2024-07-10 Nr. AB-10657-3-61-3-00347-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1834-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00347-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. (E. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja E. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 24S13103 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje A. G.“ (toliau – ir 2024 m. sausio 12 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 24S20714 „Uždrausti atvykti į LR“ (toliau – ir 2024 m. sausio 18 d. sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą 2023 m. gegužės 31 d. prašymą Nr. 2305-LLGK-3805 „Pakeisti leidimą laikinai gyventi“ (toliau – ir Prašymas) nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja grindė reikalavimus tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Migracijos departamento 2024 m. sausio 12 d. sprendimas ir 2024 m. sausio 18 d. sprendimas yra nepagrįsti, neteisėti, priimti formaliai įvertinus pareiškėjos atsakymus į Migracijos departamento klausimyną, nevertinant jos atsakymų, susijusių su Rusijos Federacijos veiksmais Ukrainoje ir pareiškėjos realios pozicijos šiuo klausimu, neįvertinus pareiškėjos individualios situacijos ir su ja susijusių visų reikšmingų aplinkybių.

2.2. Pareiškėja visos procedūros metu smerkė Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą bei aiškiai nurodė, jog yra nepolitiška, nežiūri televizoriaus, aktyviai nesidomi politinėmis naujienomis. Pareiškėja yra prieš karą Ukrainoje ir nepritaria Rusijos Federacijos veiksmams prieš Ukrainą.

2.3. Pareiškėja apklausos metu labai jaudinosi, patyrė didelį stresą, pamačiusi klausimus apie Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą ir Krymo priklausomybę, atsakydama į Migracijos departamento klausimyną (anketą) neturėjo su kuo pasitarti. Pareiškėja anketą užpildė, neįsigilinusi į klausimų paskirtį ir tikslus, nesuvokė, kad atsakymai į anketos klausimus gali lemti jos teisinį statusą Lietuvos Respublikoje ir rodyti kokį nors pareiškėjos pavojingumą Lietuvos valstybės saugumui.

2.4. Pareiškėja suklydo, atsakydama į klausimą – „Kam legitimiai priklauso Krymas“, nes nesuprato šio klausimo reikšmės, mano, kad anketa buvo klaidinanti, o apklausa – nekorektiška. Pareiškėja klausimą apie Krymo priklausomybę suprato, kaip klausimą apie faktinę Krymo kontrolę, o ne kaip apie tarptautinės teisės principų pažeidimą. Migracijos departamentas pareiškėjos atsakymą dėl Krymo priklausomybės įvertino, neatsižvelgęs į jos tarptautinės teisės žinių trūkumą, amžių, sveikatos būklę, laiko stoką, kitas su pareiškėja susijusias individualias aplinkybes.

2.5. Pareiškėja 2014 metais buvo Rusijos Federacijoje. Kai tais metais įvyko Krymo aneksija, pareiškėja iš aplinkos, žiniasklaidos šaltinių girdėjo kalbant apie įvykusį referendumą dėl Krymo. Šios žinios nulėmė tai, kad pareiškėja pasirinko atsakymą, jog Krymas legitimiai priklauso Rusijos Federacijai. Tačiau pareiškėja Migracijos departamentui neteigė, kad referendumas Kryme ar jo aneksija buvo teisėti. Vėliau, po Migracijos departamente įvykusios apklausos, pareiškėja, pasikalbėjusi su vyru bei kitais artimaisiais ir supratusi, jog jokio referendumo dėl Krymo aneksijos Ukrainoje nebuvo, nuvyko į Migracijos departamentą ir padavė rašytinį pareiškimą, kuriame nurodė, kad apklausos metu padarė klaidą, nes Krymas priklauso ne Rusijos Federacijai, bet Ukrainai. Pareiškėja aiškiai nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai. Pareiškėja taip pat nurodė Migracijos departamentui, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomai agresijai prieš Ukrainą. Šį pareiškėjos atsakymą į klausimyno 10 klausimą Migracijos departamentas turėjo įvertinti sistemiškai, vertindamas kitus pareiškėjos atsakymus į klausimyno klausimus ir jų papildymus.

2.6. Pareiškėja nuo 2015 metų patiria įvairius psichikos sutrikimus, turi (duomenys neskelbtini), dėl ko yra nuolat stebima psichiatro ir dėl psichinės sveikatos būklės jai laikas nuo laiko būna sveikatos pablogėjimo periodai, (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose. Migracijos departamente įvykusios apklausos metu pareiškėjai buvo pablogėjusi psichinė sveikata, dėl to ji negalėjo tinkamai suprasti bei aiškiai suformuluoti atsakymų į užduodamus klausimus.

2.7. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus 2024 m. sausio 12 d. sprendimą ir 2024 m. sausio 18 d. sprendimą (toliau kartu ‒ Sprendimai), neįvertino, kad, be kita ko, pareiškėja, tiek pildydama anketą, tiek apklausos metu daug kartų pažymėjo, jog neturi tikslios nuomonės dėl karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės, nes nežino tos informacijos ir viską pasakojo tik iš Rusijos Federacijos žiniasklaidoje skleidžiamos informacijos apie įvykusį referendumą; pareiškėja rašytiniu paaiškinimu Migracijos departamentui nurodė, jog suklydo atsakydama, kam priklauso Krymas, laikėsi aiškios pozicijos, kad Krymas priklauso Ukrainai; pareiškėja dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo ir nesugebėti aiškiai išdėstyti savo pozicijos.

2.8. Pareiškėja uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Dominari“ dirbo (duomenys neskelbtini), gerai sutarė su kitais šioje bendrovėje dirbusiais darbuotojais iš Ukrainos. Pareiškėja padėjo pabėgėlėms iš Ukrainos mokytis lietuvių kalbos, kartu su jomis eina į cerkvę melstis.

2.9. Pareiškėjos sveikata pablogėjo, susidūrus su nelaime, kai ant jos sutuoktinio D. Ž. (toliau – ir sutuoktinis), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, užvirto medis, dėl ko jis mėnesį laiko praleido komos būsenoje reanimacijos skyriuje dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis serga (duomenys neskelbtini), dėl to gali bet kada susižaloti, todėl jam būtina nuolatinė priežiūra.

2.10. Pareiškėja kelis kartus per metus grįžta į Rusijos Federaciją (paskutinį kartą lankėsi dar iki Migracijos departamento apklausos, nuo 2023 m. sausio 8 d. iki 2023 m. kovo 10 d.), tačiau ilgam palikti Lietuvos Respublikoje gyvenančio sutuoktinio negali dėl jo sveikatos būklės (naktimis dažnai ištinka (duomenys neskelbtini)). Migracijos departamento argumentai, kad sutuoktiniu nereikia rūpintis, jis nuo 2017 metų dirba, yra nepagrįsti, nes pareiškėjos sutuoktiniui nustatytas tik (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Taip pat Migracijos departamento teiginiai, kad pareiškėjos sutuoktinis gali išvykti su pareiškėja į Rusijos Federaciją, yra visiškai nepagrįsti ir nesąžiningi. Pareiškėjos sutuoktinis, būdamas Lietuvos Respublikos pilietis, Rusijos Federacijoje gali būti specialiai sekamas (prižiūrimas), gali būti, kad būtų pažeidžiamos jos teisės.

2.11. Pareiškėja iš Rusijos Federacijos, kurioje gyveno su sutuoktiniu, į Lietuvos Respubliką atvyko prieš 5 metus, ieškodama sutuoktiniui geros reabilitacijos ir žinodama, kad čia sutuoktinio dukros galės jį prižiūrėti. Pareiškėjos ir sutuoktinio grįžimas į Rusijos Federaciją negalimas, nes yra nutraukti socialiniai ir ekonominiai ryšiai su šia valstybe, joje nėra neįgaliam sutuoktiniui pritaikytų gyvenimo sąlygų, nėra galimybės jų susikurti iš naujo.

2.12. Pareiškėja prieš 5 metus nutraukė ryšius su Rusijos Federacija, pardavė ten turėtą nekilnojamąjį turtą ir dalį gautų pinigų perdavė sutuoktinio dukroms. Nors pareiškėjos sūnus gyvena Rusijos Federacijoje, tačiau ji daugiau bendrauja su sutuoktinio vaikais ir vaikaičiais, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja su sutuoktiniu rūpinasi savo vaikaičiais (sutuoktinio dukters vaikais), leisdami kartu daug laiko. Pareiškėja glaudžiai bendrauja su sutuoktinio dukromis, jų šeimomis, padeda finansiškai. Pareiškėja moka lietuvių kalbą. Tačiau Migracijos departamentui leidus, pasirinko bendrauti rusų kalba dėl aiškumo.

2.13. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, išsamiai neištyrė visų aptartų ir su pareiškėja susijusių individualių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl jos teisinio statuso Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, neįrodė pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, nenustatė tokios grėsmės realumo ir akivaizdumo, nesilaikė proporcingumo principo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodydamas šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Migracijos departamentas, be kita ko, vertindamas pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 „Dėl klausimyno vertinimo“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 12 d. raštas, Išvada) nurodyta pozicija, kad, jeigu užsienietis nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Migracijos departamentas VSD institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

3.2. Pareiškėjos argumentai, kad ji nesuprato žodžio „legitimiai“ reikšmės yra nepagrįsti, nes Migracijos departamento klausimyne buvo nurodyta jo reikšmė. Be to, tai, kad pareiškėja suprato jai užduotą klausimą dėl Krymo priklausomybės, patvirtina jos pačios pateikti paaiškinimai. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti realią pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės, papildomai atliko pareiškėjos apklausą.

3.3. Migracijos departamentas, priešingai nei teigia pareiškėja, atliko išsamų tyrimą ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėja, jos atsakymais, ištyrė pareiškėjos poziciją ir padarė pagrįstą išvadą, kad duomenų visuma patvirtina, jog egzistuoja reali ir akivaizdi pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas taip pat atliko individualios pareiškėjos situacijos vertinimą, įvertino socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja su sutuoktiniu turi tris pilnametes dukras.

3.4. Pareiškėjos argumentus dėl jos atsakymų į Migracijos departamento klausimyną vertinimo paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai dėl Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 klausimų ir atsakymų į juos (žr. 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023).

3.5. Pareiškėjos skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti, atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo, įvertinus pareiškėjos veiksmus (jos pateiktus atsakymus) bei visas kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes, neapsiribojant vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, nustačius ne pavienes aplinkybes, o jų visumą, kuri susieta su pareiškėjos atžvilgiu taikytinomis teisės normomis. Migracijos departamento priimti ir skundžiami Sprendimai atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3.6. Nagrinėjamu atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungai, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Todėl kyla grėsmė įvairioms provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką, kas kelia grėsmę valstybės saugumui. Dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, jos grėsmė visuomenės rimčiai stipriai padidėjo.

3.7. Migracijos departamentas atliko pareiškėjos situacijos prognozavimą, kuris neišvengiamas tokio pobūdžio bylose, kaip nustatyta administracinių teismų praktikoje, kurioje remiamasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl grėsmės valstybės saugumui turinio. Pagal administracinių teismų praktiką, pakanka pagrįsto manymo, jog užsieniečio (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos) pozicija, lojalumas Rusijos Federacijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Aplinkybė, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, sudaro savarankišką pagrindą uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nusprendė nustatyti sutrumpintą ir proporcingą 2 metų ir 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą, laikydamasis tos pačios pozicijos, kuri išdėstyta 2023 m. balandžio 12 d. rašte, nurodydamas šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Migracijos departamentas priėmė pagrįstus, teisėtus ir proporcingus Sprendimus, kurie atitinka valstybės nacionalinio saugumo interesus.

4.2. Pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškė paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, o tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjos skundo nepagrįstumą pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2606-821/2023).

4.3. VSD pritarė Migracijos departamentui, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, nes pakanka pagrįsto manymo, kad užsieniečio (šiuo atveju – pareiškėjos) pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Dėl visiems žinomų aplinkybių Rusijos Federacijos veiksmai kelia grėsmę valstybės saugumui. Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, nes tokie asmenys turi reikšmės Lietuvos visuomeniniame gyvenime dėl leidimo gyventi suteikiamų teisių ir privilegijų.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu nusprendė tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 12 d. sprendimą ir 2024 m. sausio 18 d. sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos Prašymą nagrinėti iš naujo, priteisti pareiškėjai iš Migracijos departamento 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė:

6.1. Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 17 d. susituokė su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos Respublikoje pareiškėja buvo šiais laikotarpiais: nuo 2016 m. spalio 8 d. iki 2016 m. spalio 28 d.; nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 26 d.; nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2023 m. sausio 20 d.; nuo 2023 m. kovo 8 d. iki šiol. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 24 d. turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, nuo 2019 m. sausio 7 d. jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėjai išduotas paskutinis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2023 m. sausio 1 d. Pareiškėja nuo 2019 m. balandžio 29 d. dirbo UAB „Dominari“ (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. sausio 23 d. medicininio pažymėjimo Nr. 118 matyti, kad pareiškėja nuo 2021 metų ambulatoriškai lankosi pas psichiatrą dėl nustatyto (duomenys neskelbtini), dėl ko jos būklė išlieka svyruojanti ir jai taikomas palaikomasis ambulatorinis gydymas;

6.2. Migracijos departamente gautas VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštas, kuriame užfiksuotos rekomendacijos Migracijos departamentui dėl užsieniečių, besikreipiančių dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimo ar pakeitimo, užpildytų klausimyno duomenų vertinimo. Šiame rašte nurodyta, kad: jeigu užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad „Krymas priklauso Rusijos Federacijai“, tai taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai; tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; taip pat tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos Federacijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus; jeigu įvertinus visas susijusias aplinkybes bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, tokį užsienietį prašoma įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui, tais atvejais, kai nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių;

6.3. Pareiškėja pateikė Migracijos departamentui Prašymą, prašydama pakeisti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;

6.4. Pareiškėja 2023 m. birželio 22 d. užpildė klausimyną, į 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ atsakė: „Ne“; į 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ atsakė: „Rusijos Federacijai“ ir nurodė: „Tuo klausimu mano nuomonė tokia: buvo pravestas referendumas. Krymas oficialia prisijungė prie Rusijos Federacijos“;

6.5. 2023 m. liepos 14 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa žodžiu, siekiant išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl Krymo okupacijos;

6.6. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė 2023 m. spalio 25 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame prašė padaryti pakeitimus klausimyne, nes suklydo, nurodydama, jog Krymas priklauso Rusijai, pareiškėja mano, jog Krymas priklauso Ukrainai; prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jos medicininis draudimas anuliuotas, dėl ko ji negali naudotis gydytojo paslaugomis, nors serga lėtine liga, jai reikalingas nenutrūkstamas gydymo kursas, o gydytojas jai negali išrašyti būtinųjų vaistų;

6.7. Migracijos departamentas, konstatavęs, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, priėmė 2024 m. sausio 12 d. sprendimą (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. pagrindu) ir 2024 m. sausio 18 d. sprendimą (Įstatymo 133 str. 5 d. pagrindu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 p., Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respublikos laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 5 p.);

6.8. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento Sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (4 str. 4 ir 5 d., 35 str. 1 d., 133 str. 5 d.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje remtasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, dėl valstybės saugumo sąvokos turinio, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio, perspektyvinio vertinimo, Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos atlikti savo vertinimą ir savarankiškas išvadas dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui.

8. Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimuose išdėstyti motyvai ir nustatytos aplinkybės nėra pakankamos daryti išvadą, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui.

9. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas rėmėsi VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu, kuriame pateiktos bendro pobūdžio, visiems užsieniečiams taikytinomis VSD rekomendacijos dėl Migracijos departamento klausimyne pateiktų klausimų vertinimo, o ne VSD pozicija, individualiai įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją. Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui jos individualią situaciją apibūdinančių aplinkybių apimtyje, padarė išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, remdamasis pavienėmis pareiškėją apibūdinančiomis aplinkybėmis, t. y. tik su vienu klausimyne pateiktu 11 klausimu – „Kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“, ir pareiškėjos pažymėtu atsakymu –„Rusijos Federacijai“, jo papildymu: „Tuo klausimu mano nuomonė tokia: buvo pravestas referendumas. Krymas oficialiai prisijungė prie Rusijos Federacijos“ bei aplinkybe, jog papildomai atliktos apklausos metu pareiškėja nepateikė aiškios ir vienareikšmės pozicijos neteisėtai okupuotos Ukrainos valstybės teritorijos dalies – Krymo pusiasalio – aneksijos klausimu.

10. Teismas sutiko, kad apklausos metu pareiškėjos duoti paaiškinimai dėl klausimyno 11 klausimo stokoja nuoseklumo ir aiškumo, pareiškėjos mintys dėstomos gana padrikai. Tačiau teismas tuo pačiu pažymėjo, kad vien užsieniečio (šiuo atveju – pareiškėjos) kalbėjimo stilius ar netikslus atsakymas į klausimą, pats savaime nerodo vengimo atsakyti į klausimą.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, neaptarė pareiškėjos atsakymo į klausimą dėl klausimyno 11 klausimo –„O teisėtai?“ – „<...> ir Ukrainos, Ukrainai, o kiek teisėtai aš tiesiog nežinau. Jei referendumas neturėjo teisėto pagrindo, tarptautinės teisės nepripažįstama, reiškia tai neteisėta. Aš taip manau.“ Teismo vertinimu, šiuo atsakymu, nors ir neaiškiai, tačiau pareiškėja įvardino, jog Krymas priklauso Ukrainai.

12. Migracijos departamento Sprendimuose tik užfiksuotas pareiškėjos 2023 m. spalio 25 d. rašytinio paaiškinimo dėl suklydimo atsakant į klausimyno 11 klausimą turinys, kas leidžia daryti išvadą, jog šios aplinkybės Migracijos departamento buvo vertintos tik formaliai.

13. Teismas Migracijos departamento poziciją, kad pareiškėja 2023 m. spalio 25 d. rašytinį paaiškinimą, kuriuo pakeitė savo anksčiau išsakytą nuomonę dėl Krymo priklausomybės, pateikė tik dėl to, kad susidūrė su sunkumais dėl pasibaigiančio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo, įvertino kritiškai, nes Migracijos departamentas tokios savo pozicijos nepagrindė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo poziciją, kodėl pareiškėja pakeitė savo anksčiau išsakymą nuomonę dėl Krymo priklausomybės ir pateikė minėtą rašytinį paaiškinimą.

14. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, neįvertino kitų pareiškėjos individualiai situacijai reikšmingų aplinkybių, kurios Migracijos departamentui buvo žinomos dar iki ginčijamų Sprendimų priėmimo.

15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas visiškai nevertino pareiškėjos nurodytų paaiškinimų dėl jos sveikatos būklės (ligos), nors į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

16. Teismo vertinimu, aplinkybės dėl pareiškėjos sveikatos būklės (ligos) yra reikšmingos, vertinant jos pateiktų atsakymų į klausimą dėl Krymo pusiasalio aneksijos aiškumą.

17. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokios informacijos, kuri pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui buvimą, taip pat apie tai, ar buvo įvertinti kažkokie pareiškėjos veiksmai, atlikti praeityje ar dabartyje, taip pat apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą.

18. Teismas pažymėjo, kad nors Migracijos departamento Sprendimuose yra užfiksuoti duomenys apie pareiškėjos šeiminę padėtį, ryšius su kitais asmenimis ir darbinę veiklą, tačiau ši informacija niekaip nesusieta su pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui aplinkybe.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbdavio UAB „Dominari“ charakteristikos duomenys patvirtina ilgalaikius pareiškėjos darbinius santykius su Lietuvos Respublika bei teigiamą pareiškėjos charakteristiką, gerus darbinius santykius su toje pačioje darbovietėje dirbančiais Ukrainos piliečiais, į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjos santuoką patvirtina apie nuo 2018 metų besitęsiantį santuokinį ryšį su Lietuvos Respublikos piliečiu, tačiau šie duomenys Migracijos departamento niekaip neįvertinti grėsmės valstybės saugumui kontekste.

20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nenustatė ir neįvertino jokių naujų po pareiškėjos Prašymo pateikimo paaiškėjusių aplinkybių, kurios, teismo vertinimu, sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėja atliko kokius nors veiksmus, kurie rodytų jos ketinimus atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus.

21. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentui nenustačius konkrečių pareiškėjos veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, Migracijos departamento padaryta išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia, pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui nėra reali, tik formali.

22. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami Migracijos departamento Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl Sprendimai naikintini kaip neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir jų pagrįstumą, todėl Migracijos departamentas įpareigotinas pareiškėjos Prašymą nagrinėti iš naujo.

23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), teisingumo ir protingumo principais, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl būtinų, pagrįstų ir realių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas teisme, t. y. nedidelę bylos apimtį, tai, kad byla nėra labai sudėtinga, išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuriame nebuvo nurodyti nauji teisiniai argumentai, kurie nebuvo nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose, pripažino, kad pareiškėja patyrė būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, sudarytas iš 500 Eur, skirtų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, ir 22,50 Eur, skirtų žyminiam mokesčiui sumokėti.

III. 24. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

25. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde kartoja ginčo faktines aplinkybes ir argumentus, nurodytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byla išspręsta neteisingai;

25.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien užsieniečio (šiuo atveju – pareiškėjos) kalbėjimo stilius ar netikslus atsakymas į klausimą, pats savaime nerodo vengimo atsakyti į klausimą. Pareiškėja Migracijos departamento klausimyne pateikė aiškų paaiškinimą, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, apklausos metu pateikė paaiškinimus, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja laikėsi tos pačios pozicijos (nurodė, kad internete domėjosi, kam priklauso Krymas; į klausimą apie referendumą atsakė, kad galimai Rusijos Federacija negalėjo jo organizuoti). Visi kiti pareiškėjos atsakymai ir paaiškinimai atitinka išsisukinėjimo ir atsakymų vengimo situaciją. Nors pati pareiškėja pripažino, kad domėjosi, kam priklauso Krymas, tačiau, kaip patvirtina jos pačios pateikti atsakymai ir paaiškinimai, ji pati apsisprendė teikti dviprasmiškus atsakymus arba nuo jų išsisukinėti, klausimyne aiškiai pažymėdama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Aplinkybės, kad pareiškėja išsisukinėjo ir vengė atsakymų, bei tai, kad pareiškėjos pateikti atsakymai atkartoja Rusijos Federacijos propagandą, rodo pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui.

25.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas neatliko savarankiško vertinimo, yra nepagrįsta, padaryta netinkamai pritaikius ir išaiškinus Įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurios neleidžia Migracijos departamentui nesivadovauti motyvuota kompetentingos institucijos (nagrinėjamu atveju – VSD) išvada. VSD pateiktos rekomendacijos nėra nemotyvuotos, o Migracijos departamentas atliko papildomą pareiškėjos apklausą, surinko aktualius paaiškinimus, nustatė visas kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes.

25.4. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nuo 2021 metų tęsiasi jos gydymas, yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėja negalėjo suvokti savo veiksmų ar situacijos dėl savo gydymo ar dėl jai diagnozuoto (duomenys neskelbtini).

25.5. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad anksčiau pareiškėja turėjo jai išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, nes niekaip nepaneigia priimtų Migracijos departamento Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Nors pareiškėjai nuo 2019 metų buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių tai, kad ji yra lojali Lietuvos Respublikai ir paneigiančių jos lojalumą Rusijos Federacijai.

25.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pasikeitusios geopolitinės situacijos ir jos įtakos užsieniečių (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos) keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui.

25.7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui yra tik formali. Migracijos departamento vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą.

25.8. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjos šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos šeiminius ryšius ir dėl jų nustatė per pusę trumpesnį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Aplinkybės dėl šeimos ar kitokių ryšių savaime grėsmės valstybės saugumui nepašalina ir neeliminuoja, o šeimos ryšiai negali tapti pretekstu Lietuvos Respublikoje leisti gyventi asmenims, keliantiems grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje būtų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos) galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

26. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Migracijos departamento apeliacinį skundą ir priteisti pareiškėjai iš Migracijos departamento 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

27. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja ginčo faktines aplinkybes, argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo sprendimo motyvus, kuriais grindžiamos teismo išvados, kurių pagrindu pareiškėjos skundas tenkintas, ir su kuriais ji sutinka. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Migracijos departamento apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir nurodytos aplinkybes niekaip nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024, kurioje atskleistas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika reikšmingumas, sprendžiant dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo (atsisakymo išduoti, atsisakymo pakeisti) teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, grįsdama nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu priimto Migracijos departamento 2024 m. sausio 12 d. sprendimo neproporcingumą. Pareiškėja atkreipia dėmesį į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1592-575/2024, kurioje panašaus pobūdžio Migracijos departamento sprendimas panaikintas, pripažinus, kad Migracijos departamentas neįrodė grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti Migracijos departamento apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja aplinkybes ir argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo poziciją, išdėstytą 2023 m. balandžio 12 d. rašte, sutinka su Migracijos departamento apeliacinio skundo reikalavimais ir jame išdėstytais argumentais. VSD vertinimu, Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jie priimti Migracijos departamentui surinkus pakankamai duomenų ir įvertinusi visas su pareiškėja susijusias reikšmingas individualias aplinkybes, kurių visuma patvirtina jos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 24S13103, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, jog jos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, ir 2024 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 24S20714, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimus, įpareigodamas Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Teismas sprendime padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, atsisakydamas pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, neatliko išsamaus individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo, vadovavosi tik jos užpildytu klausimynu, kurio 11 klausime „Kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ pareiškėja pažymėjo, jog „Rusijos Federacijai“, ir VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956 „Dėl klausimyno vertinimo“, kuriame pateikta išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Teismas sprendė, kad atsakovas neįvertino visų duomenų visumos, pareiškėjos pateiktų papildomų paaiškinimų dėl klausimyno pildymo, neatsižvelgė į jos sveikatos būklę, ryšius su Lietuvos Respublika ir joje gyvenančiais asmenimis. Teismas vertino, kad ginčijami Migracijos departamento Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti.

32. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus ir byloje esančią medžiagą, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių bylą išnagrinėjo neteisingai. Atsakovas mano, kad pareiškėja klausimyne pateikė aiškų paaiškinimą, jog, jos nuomone, Krymas priklauso Rusijos Federacijai, apklausos metu laikėsi tos pačios pozicijos ir tai rodo jos grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Migracijos departamentas neatliko savarankiško pareiškėjos individualios situacijos vertinimo, o Sprendimus grindė tik VSD Išvada. Taip pat atsakovas teigia, kad jis, priimdamas Sprendimus, įvertino pareiškėjos šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2024 m. sausio 12 d. sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimas, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo priimtas tuo pagrindu, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 133 str. 5 d.). Taigi šioje byloje ginčijamų Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinta pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui.

35. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija), nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. To paties įstatymo 5 dalyje (2023 m. balandžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1889 redakcija) nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek Migracijos departamentas, tiek ir VSD pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui iš esmės sieja su jos atsakymu į klausimyne vieną iš pateiktų klausimų, t. y. „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“. Pareiškėja, 2023 m. birželio 22 d. pildydama klausimyną ir atsakydama į klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“, atsakė „Ne“. Į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ pareiškėja pažymėjo „Rusijos Federacijai“ ir nurodė: „Tuo klausimu mano nuomonė tokia: buvo pravestas referendumas. Krymas oficialia prisijungė prie Rusijos Federacijos“. Pareiškėja 2023 m. spalio 25 d. pateikė Migracijos departamentui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė padaryti pakeitimus klausimyne, nes ji suklydo, nurodydama, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Pareiškėja nurodė mananti, kad Krymas priklauso Ukrainai. Pareiškėja teigė, kad pildydama Migracijos departamento pateiktą klausimyną ji patyrė didelį stresą, iš žiniasklaidos priemonių ji buvo supratusi, kad Krymas oficialiai prisijungė prie Rusijos po referendumo, tačiau niekada neteigė, jog referendumas ir prisijungimas buvo teisėti. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. atliko pareiškėjos apklausą žodžiu, siekdamas išsiaiškinti jos poziciją dėl Krymo okupacijos. Iš pareiškėjos apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėja neturi vienareikšmiškos nuomonės dėl Krymo situacijos, teigė, kad ji įvykiais Kryme nesidomėjo (nesidomi), informacijos apie Krymo okupaciją ieškojo internete ir tai, ką rado, nurodė Migracijos departamentui.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui, užsieniečio sąmoninga pozicija teisinant valstybės, kurios pilietis jis yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).

39. Teismų praktikoje, kai iš užsieniečio atsakymų į klausimyno klausimus vertinama jo grėsmė valstybės saugumui, akcentuojama, kad kai sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi) yra reikalingas išsamus individualus kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, Migracijos departamentas turi atlikti kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023).

40. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Migracijos departamentas neatliko kompleksinio pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimo. Nors pareiškėjos atsakymas („Rusijos Federacijai“) į klausimyno 11 klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“) gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių duomenų. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas vien į pareiškėjos užpildyto klausimyno 11 klausime pateiktą atsakymą, išsakytas mintis apklausos metu ir vadovaudamasis bendro pobūdžio VSD Išvada, konstatavo, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau nevertino individualios pareiškėjos situacijos, t. y. jos išreikšto požiūrio į Rusijos karinius veiksmus, Krymo padėtį ir kt. kartu su jos šeimine, ekonomine bei socialine padėtimi, jos gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis.

Nors pareiškėjos šeiminė, ekonominė ir socialinė padėtis yra įvardyta Sprendimuose, tačiau tai nėra sistemiškai įvertinta kartu su kitais atsakovo surinktais įrodymais. Šiuo atveju nebuvo įvertinta, kad pareiškėja tiek klausimyno 10 klausime, tiek papildomos apklausos metu pasisakė nepritarianti Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje; neatsižvelgta į medicininiais dokumentais pagrįstą pareiškėjos psichologinę būklę (b. l. 28), kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo turėti įtakos klausimyno 11 klausimo atsakymui, kuris, pareiškėjos teigimu, neatspindėjo jos tikrojo požiūrio į karą Ukrainoje ir Krymo aneksiją;

į jos šeiminę situaciją (pareiškėja rūpinasi sutuoktiniu, Lietuvos Respublikos piliečiu, kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (b. l. 24, 31, 35)); į pareiškėjos integracijos Lietuvoje lygį (pareiškėja į Lietuvą su sutuoktiniu persikėlė gyventi 2015 m., palaiko artimus ryšius su sutuoktinio dukromis ir vaikaičiais, baigė A2 lygio lietuvių kalbos kursus (b. l. 25), dirbo Lietuvoje registruotoje įmonėje UAB „Dominari“ (duomenys neskelbtini)); į buvusio darbdavio UAB „Dominari“ charakteristiką, kad pareiškėja apibūdinama kaip sąžininga, draugiška, padori, atsakinga, savo požiūriu palaikanti Ukrainos poziciją (b. l. 32);

į aplinkybę, kad pareiškėja 2013 m. ir 2016 m. pardavė savo visą turėtą nekilnojamąjį turtą kilmės valstybėje ir savo ateitį sieja su Lietuvos Respublika.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga ginčijamuose Sprendimuose ir VSD Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, pasveriant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjos teisinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išvada apie pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali, todėl teisėtai panaikino ginčijamus atsakovo Sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

44. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (išlaidas grindė 2024 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita-faktūra serija ALB Nr. 00052 (Nr. 6) ir 2024 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymu (b. l. 140−141)).

45. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

46. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą paslauga apmokėta 2024 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 110,3 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 743,39 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 800 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, atitinka būtinumo, pagrįstumo ir realumo kriterijus, todėl ji priteistina pareiškėjai iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40−41 straipsniai, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai E. G. (E. G.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis