2021-06-09 Nr. AB-12424-3-62-3-02499-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-503-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02499-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2019 m. spalio 9 d. jis atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Jis buvo paskirtas į 18-tą būrį. Šiame būryje buvo leidžiama vieną kartą per savaitę išsimaudyti duše. Dušo patalpose nebuvo įrengta atskirų kabinų praustis, pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys, buvo pažeista teisė į privatumą. Sanitariniai mazgai ir pisuarai nebuvo tinkamai įrengti. Sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira patalpa su durimis. Buvo 8 kabinos, tačiau durys neaukštos, neuždengė tualeto ir eidamas pro kabinas galėjai matyti, kaip kitas asmuo atliko gamtinius reikalus. Tualete buvo įrengti ir 6 pisuarai, kurie niekaip neatskirti vienas nuo kito, todėl nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas ir sanitariniuose mazguose.

3. Pareiškėjo būryje buvo įrengta virtuvėlė, tačiau joje nebuvo kriauklės, todėl nebuvo kur plauti indus ar produktus. Nuteistieji indus plaudavo prausykloje, kur kriauklėje matėsi nešvarumai. Pareiškėjas negalėjo pilnavertiškai naudotis virtuvėle, buvo pažeisti higienos normų reikalavimai. Dėl šių pažeidimų jis patyrė papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu jo laikymo sąlygos Alytaus PN būtų atitikę teisės aktų reikalavimus.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 15-tame būryje (6 lokalinis sektorius), 18-tame būryje (8 lokalinis sektorius) ir 17-tame būryje (9 lokalinis sektorius), miegamuosiuose, kurie buvo bendrabučio tipo, o ne kameros tipo. 6-tame lokaliniame sektoriuje sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose, o 8-tame lokaliniame sektoriuje – atskirai nuo miegamųjų. 6-tame lokaliniame sektoriuje, o taip pat 18-tame būryje sanitarinio mazgo ir dušinės patalpos užtikrino nuteistųjų privatumą. 18-to būrio virtuvėlėje plautuvės nebuvo, tačiau karšto vandens šildytuvas ir dvi plautuvės indams išsiplauti įrengtos šalia esančioje prausyklos patalpoje, todėl 18-to būrio nuteistiesiems sudarytos sąlygos indams išsiplauti po karštu tekančiu vandeniu. 18-tame būryje prausyklos patalpoje galima nusiplauti rankas, tualete papildomai įrengta ir praustuvė. Atsižvelgiant į tai, kad 18-tame būryje yra pakankamai įrengta plautuvių gretimose patalpose, nebuvo poreikio ir techninių galimybių jų įrengti pačioje virtuvėlėje.

6. Alytaus PN patikslino, kad pareiškėjas nebuvo paskirtas ir negyveno 17-tame būryje, atsiliepime buvo padaryta klaida. Pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 15-tame, 18-tame būriuose. 15-to būrio virtuvėlėje buvo įrengta plautuvė. Alytaus PN prašė pareiškėjo skundo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d. taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu šią skundo dalį atmesti. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė ir konkrečiai neįvardijo būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o nenustačius ir neįrodžius šių sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2019 m. spalio 9 d. (su pertraukomis) buvo laikomas Alytaus PN. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje sutiko su ieškinio senaties termino taikymu ir teigė, kad jis norėtų pateikti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už 3 metus iki skundo padavimo dienos, teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą, taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundo dalį priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d. atmetė.

9. Teismas nurodė, kad analizuos pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2016 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. spalio 9 d., kai pareiškėjas buvo 15-tame ir 18-tame būriuose, bendrabučio tipo patalpose.

10. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrinamo privatumo sanitariniuose mazguose (nepakankamai aukštų pertvarų, neatitvertų pisuarų), teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.7 punktu, kuriame nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Teismas pažymėjo, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos), kurios nenustatė reikalavimo, kad sanitariniame mazge unitazai (klozetai) ir pisuarai turi būti įrengti kabinose arba atitverti. Dalį laikotarpio, kai pareiškėjas buvo 18-tame būryje (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2019 m. spalio 9 d.), galiojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos), kurių 7.6 punkte nustatyta, kad tualete įrengiami klozetai (kurie gali būti ir tupiami) arba pisuarai (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m.

11. Pažymėjęs, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, teismas nustatė, kad 18-to būrio sanitarinis mazgas buvo ne miegamajame, o atskiroje patalpoje. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose dėl Alytaus PN atsiliepimo išdėstytus argumentus, jog pagal tarptautinių institucijų rekomendacijas tualeto įrengimas laikomas tinkamu, kai kamerose yra atskira patalpa su sanitariniais mazgais, kadangi tai rekomendacinio pobūdžio dokumentai, be to, juose kalbama apie sanitarinio mazgo įrengimą kameroje, o ne bendrabučio tipo patalpose, kai sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo miegamojo kambario.

12. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir fotografijų nustatęs, kad 18-to būrio sanitariniame mazge buvo unitazai vienas nuo kito iš šonų atskirti sienomis iki lubų, o priekyje unitazų yra aukštos sienelės su durimis, kurias galima užsidaryti, teismas sprendė, kad nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, jog durys neuždengė unitazo ir einantis pro kabinas galėjo matyti, kaip kitas asmuo atlieka gamtinius reikalus. Be to, pareiškėjas nei skunde, nei atsikirtime, nei teismo posėdyje nedetalizavo konkrečių atvejų, kada jį besinaudojantį unitazu matė kitas asmuo, pareiškėjas išsakė tik abstrakčius teiginius. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad 18-to būrio sanitariniame mazge unitazai buvo tinkamai atitverti ir užtikrino pareiškėjo privatumą, todėl nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą).

13. Dėl neatitvertų pisuarų teismas pažymėjo, jog 2017 m. Aprūpinimo normos nenustatė reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vieną nuo kito sienelėmis ar pertvaromis. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik pisuaru, bet ir atitvertu unitazu (pareiškėjas nesiskundė, kad unitazų buvo nepakankamai), pareiškėjas nedetalizavo konkrečių stebėjimo atvejų. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės tuo, kad 18-to būrio sanitariniame mazge pisuarai nebuvo atitverti sienelėmis.

14. Teismas nustatė, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas 15-tame būryje buvo laikomas 1-ame miegamajame, bendrabučio tipo, tačiau sanitarinis mazgas, kaip nustatyta iš Alytaus PN paaiškinimų ir fotografijos, buvo įrengtas pačiame miegamajame. Pažymėjęs, kad 15-to būrio gyvenamojoje patalpoje sanitarinis mazgas įrengtas kabinoje su durimis, kurias galima užsidaryti, teismas nurodė, kad toks tualeto įrengimas atitinka Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus ir nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

15. Dėl neįrengtos kriauklės indams plauti teismas nurodė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui). Teismas nustatė, kad 18-tame būryje buvo įrengta virtuvėlė, pagal 2017 m. Aprūpinimo normų 2.7 punktą gyvenamosios patalpos virtuvėlė, patalpa maistui laikyti aprūpinama plautuve (pagal poreikį). Teismo vertinimu, minėti teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo virtuvėlėje įrengti plautuvę –plautuvė virtuvėje įrengiama tik esant poreikiui. Įvertinęs Alytaus PN paaiškinimus, kad karšto vandens šildytuvas ir dvi plautuvės indams išsiplauti buvo įrengtos šalia esančioje prausykloje, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, teismas nenustatė pagrindo nesiremti šiais duomenimis ir darė išvadą, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nepažeistos. Teismas taip pat nurodė, kad teisės aktai nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį į virtuvėlę ar į prausyklą ir prausykloje įrengti plautuves indams, todėl atmetė pareiškėjo teiginius, kad vandens šildytuvo, kriauklių indams plauti prausykloje nebuvo.

16. Kaip nepagrįsti ir abstraktūs buvo atmesti pareiškėjo teiginiai, jog kriauklės prausykloje nešvarios. Teismas nustatė, kad Alytaus PN yra patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai, patikrinimą atlikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas pažeidimų nenustatė.

17. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad dušo patalpose nebuvo įrengta atskirų kabinų praustis, tuo buvo pažeista jo teisė į privatumą, teismas nurodė, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiose 2004 m. Aprūpinimo normose ir nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose 2017 m. Aprūpinimo normose nėra nustatyti reikalavimai dušo patalpos įrengimui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nenustato tokių reikalavimų. Teismas iš pateiktų fotografijų nustatė, kad 15-to būrio ir 18-to būrio dušo patalpoje dušai iš abiejų pusių atskirti aukštomis pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė atvira, joje nėra ir užuolaidų. Atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, analogiškas dušo atitvėrimas vertinamas kaip pakankamas privatumui užtikrinti, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jį, besiprausiantį duše, matė kiti asmenys, t. y. kada jo privatumas buvo pažeistas. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo privatumas prausiantis duše buvo pažeistas, todėl šių nusiskundimų nepripažino pagrįstais.

18. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti, kad yra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis) visuma. Nenustatęs visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20. Tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, pareiškėjas nurodo, jog sanitarinio mazgo įrengimas 18-tame būryje, kai sanitariniame mazge tualetai atskirti ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis, nelaikytinas tinkamu ir asmens privatumą užtikrinančiu sanitarinio mazgo įrengimu. Pareiškėjas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tarptautinių institucijų rekomendacijas bei išaiškinimus ir tvirtina, kad tualeto atskyrimas nuo gyvenamosios erdvės 1,5 m aukščio pertvara neužtikrina nuteistajam privatumo, nes jis gali būti matomas kitų nuteistųjų, einančių pro šalį į kitas sanitarinio mazgo kabinas. Tualetas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje, be to, pisuarai sanitariniame mazge nebuvo atskirti, todėl pareiškėjas buvo stebimas kitų nuteistųjų.

21. Pareiškėjas nesutiko, kad jis skunde nedetalizavo aplinkybių dėl jos stebėjimo sanitariniame mazge, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjas įpareigotas detalizuoti kalinimo sąlygas, o pareiga pateikti įrodymus tenka atsakovui. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad buvo pažeistas jo privatumas, ir šiuo atveju neaišku, kokius įrodymus jis turėjo pateikti, kad jis įsitikintų pareiškėjo teiginių teisingumu. Pareiškėjas neapklausinėjo nuteistųjų, tačiau atsakovas turėjo paneigti nurodytas aplinkybes. Pisuarai neturėjo pertvarų, o teismas turėjo pripažinti, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

22. Pareiškėjo teigimu, jei įrengta virtuvėlė, tai turi būti įrengta ir plautuvė indams plauti. Atsakovas pateikė foto nuotraukas, iš kurių matyti, kad prausykloje nėra įrengta jokių atskirų plautuvių indams plauti, nesimato vandens šildytuvo. Prausykloje nuteistieji prausiasi, skutasi barzdą, tos pačios kriauklės naudojamos ir indams plauti.

23. Pareiškėjas tvirtina, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien pertvarų įrengimas, nesant galimybės uždengti dušo užuolaidėle, nepakankamas privatumui užtikrinti.

24. Pareiškėjas įsitikinęs, kad buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atsakovo atstovas veikė neteisėtai, todėl jam priteistina neturtinė žala.

25. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjui neturtinė žala negali būti priteista, nes pareiškėjas neįrodė neva kilusios neturtinės žalos, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus pataisos namuose nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2019 m. spalio 9 d. (su pertraukomis) teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimams, susijusiems su Alytaus PN neteisėtais veiksmais (neveikimu) nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d., taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, iš esmės nurodydamas, kad Alytaus PN pažeidimai turėjo būti nustatyti, o jam priteista neturtinė žala.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių ir dėl to, kaip galima suprasti, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

32. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi skunde išvardinti pareiškėjo nusiskundimai dėl netenkinusių kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

33. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

34. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad nepagrįstai nekonstatuotas privatumo pažeidimas pareiškėjui besinaudojant sanitariniais įrenginiais, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad Alytaus PN 18-to būrio bendrabučio tipo patalpų sanitariniuose mazguose, kurie įrengti atskirose patalpose ir unitazai atskirti aukštomis pertvaromis bei durimis, yra užtikrinamas jais besinaudojančių asmenų privatumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog situacija, kai unitazai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; kt.).

35. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo nusiskundimų privatumo stoka sanitariniame mazge atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioms išvadoms pritaria. Pareiškėjo nurodoma teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi joje pasisakoma apie gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esančio sanitarinio mazgo įrengimą. Pareiškėjas byloje nenurodęs jokių duomenų, kad jis neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu, įrengtu atskiroje tam skirtoje patalpoje ir pakankamai atitvertu, todėl aplinkybė, kad sanitariniame mazge pisuarai buvo be pertvarų, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjo privatumas buvo pažeidinėjamas.

36. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su neužtikrinamu privatumu duše, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dušo patalpoje prausimosi vietos yra atskirtos sienelėmis be durų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos išvada, kad toks dušo įrengimas pakankamas besimaudančio asmens privatumui užtikrinti, nenurodo jokio teisės akto, kuriame nustatyta, kad dušas pataisos įstaigoje turi būti įrengtas kaip atskira kabina ar visiškai atitvertas nuo likusios patalpos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018, kurioje apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas konkrečią dieną besimaudant duše buvo ribojamas pareigūnui jį stebint per duryse įrengtą stebėjimo langą ir išaiškinta, jog asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Tačiau nagrinėjama byla ir pareiškėjo nurodyta byla skirtingos faktinėmis aplinkybėmis, kadangi minėtoje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėją priežiūros tikslais besimaudantį duše stebėjo pareigūnas. Nagrinėjamu atveju, tokių faktų nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėjas teiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo į šią teismo praktiką atsižvelgti ir spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-104-1062/2021).

37. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs išsamų teisinį reguliavimą, nustatantį reikalavimus virtuvėlės įrengimui, priėjo prie išvados, kad pagal teisės aktų reikalavimus indų plautuvės virtuvėlėje įrengti nėra privaloma, taip pat nėra imperatyvaus reikalavimo tiekti karštą vandenį į prausyklą ir šioje patalpoje įrengti indų plautuves. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad virtuvėlėje privalo būti įrengta plautuvė indams, taip pat teigdamas, jog atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos neįrodo aplinkybių dėl vandens šildytuvo ir plautuvių indams įrengimo prausykloje, šių argumentų teisiškai nepagrindė. Atsižvelgiant į išdėstytą, lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisė pilnavertiškai naudotis virtuvėle nebuvo pažeista.

38. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CK 6.271 str.).

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė