Legislator Case Law & Legislation
2016-02-02 Nr. AB-2574-3-61-3-07490-2013-9 AI generated

2016-02-02 Nr. AB-2574-3-61-3-07490-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-02-02 Nr. AB-2574-3-61-3-07490-2013-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2016-02-02 Nr. AB-2574-3-61-3-07490-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. PE_SP1-8008 paskyrė jai senatvės pensiją. 2013 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją, kadangi, jos nuomone, pensija apskaičiuota neteisingai ir yra maža. Skundžiamais sprendimais jos prašymas buvo atmestas. Pažymėjo, kad jai paskirta 519,21 Lt dydžio pensija apskaičiuota įvertinus 31,6931 metų stažą bei draudžiamųjų pajamų koeficientą 0,9199, apskaičiuotą iš pajamų, turėtų per 5 kalendorinius metus – 1985, 1986, 1989, 1990, 1991 iš 1984–1993 metų, bei 1994, 2010 ir 2011 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 0,3610.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-329-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07490-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 20–21), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. PE_SP1-8008 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo L. S.“; 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) 2013 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. (6.5) I-7577 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo“; 3) įpareigoti atsakovą padidinti pareiškėjai paskirtą senatvės pensiją, draudžiamųjų pajamų koeficientus skaičiuojant pagal jos gautas pajamas 1979, 1980, 1981, 1982, 1989 bei 1994, 2010, 2011 ir 2012 metais.

Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. PE_SP1-8008 paskyrė jai senatvės pensiją. 2013 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją, kadangi, jos nuomone, pensija apskaičiuota neteisingai ir yra maža. Skundžiamais sprendimais jos prašymas buvo atmestas. Pažymėjo, kad jai paskirta 519,21 Lt dydžio pensija apskaičiuota įvertinus 31,6931 metų stažą bei draudžiamųjų pajamų koeficientą 0,9199, apskaičiuotą iš pajamų, turėtų per 5 kalendorinius metus – 1985, 1986, 1989, 1990, 1991 iš 1984–1993 metų, bei 1994, 2010 ir 2011 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 0,3610.

Nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į jos 2013 m. spalio 10 d. prašyme išdėstytas aplinkybes, jog vaikai gimė (duomenys neskelbtini) (A. S.) ir (duomenys neskelbtini) (A. S.). Vaikams gimus, ji buvo išėjusi vaikų gimdymo ir priežiūros atostogų, todėl po 1983 m. jos pajamos buvo žymiai mažesnės, nei iki 1982 metų imtinai, tai patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Komresta“ (toliau – ir UAB „Komresta“) pažyma. Pareiškėjos teigimu, apskaičiuojant senatvės pensiją, turi būti imami asmeniui palankiausi metai. VSDFV 2013 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. (6.5) I-7577 nurodyta, kad pensija skaičiuota pagal pajamas, gautas 1985, 1986 metais, t. y. kai ji buvo išėjusi vaikų priežiūros atostogų. 1990 ir 1991 metais, kai dirbo ne visus metus (1990 metais buvo atleista iš darbovietės, kurioje dirbo nuo 1977 metų, o 1991 metais dirbo neilgai, nes įmonė bankrutavo).

Pareiškėja nurodė, kad nuo 1993 metų dirbo savarankiškai. Teigė, jog UAB „Komresta“ pažyma įrodo, kad 1978–1982 metais jos uždarbio ir kitų pajamų suma buvo didesnė, nei 1985, 1986, 1990, 1991 metais. Pareiškėjos nuomone, atsakovas turėtų apskaičiuoti ir pateikti 1978–1982 metų metinius draudžiamųjų pajamų koeficientus, kad būtų galima palyginti, kokie iš tų metų koeficientai didžiausi ir jai palankiausi, bei atsižvelgiant į tai pakeisti ne tokių palankių metų koeficientus palankesniais. Pažymėjo, kad jos darbo užmokestis didžiausias buvo 1979, 1980, 1981, 1982, 1989 metais, todėl būtent šie 5 metai turėtų būti pagrindu, skaičiuojant jos draudžiamųjų pajamų koeficientą už pajamas, gautas iki 1993 metų, ir pensija padidinta.

Be to, apskaičiuojant pensiją, turi būti atsižvelgta į jos 2012 m. į socialinio draudimo fondą sumokėtas įmokas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 25–27, 93–96) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (toliau – ir stažas), įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d.

Asmenims, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama nuo datų, buvusių iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė (Pensijų įstatymo 24 str.) sudaroma iš dviejų atskirų dalių: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D. Senatvės pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antroje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d.

Pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatas, jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmuo dirbo TSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota ir kt.) negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jei asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį.

Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis. Jei asmuo neturi palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių metų, tačiau kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turėjo stažo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius šio stažo metus.

Jei asmuo nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turėjo stažo per penkerius ne paeiliui einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu asmuo laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. stažo turėjo mažiau kaip per penkerius paeiliui ar ne paeiliui einančius kalendorinius metus arba nurodytu laikotarpiu iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas iki penkerių metų stažo trūkstamus metus imant iš ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų imtinai.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja 2012 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių su prašymu skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Pateikė darbo knygelės ir socialinio draudimo pažymėjimo kopijas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo išduotą 2013 m. sausio 18 d. pažymą Nr. A101-565-(2.5.1.9-PD1), UAB „Komresta“ išduotas pažymas – 2009 m. rugsėjo 22 d. Nr. 311, 2010 m. lapkričio 9 d. Nr.

51. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsniu, Nuostatų 74 punktu bei remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo išduota 2013 m. sausio 18 d. pažyma Nr. A101-565-(2.5.1.9-PD1) dėl įsakymų kopijų dėl vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1984 m. spalio 12 d., nuo 1986 m. spalio 8 d. iki 1988 m. rugpjūčio 12 d., kai pareiškėja buvo vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, asmens draudžiamosios pajamos paminėtais laikotarpiais prilyginamos to laikotarpio minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo išduotoje 2010 m. gegužės 3 d. pažymoje Nr. A101-4872-(2.5.1.9-BR1) nurodyta, kad dokumentai bendros Lietuvos– Vokietijos įmonės „Okto–Piligrimas“ ir bendros Lietuvos–Vokietijos–Rusijos įmonės „Auto Viltis“ į savivaldybės archyvą neperduoti. Informacijoje, paskelbtoje atsakovo interneto svetainėje apie bendros Lietuvos–Vokietijos įmonės „Okto–Piligrimas“ ir bendros Lietuvos–Vokietijos–Rusijos įmonės „Auto Viltis“ apdraustųjų asmenų skaičių, bei Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nurodyta, kad paminėtos įmonės nelikviduotos, bet veiklos nevykdo.

Todėl asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuotas vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, t. y. laikant, kad laikotarpiais nuo 1991 m. balandžio 22 d. iki 1992 m. sausio 31 d. ir nuo 1992 m. kovo 1 d. iki 1992 m. spalio 31 d. pareiškėja gavo minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovas pažymėjo, jog senatvės pensija pareiškėjai paskirta nuo 2012 m. gruodžio 11 d. sudaro 519,21 Lt. VSDFV Vilniaus skyrius draudžiamųjų pajamų koeficientą iki 1994 metų apskaičiavo vadovaudamasis Pensijų įstatymo 56 straipsniu ir Nuostatų 35.2 punktu pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 5 paeiliui einančius palankiausius kalendorinius metus iš 1984–1993 metų laikotarpio, t. y.

įvertinus 1985, 1986, 1989, 1990, 1991 metus bei praleidžiant kalendorinius metus, kai pareiškėja turėjo vaiko iki 3 metų priežiūros atostogas ir asmens draudžiamosios pajamos buvo prilyginamos to laikotarpio minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai paskyrė valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsižvelgęs į jos draudžiamąsias pajamas, turėtas per 5 paeiliui einančius palankiausius kalendorinius metus iš 1984–1993 metų laikotarpio. Skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją iš asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų iki 1984 m. sausio 1 d., nėra pagrindo, nes pareiškėja laikotarpiu nuo 1984 metų iki 1993 metų turi draudžiamųjų pajamų per 5 paeiliui einančius palankiausius kalendorinius metus.

Paskirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, imant pareiškėjos gautas draudžiamąsias pajamas 1979, 1980 ir 1981 metais, t. y. apskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją tik iš trejų metų draudžiamųjų pajamų iš laikotarpio iki 1984 metų, kai yra draudžiamosios pajamos nuo 1984 metų iki 1993 metų, Pensijų įstatymas nenumato.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 87–89, 99–102) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime į skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu (b. l. 110–114) atmetė pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą, VSDFV 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjai mokėtiną pensiją jos nurodytu būdu pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas pažymėjo, jog, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismas nustatė, kad savo reikalavimus pareiškėja grindžia tuo, jog: 1) apskaičiuojant senatvės pensiją turėjo būti atsižvelgta į 1979–1982 m. ir 1989 m., nes tokiu atveju yra gaunami didžiausi draudžiamųjų pajamų koeficientai; 2) nebuvo įvertintos 2012 m. pareiškėjos sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2, 5 dalimis ir padarė išvadą, kad asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai už stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuojami vertinant palankiausius kalendorinius stažo metus, buvusius laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., o ankstesniais laikotarpiais dirbti metai į šiuos skaičiavimus gali būti įtraukiami tik esant Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. jei asmuo nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turėjo mažesnį kaip penkerių metų darbo stažą ar jo iš viso neturėjo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 1984–1994 m. dirbo ir šiuo laikotarpiu įgijo didesnį kaip penkerių metų darbo stažą. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad VSDFV Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjai mokėtiną pensiją, neturėjo pagrindo vertinti 1978–1983 m. pareiškėjos dirbto darbo bei mokėtų draudžiamųjų įmokų. Taip pat pažymėjo, jog 1989 m. yra įtraukti į pareiškėjai draudžiamųjų pajamų koeficiento už pajamas, gautas iki 1993 m., apskaičiavimą.

Teismas taip pat nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. PE_SP1-733 pareiškėjai paskirta pensija buvo perskaičiuota įvertinus jos 2012 m. turėtas draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, jog pareiškėjos skundo reikalavimo dalis, kuria prašoma įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjai mokėtiną pensiją įvertinant 2012 m. jos sumokėtas socialinio draudimo įmokas, negali būti patenkinta, nes atsakovas šį reikalavimą įvykdė geruoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008).

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, taip pat atsižvelgęs į tai, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjai pensija buvo perskaičiuota įvertinus jos 2012 m. turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. atsakovas šį reikalavimą įvykdė geruoju, nusprendė, kad skundo reikalavimas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą negali būti patenkintas, todėl atmestinas. Taip pat atmestinas ir reikalavimas panaikinti VSDFV 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą, kuris priimtas įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjus pareiškėjos pateiktą skundą. Pažymėjo, jog skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių apskaičiuoti pareiškėjai pensiją jos nurodytu būdu, t. y. apskaičiavimo pagrindu imant 1979–1982 m., yra išvestinis reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad paminėtas skundo reikalavimas negali būti patenkintas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 117–118) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimas turi būti ne tik formaliai teisėtas, bet ir teisingas. Teismas visiškai neįvertino argumentų, kad jos vaikai gimė (duomenys neskelbtini) (A. S.) ir (duomenys neskelbtini) (A. S.). Gimus vaikams, buvo išėjusi vaikų gimdymo ir priežiūros atostogų. Todėl po 1983 m. jos pajamos buvo ženkliai mažesnės, nei iki 1982 m. imtinai, tai patvirtina UAB „Komresta“ pažyma. Apskaičiuojant senatvės pensiją, turi būti imami asmeniui palankiausi metai tam, jog apskaičiuota pensija būtų kuo didesnė. Skaičiuojant pensiją pagal tuos metus, kuriais buvo vaikų priežiūros atostogose, bei tuos metus, kai buvo atleista iš valstybės valia likviduotos įmonės, yra diskriminuojama, palyginus su tais, kurie negimdė ir neaugino vaikų ir kurių darbovietės nebuvo valstybės valia likviduotos. Teigia, jog 1978–1982 m. jos uždarbio ir kitų pajamų suma buvo ženkliai didesnė nei 1985, 1986, 1990, 1991 m. Atsakovas turėtų apskaičiuoti ir pateikti 1978–1982 m. metinius draudžiamųjų pajamų koeficientus, kad būtų galima palyginti, kokiais iš tų metų koeficientai didžiausi ir jai palankiausi, bei pakeisti ne tokių palankių metų koeficientus palankesniais koeficientais. Jos uždarbis buvo didžiausias 1979, 1980, 1981, 1982, 1989 m. Todėl būtent šie 5 metai turėtų būti imami pagrindu, skaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą už pajamas, gautas iki 1993 m., ir pensija padidinta, jeigu, taip apskaičiavus, būtų didesnė nei dabar paskirta 519,21 Lt.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121–124) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, pagrįstai nustatė, jog VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientus teisingai apskaičiavo pagal 1985, 1986, 1989, 1990, 1991 metais bei 1994, 2010, 2011 ir 2012 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, laikydamasis Pensijų įstatymo ir Nuostatų, todėl teismas teisingai nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriui paduotą 2012 m. lapkričio 27 d. prašymą šio skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu (kuris pareiškėjos yra skundžiamas šioje administracinėje byloje) nuo 2012 m. gruodžio 11 d. jai buvo paskirta 519,21 Lt dydžio senatvės pensija. Iš šio sprendimo matyti, kad toks pensijos dydis buvo apskaičiuotas, atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą 31,6931 m. trukmės stažą bei 1985, 1986, 1989, 1990, 1991, 1994, 2010 ir 2011 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 0,9199 ir 0,3610 (b. l. 84). Pareiškėja, nesutikdama su tuo, kad, apskaičiuojant paminėtus draudžiamųjų pajamų koeficientus, nebuvo atsižvelgta į jai palankesnius tokiam apskaičiavimui 1979, 1980 ir 1981 m., pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijai) prašymą įtraukti į paminėtų koeficientų apskaičiavimą jos 1979, 1980 ir 1981 m. turėtas pajamas, tačiau pastarojo (pareiškėjos taip pat skundžiamu, raštu įvardytu) 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu šis pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas (b. l. 91-92).

Iš pareiškėjos teismui paduoto skundo bei jos pozicijos šiame ginče, išreikštos bylos nagrinėjimo metu ir jos apeliaciniame skunde, matyti, kad pareiškėja, nekvestionuodama nei atsakovo atlikto paminėtų koeficientų apskaičiavimo teisingumo, taikant atsakovo nurodytas (jos 1985, 1986, 1989, 1990, 1991, 1994, 2010 ir 2011 metais turėtas) draudžiamąsias pajamas, nei šių pajamų apskaičiavimo teisingumo, siekia jos teismui nurodytų 1979, 1980, 1982 m. draudžiamųjų pajamų (kurios, jos teigimu, yra didesnės, negu atsakovo pritaikytos) įtraukimo į paminėtų koeficientų apskaičiavimą. Pastebėtina, kad nei pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl galbūt neteisingo materialinės teisės normų taikymo arba neteisingo jų interpretavimo, o savo nesutikimą su skundžiamais sprendimais iš esmės grindžia socialiniu teisingumu, kuris (kaip nurodyta jos apeliaciniame skunde) turi prioritetinę prieš formalų teisėtumą reikšmę.

Pasisakydama dėl ginčo situacijos teisės taikymo aspektu, kolegija pažymi, kad įstatymų lygmeniu ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialusis teisės aktas – Pensijų įstatymas, kuriuo yra būtina vadovautis atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.), ir teismui (ABTĮ 3 str.).

Teisinius santykius dėl draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ypatumų reglamentuoja specialioji Pensijų įstatymo norma – 56 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį (bylai aktuali 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-91 redakcija), asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau šiame straipsnyje - stažas) iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. Iš šios teisės normos, be kita ko, matyti, kad, apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientus, reikšmingi yra tik darbo (draudžiamųjų pajamų gavimo) periodai, pradedant nuo 1984 m. sausio 1 d., t. y. pareiškėjos siekiami įtraukti į paminėtų koeficientų apskaičiavimą jos darbo periodai (1979, 1980, 1982 m.) jai taikytinų draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimui aptariamos teisės normos taikymo prasme nėra reikšmingi. Atsižvelgdama į tai, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija konstatuoja, kad specialiosios ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos taikymo požiūriu pareiškėjos teismui išreikšti reikalavimai negali būti pripažinti pagrįstais.

Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų dėl teisingumo principo prioritetinės prieš formalų teisėtumą reikšmės, kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į ABTĮ 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos šiuo klausimu nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą, daro išvadą, kad Pensijų įstatymo 56 straipsnio nuostatų taikymas pareiškėjos atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

Taigi tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė