2025-02-19 Nr. AB-2959-3-61-3-05457-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-137-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05457-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. T. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 2S-495-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei E. G. M.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad yra pretendentė Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).

Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas).

Pareiškėja teigė, kad Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30- 1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ buvo pakeisti ankstesni įsakymai ir iš Teritorijų sąrašo buvo išbrauktos atskiros teritorijos, viso 11 pozicijų. Šiuo įsakymu taip pat patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas). Jame patvirtinti 46 sklypai, skiriami nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą eilę.

Pareiškėja nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2289/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymas) buvo pakeistas Teritorijų sąrašas ir iš jo išbraukta 14 teritorijų, taip pat pakeistas Sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktas vienas žemės sklypas.

Pareiškėja paaiškino, kad Administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo pakeitė Teritorijų sąrašą ir iš jo išbraukė 8 teritorijas, taip pat pakeitė Sklypų sąrašą ir iš jo išbraukė 5 sklypus.

Pareiškėja teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos”, kuriame nurodė, jog žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir pasiūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais. Vadovaudamasi tuo, NŽT priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atkūrė nuosavybės teises į E. G. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0716 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0716 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos nuomone, Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymais neteisėtai buvo sumažintos teritorijos (sąrašai), iš kurių pretendentai, taip pat ir pareiškėja, galėtų rinktis žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Minėti įsakymai yra apskųsti Regionų administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI-4741-809/2024 ir Nr. eI3-4874-535/2024.

Pareiškėjos įsitikinimu, Administracijos direktoriaus įsakymais nustatant žymiai mažesnes teritorijas, iš kurių būtų galima rinktis ir formuoti grąžintinus žemės sklypus, jai buvo nepagrįstai apribotos pasirinkimo galimybės. Dėl šios priežasties Sprendimas, kuriuo yra atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, neleidžiant pasirinkti iš platesnio sąrašo, negali būti laikomas teisėtu. Tokiais institucijų veiksmais pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir teisėti pareiškėjos lūkesčiai atkurti nuosavybės teises, pasirenkant iš platesnio Sklypų sąrašo ir Teritorijų sąrašo, kurie Administracijos direktoriaus įsakymais buvo neteisėtai apriboti (sutrumpinti).

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti NŽT Sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Pareiškėja skundą grindžia tuo, jog dėl Administracijos direktoriaus galbūt neteisėtų 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymų, kuriais buvo pakeisti (sutrumpinti) Sklypų sąrašas ir Teritorijų sąrašas, ji nepagrįstai neteko galimybės rinktis grąžintinus sklypus iš platesnio sąrašo.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, jog Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi šio įsakymo preambulėje nurodytos nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykį, tačiau nenurodytos aplinkybės ir motyvai, kokiu pagrindu buvo būtina priimti įsakymą dėl sąrašų keitimo. Todėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (bylos Nr. eA-1997-502/2024), byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta ir galutinis sprendimas byloje nėra priimtas.

Teismas, įvertinęs šioje byloje ginčo pagrindą ir dalyką, tiek Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, sprendė, kad šios bylos yra tarpusavyje susijusios, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčijamo Sprendimo neteisėtumą išimtinai grindžia tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sutrumpinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus. Pareiškėjos įsitikinimu, tokiu būdu jai buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu. Vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas minėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024. Taigi pastarojoje byloje konstatuotas šio įsakymo neteisėtumas turi esminę reikšmę vertinant skundo pagrįstumą ir šioje byloje, o teismas šioje byloje pats negali vertinti šio įsakymo teisėtumo, nes tai nėra tiesioginis šios bylos dalykas.

Teismas pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT, tačiau iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotuose grąžinamų natūra žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijamas Sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir nulemtas iki to atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemei plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo sumažinti grąžintinos natūra žemės sąrašai, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant šioje byloje skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė ir pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus siūlė vadovaudamasi Administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Atsakovas nėra atsakingas už šių žemės sklypų projektavimą, kuris yra tiesioginė savivaldybės funkcija. Šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, taip pat ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas. Kadangi teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjos ginčijamo Sprendimo teisėtumą šioje byloje, todėl administracinė byla stabdytina iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.).

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Atsakovas, pakartodamas faktines aplinkybes, nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Atsakovas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Šioje administracinėje byloje ginčijamas NŽT Sprendimas, kuriuo E. G. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, o ne Administracijos priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su Administracijos direktoriaus įsakymais, todėl teismas nutartimi netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Be to, teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, taip pat ir Grigiškių mieste, yra baigtas.

Atsakovo nuomone, teismas nutartyje netinkamai įvertino, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir žemės sklypus, į kuriuos pretendentams, taip pat ir E. G. M. vardu, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, tiesiogiai priklausys ir ginčijamo Sprendimo pagrįstumo vertinimas, dėl to nepagrįstai sprendė, kad, neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjos ginčijamo Sprendimo teisėtumo šioje byloje.

Atsakovas pažymi, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Tvarka bei kitais teisės aktais. NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1 „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymas) patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašas nuo 2024 m. sausio 12 d. viešai buvo skelbiamas NŽT svetainėje adresu: https://nzt.lrv.lt/ bei NŽT 1 aukšto fojė, adresu: J. Lelevelio g. 6, Vilnius.

Atsakovas nurodo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 21 straipsnio nuostatas bei Tvarkos 37 ir 38 punktus, piliečiams siūlomų žemės sklypų sąrašą sudaro ir tvirtina NŽT vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas, o piliečiai, pageidaujantys gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, pagal NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo patvirtintą piliečių eilę renkasi žemės sklypus iš šio sąrašo. Taigi, NŽT, veikdama pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Tvarkos 32–41 punktų nuostatomis, priimdama administracinius aktus bei patvirtindama eilę, Piliečių sąrašą ir Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o nurodyti bei NŽT priimti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys. Be to, nei vienoje administracinėje byloje nebuvo prašyta taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste, todėl nei NŽT, nei Administracija neturėjo pagrindo nevykdyti joms įstatymų priskirtų funkcijų.

Atsakovas pažymi, kad, įvertinus nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, matyti, jog piliečiai naujus žemės sklypus gali rinktis tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, o remiantis Potvarkio 2 punktu, žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, taip pat ir Grigiškių mieste, yra baigtas. Todėl Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Atsakovas akcentuoja, kad piliečiams perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto Vilniaus miesto savivaldybėje pakako, jog būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę bei patvirtintą NŽT įsakymu, poreikis gauti naują žemės sklypą ar jo dalį. Šią poziciją NŽT grindžia Administracijos suprojektuotais ir perduotais 550 žemės sklypais (patvirtinti NŽT Įsakymu), kurių bendras plotas yra apie 195 ha, o NŽT įsakymu patvirtintame Piliečių sąraše buvo įrašyti 633 pretendentai (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas (pagal plotą)) bei 310 pretendentų gauti lygiavertį žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas (per vertę)). Bendras plotas, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises minėti piliečiai, įrašyti į eilę, yra 66 ha žemės, t. y. daugiau nei pakanka (turimas žemės sklypų plotas beveik tris kartus viršija pretendentų poreikį atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą). NŽT nuomone, Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį, ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalinga.

Atsakovas teigia, kad pareiškėja ir kiti asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, turėjo visas galimybes rinktis iš didesnio žemės sklypų (ar jų dalių) skaičiaus nei yra realus poreikis, bei visi piliečiai be išimties turėjo galimybę įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybės teises būtent tokiu būdu, t. y. gaunant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Be to, pareiškėja buvo informuota, kad, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatą bei į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė pateikė tokį žemės sklypų skaičių, kurių bendras plotas pakankamas visiems eilėje įrašytiems piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, todėl pareiškėjai neatvykus kvietime nurodytu laiku arba atvykus, bet nepasirinkus žemės sklypo iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsakovas akcentuoja, kad remiantis Potvarkiu baigiamas žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, kaip pagrįstai nurodoma ir Administracijos atsiliepime į pareiškėjos skundą, jog net ir tenkinus šioje byloje pareiškėjos skundą, jos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi liktų galioti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) ir Potvarkio nuostatos, kuriomis vadovaujantis atitinkamos procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos, pripažinus, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra ir nauji grąžintini sklypai nebus projektuojami.

Taigi net ir panaikinus Administracijos direktoriaus priimtus įsakymus bei atsižvelgiant į Pakeitimo įstatymo nuostatas ir esant priimtam Potvarkiui bei vadovaujantis Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis, Administracijos direktorius negalėtų projektuoti naujų perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, o NŽT negalėtų jų įtraukti į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašus pirmiausia dėl to, kad:

1) Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, jog būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį, ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalingas. NŽT nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai;

2) NŽT yra patvirtinusi galutinį Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą ir šis sąrašas yra galiojantis bei, remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, Tvarkos 38 punktu bei Potvarkio 2 punktu, negalėtų būti keičiamas. NŽT vertinimu, priešingas aiškinimas suponuotų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą bei būtų pažeidžiami asmenų, kuriems vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2024 m.

NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie Nekilnojamojo turto registre išviešino savo nuosavybės teises, teisėti interesai ir lūkesčiai, kadangi NŽT iš naujo atlikus Tvarkos 38 punkte nurodytas procedūras, šie asmenys atsirastų nelygioje padėtyje lyginant su pareiškėja ir kitais asmenimis, kurie kreipėsi į teismus dėl NŽT 2024 m. priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises pagal patvirtintą eilę ir Piliečių sąrašą, panaikinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o būtent – organizuoti susirinkimą ir iš NŽT Įsakymu patvirtinto Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo siūlyti rinktis likusius nepasirinktus žemės sklypus piliečiams pagal nustatytą eilę.

Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, jog Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės įtakos teisingo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimui, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai bei išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėjančiam teismui nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių priimti sprendimą šioje byloje ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, pakartodamas esmines faktines aplinkybes bei nutartyje nurodytus argumentus, teigia, kad palaiko ir sutinka su NŽT pozicija, kuri išdėstyta atskirajame skunde, todėl prašo jį tenkinti.

Pareiškėja atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja, pakartodama faktines aplinkybes, nurodo, kad nesutinka su NŽT atskiruoju skundu ir mano, jog jis yra nepagrįstas nei fakto, nei teisės normų prasme, o dėstomi teiginiai yra klaidingi. Pirmosios instancijos teismas itin profesionaliai ir iš esmės teisingai išnagrinėjo susidariusią situaciją bei pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas kitoje susijusioje byloje, kurioje yra ginčijamas Administracijos įsakymas, kurio pagrindu pareiškėjai buvo apribota teisė rinktis iš didesnės apimties žemės sklypų, į kuriuos jai galėjo būti atkurta nuosavybės teisė.

Pareiškėja teigia, kad NŽT, žinodama, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas identiškose bylose jau yra pasisakęs, kad bylos turi būti stabdomos, vis tiek teikia atskirąjį skundą ir tokiu būdu piktnaudžiauja administraciniu procesu, pateikdama akivaizdžiai nepagrįstą procesinį dokumentą.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su NŽT pozicija, jog teismas nutartimi netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką šioje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, kadangi atsakovas tokiu būdu sąmoningai siekia suklaidinti teismą. Akivaizdu, kad nagrinėjama byla ir administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 yra tarpusavyje susijusios. Nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, taip pat ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo teisėtumo vertinimo administracinėje byloje Nr. eI3 4874-535/2024, tiesiogiai priklausys ir ginčijamo Sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėja taip pat nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo nuspręsta, jog žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas. Pažymi, kad Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Prašymas yra priimtas nagrinėti. Pareiškėjos teigimu, vien ši aplinkybė (tikrinamas norminio akto teisėtumas, kuriuo remdamasi NŽT priėmė skundžiamą Sprendimą) sudaro pagrindą šią bylą stabdyti.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir logiškai nustatė, jog negalima nagrinėti šios administracinės bylos iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Pareiškėja prašo NŽT skirti baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs analogiškas bylas dėl sustabdymo ir konstatavęs, jog bylos turi būti stabdomos. NŽT, pateikdama atskirąjį skundą, kai apeliacinės instancijos teismas jau išnagrinėjęs identiškas bylas, piktnaudžiauja administraciniu procesu, elgiasi nesąžiningai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, taip pat ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas, administracinę bylą sustabdė iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose, neįvertino Potvarkio 2 punkto, Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai. Teismas nepagrįstai vertino, jog Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 bus nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, todėl nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.). Taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 p.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja prašo panaikinti NŽT Sprendimą, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ginčijamo Sprendimo neteisėtumą grindžia, be kita ko, tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais (taip pat ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu) galbūt neteisėtai buvo sutrumpinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, todėl pareiškėja neteko galimybės rinktis iš platesnio sąrašo grąžintinų sklypų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) kilusių ginčų pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjos ginčijamas galutinis NŽT Sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir nulemtas iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjos ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, jog kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, yra susiję su ginčo esme ir vertintini bylą nagrinėjant iš esmės. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimu teisme). Todėl paminėti atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje taip pat buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje eAS-41-502/2025, 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-66-415/2025, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024, 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024.

Pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalies naudojimasis įstatyme suteikta teise apskųsti procesinį sprendimą negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesu, taigi nėra pagrindo skirti NŽT baudą.

Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, pareiškėjos prašymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti tenkinamas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl NŽT atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan