepareikalavo, kad V. N. grÄ Å¾intų tÄ kortelę. Be to, V. N. buvo vieninteliu UAB „A.“ akcininku, turinčiu teise priimti įsakymus dėl bendrovės valdymo bei kitais klausimais. Todėl laikytina, kad nors V. N. neturėjo teisės naudotis mokėjimo kortele savo nuožiÅ«ra, tačiau laikė jÄ su teisėto naudotojo sutikimu, t. y. teisėtai. Tuo pagrindu V. N. dėl kaltinimo pagal BK 214 str. 1 d. iÅ¡teisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)V.

N. taip pat pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis, neteisėtai panaudojęs svetimÄ mokėjimo kortelę, per tris kartus iÅ¡ bankomato išėmė grynuosius pinigus (4810 Lt) ir taip pagaule įgijo svetimÄ turtÄ . BK 182 str. 4 d. numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, dėl apgaule įgyto svetimo – UAB „A.“ turto (4810 Lt) nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo. 2010 m. spalio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „A.“ iÅ¡kelta bankroto byla (T. 3, b. l. 31), tačiau byloje nėra ir bankroto administratoriaus pareiÅ¡kimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182 str. 1 d. Byloje yra UAB „A.“ bankroto administratoriaus UAB „B.V.“ įgalioto asmens N. Č. atsakymas į FNTT Panevėžio apygardos valdybos paklausimÄ (T. 3, b. l. 39). Å iuo atsakymu bankroto administratorius pareiÅ¡kia, jog sutinka, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 1 d. dėl 4810 Lt vagystės. Å io raÅ¡to negalima laikyti teisėto atstovo pareiÅ¡kimu, kadangi jis neatitinka skundo ar pareiÅ¡kimo reikalavimų ir vertintinas kaip eilinis susiraÅ¡inėjimas tarp institucijų.

Be to, Å¡is raÅ¡tas kaltinamajame akte įvardytas kaip civilinis ieÅ¡kinys 55 288,03 Lt, nors jis neatitinka ir civiliniam ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų. Minėtame bankroto administratoriaus raÅ¡te pareiÅ¡kiama, kad jis sutinka jog bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 1 d. Toks teiginys yra niekinis, kadangi pagal baudžiamojo proceso kodekso normas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, atliekančiam tyrimÄ pagal BK 178 str. 1 d. nėra reikalingas kieno nors (nukentėjusio, turto valdytojo ir t. t.) sutikimas atlikti tokį tyrimÄ ir tokio tyrimo negali sustabdyti iÅ¡sakyti prieÅ¡taravimai.

Taigi Å¡io susiraÅ¡inėjimo metu V. N. veika buvo vertinama kaip BK 178 str. 1 d. numatytas nusikaltimas. BPK 167 str. 3 d. imperatyviai nurodyta, kad tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , ar prokuroro reikalavimÄ , požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar reikalavimÄ . Å iuo atveju toks pareiÅ¡kimas prieÅ¡ V.

N. įtarimo pareiÅ¡kimÄ pagal BK 182 str. 1 d. nebuvo gautas. Byloje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 167 str. numatyto prokuroro reikalavimo. Å iame straipsnyje numatyta, kad prokuroro reikalavimas turi bÅ«ti ne formalus, o motyvuotas. Prokurorui numatyta teisė inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, jei nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų. Ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroro pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 182 str. 1 d. negali bÅ«ti prilygintas įstatyme numatytam prokuroro reikalavimui, kadangi pagal BPK 3 str. 1 d. 6 p. baudžiamasis procesas net negali bÅ«ti pradėtas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jei nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ tais atvejais, kai procesas gali bÅ«ti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ arba prokuroro reikalavimÄ .

Tuo pagrindu baudžiamosios bylos dalis dėl V. N. kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. nutrauktina. Dėl R. K. veikų Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis visiÅ¡kai įrodyta, kad R. K. laikotarpiu nuo 2009-02-24 iki 2009-08-27 apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ ir dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A.“ 2009 m. veikos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., 2 d., bÅ«damas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimÄ , tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus.

Jo kaltė grindžiama tais pačiais įrodymais, kaip ir V. N. kaltė, t. y. liudytojų J., P., S., L. K., V. S., I. I., V. D., R. B., M. S., A. M., U. A., R. J., R. Z. parodymais, specialisto iÅ¡vada ir kitais dokumentais. Pats kaltinamasis R. K. Å¡ios dalies dėl savo kaltės neneigia. Todėl įrodymai aptarti įrodinėjant V. N. kaltę įvykdžius analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ nebekartojami. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamųjų V. N. ir paties R. K. parodymų, R. K. buvo tiesiogiai atsakingas už naudotų automobilių prekybÄ ir tai reiÅ¡kia, kad jam neabejotinai buvo žinoma, jog pardavimo sutartyse, kurios įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ , buvo tikrovės neatitinkantys duomenys – automobiliai buvo parduodami brangiau, nei nurodoma tose sutartyse.

Nors buhalterinę apskaitÄ bendrovėje tvarkė UAB „Į.“ ir Ko, tačiau laikotarpiu, kai UAB „A.“ direktoriumi buvo R. K., apskaitÄ tvarkanti bendrovė jÄ tvarkė pagal R. K. jiems pateiktus dokumentus. Todėl už pateikiamų duomenų teisingumÄ atsakomybė tenka pačiam direktoriui.R. K. pareikÅ¡tame kaltinime (analogiÅ¡kai kaip ir V. N. pareikÅ¡tame kaltinime) teigiama, kad už parduotus automobilius gautas ir neapskaitytas pinigų sumas jis panaudojo bendrovės reikmėms. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo gauta jokių objektyvių įrodymų, kad minėtos neapskaitytos lėšos buvo perduotos R.

K., kai jis ėjo direktoriaus pareigas ir juo labiau nėra jokių duomenų, kokiais tikslais jos panaudotos. Pats R. K. kategoriÅ¡kai teigia, kad jis, kaip bendrovės direktorius ir kasininkas, priimdavo tik tiek pinigų, kiek nurodyta pardavimo sutartyse. Remiantis pirmiau aptartais įrodymais vertinant V. N. veikÄ , yra tikėtina, kad neapskaitytos sumos (skirtumas tarp realios pardavimo kainos ir dokumentuose nurodytos pardavimo kainos) nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms ir net nepateko į kaltinamųjų (tarp jų ir R.

K.) rankas, o pasiliko asmenų, vykdžiusių prekybÄ naudotais automobiliais, rankose. Todėl Å¡i aplinkybė (kad neapskaitytos pinigų sumos buvo panaudotos bendrovės reikmėms) taip pat Å¡alinama iÅ¡ kaltinimo. Tačiau paÅ¡alinus dalį kaltinimo nesikeičia R. K. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d. Kaip jau yra pasisakyta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, R. K., kaip bendrovės direktorius, buvo atsakingas už teisingų duomenų pateikimÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei.

Tačiau jis, suprasdamas ir žinodamas, kad pardavimo sutartyse ir pinigų priėmimo kvituose nurodytos automobilių pardavimo kainos neatitinka tikrovės – realiai automobiliai parduoti už didesnę kainÄ , sÄ moningai Å¡iuos neteisingus duomenis laikotarpiu nuo 2009-03-25 iki 2009-10-22 perdavė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei. Nors VMI duomenis apie pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas pateikinėjo UAB „Į.“ ir Ko, tačiau ji tai darė pagal direktoriaus pateiktus duomenis.

Todėl atsakomybė už melagingų žinių pateikimÄ VMI laikotarpiu nuo 2009-03-25 iki 2009-10-22 tenka bÅ«tent tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiam R. K.. Laikytina, kad jis tai darė, siekdamas bendrovei iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. 2009 m. kovo 25 d. deklaracijoje už vasario mėnesį mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumažino 1365 Lt, 2009 m. rugpjūčio 20 d. deklaracijoje už liepos mėnesį mokėtinÄ PVM sumÄ sumažino 460 Lt, o 2009 m. spalio 22 d. deklaracijoje už rugsėjo mėnesį mokėtinÄ PVM sumÄ sumažino 18 Lt.

Tokiu bÅ«du R. K. per laikotarpį, kai buvo bendrovės direktoriumi, pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir taip siekė iÅ¡vengti 1843 Lt PVM mokesčio sumokėjimo į biudžetÄ . Naudotais automobiliais buvo prekiaujama nuolat. Tai reiÅ¡kia, kad ir neteisingi duomenys apie tų automobilių pardavimo kainas buhalterijai buvo pateikiami nuolat. Todėl laikytina, kad neteisingų duomenų apie UAB „A.“ pajamas ir pelnÄ pateikimas buvo tęstinė veika. Aptartų įrodymų visuma visiÅ¡kai įrodyta, kad R.

K., būdamas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžys) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-03-25 iki 2009-10-22 Panevėžio mieste, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, siekdamas bendrovei išvengti 1843 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į 2009 m. vasario, liepos, rugsėjo mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas, šias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Durpyno g. 3, Panevėžys.

Tokia veika atitinka BK 220 str. 1 d. ir kvalifikuota teisingai.R. K. pripažįsta, kad jis dėjo paraÅ¡us ir savo anspaudÄ ant automobilių pardavimo sutarčių. Pačių sutarčių nepildė. Jas užpildydavo automobilius parduodantis asmuo. Pats pildė tik pinigų priėmimo kvitus. Juose įraÅ¡ydavo tokias sumas, kokios buvo nurodytos pardavimo sutartyse. Kaip jau yra pasisakyta pirmiau, R. K., bÅ«damas bendrovės direktoriaus pavaduotoju ir kartu atsakingu už naudotų automobilių pardavimÄ , žinojo, jog automobiliai realiai parduodami už didesnę kainÄ nei nurodyta pardavimo sutartyse.

Tai, kad kaltinime iÅ¡vardyti automobiliai buvo pardavinėjami už didesnę kainÄ Ä¯rodo byloje esančios pardavimo sutartys bei liudytojų – automobilių pirkėjų R. Z., I. I., V. D., R. B., M. S., A. M. parodymai. R. K. klastojo tikrÄ dokumentÄ (pardavimo sutartis) jau vien tuo, kad dėdamas savo spaudÄ bei paraÅ¡Ä ant pardavimo sutarties kartu teigė, kad tuos automobilius pardavė jis pats. Tačiau tai, jog taip nebuvo, paaiÅ¡kino pats R. K.. Be to, kaip jau minėta, tvirtindamas tas pardavimo sutartis jis, žinodamas, kad automobiliai parduoti už didesnę kainÄ nei nurodyta sutartyje, kartu patvirtino ir tuos tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokius pat duomenis įrašė į pinigų priėmimo kvitus.

Laikytina, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Kadangi automobilių pardavimas buvo viena iš verslo sričių ir tuo buvo užsiimama nuolat, laikytina, kad toks dokumentų klastojimas buvo tęstinė veikla. Remiantis aptartų įrodymų visuma visiškai įrodyta, kad R. K., parduodant R. Z., I. I., V. D., R. B., M. S. ir A. M. automobilius, suklastojo pardavimo sutartis, nurodydamas mažesnes pardavimo kainas, nei realiai pirkėjai sumokėjo, ir atitinkamai suklastojo pinigų priėmimo iš automobilių pirkėjų kvitus ir tuos suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, pateikdamas juos bendrovės direktoriui V.

N., kad Å¡is įtrauktų juos į bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Tai, kad parduodant automobilį M. S. sumokėjo ne 5000 Lt, kaip nurodyta kaltinime, o 4500 Lt dokumento suklastojimui reikÅ¡mės neturi. Todėl R. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.Kaltinime nurodyta, kad R. K. suklastojo ir pardavimo sutartį, kai E. V. buvo parduotas automobilis „RENAULT Scenic“, bei pinigų priėmimo iÅ¡ Å¡ios pirkėjos kvitÄ . Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. V. už automobilį mokėjo tiek, kiek ir nurodyta pardavimo sutartyje.

Todėl Å¡is epizodas iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamas. Kadangi R. K. dokumentų klastojimas vertinamas kaip tęstinė veikla, todėl vieno iÅ¡ veikos epizodų paÅ¡alinimas veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Dėl R. K. veikų IÅ¡ vienintelio akcininko V. N. sprendimo Nr. 4 matyti, kad nuo 2009-09-01 UAB „A.“ direktoriumi paskirtas R. K. (T. 2, b. l. 10). Tai, kad R. K. paskiriamas bendrovės direktoriumi patvirtina ir priedas prie darbo sutarties Nr. 4 (T. 2, b. l. 14). Šį priedÄ pasirašė ir pats R.

K.. Tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ėjo direktoriaus pareigas neneigia ir pats R. K.. Kartu jis atliko ir kasininko pareigas. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., 2 d., R. K. buvo atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tačiau jis tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus, neorganizavo, nekontroliavo ir po sutarties su UAB „Į.“ ir Ko nutraukimo pats netvarkė bendrovės apskaitos.

Pats R. K. teigia, kad buvo tik „popierinis“ direktorius. Jis pripažįsta, kad buhalterinės apskaitos tvarkymu nesidomėjo, nieko apie tai nesuprato ir jokios patirties toje srityje neturėjo. Tiesiog pasitikėjo buhalterinę apskaitÄ tvarkančia buhaltere bei verslo partneriais. Kartais dėdavo paraÅ¡us ant dokumentų, tačiau tų dokumentų neskaitė, jų turiniu nesidomėjo. Tvirtina, kad jam tapus direktoriumi bendrovė faktiÅ¡kai jokios veikos nebevykdė. Apie naudotų automobilių pardavimus iÅ¡ viso nieko nežinojo.Liudytoja L.

J. nurodė, kad UAB „Į.“ ir Ko tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ . Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. direktoriumi tapo R. K.. Jis pradžioje kelis kartus buvo atvykęs, atveždavo dokumentų, tačiau vėliau nebepateikinėjo jokių buhalterinių dokumentų. Matydami, kad vadovas nepalaiko kontakto, nepateikia dokumentų, sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB „A.“ nutraukė. Po sutarties nutraukimo dar mėnesį teikė paslaugas, pabaigė tvarkyti turėtus dokumentus.

Iš UAB „Į.“ ir Ko pranešimo matyti, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis nutraukta nuo 2009-10-31 (T. 2, b. l. 19). Iš specialistės išvados matyti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. (kai direktoriumi tapo R. K.) UAB „A.“ įsigijo tris automobilius – „VW Golf“ (1381,12 Lt vertės), „Volvo V70“ (13 811,20 Lt) vertės ir „Audi A6“ (18 990,40 Lt vertės), jų tolesnio panaudojimo nefiksavo apskaitoje ir tie automobiliai panaudoti be apskaitos dokumentų. Be to, 2009-09-22 pardavus automobilį „Opel Sintra“ už 8500 Lt, šio automobilio pardavimo nefiksavo bendrovės apskaitoje, nesurašė kasos pajamų orderio ir neužpajamavo bendrovės kasoje gautų 8 500 Lt.

Dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ 2009 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Tokiais veiksmais R. K. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimus.Netinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas, tokių dokumentų neišsaugojimas ar visiškas buhalterinės apskaitos netvarkymas vertinamas kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. R. K. veiksmai, jam tapus UAB „A.“ direktoriumi, atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. pareikÅ¡tas kaltinimas ir pagal BK 183 str. 2 d. Jis kaltinamas, kad iki 2010-10-14 paskirtam UAB „A.“ bankroto administratoriui neperdavė bendrovės kasoje buvusių grynųjų pinigų likučio (50 487,03 Lt) ir taip tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ . Kaltinime nurodoma, kad R. K. 26 669,99 Lt, esančius bendrovės kasoje, perėmė iÅ¡ ankstesnio direktoriaus, o 23 808,04 Lt gavo iÅ¡ bendrovės kasos kaip kasininkas.R. K. dėl Å¡ių kaltinimų kaltu neprisipažįsta.

Jis teigia, kad tampant direktoriumi jokių pinigų neperėmė ir jų nematė. Taip pat tvirtina, kad bÅ«damas direktoriumi (kartu ir bendrovės kasininku) jokių pinigų negavo. Jaučiasi kaltas tik dėl to, jog dėjo paraÅ¡us, pasitikėdamas kitais žmonėmis ir nesigilindamas į dokumentų, ant kurių pasiraÅ¡o, turinį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu R. K. teiginiai nebuvo paneigti. Byloje nėra priėmimo–perdavimo akto, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų matyti, kokius dokumentus ir kokį turtÄ R.

K. tapdamas direktoriumi perėmė iÅ¡ ankstesnio direktoriaus R. K.. IÅ¡ kaltinamųjų R. K. ir R. K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad toks dokumentas ir nebuvo suraÅ¡omas. Priėmimo–perdavimo aktas nebuvo suraÅ¡omas ir tuomet, kai direktoriaus pareigas R. K. perėmė iÅ¡ V. N.. Liudytoja A. P. paaiÅ¡kino, jog tvarkydama UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ buhalterinių dokumentų (banko iÅ¡rašų) matė, jog iÅ¡ sÄ skaitos paimti grynieji pinigai. Tuo metu vadovu buvo R. K., todėl jo vardu ir buvo į kasÄ užpajamuoti pinigai.

Per tÄ laikÄ , kol tvarkė tos bendrovės dokumentus, matė, jog buvo atvykęs jos direktorius R. K.. Jis bendraudavo su įmonės direktore. Matė, kad jis pasiraÅ¡inėjo dokumentus. Kadangi negirdėjo, kad jis sakytų, jog kažko nepasiraÅ¡ys, todėl buvo įsitikinusi, kad paimti pinigai yra pas jį.IÅ¡ specialistės iÅ¡vados matyti, kad UAB „A.“ buvo iÅ¡duotos dvi mokėjimo kortelės. Kaltinamieji V. N. ir R. K. paaiÅ¡kino, kad jie naudojosi mokėjimo kortelėmis, paimdami iÅ¡ sÄ skaitos grynuosius pinigus.

Jų teigimu viena mokėjimo kortelė buvo pas V. N., o kita pas R. K. ir keičiantis bendrovės vadovams tos kortelės nebuvo perduodamas naujam vadovui.Tai, kad R. K. iÅ¡ tikrųjų buvo tik formalus bendrovės vadovas patvirtina ir tai, jog pačiÄ pirmÄ dienÄ , kai tapo direktoriumi, pasirašė įgaliojimus, kuriais įgaliojo V. N. ir R. K. tvarkyti visus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, atstovauti įvairiose Valstybinėse įstaigose ir bendrovėse (T. 2, b. l. 15–16). Aptarti įrodymai neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog R.

K., tapdamas UAB „A.“ direktoriumi, perėmė 26 669,99 Lt grynųjų pinigų, o vėliau kaip bendrovės kasininkas gavo dar 23 808,04 Lt. Kadangi keičiantis bendrovės vadovams nebuvo daromi patikrinimai ir suraÅ¡omi priėmimo–perdavimo aktai, kyla abejonių, jog R. K. tampant direktoriumi bendrovės kasoje realiai buvo nurodyta suma. IÅ¡ liudytojos A. P. parodymų matyti, kad iÅ¡grynintus pinigus ji užpajamavo R. K. vardu tik darydama prielaidÄ , kad pinigai pas jį, tačiau to tikrai nežinodama.

Nebuvo vertinama tai, kad R. K. buvo parašęs įgaliojimus V. N. ir R. K. tvarkyti visus bendrovės reikalus. Teisminio nagrinėjimo metu, iÅ¡naudojus visas galimybes, paÅ¡alinti iÅ¡kilusių abejonių nepavyko. Bet kokios abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Neįrodžius, kad R. K. žinioje buvo 50 478,03 Lt UAB „A.“ piniginių lėšų, kad jis Å¡iais pinigais disponavo, nėra pagrindo teigti, kad jis pasisavino minėtÄ sumÄ . Todėl R. K. dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. iÅ¡teisintinas neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl bausmių skyrimo, civilinių ieškinių ir kt. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. Nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgia į BK 61 str. 1 ir 2 d. numatytas bausmių nustatymo taisykles, atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Skiriant bausmes pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję gana daug laiko.

Duomenų, kad per tÄ laikÄ V. N. ir R. K. bÅ«tų padarę naujų nusikalstamų veikų, nėra. Tai leidžia manyti, jog Å¡ie kaltinamieji padarė atitinkamas iÅ¡vadas. V. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. N. pripažįsta faktines aplinkybes dėl veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. Tai, kad kai kurių savo veiksmų jis nelaiko nusikalstamais ar nurodo, jog nežinojo, kad taip elgtis negalima, nemenkina pačių faktų pripažinimo. Todėl tai laikytina jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis.

V. N. padarė tris nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų, o viena – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimai yra baigti. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. V. N. yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, į priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (T. 6, b. l. 151–152, 193). Visų V. N. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose yra numatyta tiek laisvės atėmimo, tiek alternatyvios bausmės. Ä®vertinus tai, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo daug laiko, tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , tikslinga jam skirti baudos bausmes.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos 2008–2009 metais, jam baudos skiriamos pagal 2003-05-01 redakcijos BK 47 str. Ä®vertinus visas pirmiau iÅ¡vardytas aplinkybes, parenkant baudų dydį V. N. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtinos baudos, ženkliai mažesnės nei BK 47 str. 3 d. (2003-05-01 redakcija) numatytų baudų vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintinos iÅ¡ dalies jas sudedant.Kadromoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista. R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. K. pripažįsta faktines aplinkybes dėl veikų, kurios jam inkriminuotos. Tai laikytina jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. R. K. padarė tris nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų, o viena – apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimai yra baigti. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. R. K. yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, į priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (T. 6, b. l. 191–195).

Visų R. K. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose yra numatyta tiek laisvės atėmimo, tiek alternatyvios bausmės. Ä®vertinus tai, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo daug laiko, tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , tikslinga jam skirti baudos bausmes. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos 2008–2009 metais, jam baudos skiriamos pagal 2003-05-01 redakcijos BK 47 str.

Ä®vertinus visas pirmiau iÅ¡vardytas aplinkybes, parenkant baudų dydį R. K. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtinos baudos, ženkliai mažesnės nei BK 47 str. 3 d. (2003-05-01 redakcija) numatytų baudų vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintinos iÅ¡ dalies jas sudedant.Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista.R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. K. pripažįsta, kad realiai nevykdė direktoriaus pareigų, neorganizavo ir pats netvarkė buhalterinės apskaitos, t. y. pripažįsta faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. R. K. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas yra baigtas. R. K. yra charakterizuojamas patenkinamai, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, į priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitÄ neįraÅ¡ytas, tačiau laikotarpiu nuo 2010-05-26 iki 2010-06-08 gydėsi Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje (T. 7, b. l. 148–161). R. K. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje yra numatyta tiek laisvės atėmimo, tiek alternatyvios bausmės. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , tikslinga jam skirti baudÄ .

Kadangi nusikalstama veika padaryta 2009–2010 metais, bauda jam skiriama pagal 2003-05-01 redakcijos BK 47 str. Ä®vertinus visas pirmiau iÅ¡vardytas aplinkybes, parenkant baudos dydį R. K. skirtina bauda, ženkliai mažesnė nei BK 47 str. 3 d. (2003-05-01 redakcija) numatytas baudos vidurkis. R. K. atžvilgiu yra įsiteisėjęs 2011-09-22 Vilniaus miesto apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis. Å iuo nuosprendžiu jis nuteistas už tris nusikalstamas veikas, kurias padarė vėliau, nei veikÄ , už kuriÄ teisiamas Å¡iuo nuosprendžiu.

Minėtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jis yra nuteistas ir pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. Å i veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jam yra paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Kadangi labai skiriasi nusikalstamų veikų, už kuriÄ nuteistas Vilniaus apygardos teismo ir teisiamas Å¡iuo nuosprendžiu kategorijos, todėl paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bendrinama apėmimo bÅ«du.Kardomoji priemonė R. K. nepaskirta. Byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija taip pat yra pareiÅ¡kusi patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį atsakovams V.

N. ir R. K. 13 922 Lt. IeÅ¡kinį sudaro UAB „A.“ nesumokėti PVM mokesčiai į biudžetÄ . V. N. vadovavimo bendrovei laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2009-02-23 nesumokėta 12 079 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o R. K. vadovavimo bendrovei laikotarpiu nuo 2009-02-24 iki 2009-08-27 nesumokėta 1843 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Tuo pagrindu iÅ¡ V. N. praÅ¡oma priteisti 12 079 Lt, o iÅ¡ R. K. – 1843 Lt valstybės naudai. IeÅ¡kinys pagrįstas specialisto iÅ¡vada, kuriÄ savo ruožtu patvirtina tiek byloje surinkti dokumentai, tiek liudytojų parodymai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota praktika, jog baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tačiau šiuo atveju tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kadangi UAB „A.“ yra pradėta bankroto procedūra, ji pripažinta nemokia.

Todėl VMI pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai ir nesumokėti mokesčiai priteistini iÅ¡ V. N. bei iÅ¡ R. K..Tiek kaltinamajame akte, tiek prokuroras baigiamojoje kalboje nurodo, kad byloje yra pareikÅ¡tas ir UAB „A.“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys 55 288,03 Lt ir praÅ¡oma šį ieÅ¡kinį patenkinti. Pasisakant dėl ieÅ¡kinio daroma nuoroda į dokumentÄ , esantį 3-io tomo 39 lape. Tačiau susipažinus su Å¡iuo dokumentu matyti, kad jis nei forma, nei turiniu neatitinka civiliniam ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų.

Pats dokumentas įvardytas ne kaip ieÅ¡kinys, o kaip atsakymas į FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos paklausimÄ . Å iame raÅ¡te nenurodoma nei, kas atsakovai, nei, iÅ¡ ko susidaro ieÅ¡kinys, netgi nepraÅ¡oma priteisti kokios nors sumos. Kadangi toks dokumentas negali bÅ«ti laikomas civiliniu ieÅ¡kiniu, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje UAB „A.“ bankroto administratorius nėra pareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio. Byloje yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. K. turtui – 100 000 Lt vertės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (T. 6, b. l. 175–178, 179–185).

Kadangi R. K. skirta bauda bei priteistas VMI ieškinys, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti. Daiktiniai įrodymai – buhalteriniai dokumentai ir dvi elektroninės laikmenos su buhalterinės apskaitos duomenimis nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini UAB „A.“ bankroto administratoriui UAB „B.V.“.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. ir 303 str. 2 d. 303 str. 5 d., 1 p., 2 p. teismas N  U  S  P  R  E  N  D  Ė : V. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., ir paskirti bausmes:pagal BK 222 str. 1 d.

– 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudÄ ;pagal BK 220 str. 1 d. – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudÄ ;pagal BK 215 str. 1 d. – 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirti subendrintÄ bausmę – 55 MGL (septynių tÅ«kstančių Å¡imto penkiasdeÅ¡imties Lt) dydžio baudÄ . PakirtÄ baudÄ sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .V.

N. dėl kaltinimo pagal BK 214 str. 1 d., vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., iÅ¡teisinti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.V. N. dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d., vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 6 p., iÅ¡teisinti nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ .R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., ir paskirti bausmes:Pagal BK 222 str. 1 d. – 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudÄ ;pagal BK 220 str. 1 d.

– 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudÄ ;pagal BK 300 str. 1 d. – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirti subendrintÄ bausmę – 50 MGL (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų Lt) dydžio baudÄ . PakirtÄ baudÄ sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ R.

K. turtui – 100 000 Lt vertės butui, esančiam. (duomenys neskelbtini), palikti galioti.R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 str. 1 d., ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtÄ bausmę subendrinti su 2011-09-22 Vilniaus miesto apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ penkeriems metams. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti iÅ¡ dalies atliktÄ bausmę pagal 2011-09-22 (įsiteisėjo 2012-01-09) nuosprendį.R. K. dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d., vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., iÅ¡teisinti neįrodžius, kad kaltinamasis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188729357, civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir iÅ¡ V. N. priteisti 12 079 Lt (dvylika tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt devynis), o iÅ¡ R. K. 1843 (tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris) Lt valstybės naudai nesumokėto PVM mokesčio.Daiktinius įrodymus – buhalterinius dokumentus ir dvi elektronines laikmenas su buhalterinės apskaitos duomenimis nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti UAB „A.“ bankroto administratoriui UAB „B.V.“.

Apeliaciniai skundai dėl Å¡io nuosprendžio gali bÅ«ti paduodami per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Panevėžio apygardos teismÄ . Teisėjas             Sigitas Bagdonavičius