3456eadf-e13f-447d-87ee-ba40f62c8cb7 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                       Civilinė byla Nr. 2A - 330 - 252 - 2012Virginija Jurkštienė                                            Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01141-2010-0                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:                                               (S)                                                                     44.5.2.17; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 11 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė), Ramunės Čeknienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-205/2012 pagal ieÅ¡kovų J. K., A. K., A. B., V. J., A. K. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Atrika“, UAB DK „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui V.

Z. dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovai J. K., A. K., A. B., V. J. ir A. K. prašė solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Atrika“ priteisti jiems atitinkamai 14 100 Lt, 30 800 Lt, 12 800 Lt, 6 550 Lt ir 28 800 Lt gaisro metu patirtiems nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad 2010 metų pradžioje paprašė P. J. nupirkti Vokietijoje padėvėtus automobilius sudarant pirkimo – pardavimo sutartis ir parvežti nupirktų automobilių dokumentus bei užvedimo raktelius.

Pagal žodinį susitarimÄ P. J. automobilių pirkimui davė pinigus. P. J. 2010-03-02 J. K. nupirko automobilį „Toyota Yaris Verso“ už 4 200 Eur, 2010-03-02 A. K. nupirko automobilį „Audi A4“ už 9 500 Eur, 2010-03-06 A. B. nupirko automobilį „Opel Agila“ už 2 500 Eur ir 2010-03-05 „Toyota Yvaris“ už 2 800 Eur, 2010-03-09 V. J. nupirko automobilį „Opel Corsa C“ už 2 000 Eur, 2010-03-07 A. K. nupirko automobilį „Ford Fokus“ už 4 500 Eur. IeÅ¡kovai kreipėsi į atsakovÄ UAB „Atrika“ dėl nupirktų automobilių pargabenimo iÅ¡ Vokietijos.

Pagal sudarytÄ krovinio pargabenimo sutartį UAB „Atrika“ prisiėmė visÄ krovinio pargabenimo atsakomybę pagal CMR konvencijos sÄ lygas, taip pat įsipareigojo atlyginti žalÄ už sugadintÄ krovinį. Atsakovo vairuotojas, trečiasis asmuo V. Z., atsakovui priklausančiu vilkiku „Scania“ Vokietijoje pasikrovė ieÅ¡kovų automobilius ir gabeno į LietuvÄ . 2010-03-20 Lenkijos Respublikos regioniniame kelyje atsakovo UAB „Atrika“ platformos tipo sunkvežimyje kilo gaisras, dėl ko apdegė arba visiÅ¡kai sudegė ieÅ¡kovams priklausantys automobiliai.

Atsakovas savo krovinį buvo apdraudęs pas atsakovÄ UAB DK “PZU Lietuva“.Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Atrika“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovams J. K. 14 100 Lt, A. K. 30 800 Lt, A. B. 12 800 Lt, V. J. 6 550 Lt, A. K. 28 800 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Atrika“ priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovų užsakymÄ už atitinkamÄ atlygį iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ parvežti ieÅ¡kovų nurodytus automobilius.

Su ieÅ¡kovais sudarytose sutartyse įsipareigojo iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ parvežti ieÅ¡kovams: V. J. automobilį „Opel Corsa“, J. K. „Toyota Yaris Verso“, A. K. „Audi A4“, A. B. „Opel Agila“ ir „Toyota Yaris“, A. K. „Renault Trafic“, kurių vertė buvo nurodyta tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose. Sutarčių 4 punktu atsakovas UAB „Atrika“ (vežėjas) įsipareigojo turėti galiojantį CMR draudimÄ ir jį naudoti pervežant duotÄ krovinį, o sutarčių 5 punktu įsipareigojo, iÅ¡kilus nesutarimams dėl krovinio pristatymo ar krovinio pažeidimų ir ar atsiradusių nuostolių, užsakovui atlyginti žalÄ už sugadintÄ turtÄ .

Atsakovui UAB „Atrika“ priėmus užsakymÄ , vežėjo vairuotojas V. Z. nuvyko į VokietijÄ , pakrovė sutartyje nurodytus automobilius į atsakovo UAB „Atrika“ autovežio „Scania P420“ priekabÄ ir vežė krovinį (automobilius) į LietuvÄ Â ieÅ¡kovams. Atsakovui vykdant tarptautinį krovinio pervežimÄ , kuriam taikomos 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos (CMR) normos, 2010-03-20 važiuojant regioniniu keliu Lenkijos Respublikoje autovežio priekaboje kilo gaisras.

Jo metu visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudegė ieÅ¡kovų gabenami automobiliai.Teismas nurodė, jog pagal Konvencijos 17 str. 1 p. nuostatÄ vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ , nebent jis įrodytų, kad buvo bent viena iÅ¡ aplinkybių, nurodytų Konvencijos 17 str. 2 p. ar 4 p. Konstatavo, kad kilus gaisrui ir tik nustačius, kad tai tyčinis padegimas, gaisro padaryta žala vertintina kaip negalėta numatyti, nes vežėjas negali imtis kokių nors priemonių prieÅ¡ tyčinį tokio pobÅ«džio nusikaltimo padarymÄ .

Å ioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Atsakovas UAB „Atrika“, bÅ«damas profesionalus verslininkas, užsiimantis krovinių pervežimais, turintis naudotų automobilių gabenimo iÅ¡ užsienio Å¡alių patirtį, privalėjo įvertinti visas pasekmes, galinčias kilti pervežant tokį krovinį ir imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo, sugadinimo rizikos faktoriams paÅ¡alinti ar tokiai rizikai, rizikos laipsniui sumažinti. Viena iÅ¡ tokių priemonių, kuriÄ galėjo ir privalėjo padaryti atsakovas UAB „Atrika“ kaip ypač sÄ Å¾iningas ir pareigingas vežėjas, tai atjungti automobiliuose galingus elektros energijos Å¡altinius – akumuliatorines baterijas, kuriose net esant iÅ¡krovai lieka elektros energija, galinti turėti įtakos žalos kilimui.

Vežėjui atlikus Å¡iÄ priemonę, bÅ«tų iÅ¡vengta žalos. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad siekdamas užtikrinti krovinio saugumÄ , kreipėsi į ieÅ¡kovus dėl leidimo atjungti akumuliatorines baterijas, t. y. veikė kaip ypač sÄ Å¾iningas ir pareigingas vežėjas. Nurodė, kad tarptautinio krovinių transportavimo atvejams atsakovas UAB „Atrika“ su UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, todėl draudėjui su vežėju tenka solidari atsakomybė už kovinio pervežimo metu ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ .Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 3, 4 dalių nuostatas, nes nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus, atsakovų procesiniuose dokumentuose bei pasisakymų metu pateiktus paaiškinimus. Šie pažeidimai lėmė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Taip pat nepagrįstai netaikė materialinės teisės normų – Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 str. 2 p.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose dėl CMR konvencijos nuostatų taikymo, taip pat dėl automobilio avarinio darbo rėžimo kaip paslėpto trūkumo ar defekto aiškinimo.

Vadovaujantis byloje surinkta informacija bei dokumentais, priešingai nei sprendė teismas, konstatuotina, jog atsakovai įrodė, kad 2010-03-20 gaisras kilo dėl vidinio krovinio (automobilio „Toyota Yaris Verso“) defekto. O būtent – teismui buvo pateiktas 2011-11-18 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos gaisrinių tyrimų centro ekspertizės aktas Nr. 65-11, kurio išvadose nurodyta, jog gaisro židinio zona yra minėto automobilio variklio skyriaus lygyje.

CMR konvencijos 17 str. 2 p. nustatyta, jog vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko dėl vidinių krovinio defektų. Teismo argumentas, jog Å¡iuo atveju vežėjo veiksmai neatitiko ypač sÄ Å¾iningo ir pareigingo vežėjo veiksmų CMR konvencijos prasme, yra nepagristi ir neteisėti. PrieÅ¡ingai, transportavimo ir pakrovimo bÅ«das nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su įvykio – gaisro atsiradimu, t. y. jei automobilis „Toyota Yaris Verso“ nebÅ«tų turėjęs vidinio defekto – trÅ«kumo, nei horizontalus, nei nuožulnus jo pakrovimo bÅ«das nebÅ«tų turėjęs įtakos gaisro atsiradimui.

Tai, jog pervežami ne nauji, o naudoti automobiliai, nėra padidintos rizikos faktorius, dėl kurio vežėjas turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių. Vežėjas yra pervežimo srities, tačiau ne automobilių techninės priežiūros profesionalas, todėl jam negali būti taikomi padidinti reikalavimai ir pervežamų automobilių techninės priežiūros srityje, tuo labiau, kad minėtas vidinis defektas nėra matomas vežėjui plika akimi, tam nustatyti reikalingos specialios žinios, speciali apžiūra.

Be to, transporto priemonių akumuliatorių – akumuliatorinių baterijų atjungimui reikalingos specifinės žinios ir įrankiai. Užsakymuose pervežimui vežėjui nebuvo nurodyta, jog pas siuntėjÄ pervežimui bus pateiktos transporto priemonės su defektais. Atsižvelgiant į tai, kad 2010-03-20 įvykis nėra draudžiamasis, atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal su UAB „Atrika“ sudarytÄ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apeliantas skundÄ grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl teismo galimai padarytų materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, turėjusių įtakos sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui. PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, teismas iÅ¡samiai tyrė ir vertino įrodymus dėl automobilių užsidegimo priežasčių. Atsakovas UAB „Atrika“, sudaręs sutartis su ieÅ¡kovais automobilių vežimui jose nurodytomis sÄ lygomis bei pradėjęs vykdyti vežimÄ , privalėjo užtikrinti krovinio saugumÄ veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis sudarydamas sutartis sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis automobilių pervežimu už atlygį, iÅ¡ anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos faktoriams paÅ¡alinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti.

Byloje esančiais įrodymais taip pat paneigti skundo argumentai, jog sudegę gabenti automobiliai yra nedraudiminis įvykis, dėl ko UAB DK „PZU Lietuva“ nėra atsakinga. Apeliacinis skundas atmestinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Krovinio ar jo praradimo arba sugadinimo atveju atsiranda miÅ¡ri solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijų, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, prievolė, kuri vežėjui, kaip skolininkui, atsiranda iÅ¡ įstatymo (CMR konvencijos), o jo civilinę atsakomybę apdraudusioms kompanijoms – iÅ¡ vežėjo civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijÄ draudimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-730/2003).

Pagal 1956 m. gegužės 19 d. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 17 str. 1 d., vežėjas yra atsakingas už krovinio praradimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki krovinio perdavimo gavėjui momento. Vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti.Apeliantas, įrodinėdamas pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje iÅ¡aiÅ¡kintÄ CMR konvencijos 17 str. 2 d., remiasi 2011-11-18 PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės aktu Nr. 65-11 (EA) (t. 3, b. l. 136–144).

Vadovaudamasis minėta aktu, kurio iÅ¡vadoje nurodyta, jog gaisro židinio zona yra automobilio „Toyota Yaris Verso“ variklio skyriaus lygyje, apeliantas 2010-03-20 gaisro atsiradimÄ sieja su krovinio (lengvojo automobilio „Toyota Yaris Verso“) paslėpto defekto (lengvojo automobilio elektros instaliacijos avarinis darbo režimas) gedimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas netiksliai vertina eksperto iÅ¡vadoje pateiktus faktus ir aplinkybes. Pažymėtina, kad eksperto iÅ¡vada turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama ir ja remiamasi kaip vientisu dokumentu, bet ne atskiromis jos dalimis.

Byloje esančiame ekspertizės akte teigiama, jog automobiliai „Opel Corsa C“ ir „Toyota Yaris Verso“ buvo gabenami ant vilkiko priekabos apatinės platformos ne normaliomis jų eksploatavimo sÄ lygomis, o pastatytos priekiu tam tikru kampu į apačiÄ arba į viršų. Tai reiÅ¡kia, jog automobiliai buvo gabenami ne įprastomis jų eksploatavimo sÄ lygomis. BÅ«tent Å¡i aplinkybė, greta kitų aplinkybių (automobilių kėbulai buvo su defektais, galimai dėl autoįvykių, neatjungtos akumuliatorių baterijos), galimai turėjo įtakos tam, kad „Toyota Yaris Verso“ variklio skyriuje esančiuose elektros instaliacijos laiduose arba elektros įrangoje galėjo įvykti elektros instaliacijos laidų avarinis darbo rėžimas, dėl kurio galėjo užsiliepsnoti variklio skyriuje esančios elektros instaliacijų laidų izoliacija bei Å¡alia jos esančios degios medžiagos.

Å ios eksperto iÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, neparodo, jog kažkurie tai gabenami automobiliai buvo su užslėptais defektais. Eksperto iÅ¡vados yra tik atitinkamo pobÅ«džio prielaidos, jog dėl gabenamų automobilių atitinkamų savybių (kėbulai su defektais, galimai po autoįvykių, ir neatjungtos akumuliatorių baterijos) ir jų gabenimo ypatumų (nenormaliomis tokių automobilių eksploatavimo sÄ lygomis), galėjo atitinkamoje vietoje kilti gaisras. CMR konvencijos 17 str. 2 d. prasme paslėptas krovinio defektas turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas kaip defektas, kuris įprastinėmis sÄ lygomis yra nebÅ«dingas tokio pobÅ«džio kroviniams (2001-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 31 dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (CMR) 26 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo UAB „Atrika“ gabentas krovinys, dėl kurio ir kilo 2010-03-20 gaisras, bÅ«tent jau prieÅ¡ tai buvo apgadintas lengvasis automobilis „Toyota Yaris Verso“, apelianto minėtas elektros instaliacijos gedimas, esant pajungtam akumuliatoriui, nėra laikytinas paslėptu krovinio – įrangos defektu. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad CMR prasme nagrinėjamoje byloje vežėjas negali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės už automobilio sugadinimÄ .Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Tuo tarpu teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių įrodinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ir nebuvimÄ .

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo konstatuota, atsakovas neįrodė, kad jis krovinį gabeno su paslėptu krovinio defektu. Nepagrįstas skundo argumentas, jog buvo aplinkybės, kurių vežėjas UAB „Atrika“ negalėjo iÅ¡vengti, o pasekmėms dėl Å¡ių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Å iuo atveju bÅ«tent UAB „Atrika“, sudariusi sutartis su ieÅ¡kovais automobilių vežimui jose nurodytomis sÄ lygomis bei pradėjusi vykdyti vežimÄ , atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovų automobiliai jau turėjo kėbulo defektų, privalėjo užtikrinti krovinio saugumÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, būdamas profesionalus transportavimo ir saugojimo srityje, sudarydamas sutartis su ieškovais, žinojo, kad prisiima pargabenti rizikos faktorius turinčius nenaujus automobilius, privalėjo iš anksto įvertinti visas galimas pasekmes, galinčias kilti pervežant tokį rizikos faktorius turintį krovinį ir imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo, sugadinimo rizikos faktoriams pašalinti ar tokiai rizikai, rizikos laipsniui sumažinti.

KritiÅ¡kai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, jog atjungus automobilių akumuliatorius sugenda – iÅ¡siderina borto kompiuteriai, prapuola radijų kodai ir panaÅ¡iai. BÅ«tent veikdamas kaip sÄ Å¾iningas ir pareigingas vežėjas bei tam, kad galima bÅ«tų užtikrinti krovinio saugumÄ ir iÅ¡vengti žalos, apeliantas turėjo teisę ir galėjo kreiptis į ieÅ¡kovus dėl leidimo atjungti akumuliatorines baterijas. Byloje nėra duomenų, kad tokio leidimo iÅ¡ ieÅ¡kovų jis negavo.Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus dėl CPK 270 str. 3, 4 d. pažeidimo.

Konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2012-02-20 sprendimas bei jo turinys atitinka CPK 270 str. 3 ir 4 d. įtvirtintus reikalavimus, nes aprašomojoje teismo sprendimo dalyje yra trumpai išdėstyti šalių reikalavimai ir juos pagrindžiančios aplinkybės, paaiškinimai, atsikirtimai, jų pagrindas, o motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje išdėstytos byloje nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, kuriais teismas rėmėsi, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis įvertinimas, byloje padarytų išvadų pagrindimas bei minėtų išvadų motyvai.

Minėti reikalavimai, keliami teismo sprendimui ir jo turiniui, kuriuos atitinka teismo 2012-02-20 sprendimas, yra iÅ¡aiÅ¡kinti 1997-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 7 dėl įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkÄ , taikymo teismų praktikoje.IÅ¡ to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados priimant skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ir tarpusavio ryÅ¡iu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visus reikÅ¡mingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumÄ teisiÅ¡kai įvertino. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , bÅ«tų pažeidęs įrodymų ir bylos aplinkybių įvertinimo taisykles. Todėl teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Å ias iÅ¡laidas pagrindžia pateikta 2012-04-02 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, serija APK Nr. 0176, ir kvito Å¡aknelė, serija LAT Nr. 155224 (t. 4, b. l. 42-43). 3 000 Lt sumokėjo ieÅ¡kovė V. J.. Tačiau praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, virÅ¡ija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p. numatytÄ rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesčio dydį.

Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, paruoÅ¡tų procesinių dokumentų skaičių bei tai, kad nagrinėjama byla, nors ir yra pakankamai sudėtinga, tačiau ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kovų atstovui naujų teisinių dokumentų analizuoti nereikėjo (jis atstovavo ieÅ¡kovus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), praÅ¡oma priteisti 3 000 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 1 000 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) advokato pagalbos iÅ¡laidų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai                                                                               Ramunė Čeknienė                                                                               Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                Birutė Valiulienė