2022-10-05 Nr. AB-24770-3-61-3-02832-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3852-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02832-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti jos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja išduotos nacionalinės vizos pagrindu mokėsi ir teisėtai gyveno Lietuvoje, čia susirado draugų, partnerį, tapo Lietuvoje esančių, taip pat pabėgusių nuo (duomenys neskelbtini) bendruomenės nare.

3. Pareiškėja paaiškino, kad ją sieja glaudūs akademiniai, kultūriniai, socialiniai ryšiai ir su pačia Lietuvos Respublika, nes dar būdama (duomenys neskelbtini) įstojo į (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ji buvo priimta į (duomenys neskelbtini). Atvykusi į Lietuvą, ji pradėjo studijas, tačiau pasikeitus asmeninėms aplinkybėms, pareiškėja paprašė suteikti jai akademines atostogas iki 2022 m. kovo 1 d., kurios (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo suteiktos. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu planuoja studijas atnaujinti. Kai pareiškėja dėl asmeninių priežasčių sustabdė studijas ir pasiėmė akademines atostogas, Lietuva jau pradėjo išduoti humanitarines vizas (duomenys neskelbtini) piliečiams, todėl ji kreipėsi dėl nacionalinės vizos humanitariniais pagrindais išdavimo. Lietuvos Respublikos nacionalinė viza (LTU) buvo išduota jai laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d., vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėja aktyviai užsiėmė darbo Lietuvoje paieška, mokėsi lietuvių kalbos.

4. Pareiškėja nurodė, kad susirado darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Žadora“, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdavė pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 15 d. leidimą dirbti, tačiau darbdaviui nepateikus Departamentui reikiamų dokumentų, minėto leidimo dirbti pagrindu prieglobsčio prašytoja atsiėmė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dirbti gauto leidimo pagrindu nepradėjo. Pareiškėja nurodė, kad darbdaviui Lietuvoje tinkamai nepasirūpinus migracijos procesais, pareiškėja neturėjo kitos išeities kaip tik kreiptis į kitą valstybę dėl nacionalinės vizos išdavimo, kad galėtų vėl grįžti į Lietuvą, tik jau teisėtai ir čia ieškoti darbo ir / ar tęsti mokslus, kad turėtų pagrindą gyvenimui Lietuvoje. 2021 m. gruodžio 12 d. Lenkijoje pareiškėjai buvo išduota daugkartinė nacionalinė (D) tipo viza (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d.

5. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. kovo 23 d., jau atvykus į Lietuvą, ji gavo Departamento 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo konstatuota, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2023 m. kovo 21 d. Taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno teritorijoje nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2023 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė Departamento 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Pareiškėja neskundė minėto sprendimo apeliacine tvarka.

6. Pareiškėja nurodė, kad, negalėdama grįžti į savo kilmės šalį, nes turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama dėl savo politinių pažiūrų ir įsitikinimų, Departamentui pateikė 2022 m. balandžio 13 d. prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2022 m. birželio 23 d. pareiškėja gavo Sprendimą dėl jos perdavimo Lenkijos Respublikai. Pareiškėjos teigimu, Sprendimą Departamentas grindė iš esmės vienintele aplinkybe – tuo, kad prieglobsčio prašymo pateikimo Departamentui metu pareiškėja turėjo galiojančią Lenkijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia jos teises ir turėtų būti panaikintas. Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. K., kurį de facto (faktiškai) laiko šeimos nariu, nors jie nėra susituokę, kuris turi jam išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2023 m. liepos 28 d., teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, moka mokesčius Lietuvos Respublikoje, taip pat turi jam išduotą nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, pagal kurią nuo 2022 m. kovo 8 d. jis gali vykdyti pašto ir pasiuntinio veiklą, iš uždirbamų lėšų šiuo metu išlaiko save bei pareiškėją ir išgalės tą daryti pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio jai suteikimo nagrinėjimo metu, jai būnant Lietuvoje. Pareiškėja darė išvadą, kad ji turi glaudžius šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje teisėtai esančiu asmeniu, nors jie nesusituokę, tačiau laiko save de facto šeima. Sprendimu ji yra priverstinai siunčiama į Lenkijos Respubliką, su kuria jos niekas nesieja, todėl, pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas, neprotingas bei neteisėtas.

7. Pareiškėja nurodė, kad ji nuo 2020 m. įsikūrė Lietuvoje, iš jos atliktų veiksmų akivaizdu, kad ji faktiškai kuria ir siekia kurti savo gyvenimą būtent Lietuvoje ir čia integruotis, sukurti šeimą, pradėti dirbti, baigti mokslus, o su Lenkijos Respublika, į kurią ji priverstinai siunčiama, sieja tik formalumas – išduota Lenkijos Respublikos nacionalinė viza. Pareiškėja paaiškino, kad į Lenkijos Respubliką dėl vizos gavimo ji kreipėsi tik todėl, kad jos negavo Lietuvoje ir neturėjo objektyvių galimybių teisėtai būti Lietuvoje. Pareiškėjos teigimu, Departamentas turėjo taikyti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino reglamentas) 17 straipsnyje įtvirtintą diskrecinę išlygą ir pareiškėjos prieglobsčio prašymą Lietuvoje nagrinėti iš esmės.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. pareiškėja pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kuriame buvo Lenkijos Respublikos konsulato išduota nacionalinė Lenkijos Respublikos D tipo viza (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Dublino reglamento 12 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad Departamentas kreipėsi į atsakingas Lenkijos Respublikos institucijas su prašymu perimti pareiškėją savo žinion. Lenkijos Respublikos Užsieniečių tarnyba 2022 m. birželio 1 d. raštu sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusią pareiškėją.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Dublino reglamento 16 ir 17 straipsniuose nustatytos tam tikros išimtys, kuomet gali būti nukrypstama nuo reglamento III skyriuje pateiktų atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo kriterijų. Departamentas nustatė, kad Dublino reglamento 16 straipsnis pareiškėjos atžvilgiu nėra taikytinas, nes pareiškėja nėra išlaikomas asmuo ir neturi išlaikytinių. Atsakovas vadovavosi Departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ (toliau – ir Įsakymas) ir nurodė, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjos per pirminę apklausą pateiktą informaciją ir kitą tyrimo metu surinktą bei turimą informaciją, nenustatė Įsakyme nurodytų aplinkybių, kuriomis gali būti taikoma Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad nagrinėjimu atveju turėtų būti taikomas Įsakymo 5 punktas, pagal kurį Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga gali būti taikoma inter alia (be kita ko), kai vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė šio prieglobsčio prašytojo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė nagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skunde minima asmuo – (duomenys neskelbtini) pilietis M. K., kuris nuo 2021 m. liepos 28 d. turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra pareiškėjos šeimos narys ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad ją ir minėtą asmenį sietų realūs, ilgalaikiai ir artimi santykiai. Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjos šeimos nariai, o jos socialiniai ryšiai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė jos prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti. Be to, pareiškėja pati pripažino, jog šiuo metu ji Lietuvos Respublikoje nedirba, nesimoko ir neužsiima kita veikla, kas leistų vertinti, kad ji turi ryšių su Lietuvos Respublika. Atsakovo teigimu, deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, kad ji nori kurti gyvenimą Lietuvos Respublikoje, nesudaro teisinio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecinę išlygą.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai taikytinas Dublino reglamento 12 straipsnis, kadangi prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu pareiškėja turėjo nacionalinę Lenkijos Respublikos vizą, galiojančią nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turi Lenkijos Respublikos išduotą galiojančią nacionalinę vizą ir Lenkijos Respublika sutiko perimti pareiškėją, Departamentas pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo pareiškėjos prieglobsčio prašymo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Departamentas 2022 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė pareiškėjai vienerių metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. birželio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą ir panaikino pareiškėjos atžvilgiu taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Sprendimo vykdymo sustabdymą.

14. Teismas nustatė, kad Departamento 2022 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis. Pareiškėja 2022 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kartu pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kuriame buvo Lenkijos Respublikos išduota nacionalinė Lenkijos Respublikos D tipo viza (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje galiojant Departamento 2022 m. kovo 22 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. kovo 22 d. Teismas nustatė, kad Lenkijos Respublikos Užsieniečių tarnyba 2022 m. birželio 1 d. raštu sutiko perimti pareiškėją, prašiusią prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo 72–75 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 36.2, 37.2 punktais, Dublino reglamento 3 straipsnio 1 dalimi, 8–11 straipsniais ir darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai Sprendime konstatavo, jog pareiškėjai nėra taikytini Dublino reglamento 8–11 straipsniai, nes ji nėra nelydima nepilnametė, byloje nėra duomenų, kad ji turėtų kitose Europos Sąjungos valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių, t. y., kad pareiškėja neatitinka Dublino reglamento 8–11 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir kad pareiškėjai taikytinas Dublino reglamento 12 straipsnis, kadangi prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje metu pareiškėja turėjo nacionalinę Lenkijos Respublikos vizą. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime į skundą pateiktu argumentu, jog Lietuvos Respublikoje nėra pareiškėjos šeimos narių, o dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. (su kuriuo, kaip nurodo pareiškėja, ji turi glaudžius šeiminius ryšius ir nors jie nesusituokę, tačiau laiko save de facto šeima) – nenustatyta pastovių, ilgalaikių šeiminių ryšių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo Sprendimo dalies, jog ji nėra išlaikoma ir neturi išlaikytinių.

16. Teismas vadovavosi Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą byloje C-661/17 ir darė išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Įsakyme (1–6 punktuose) nurodytų aplinkybių, kuriomis remiantis gali būti taikoma Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga, nenustatyta. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, nepateikė dokumentų, kurie paneigtų šią Sprendime padarytą išvadą. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus argumentus, dokumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos atžvilgiu yra tokie šeimos ar kultūriniai motyvai, jos ryšiai su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė jos prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti Lietuvos Respublikoje. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog tarp pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. yra susiklostę pastovūs, ilgalaikiai šeiminiai ryšiai, o pareiškėjos deklaruojamas ketinimas dirbti, studijuoti neparemtas jokiais objektyviais bylos duomenimis, vertintinas tik kaip subjektyvus pareiškėjos galvojimas, ko ji norėtų, bet ne tai, ką ji tikrai ketina įgyvendinti ir įgyvendins. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje galiojant Departamento 2022 m. kovo 22 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. kovo 22 d.

17. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame nurodytos aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, kuriomis Departamentas rėmėsi priimdamas Sprendimą, Departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų pareiškėjos situacijos vertinimą, todėl teismas atmetė pareiškėjos skundą.

III. 18. Pareiškėja A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad ji turi glaudžius, stabilius, ilgai trunkančius ryšius su Lietuvoje teisėtai gyvenančiu jos partneriu – M. K., turi ilgalaikių planų gyvenimui Lietuvoje, planuoja čia studijuoti (atnaujinti studijas), dirbti. Pareiškėja paaiškina, kad nėra objektyviai įmanoma įrodyti savo ketinimų, planų ir pateikti įrodymų, kad jos planai bus realiai įgyvendinti ateityje, nes ji dar pati nežino, ar jai bus leista atsinaujinti studijas universitete, koks bus mokestis už jas, ar jį pajėgs mokėti ir pan., be to, ji negali pradėti studijų atnaujinimo proceso ir gauti informacijos apie šį procesą, neturėdama teisėto pagrindo būti Lietuvoje. Pareiškėja tvirtina, kad planuoja vėl ieškoti darbo teisėtu pagrindu ir dirbti, save išlaikyti Lietuvoje. Pareiškėja nurodo, kad jos partneris iš uždirbamų lėšų šiuo metu išlaiko save bei pareiškėją ir išgalės tą daryti pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio jai suteikimo nagrinėjimo metu, jai būnant Lietuvoje. Pareiškėjos teigimu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis vienodai taikomas visiems asmenims, t. y. šeimos teisiniai santykiai apima tiek susituokusių, tiek ir nesusituokusių asmenų bendrą ūkio vedimą. Pareiškėja pažymi, kad santuokos nesudarymas neidentifikuoja ryšio tarp asmenų silpnumo ar stiprumo. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas nebandė išsiaiškinti ryšio tarp pareiškėjos ir M. K. stiprumo, neapklausė M. K.. Pareiškėja nurodo, kad su Lenkijos Respublika, į kurią pareiškėja yra priverstinai siunčiama, ją sieja tik formalumas – išduota Lenkijos Respublikos nacionalinė viza, dėl kurios gavimo ji kreipėsi į Lenkijos Respubliką tik todėl, kad jos negavo Lietuvoje ir neturėjo objektyvių galimybių teisėtai būti Lietuvoje. Pareiškėja daro išvadą, kad ją su Lietuva ir Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, tarp kurių yra ir leidimą gyventi Lietuvoje turintis pareiškėjos partneris, sieja itin glaudūs bei artimi šeiminiai, akademiniai, kultūriniai ryšiai, todėl turėtų būti taikomas Dublino reglamento 17 straipsnis ir pareiškėjos prieglobsčio prašymas turėtų būti nagrinėjamas būtent Lietuvoje, nes kitu atveju bus išardyta susikūrusi šeima.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė nagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde minimas asmuo – (duomenys neskelbtini) pilietis M. K., kuris nuo 2021 m. liepos 28 d. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra pareiškėjos šeimos narys ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad ją ir minėtą asmenį sietų realūs, ilgalaikiai ir artimi santykiai. Be to, pareiškėja pati pripažino, jog šiuo metu ji Lietuvos Respublikoje nedirba, nesimoko ir neužsiima kita veikla, kas leistų vertinti, kad ji turi ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėja taip pat anksčiau nėra turėjusi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai, kad ji nori kurti gyvenimą Lietuvos Respublikoje, nesudaro teisinio pagrindo jos atžvilgiu taikyti Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecinę išlygą.

22. Atsakovas pažymi, kad Dublino reglamento 8–11 straipsniai pareiškėjos atžvilgiu nėra taikytini, nes ji nėra nelydima nepilnametė ir, turimais duomenimis, neturi kitose Europos Sąjungos valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Tačiau jai taikytinas Dublino reglamento 12 straipsnis, kadangi prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu pareiškėja turėjo nacionalinę Lenkijos Respublikos vizą, galiojančią nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. Vadovaujantis Dublino reglamento 12 straipsnio 2 dalimi, jei prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turi Lenkijos Respublikos išduotą galiojančią nacionalinę vizą ir Lenkijos Respublika sutiko perimti pareiškėją, atsakovo teigimu, Departamentas pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo pareiškėjos prieglobsčio prašymo. Be to, Departamentas 2022 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai nustatytas vienerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2022 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo perduoti nagrinėti Lenkijos Respublikai teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo pareigos nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nurodęs, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad atsakovas nemotyvuotai ir nepagrįstai netaikė diskrecinės išlygos. Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, o ypač to, kad ją su Lietuva ir Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, tarp kurių yra ir leidimą gyventi Lietuvoje turintis pareiškėjos partneris, sieja itin glaudūs bei artimi šeiminiai, akademiniai, kultūriniai ryšiai

26. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pakeitusio Reglamentą Nr. 343/2003, jį išdėsčius nauja redakcija, taip pat Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatos.

28. Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d.) 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas, vadovaudamasis Dublino III reglamentu, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją.

Departamentas, gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei (Įstatymo 74 str. 1 d.). Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Departamentas išduoda kelionės dokumentą (Laissez-passer), skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos valstybę narę (Įstatymo 75 str.).

Procedūra, kurios metu priimamas sprendimas, nustatytas Įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje, detalizuota Aprašo V skyriuje „ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymas ir prieglobsčio prašytojo perdavimas atsakingai ES valstybei narei“, kurio atitinkamai 64 punkte reglamentuojama prieglobsčio prašytojo apklausos, kurios tikslas surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje, rengimo procedūra ir 73 punkte nustatyta, kad, net nustačius, kad kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Dublino III reglamento 17 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo Dublino III reglamento 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal Dublino III reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.

29. Reglamento 3 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Reglamento III skyriaus 12 straipsnio 2 dalis numato, kad jei prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė su šiame straipsnyje nustatytomis išimtimis. Be to, Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta diskrecinė išlyga, numatanti, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Iš esmės tokią galimybę numato ir Tvarkos aprašo 73 punktas, nustatantis, kad net nustačius, jog kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje.

30. Šios bylos kontekste svarbus ir Reglamento 18 straipsnio 1 dalies d punktas, kuris nustato, kad pagal šį Reglamentą atsakinga valstybė narė įpareigojama 23, 24, 25 ir 29 straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti trečiosios šalies pilietį arba asmenį be pilietybės, kurio prašymas buvo atmestas ir kuris paprašė apsaugos kitoje valstybėje narėje arba kuris be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento yra kitoje valstybėje narėje.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja turėjo galiojančią nacionalinę Lenkijos Respublikos vizą, nustatė, kad yra pagrindas nenagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymo iš esmės, nes už jos prašymo nagrinėjimą iš esmės yra atsakinga kita ES valstybė narė. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 1 d. gavo Lenkijos Respublikos Užsieniečių tarnybos atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog Lenkijos Respublika prisiima atsakomybę už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir sutinka perimti pareiškėją. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė perduoti pareiškėją Lenkijos Respublikai. Iš skundo ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės neginčija, jog už jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos narė Lenkijos Respublika, tačiau jos atžvilgiu prašo taikyti Reglamente (ES) Nr. 604/2013 numatytą diskrecinę išlygą.

32. Kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas). (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016).

33. Pareiškėja poreikį taikyti jos atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos partneris, o ji nenori būti išskirta su juo ir būti perduota kitai ES valstybei nagrinėti jos prieglobsčio prašymą iš esmės. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė realių artimų santykių su M. K. ( pateiktas tik įrodymas apie bendrai nuomojamą būstą) ir nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti jos prieglobsčio prašymą. Pareiškėjos argumentai, kad ji nori dirbti Lietuvos Respublikoje, tęsti studijas, čia turi daug socialinių ir kultūrinių ryšių, taip pat nėra patvirtinti įrodymais ir atspindi tik pareiškėjos ketinimus bei norus, kurie nėra realizuojami jau ilgą laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Taip pat pažymėtina tai, kad Lenkijos Respublika, kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas yra atsakinga už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Todėl neturint jokio pagrindo abejoti Lenkijos Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą Lenkijos Respublikai.

34. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

35. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, nėra pagrindo jai priteisti ir patirtas teismo bei bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė