2022-09-14 Nr. AB-22678-3-61-3-03834-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-609-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03834-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Masada“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. ATK2-163/19 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam skirta 360 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Alkoholinio gėrimo pardavimas jo bare buvo teisėtas, nes jis turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą (nors veikla pagal licenciją dar iki Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ (toliau – ir Sprendimas T-287) vykdydavo ne ilgiau kaip iki 2–3 val. nakties, t. y. ne visą parą). Todėl pareiškėjas licenciją leidžiančią vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini) – turėjo, ji buvo galiojanti, nepakeista, jokių įpareigojimų iš Šiaulių miesto savivaldybės dėl turimos licencijos patikslinimo tuo metu nebuvo gavęs.

2.2. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. liepos 12 d. raštas Nr. SE-552 buvo adresuotas ne jo buveinės adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuris nėra Bendrovės nei buveinės vieta, nei administracijos ar padalinio vieta, todėl jis nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad Administracija pernelyg ilgai delsė bei svarstė įpareigoti pareiškėjui tikslinti licenciją.

2.3. Bendrovė kartu su kitais pareiškėjais apskundė Tarybos Sprendimą T-287, tačiau Administracija nepradėjo administracinių procedūrų dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo apribotas laikas prekiauti alkoholiniais gėrimais, todėl jis iki minėto pardavimo, nebuvo gavęs jokio oficialaus rašytinio pranešimo iš Administracijos dėl įpareigojimo tikslinti turimą licenciją ir nevykdyti prekybos alkoholiniais gėrimais pagal turimą licenciją. Departamentas nevertino šių aplinkybių, dėl jų nepasisakė, nepagrįstai ignoravo specifinį teisinį reglamentavimą, jog pareigos konkrečiam ūkio subjektui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo kyla ne nuo Tarybos sprendimų priėmimo momento, o nuo Tarybos sprendimus įgyvendinančios Administracijos atliekamų konkrečių administracinių procedūrų. Nutarime nepagrįstai akcentuojamas žinojimas apie priimtą Tarybos Sprendimą T-287, o ne teisės aktuose imperatyviai numatytoms procedūroms kaip Tarybos sprendimai įgyvendinami. Pareiškėjui negali kilti neigiamos pasekmės vien dėl to, kad elgdamasis rūpestingai ir siekdamas išvengti rizikos ir sumažinti pagrįstai tikėtinos atsirasti dėl prekybos ribojimo žalos dydį, vertindamas, kad ateityje Tarybos Sprendimas T-287 gali sukelti jam teisinės pasekmes, iš anksto ėmėsi prevencinių veiksmų tokiai situacijai užkardinti ir pateikė skundą dėl šio sprendimo panaikinimo.

2.4. Pareiškėjui licencija Nr. 1-591 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare (duomenys neskelbtini) buvo išduota 2011 m. gegužės 20 d., prekybos alkoholiniais gėrimais nuo 7 iki 3 val., o Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu yra nustatoma verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Šiaulių miesto viešose maitinimo vietose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 8 iki 22 val. Todėl tik 2019 m. liepos 12 d. Įsakymu ir jų pagrindu priimtais pranešimais konkretiems adresatams, o ne abstrakčiu Tarybos sprendimu reguliuojami ūkio subjektams konkrečias teisines pasekmes sukeliantys teisiniai santykiai, tiesiogiai liečiantys pareiškėjams išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinį.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą atsakovas grindė šiais argumentais:

3.1. Taryba Sprendimu T-287 nusprendė adresams, esantiems (duomenys neskelbtini) (kuriuo yra ir Bendrovės baras), apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, draudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val. Pareiškėjas apie Sprendimą T-287 žinojo 2019 m. liepos 10 d., bet 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 00.12 val. Bendrovės bare darbuotoja J. D., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui D. G., pagal kasos kvitą Nr. 74307/90 už 2,15 Eur pardavė 1 alkoholinio alaus plastikiniame bokale „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 l), o 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 00.30 val. Bendrovės bare darbuotoja S. M., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui atėjusiam kartu su broliu, pagal kasos kvitą Nr. 74464/93 už 4,30 Eur pardavė 2 alkoholinio alaus plastikiniuose bokaluose „Kalnapilio Grand Select“. Byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtino AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimo sudėtį.

3.2. Tai, kad Sprendimas T-287 yra apskųstas Regionų apygardos administraciniame teisme Šiaulių rūmuose nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Nutarimą. Pareiškėjas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, kad sprendimai dėl prekybos laiko apribojimo yra ne ekonominė sankcija ir automatiškai nesustabdomi pateikus skundą teismui.

3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas T-287 buvo panaikintas 2019 m. rugsėjo 5 d. Tarybos sprendimu Nr. T-330, todėl jam nekilo pareigos minėtu sprendimu vadovautis. Sprendimas T-287 buvo priimtas 2019 m. liepos 4 d., pareiškėjas apie jį sužinojo ne vėliau kaip 2019 m. liepos 10 d., nes 2019 m. liepos 11 d. pateikė skundą teismui. Nutarimu nustatytos pažeidimo faktinės aplinkybės atsirado 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 10 d. Naujas Tarybos sprendimas įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 5 d., praėjus beveik 1 mėn. po nustatytų pažeidimo aplinkybių. Todėl pažeidimų padarymo dieną pareiškėjui galiojo prekybos apribojimai, nustatyti Sprendime T-287. Minėtas sprendimas neteko galios tik 2019 m. rugsėjo 5 d., jį panaikinus nauju sprendimu.

3.4. Departamentas pirkėjų ir (arba) policijos pareigūnų provokacinių veiksmų nenustatė, t. y. nenustatė, kad savivaldybės ir (arba) policijos pareigūnai darė kokio nors pobūdžio spaudimą ar skatinimą daryti neteisėtą veiklą. Priešingai, bylos duomenys patvirtino, kad be pirkėjų, kurie neva atliko provokaciją, pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje prie stalų sėdėjo bent 7 žmonės, kurie taip pat ten vartojo alkoholį. Net Bendrovės darbuotoja patvirtino, kad alkoholiu prekiauja iki 2 val., nes taip nurodė Bendrovės vadovas. Pardavėja policijos pareigūnams neginčijo, kad pardavė alkoholinį gėrimą, nenurodė, kad buvo provokuojama parduoti alkoholinį gėrimą. Be to, konkrečiu atveju nustatytas ne vienas epizodas, kurį pareiškėjas teigia buvus išprovokuotą, tačiau ir antras – kurio faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčijo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Masada“ skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ nusprendė Bendrovei apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, draudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val. Skundžiamu Nutarimu Bendrovei ekonominė sankcija – 360 Eur skirta už AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą, t. y. Bendrovei priklausančiame bare, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir baras) 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 00.12 val. baro darbuotoja J. D., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui D. G., pagal kasos kvitą Nr. 74307/90 už 2,15 Eur pardavė 1 alkoholinio alaus plastikiniame bokale „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 l), o 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 00.30 val. Kita Bendrovės darbuotoja S. M., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui atėjusiam kartu su broliu, pagal kasos kvitą Nr. 74464/93 už 4.30 Eur pardavė 2 alkoholinio alaus plastikiniuose bokaluose „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 1)

6. Pareiškėjo padarytą AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą patvirtino Sprendimas T-287, pareiškėjo 2019 m. liepos 10 d. skundas Regionų apygardos administraciniam teismui, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) vyriausiosios patrulės K. J. 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinis pranešimas, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Z. M. apklausos protokolas, 2019 m. rugpjūčio 9 d. D. G. apklausos protokolas, fotonuotraukos, Šiaulių AVPK 2 vyriausiosios patrulės R. N. 2019 m. rugpjūčio 10 tarnybinis pranešimas Nr. 40-PR2-13244-(11.58E), 2019 m. rugpjūčio 10 d. kasos kvitas Nr. 74464/93, 2019 m. rugpjūčio 12 d. T. S. apklausos protokolas, 2019 m. rugpjūčio 12 d. T. S. apklausos protokolas, darbuotojos S. M. administracinio nusižengimo protokole Nr. 41-ANR_P-1873-2019 pateikti rašytiniai paaiškinimai ir kiti byloje surinkti duomenys.

7. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. vasario 13 d. šią administracinę bylą sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas LVAT nagrinėjamoje byloje. LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Naujoji vaidra“, „Šiaulių lyra“ ir „Masada“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies, kuriuo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22 iki 8 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo tenkino, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartį panaikino ir perdavė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo. Regionų apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą iš naujo, pareiškėjų skundą atmetė.

8. Teismo vertinimu, byloje neginčijamai įrodyta, kad Bendrovei priklausančiame bare 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 00.12 val. baro darbuotoja J. D., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui D. G., pagal kasos kvitą Nr. 74307/90 už 2,15 Eur pardavė 1 alkoholinio alaus plastikiniame bokale „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 l), o 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 00.30 val. kita Bendrovės darbuotoja S. M., veikdama bendrovės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui atėjusiam kartu su broliu, pagal kasos kvitą Nr. 74464/93 už 4.30 Eur pardavė 2 alkoholinio alaus plastikiniuose bokaluose „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 1). Vadinasi, pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus, nesilaikydamas Sprendimu T-287 apriboto Bendrovei prekybos alkoholiniais gėrimais laiko, draudžiančio prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val., t. y. pareiškėjas nesiėmė visų būtinų realių priemonių (prevencinių) užtikrinti alkoholinių gėrimų pardavimą Tarybos nustatytu laiku bendrovei priklausančioje parduotuvėje. Atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti ne taip kaip nustatė Taryba.

9. Teismo vertinimu, Bendrovė, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, o kokias konkrečias priemones tam pasirinks yra įmonės pasirinkimo teisė. Juridiniam asmeniui pagal AKĮ yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kuriam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi, nei fiziniam asmeniui. Bendrovės darbuotojos pardavė alkoholinius gėrimus po 22 val., nors tokios teisės neturėjo, pardavėjos veikė Bendrovės vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės pardavėjos funkcijos. Darbuotojos padarytas AKĮ 18 straipsnio 9 dalies ir Sprendimo T-287 pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios. Teismas atkreipė dėmesį, jog numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties, t. y. padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojos, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

10. Teismo įsitikinimu, Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius alkoholinių gėrimų prekybos laiką savivaldybių tarybos sprendimais, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas nevykdė minėtų imperatyvių Sprendimu T-287 nustatyto Bendrovei apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko, draudžiančio prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val.

11. Pareiškėjas teigė, jog iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 10 d. Administracija pranešimu nebuvo informavusi jo, kad jis turi patikslinti licencijos dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko. Sprendimas T-287 pareiškėjui nebuvo išsiųstas, tačiau jis apie jį buvo informuotas. Tai matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, kad pareiškėjas minėto sprendimo teisėtumą ginčijo teisme. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo žinomas šio Sprendimo T-287 turinys, todėl jis turėjo pareigą juo vadovautis. Taip pat pareiškėjas, ginčydamas minėtą sprendimą teisme, suvokė, kad jis privalo laikytis sprendime nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko reikalavimų, todėl Departamentas, priimdamas Nutarimą, teisėtai ir pagrįstai juo vadovavosi.

12. Įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, teismas sprendė, kad jis atitinka paminėto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir jis pasirašytas įgalioto asmens. Be to, pareiškėjui buvo skirta ekonominė sankcija mažesnė nei baudos vidurkis, atitinkanti įstatyme nustatyta baudą, aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti ginčo Nutarimo skunde išdėstytais argumentais.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Masada“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Nutarimą panaikinti bei priteisti 45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas T-287 buvo žinomas pareiškėjui alkoholinių gėrimų bare pardavimų metu, nes Bendrovė to metu dar nebuvo gavusi Administracijos rašytinio pranešimo apie tai, kad yra priimtas Sprendimas T-287. Pareiškėjas neneigia, kad jis iki Nutarimu fiksuoto pažeidimo padarymo momento jau buvo apskundęs Sprendimą T-287. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020 m. liepos 31 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-895/2020, pateiktiems išaiškinimams. Teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 37 punktą.

14.2. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti bendrovei „Palink“ ekonominę sankciją, nors šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuris surašytas ne bendrovei „Palink“, o UAB „Masada“.

14.3. Teismo sprendimas neatitinka pagrįstumo bei pareigos motyvuoti teismo sprendimą reikalavimų. Iš jo neaišku, kokiu pagrindu buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai.

15. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I2-222-289/2020, kuria buvo netenkintas UAB „Masada“ ir kitų pareiškėjų skundas dėl Sprendimo T-287 panaikinimo, nesudaro pagrindo teigti, jog šioje byloje pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl Sprendimo T-287 teisėtumo, o ne jo vykdymo ir (arba) Administracijos veiksmų atitikties AKĮ 186 straipsnio 3 daliai.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjo minimos LAT 2020 m. birželio 25 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartys yra nesusijusios su šios bylos nagrinėjimu. Pagal LVAT praktiką ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus.

16.2. Remiantis Departamento duomenimis, pareiškėjas apie Sprendimą T-287 neabejotinai žinojo 2019 m. liepos 10 d., todėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 10 d. privalėjo laikytis reikalavimo neprekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas T-287 nesukėlė jam teisinių pasekmių, nes Taryba netinkamu būdu pranešė pareiškėjui apie nustatytus apribojimus. Draudimo nustatytu metu prekiauti alkoholiniais gėrimais pareigos, vykdytinos įstatymo pagrindu pasikeitus teisiniams santykiams ir apie tokius pasikeitimus ūkio subjektui neabejotinai žinant. Tokios pareigos nevykdymas šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negali būti pateisinamas informavimo tvarkos, nustatytos Taisyklių 35 punkte, pažeidimu. Teisės aktai nenumato, kad savivaldos institucijų sprendimai, kuriuose keičiasi ūkio subjektų teisės ir pareigos, tampa privalomi tik po to, kai ūkio subjektas patikslina licenciją. Toks Taisyklių interpretavimas yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 08 d. sprendimu Sprendimas T-287 pripažintas teisėtu. Byloje surinkti nuoseklūs duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pažeidimų nustatymo dieną neabejotinai žinojo apie Sprendimą T-287, kadangi 2019 m. liepos 10 d. jau buvo apskundęs minėtą sprendimą teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. ATK2-163/19, kuriuo pareiškėjui UAB „Masada“ skirta 360 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą.

18. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu Bendrovės skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

21. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo nėra dėl to, kad Bendrovė 2019 m. rugpjūčio 9 ir 10 d. nesilaikė Tarybos 2019 m. liepos 4 d. Sprendimu T-287 jai nustatyto apribojimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (bare), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), todėl padarė pažeidimą, nustatytą AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija Nutarime išdėstytų ir pirmosios instancijos teisme nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teigia, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatyto pažeidimo jis nepadarė, kadangi apie Sprendimo T-287 priėmimą jis nebuvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo nuomone, dėl paminėtos priežasties 2019 m. rugpjūčio 9 ir 10 d. Sprendimas T-287 jam negaliojo ir vien dėl šios priežasties Nutarimas, kuriuo fiksuoti paminėti pažeidimai, yra neteisėtas.

22. Tarybos Sprendimo T-287 priėmimo metu galiojusios redakcijos Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 37 punkte nustatyta, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas privalo laikytis licencijoje nurodyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko. Jeigu savivaldybės taryba, vadovaudamasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja licencijos turėtojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, licencijos turėtojas, registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas.

23. Konstatuotina, kad Taisyklių 37 punkto nuostata, pagal kurią apribojus įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, kai jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, įmonė privalo laikytis šio apribojimo nuo tos dienos, kai registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis gauna savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, užtikrina, jog ūkio subjektai, įstatymo pagrindu įgiję teises ir pareigas, jaustųsi saugūs keičiantis teisiniams santykiams dėl viešojo administravimo subjektų teisės aktų, priimtų įstatymo pagrindu. Teisinis saugumas šiuo atveju garantuojamas tuo, kad eliminuojamas bet koks materialinio teisinio pobūdžio staigmenų ūkio subjektui pavojus, tarp jų ir galimų neigiamų padarinių įgyvendinant teises ir vykdant pareigas. Tačiau draudimo nustatytu metu prekiauti alkoholiniais gėrimais pareigos, vykdytinos įstatymo pagrindu pasikeitus teisiniams santykiams ir apie tokius pasikeitimus ūkio subjektui neabejotinai žinant, nevykdymas šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negali būti pateisinamas informavimo tvarkos, nustatytos Taisyklių 37 punkte, pažeidimu. Tokios pozicijos laikomasi nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje dėl AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimų (žr., pvz., 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-145-415/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1053-822/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2424-261/2019).

24. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas dėl Tarybos Sprendimo T-287 skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams administracinėje byloje Nr. I-7640-289/2019 (proceso Nr. 3-64-3-01607-2019-2) pateikė 2019 m. liepos 11 d. Vadinasi, pareiškėjas, nepaisant to, kad apie Sprendimą T-287 jis ir nebuvo informuotas Taisyklių 37 punkte nustatyta tvarka, žinojo jam taikytus prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimus. Nepaisant to bare 2019 m. rugpjūčio 9 ir 10 d. prekiavo alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku, t. y. padarė pažeidimą, numatytą AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje, už kurį jam pagrįstai paskirta 362 Eur bauda.

25. Dėl pareiškėjo akcentuojamos administracinio nusižengimo bylos Nr. 2AT-32-895/2020, ir joje priimto procesinio sprendimo reikšmingumo nagrinėjamai administracinei bylai, akcentuotina, kad LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011; 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016). Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles; tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1113-415/2020). Juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti kriterijai (žr., pvz., LAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-151-261/2021).

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abejoja, ar pirmosios instancijos teismas realiai ir objektyviai įvertino nagrinėjamoje byloje pateiktus procesinius dokumentus ir duomenis (Nutarties 14.2 p.). Ši abejonė grindžiama tuo, kad tikrinamame teismo sprendime nurodoma „šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. vasario 28 d. Nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti bendrovei „Palink“ ekonominę sankciją už AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo“ ir „skundžiamu nutarimu bendrovei „Palink“ ekonominė sankcija“ (žr. tikrinamo teismo sprendimo 4 ir 5 p.), nors šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuris surašytas ne bendrovei „Palink“, o UAB „Masada“. Teisėjų kolegija, įvertinusi tikrinamo teismo sprendimo motyvų turinį, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime nustatė ir aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertino esmines su Nutarimo priėmimu susijusias faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, paminėtos tikrinamame sprendime nurodytos frazės vertintinos kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, nedarantis šio sprendimo nesuprantamu ar neaiškiu ir juo labiau nesudarantis savarankiško pagrindo šį teismo sprendimą panaikinti.

27. Atsakovas teigia, kad tikrinamas teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas (Nutarties 14.3 p.). Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi tikrinamą pirmosios instancijos teismo sprendimą jame išdėstytų motyvų pakankamumo aspektu konstatuoja, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog šis teismo sprendimas yra be motyvų, ar kad nurodytieji motyvai yra nepakankami. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Paminėtina ir tai, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų kaip pirmosios instancijos teismo nevertintų (nenagrinėtų) klausimų analizė būtų perteklinė nagrinėjamos bylos kontekste ir iš esmės neturėtų įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kurias jis siekė apginti teisme.

28. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė ir jo apeliacinis skundas netenkintas apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas neįgijo teisės į išlaidų, patirtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė