34578f48-50bf-4e6e-b4fc-672ef97b8a0e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?eI-3998 Administracinė byla Nr. eI2-2998-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01109-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.8; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Beatos MartiÅ¡ienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å . S. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas Å . S. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir Fondo valdyba) 2020-03-02 sprendimÄ Nr. (11.1E) I-1436;

2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020-02-06 sprendimÄ Nr. (9.13)VPA­­­_SP11-1408;

3) netenkinus pateiktų praÅ¡ymų dėl administracinių aktų panaikinimo, kreiptis su praÅ¡ymu į Konstitucinį TeismÄ , siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, ir DK) 133 str. normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį yra nustatoma asmenų, pripažinusių ne biologinio vaiko tėvystę po jo gimimo, subjektinė teisė pasinaudoti trisdeÅ¡imties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogomis ir (ne)gauti socialinę iÅ¡mokÄ tokių atostogų laikotarpiu neprieÅ¡tarauja:

Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir jo elementui – proporcingumo principui; Konstitucijos 29 str. įtvirtintam diskriminavimo draudimui; Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintai Å¡eimos, tėvystės ir vaikystės apsaugai; Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei gauti valstybės paramÄ asmenims, kurie augina ir auklėja vaikus namuose; Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei gauti socialinę paramÄ nedarbo atveju. PaaiÅ¡kina, jog 2019-08-09 pareiÅ¡kėjas pripažino vaiko K.

S. (a.k. duomenys neskelbtini) tėvystę, nors nėra jo biologinis tėvas. 2019-12-17 kreipėsi su praÅ¡ymu į VSDFV Vilniaus skyrių, praÅ¡ydamas skirti jam tėvystės iÅ¡mokÄ už vaikÄ , laikotarpiu nuo 2019-12-07 – 2020-01-05. Pažymėjo, jog visų trijų darbdavių buvo iÅ¡leistas trisdeÅ¡imties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogų ir laikotarpiu 2019-12-07 – 2020-01-05 atostogavo prižiÅ«rėdamas nepilnametį vaikÄ , tačiau socialinių iÅ¡mokų už minėtÄ laikotarpį negavo.

Nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu 2020-02-06 sprendimu, kuriuo jam atsisakyta skirti tėvystės iÅ¡mokÄ . Teigia, jog Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog po vaiko gimimo tėvui gali bÅ«ti suteikiamos trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos iki vaikui sukanka trys mėnesiai, t. y. nuo to momento, kai objektyviai atsiranda juridinis faktas, jog vaikas turi tėvÄ , t.y. pirminį vaiko kilmės patvirtinimo dokumentÄ â€“ CMS gimimo įraÅ¡Ä , padarytÄ civilinės metrikacijos skyriuje.

Nuo Å¡io juridinio fakto įregistravimo atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog įvaikintojams per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos gali bÅ«ti suteikiamos trisdeÅ¡imties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos, įvaikinus du ir daugiau vaikų atostogomos suteikiamos per Å¡eÅ¡is mėnesius. Taigi, jo teigimu, Å¡ioje normoje įtvirtinta taisyklė, jog teisė į iÅ¡mokÄ atsiranda ne nuo vaiko gimimo, o nuo juridinio fakto (įvaikinimo) atsiradimo apie vaikų ir įvaikintojų (tėvų) tarpusavio teises ir pareigas.

PaaiÅ¡kina, jog yra pripažinęs tėvystę dviems ne biologiniams vaikams. PareiÅ¡kėjas 2019-12-10 yra pripažinęs tėvystę ir kitam ne biologiniam vaikui (O. S., a/k duomenys neskelbtini) bei pasinaudojęs tėvystės atostogomis laikotarpiu 2020-01-05 – 2020-02-05 antrajam vaikui prižiÅ«rėti, bÅ«tent pagal DK 133 str. 2 d. (tėvystės teisių ir pareigų atsiradimas per įvaikinimo institutÄ ). Be to, net trys skirtingi pareiÅ¡kėjo darbdaviai laikė, jog tėvystės pripažinimas ne biologiniam vaikui labiau artimas įvaikinimo institutui pagal DK 133 straipsnio 2 dalį, kadangi tarp vaiko ir tėvo nėra biologinio ryÅ¡io, o juos sieja iÅ¡imtinai tik socialinis ir teisinis ryÅ¡iai, kurie yra bÅ«dingi bÅ«tent įvaikinimo institutui, kaip jo skiriamieji bruožai.

Be to, atsakovas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (9.4) VPA_SP3-5913 patvirtino pareiÅ¡kėjo pozicijÄ , jog teisę gauti socialines iÅ¡mokas tėvystės atostogų laikotarpiu pagal DK 133 str. 2 d. vaikui (O. S.) galima, tačiau pasinaudoti tokia teise gauti socialines iÅ¡mokas už pirmÄ jį vaikÄ (K. S.) tėvystės atostogų laikotarpiu 2019-12-07 – 2020-01-05 neleido. Taigi, atsakovas iÅ¡ esmės tokius pat faktus vertino skirtingai. Jo teigimu, tėvystės pripažinimas ne biologiniams vaikams gali bÅ«ti prilyginamas įvaikinimui socialinių iÅ¡mokų skyrimo kontekste, vadovaujantis konstitucinėmis tėvystės puoselėjimo gairėmis.

Jeigu teismas manytų, jog nagrinėjamoje situacijoje turėtų bÅ«ti taikoma DK 133 str. 1 d., sÄ voka - vaiko gimimo diena, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip tėvystės pripažinimo diena (2019-08-09). 2019 12 03 įstatymu Nr. XIII-2595 (TAR, 2019, Nr. 2019-20027) nustatyta, kad įstatymo Nr. XIII-2595 nuostatos taip pat taikomos iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (2020 01 01) gimusių vaikų tėvams, jeigu po Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos nėra praėjęs vienų metų terminas nuo vaiko gimimo dienos ir tėvai nebuvo pasinaudoję po vaiko gimimo suteikiamomis trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogomis.

Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo turėjo pareigÄ taikyti Darbo kodekso 133 str. normÄ ne izoliuotai, o sistemiÅ¡kai ir teologiÅ¡kai įvertinę ordinarinių įstatymų normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 str. 4 d. 3.141 str., 3.142 str. 1 d., 3.227 str.), Konstitucinio teismo nutarimus dėl tėvystės kaip konstitucinės vertybės visokeriopo puoselėjimo ir saugojimo, Konstitucijos 29 str., 38 str. 1, 2 d., 39 str. 1 d., 52 str. bei bendruosius teisės principus - teisinės valstybės, proporcingumo principus.

Pareiškėjas pasinaudojęs įstatyme numatytomis ne ginčo teisenos priemonėmis, t. y. notariniu tėvystės pripažinimu, negali atsidurti blogesnėje padėtyje negu įvaikintojai, nes toks faktų vertinimas pažeistų konstitucinius asmenų lygybės ir nediskriminavimo principus ir nebūtų objektyviai pateisinamas, nes Pareiškėjas palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojamas, nors tarp tų grupių (įvaikintojų ir tėvų, pripažinusių tėvystę) nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų.

Tiek asmeniui pripažinusiam tėvystę, tiek asmeniui įvaikinusiam vaikÄ atsiranda vienodos teisinės pasekmės (CK 3.140 str. 4 d., jei vaikÄ pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys Å¡imtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraÅ¡e gali bÅ«ti įraÅ¡ytas vyras, Å¡ios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiÅ¡kimu pripažinęs tėvystę; CK 3.227 str. 2d . įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymÄ ).

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas 2019-12-17 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui praÅ¡ymÄ skirti tėvystės iÅ¡mokÄ už 2018-02-15 gimusį vaikÄ , už laikotarpį nuo 2019-12-07 iki 2020-01-05, prie praÅ¡ymo pridėjo notaro 2019-08-09 patvirtintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažino vaiko K. S. tėvystę. VSDFV Vilniaus skyrius 2020-02-06 sprendimu Nr. (9.13)VPA­­­_SP11-1408 „Dėl Å .

S. teisės į tėvystės iÅ¡mokÄ â€œ nusprendė neskirti pareiÅ¡kėjui tėvystės iÅ¡mokos už laikotarpį nuo 2019-12-07 iki 2020-01-05, nes pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ tėvystės iÅ¡moka mokama tėvystės atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 133 straipsnio nuostatas, laikotarpiu, t. y. arba nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka trys mėnesiai, kaip reglamentavo iki 2019-12-31 galiojusi Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalis, arba per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos, kaip reglamentuoja Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalis.

PareiÅ¡kėjui tėvystės atostogos už vaikÄ , gimusį 2018-02-15, kurio tėvystę pareiÅ¡kėjas pripažino notaro 2019-08-09 patvirtintu pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, buvo suteiktos ne pagal Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, nes pareiÅ¡kėjas vaiko neįsivaikino, o tėvystės pripažinimas negali bÅ«ti laikomas vaiko įvaikinimu. Pažymėjo, jog pagrindas suteikti tėvystės atostogas pagal Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalį yra teismo sprendimas dėl įvaikinimo, o ne notaro patvirtintas tėvystės pripažinimas, kuris nėra laikomas vaiko įvaikinimu.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad VSDFV Vilniaus skyrius iÅ¡ esmės tokius pat faktus savavaliÅ¡kai vertino skirtingai. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui tėvystės atostogos už vaikÄ , gimusį (duomenys neskelbtini) (kaip ir už vaikÄ , gimusį (duomenys neskelbtini)) buvo suteiktos ne pagal Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis gero administravimo principu, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjui už vaikÄ , gimusį (duomenys neskelbtini), tėvystės atostogos galėjo bÅ«ti suteiktos Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, paskyrė pareiÅ¡kėjui tėvystės iÅ¡mokÄ už vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2020-01-07 iki 2020-02-05.

Tuo tarpu nagrinėjamo ginčo atveju pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti suteiktos tėvystės atostogos nei Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (nes iki vaikui sukako trys mėnesiai, pareiÅ¡kėjas dar nebuvo pripažinęs vaiko tėvystės), nei Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu (nes vaikas nebuvo įvaikintas, o tėvystės pripažinimas negali bÅ«ti laikomas vaiko įvaikinimu). Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai nepagrindžia Darbo kodekso 133 straipsnio nuostatų galimo prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Darbo kodekso 133 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, kuriais atsisakyta pareiÅ¡kėjui skirti tėvystės iÅ¡mokÄ . Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Å . S. 2019-12-17 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui praÅ¡ymÄ skirti tėvystės iÅ¡mokÄ už (duomenys neskelbtini) gimusį vaikÄ , už laikotarpį nuo 2019-12-07 iki 2020-01-05, bei pridėjo Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro 2019-08-09 patvirtintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo.

Pareiškime įrašyta, jog J. J. sutinka, kad Š. S. būtų pripažintas jos sūnaus K. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu, ir kad jo, kaip tėvo, duomenys būtų įrašyti sūnaus gimimo įraše, taip pat sutiko, kad sūnui būtų suteikta tėvo pavardė. Byloje taip pat pateikti pareiškėjo darbdavių UAB „Arelija“ ir UAB „Adeca“ VSDFV Vilniaus skyriui 9-SD pranešimai apie apdraustajam Š. S. suteiktas tėvystės atostogas pagal Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalį.

Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenimis, pareiÅ¡kėjui tėvystės atostogos suteiktos pagal DK 133 str. 2 d. laikotarpiu nuo 2019-12-07 iki 2020-01-05 (30 kalendorinių dienų). VSDFV Vilniaus skyrius 2020-02-06 sprendimu Nr. (9.13)VPA­­­_SP11-1408 „Dėl Å . S. teisės į tėvystės iÅ¡mokÄ â€œ nusprendė neskirti pareiÅ¡kėjui tėvystės iÅ¡mokos už laikotarpį nuo 2019-12-07 iki 2020-01-05, nes tėvystės iÅ¡moka mokama tėvystės atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 133 straipsnio nuostatas, laikotarpiu.

PareiÅ¡kėjui tėvystės atostogos už vaikÄ K. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio tėvystę pareiÅ¡kėjas pripažino notaro 2019-08-09 patvirtintu pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, buvo suteiktos ne pagal Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, nes pareiÅ¡kėjas vaiko neįsivaikino, o tėvystės pripažinimas negali bÅ«ti laikomas vaiko įvaikinimu. PareiÅ¡kėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2020-02-06 sprendimÄ Nr. (9.13)VPA­­­_SP11-1408 apskundė Fondo valdybai, kuri 2020-03-02 sprendimu Nr. (11.1E) I-1436 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir nusprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2020-02-06 sprendimu Nr. VPA_SP11-1408 pagrįstai neskyrė pareiÅ¡kėjui tėvystės iÅ¡mokos už laikotarpį nuo 2019-12-07 iki 2020-01-05.

Fondo valdyba Sprendime pažymėjo, jog asmuo, pateikęs praÅ¡ymÄ skirti tėvystės iÅ¡mokÄ DK 133 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, turi įrodyti ne tik vaiko gimimo, bet ir vaiko įvaikinimo faktÄ . Vaikas gali bÅ«ti įvaikinamas tik teismo sprendimu, tačiau pareiÅ¡kėjas pateikė dokumentus apie vaiko tėvystės pripažinimÄ , bet ne įvaikinimo faktÄ . Tėvystės iÅ¡mokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – Ligos ir motinystės įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.

86. Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad tėvystės iÅ¡moka skiriama turinčiam teisę gauti Å¡iÄ iÅ¡mokÄ apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu. Ligos ir motinystės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisę gauti tėvystės iÅ¡mokÄ turi tėvas (įtėvis), įstatymų nustatyta tvarka yra iÅ¡leistas tėvystės atostogų, iÅ¡skyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, iÅ¡leistam tėvystės atostogų.

Pagal Ligos ir motinystės įstatymo 20 straipsnį tėvystės iÅ¡moka mokama tėvystės atostogų, suteiktų pagal Darbo kodeko 133 straipsnį, laikotarpiu. Nuostatų 69.4 punktas nustato, kad asmuo, norintis gauti tėvystės iÅ¡mokÄ , Fondo valdybos teritoriniam skyriui turi pateikti praÅ¡ymÄ , įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų suteikimo kopijÄ , nuoraÅ¡Ä ar iÅ¡raÅ¡Ä (jeigu nepateiktas 9-SD formos praneÅ¡imas apie apdraustajam asmeniui suteiktas tėvystės atostogas), vaiko (vaikų) gimimo ir tėvystės faktÄ patvirtinančius dokumentus.

Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 07 27 iki 2020 01 01) nustatyta, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka trys mėnesiai (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka šeši mėnesiai). Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos.

Ä®vaikinus du ir daugiau vaikų – Å¡ios atostogos suteikiamos per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Å ioje dalyje nurodytos atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiÅ«rėti jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiÅ«rėti. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ skirti tėvystės iÅ¡mokÄ už 2018-02-15 gimusį vaikÄ , remdamasis Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro patvirtintu pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo.

Pareiškėjas teigia, jog buvo išleistas tėvystės atostogų pagal DK 133 str. 2 d., todėl jam priklausanti socialinė išmoka taip pat turėjo būti išmokėta pagal DK 133 str. 2 d. Iš tiesų, pareiškėjo pateikti darbdavių UAB „Arelija“ ir UAB „Adeca“ VSDFV Vilniaus skyriui 9-SD pranešimai apie apdraustajam Š. S. suteiktas tėvystės atostogas bei Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjui buvo suteiktos tėvystės atostogas pagal Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalį.

Tačiau pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktas notaro patvirtintas pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo patvirtina aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas ne įvaikino K. S., bet pripažino nepilnamečio vaiko tėvystę. Teismas pažymi, jog tėvystės pripažinimas ir įvaikinimas yra skirtingi Å¡eimos teisės institutai. PareiÅ¡kimo dėl tėvystės pripažinimo trečioje pastraipoje vaiko motina J. J. patvirtino, jog: „nesu ir tris Å¡imtus dienų iki vaiko gimimo nebuvau sudariusi santuokos“.

Civilinio kodekso 3.141 straipsnio 1 dalis numato, kai vaiko gimimo įraÅ¡e nėra duomenų apie tėvÄ , tėvystė gali bÅ«ti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiÅ¡kimÄ . CK 3.140 straipsnio 4 dalis numato, jei vaikÄ pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys Å¡imtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraÅ¡e gali bÅ«ti įraÅ¡ytas vyras, Å¡ios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiÅ¡kimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.

Tuo tarpu įvaikinimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja Civilinio kodekso trečiosios knygos V dalies XIII skyriaus normos. Be to, vaikas įvaikinamas arba pareiÅ¡kimas įvaikinti atmetamas teismo sprendimu (Civilinio proceso kodekso 487 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 07 27 iki 2020 01 01) nustatyta, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Å ios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka trys mėnesiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui tėvystės atostogos buvo suteiktos ne pagal DK 133 str. 1 d., bet pagal DK 133 str. 2 d. (kuri taikoma įvaikinus vaikÄ ), nors pareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu skirti tėvystės iÅ¡mokÄ už (duomenys neskelbtini) gimusį vaikÄ atsakovui pateikė 2019-08-09 pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo. Be to, praÅ¡ymas pateiktas 2019-12-17, t. y. praėjus deÅ¡imt mėnesių nuo vaiko gimimo bei keturiems mėnesiams nuo pareiÅ¡kimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo.

Ä®vertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas pagrįstai ginčijamu 2020-02-06 sprendimu neskyrė pareiÅ¡kėjui tėvystės iÅ¡mokos už vaikÄ K. S., kurio tėvystę jis pripažino notaro patvirtintu pareiÅ¡kimu, bet ne teismo sprendimu dėl įvaikinimo. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad VSDFV Vilniaus skyrius iÅ¡ esmės tokius pat faktus vertino skirtingai, tai yra, jog pareiÅ¡kėjui tėvystės atostogos už antrÄ vaikÄ , gimusį 2019-10-03, taip pat buvo suteiktos pagal Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau buvo skirta ir iÅ¡moka.

Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, jog VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis gero administravimo principu, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjui už vaikÄ , gimusį (duomenys neskelbtini), tėvystės atostogos galėjo bÅ«ti suteiktos Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, paskyrė pareiÅ¡kėjui tėvystės iÅ¡mokÄ už vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2020-01-07 iki 2020-02-05. Taigi, antruoju atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas antrojo vaiko, Å .

S. tėvystę pripažino 2019-12-10, t. y. praėjus tik dviems mėnesiams nuo vaiko gimimo ir iÅ¡ karto kreipėsi dėl tėvystės iÅ¡mokos. Taigi, faktinė situacija nėra visiÅ¡kai tokia pati, kaip ginčo atveju. Teismas pritaria atsakovo argumentui, jog nagrinėjamoje byloje, taikant Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2020 01 01, pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti suteiktos tėvystės atostogos nei Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (nes iki vaikui sukako trys mėnesiai, pareiÅ¡kėjas dar nebuvo pripažinęs vaiko tėvystės), nei Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu (nes vaikas nebuvo įvaikintas, o tėvystės pripažinimas negali bÅ«ti laikomas vaiko įvaikinimu).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi Ligos ir motinystės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 20 straipsniu, Nuostatų 69.4 papunkčio reikalavimais, daro iÅ¡vadÄ , jog VSDVF Vilniaus skyrius 2020-02-06 sprendimu Nr. (9.13) VPA SP11-1408 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjui skirti tėvystės iÅ¡mokÄ . Kadangi VSDVF Vilniaus skyriaus 2020-02-06 sprendimas Nr. (9.13) VPA SP11-1408 ir VSDFV 2020-03-02 sprendimas Nr. (11.1E) I-1436 yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti, remiantis pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas yra atmestinas.

PareiÅ¡kėjas skunde prašė netenkinus pateiktų reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo, kreiptis su praÅ¡ymu į Konstitucinį TeismÄ , siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Darbo kodekso 133 straipsnio normose įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį yra nustatoma asmenų, pripažinusių ne biologinio vaiko tėvystę po jo gimimo, subjektinė teisė pasinaudoti trisdeÅ¡imties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogomis ir (ne)gauti socialinę iÅ¡mokÄ tokių atostogų laikotarpiu neprieÅ¡tarauja:

Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir jo elementui – proporcingumo principui; Konstitucijos 29 str. įtvirtintam diskriminavimo draudimui; Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintai Å¡eimos, tėvystės ir vaikystės apsaugai; Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei gauti valstybės paramÄ asmenims, kurie augina ir auklėja vaikus namuose; Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei gauti socialinę paramÄ nedarbo atveju. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimÄ , teismas atnaujina bylos nagrinėjimÄ . Pats pareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, jog darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Å ios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Be to, 2019 12 03 įstatymu Nr. XIII-2595 (TAR, 2019, Nr. 2019-20027) nustatyta, kad įstatymo Nr. XIII-2595 nuostatos taip pat taikomos iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (2020 01 01) gimusių vaikų tėvams, jeigu po Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos nėra praėjęs vienų metų terminas nuo vaiko gimimo dienos ir tėvai nebuvo pasinaudoję po vaiko gimimo suteikiamomis trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogomis.

Tuo tarpu Darbo kodekso 133 str. 2 d. numato, jog per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Taigi, naujoji DK 133 str. 1 d. redakcija numato netgi ilgesnį (vienerių metų) laikotarpį, per kurį darbuotojams gali būti suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos, nei numatyta to paties straipsnio 2-ojoje dalyje.

Kadangi , teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepagrindžia Darbo kodekso 133 straipsnio nuostatų galimo prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Darbo kodekso 133 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo Å . S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Beata MartiÅ¡ienė Fausta Vitkienė