34536d14-ef4e-423a-85e8-5ae849e7b2b4 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1104-750/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00353-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 29 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teismo teisėja Dalia Zimantienė, sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. B., suinteresuotiems asmenims R. B., L. Å ., A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. B., L. Å ., A. B.. Teismas n u s t a t ė: P. V. B. praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po I. – L. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ priėmė ir valdė jo sutuoktinė E. B. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po E. B. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė ir iki Å¡iol valdo jos sÅ«nus V.

B.. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas V. B. gimė tėvų I. L. B. ir E. B. Å¡eimoje. Be pareiÅ¡kėjo jo tėvai susilaukė dar 4 vaikų, tai: R. B., L. Å . (mergautinė pavardė B.), A. B. ir I. B.. I. B. mirė (duomenys neskelbtini), ji vaikų susilaukusi nebuvo. PareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas I. - L. B. mirė (duomenys neskelbtini), o motina E. B. - (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ mirtį tėvas I. - L. B. buvo pateikęs dokumentus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo ir tik po jos mirties Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005-03-01 sprendimu Nr. 33-9524 ir įsakymu Nr. 13.6-712 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. B. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - 1,73 ha žemės ir jam perduota neatlygintinai 1,87 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

I. - L. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo sudėtis (duomenys neskelbtini) pasipildė grÄ Å¾intu 1,87 ha žemės sklypu, į kurį atkurti nuosavybės teisę jis pretendavo. Taigi, palikėjas I. - L. B. įgijo grÄ Å¾intÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį galėjo kaip palikimÄ palikti savo įpėdiniams. Po I. - L. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė ir pareiÅ¡kėjo motina E. B. į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ji liko gyventi tuometinėje Å¡eimos sodyboje, priėmė visus sutuoktinio likusius namų apyvokos, buities daiktus, Å¡eimos suvenyrus, nuotraukas, t. y. elgėsi su sutuoktinio turto dalimi kaip savininkė.

E. B. rÅ«pinosi nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ atkÅ«rimu sutuoktinio vardu, o Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005-03-01 sprendimu ir įsakymu sutuoktiniui I. - L. B. atkÅ«rus nuosavybės teisę į minėtÄ 1,87 ha žemės sklypÄ , E. B. užbaigė tvarkyti žemės registracijos dokumentus ir tad ji Å¡iÄ dirbo, augino pasėlius, t. y. elgėsi su Å¡iuo turtu kaip jo savininkė. Taigi E. B., faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, savo valiÄ priimti mirusio sutuoktinio I. - L.

B. palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė aktyviai iÅ¡reikÅ¡tais konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodė, kad ji, kaip įpėdinė, palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininke, siekdama įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise ir jį valdyti kaip savo. Po E. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo ir visų suinteresuotų, t. y. brolių R. ir A. bei sesers L., sutarimu pareiÅ¡kėjas priėmė visÄ motinos palikimÄ , t. y. jos namų apyvokos ir buities daiktus, nuotraukas, taip pat ir minėtÄ 1,87 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pradėjo dirbti žemę, auginti pasėlius ir rÅ«pintis žemės sklypu kaip jo savininkas.

Po E. B. mirties pareiÅ¡kėjas į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jis priėmė visÄ likusį motinos palikimÄ ir elgiasi su juo kaip savininkas. PareiÅ¡kėjas, faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, savo valiÄ priimti E. B. palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė aktyviai iÅ¡reikÅ¡tais konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodė, kad jis, kaip įpėdinis, palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjos turto savininku, siekdamas įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise ir jį valdyti kaip savo.

P. V. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad I. -L. B. jo tėtis, E. B. - mama. Jie buvo penki vaikai, viena sesuo I. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Ji vaikų neturėjo. Iki mirties tėtis gyveno (duomenys neskelbtini) sodyboje, o mama (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties likusiu turtu: namų apyvokos daiktais, baldais, žeme, rÅ«pinosi mama. Po mamos mirties likusį turtÄ prižiÅ«rėjo jis. Po tėčio mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ nei vienas iÅ¡ vaikų nesikreipė. Po tėčio mirties yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę.

Po mamos mirties dėl paveldėjimo į notarÄ kreipėsi visi vaikai ir buvo iÅ¡duotas paveldėjimo liudijimas – paveldėjo butÄ . Suinteresuoti asmenys R. B., L. Å ., A. B. pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriuose nurodė, kad pritaria V. B. pareiÅ¡kimui. Suinteresuotas asmuo R. B. teismo posėdžio metu sutiko su pareiÅ¡kimu ir paaiÅ¡kino, kad buvo penki vaikai, viena sesuo (duomenys neskelbtini) mirė. Ji vaikų neturėjo. Iki mirties tėtis gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėčio mirties likusiu turtu rÅ«pinosi mama.

Tėvai santuokos nebuvo nutraukę. Po mamos mirties mÅ«sų bendru sutarimu palikimÄ priėmė ir juo rÅ«pinosi brolis V. B.. Po tėčio mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, kreipėsi tik po mamos mirties. Suinteresuotas asmuo L. Å . teismo posėdžio metu sutiko su pareiÅ¡kimu ir paaiÅ¡kino, kad tėvai santuokos nebuvo nutraukę. Buvo penki vaikai, viena sesuo mirė. Po tėčio mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė, kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) po mamos mirties.

Tėtis iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėčio mirties turtu rÅ«pinosi mama, o po mamos mirties – brolis V. B.. Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdžio metu sutiko su pareiÅ¡kimu paaiÅ¡kino, kad tėvai santuokos nebuvo nutraukę. Buvo penki vaikai, viena sesuo mirė. Ji vaikų neturėjo. Tėtis iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties likusį turtÄ prižiÅ«rėjo mama, o po jos mirties – brolis V. B.. Po tėčio mirties dėl palikimo į notarÄ nesikreipė, visi kreipėsi į notarÄ po mamos mirties.

Teismas konstatuoja: Pareiškimas tenkintinas iš dalies. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. – L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J. (po santuokos sudarymo – B.), gim. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė 5 vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė R. B., (duomenys neskelbtini) – L. B. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) – Š.), (duomenys neskelbtini) – A. B., (duomenys neskelbtini) - I. B.. I. B. mirė (duomenys neskelbtini). I. – L.

B. mirė (duomenys neskelbtini). E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005-03-01 sprendimu Nr. 33-9524 ir įsakymu Nr. 13.6-712 I. L. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. B. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - 1,73 ha žemės ir jam perduota neatlygintinai 1,87 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2022-03-15 raÅ¡te Nr. (2.3.6 E) 6R nurodė, kad Klaipėdos regioniniame valstybės archyve iki 1992-11-30 saugomuose Å ilutės rajono notarinės kontoros dokumentuose, iki 1995-11-06 saugomuose Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro dokumentuose, duomenų apie paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) mirus I.

L. B., nerasta. Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. (duomenys neskelbtini)iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo I. B. paveldėjo 1/5 dalį E. B. paveldimo turto. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu V. B. paveldėjo 1/5 dalį E. B. paveldimo turto. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu A. B. paveldėjo 1/5 dalį E. B. paveldimo turto. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu R.

B. paveldėjo 1/5 dalį E. B. paveldimo turto. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu L. Å . paveldėjo 1/5 dalį E. B. paveldimo turto. Atsižvelgiant į tai, kad I. – L. B. palikimas atsirado jam mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius. (duomenys neskelbtini) mirus E. B. galiojo naujasis Å¡iuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir Å¡iems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos CK nuostatos.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytinÄ 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo bÅ«dÄ , nesuprieÅ¡ina ir (ar) neprieÅ¡pastato Å¡io palikimo priėmimo bÅ«do aiÅ¡kinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.).

IÅ¡ esmės panaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Ä®statyme nustatytas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų: pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių bei pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad po I. – L. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė jo sutuoktinė E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi ji liko gyventi tuometinėje Å¡eimos sodyboje, priėmė visus sutuoktinio likusius namų apyvokos, buities daiktais, Å¡eimos suvenyrus, nuotraukas, ji taip pat rÅ«pinosi nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ atkÅ«rimu sutuoktinio vardu, užbaigė tvarkyti žemės registracijos dokumentus, Å¡iÄ Å¾emę dirbo, augino pasėlius, t. y. elgėsi su Å¡iuo turtu kaip jo savininkė.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, po E. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė I. B., V. B., R. B., L. Å ., A. B., tai patvirtina minėtų asmenų pareiÅ¡kimai Å ilutės rajono 1-am notaro biurui dėl palikimo priėmimo. Minėtiems asmenims iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai, kuriais jie paveldėjo mamos E. B. turtÄ . Esant tokioms aplinkybėms praÅ¡ymo dalis nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po E. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė ir iki Å¡iol valdo jos sÅ«nus V.

B., atmestinas kaip nepagrįstas. Esant Å¡iems įrodymams nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas palikimo priėmimo tikslu, kad po I. – L. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ priėmė ir valdė sutuoktinė E. B. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , palikimo priėmimo tikslu, kad po I. - L.

B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ priėmė ir valdė sutuoktinė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini). KitÄ praÅ¡ymo dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus. Teisėja Dalia Zimantienė