Legislator Case Law & Legislation
3447b152-e448-4c43-9320-1d92fdf1b787 AI generated

3447b152-e448-4c43-9320-1d92fdf1b787 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3447b152-e448-4c43-9320-1d92fdf1b787
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti M. P. ir kredito unijos 2012 m. spalio 23 d. sudarytÄ paskolos sutartį Nr. KS 0000081 (toliau – ir Paskolos sutartis) apsimestiniu sandoriu nuo jos sudarymo momento ir taikyti įstatyme nustatytas teisines pasekmes, t. y. pripažinti, kad Å¡ios sutarties Å¡alimi yra ne M. P., o K. P.;

Legislator headnote

AI generated

3447b152-e448-4c43-9320-1d92fdf1b787 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovė 2012 m. lapkričio 28 d. kredito unijai sumokėjo 761,80 Lt, o 2013 m. kovo 19 d. – 500 Lt, abiejuose mokėjimo nurodymuose nurodydama, jog moka už M. P. pagal sutartį Nr. KS0000081, todėl, teismo vertinimu, kredito unija neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti paskolos gavėju sutartyje nurodyto asmens atitiktimi tikrajam Å¡ių teisinių santykių subjektui.Teismas nurodė, kad jam nenustačius, jog Paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris ir nepripažinus K. P. tikrÄ jÄ sutarties Å¡alimi, ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ab initio Laidavimo sutartį atmestinas kaip nepagrįstas.Pasisakydamas dėl kredito unijos prieÅ¡ieÅ¡kinio, teismas konstatavo, kad atsakovas M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-481-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-002362-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.; 3.2.4.4. ; 3.3.1.22. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-323-265/2016 pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Naftininkų investicijos“, K. P. ir M. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir pagal atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Naftininkų investicijos“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R.

S. ir atsakovui M. P. dėl paskolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmėKooperatinė bendrovė kredito unija „Naftininkų investicijos“ (toliau – ir kredito unija) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams M. P. ir R. S. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų 29 371,72 Lt skolÄ , 2 780,24 Lt palÅ«kanas, 3 439,11 Lt delspinigius, 18 ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – iÅ¡ atsakovų M.

P. ir R. S. solidariai priteisė 29 371,72 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 2 780,24 Lt palÅ«kanų, 3 439,11 Lt delspinigių, 18 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos 29 371,72 Lt paskolos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki Å¡ios paskolos sumos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 35 591,07 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – po 267 Lt žyminio mokesčio.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi priėmė atsakovės R.

S. prieÅ¡taravimus. 2014 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas R. S. ieÅ¡kinys atsakovei kredito unijai dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Ä®siteisėjus Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai, kuria kredito unijai iÅ¡kelta bankroto byla, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi civilinę bylÄ Nr. 2-4221-328/2014 pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį kredito unijai dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi sujungė bylas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-1943-897/2014 prijungdamas prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1373-123/2014 (pridėtos prie civilinės bylos Nr. B2-1256-123/2014).                                         Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) pripažinti M. P. ir kredito unijos 2012 m. spalio 23 d. sudarytÄ paskolos sutartį Nr. KS 0000081 (toliau – ir Paskolos sutartis) apsimestiniu sandoriu nuo jos sudarymo momento ir taikyti įstatyme nustatytas teisines pasekmes, t. y. pripažinti, kad Å¡ios sutarties Å¡alimi yra ne M. P., o K. P.;

2) pripažinti negaliojančia ab initio R. S. su kredito unija 2012 m. spalio 23 d. sudarytÄ laidavimo sutartį Nr. LS 0000081 (toliau – ir Laidavimo sutartis);

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu K. P. pripažino, jog paskolÄ iÅ¡ kredito unijos faktiÅ¡kai ėmė jis, tik tam tikslui panaudojo R. S. ir M. P., todėl tikroji Paskolos sutarties Å¡alis yra ne M. P., bet K. P.. IeÅ¡kovės įsitikinimu, pripažinus Paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu bei pripažinus tikrÄ ja Paskolos sutarties Å¡alimi K. P., pripažintina negaliojančia ir ieÅ¡kovės sudaryta Laidavimo sutartis, nes ieÅ¡kovė pagal sutartį laidavo ne už K.

P., o už M. P.. Asmuo, už kurį laiduojama, turi esminę reikÅ¡mę, kadangi skolininkui pasikeitus laidavimas netampa automatiÅ¡kai galiojančiu kitam skolininkui.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieÅ¡kinį atmetė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo preliminarų 2013 m. spalio 17 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , taip pat paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog tikrasis paskolos gavėjas yra K.

P.. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės įrodinėjama aplinkybė, jog K. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad paskolÄ faktiÅ¡kai ėmė jis, tik tam tikslui panaudojo neįgalius R. S. ir M. P., nesudaro pagrindo sandorį pripažinti apsimestiniu, nes sandoriui pripažinti apsimestiniu reikalingas abiejų sandorio Å¡alių – kredito unijos ir M. P. valios ydingumas, t. y. suderintas noras juo pridengti kitÄ sandorį. Teismo vertinimu, kredito unija, suteikdama paskolÄ , elgėsi sÄ Å¾iningai, įvertino skolininko finansines galimybes paskolÄ grÄ Å¾inti ir tokiam sandoriui negali turėti įtakos skolininko esantys ar galimai esantys susitarimai su trečiaisiais asmenis dėl kitokio sutarties vykdymo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nėra duomenų apie tai, kad kredito unijos darbuotojai, kurie priėmė sprendimÄ suteikti M. P. paskolÄ , žinojo ir suprato, jog jiems pateiktos nuomos sutartys apie gaunamas pajamas iÅ¡ nuomos yra fiktyvios. Teismas akcentavo, kad tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, jog kredito unijos darbuotojai veikė bendrai su įtariamuoju K. P., be to, Å¡ioje byloje taip pat nėra jokių įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės teiginius, kad kredito unijos darbuotojai buvo susitarę su K.

P. dėl paskolos M. P., kaip K. P. statytiniui, iÅ¡davimo, ar žinojo, jog paskolÄ iÅ¡duoda statytiniui ir tyčia suteikė paskolÄ fiktyviam paskolos gavėjui. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog kredito unijos suteikta 30 000 Lt paskola buvo iÅ¡mokėta ne Paskolos sutartyje nurodytam gavėjui.Teismo vertinimu, paskolos sumos panaudojimas yra paskolos gavėjo sprendžiamas klausimas, jam tenka rizika ir atsakomybė, su kuria paskolos davėjas nesusijęs, todėl paskolos davėjo interesai neturi nukentėti dėl suteiktos paskolos pasiskirstymo aplinkybių.

Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovė 2012 m. lapkričio 28 d. kredito unijai sumokėjo 761,80 Lt, o 2013 m. kovo 19 d. – 500 Lt, abiejuose mokėjimo nurodymuose nurodydama, jog moka už M. P. pagal sutartį Nr. KS0000081, todėl, teismo vertinimu, kredito unija neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti paskolos gavėju sutartyje nurodyto asmens atitiktimi tikrajam Å¡ių teisinių santykių subjektui.Teismas nurodė, kad jam nenustačius, jog Paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris ir nepripažinus K. P. tikrÄ jÄ sutarties Å¡alimi, ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ab initio Laidavimo sutartį atmestinas kaip nepagrįstas.Pasisakydamas dėl kredito unijos prieÅ¡ieÅ¡kinio, teismas konstatavo, kad atsakovas M.

P. savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolingas unijai 29 371,72 Lt. Teismas nustatė ir tai, kad pagal Laidavimo sutartį laiduotoja įsipareigojo atsakyti kredito unijai solidariai su paskolos gavėju, Å¡iam tinkamai nevykdant savo prievolių, todėl įvertinęs teisinį reguliavimÄ bei Å¡alių sudarytÄ Laidavimo sutartį, teismas priėjo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė R. S. yra solidariai atsakinga kredito unijai už M. P. netinkamai vykdytÄ prievolę ir atsako ta pačia apimtimi, kaip ir pats M.

P..III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeÅ¡kovė R. S. atskirajame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – panaikinti dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, ir ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. preliminarų sprendimÄ , panaikinant dalį dėl R. S. solidariosios atsakomybės ir kredito unijos reikalavimus R. S. atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai bylÄ iÅ¡sprendė nutartimi, o ne sprendimu, taip neteisėtai apribodamas ieÅ¡kovės teisę į apeliacijÄ , sutrumpindamas apskundimo terminÄ nuo 30 iki 7 dienų, dėl ko apeliantė neturi galimybės pateikti iÅ¡samesnių skundo argumentų.

Aplinkybė, kad byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį buvo pridėta prie bankroto bylos, nesudaro pagrindo apriboti ieÅ¡kovės teisės į apeliacijÄ . IeÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡taisyti klaidas, nurodydama ir aplinkybę dėl apskundimo termino, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė tai iÅ¡taisyti, motyvuodamas vien faktinėmis aplinkybėmis, kas, kur buvo pareikÅ¡ta ir kas prie ko pridėta, tačiau savo iÅ¡vadų nepagrindęs nė viena teisės norma.Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog tikrasis paskolos gavėjas yra K.

P., yra nesuprantama, nes pats K. P. tai pripažino ir tai yra užfiksuota Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2016 m. gegužės 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Atsakovas M. P. taip pat tai pripažino. Teismas visiÅ¡kai nevertino minėtame nutarime nustatytas aplinkybes, kad bÅ«tent K. P. organizavo paskolos gavimÄ , pats rinko reikiamus dokumentus, taip pat ir patvirtinančius statytinio M. P. gerÄ turtinę padėtį, juos klastojo, gavo pinigus pagal sutartį. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Civiliniame procese įrodymai yra ne vien neginčijamai nustatytos aplinkybės. Teismas visiÅ¡kai neužsiminė apie tame pačiame nustatytas aplinkybes, kad K. P. buvo pažįstamas su kredito unijos darbuotoju S. L., kelis kartus su juo buvo susitikęs, kad K. P. iÅ¡ pradžių teigė „suvedęs“ R. S. ir M. P. su S. L. dėl paskolos gavimo, kad aplinkybių, jog bÅ«tent pastarieji derėjosi su S. L. dėl paskolos gavimo, nepatvirtino nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų, o kredito unijos darbuotojos nurodė, jog pinigus pagal sutartis nebÅ«tinai iÅ¡mokėdavo kasininkė – pinigus kartais iÅ¡mokėdavo ir kitas asmuo, taip pat ir S. L., galiausiai, kad valdybos posėdyje už paskolos suteikimÄ balsavo tas pats S. L., L.

L. ir S. Š.. Teismas taip pat nevertino, kad kredito unija tyrimo metu nepateikė paskolos suteikimo metu galiojusios „Paskolų fiziniams asmenims suteikimo ir administravimo tvarkos“, taip pat „Finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės vertinimo tvarkos“, todėl specialistas negalėjo nustatyti, ar M. P. paskola buvo suteikta laikantis šių tvarkų reikalavimų. Specialistas konstatavo, kad M. P., jei jis ir laiduotoja R. S. būtų pateikę realiai gaunamas pajamas, kreditas visiškai negalėjo būti suteiktas.

Taigi, teismo iÅ¡vada, neva kredito unija, suteikdama paskolÄ , elgėsi sÄ Å¾iningai, įvertino skolininko galimybes paskolÄ grÄ Å¾inti, yra visiÅ¡kai niekuo nepagrįsta. Kredito unija tiesiog nuslėpė tai galinčius paneigti raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti privalomas paskolos suteikimo procedÅ«ras ir ar jų darbuotojai laikėsi, netgi neįvertindami aplinkybės, kad ieÅ¡kovė turi tik 35 proc. darbingumo lygį. Teismas ieÅ¡kovei perkėlė pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kurias galėtų patvirtinti arba paneigti pačios kredito unijos nuslėpti įrodymai.

Tokiu atveju įrodymų trÅ«kumas turėjo ne preziumuoti atsakovės sÄ Å¾iningumÄ , o atvirkščiai – remiantis contra spoliatorem prezumpcija turėjo bÅ«ti preziumuojamas atsakovės nesÄ Å¾iningumas, laikant egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, jog kredito unijos suteikta paskola buvo iÅ¡mokėta ne paskolos sutartyje nurodytam gavėjui, kai nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra konstatuota, jog visÄ pinigų sumÄ , atskaičius 2 085,24 Lt, gavo K.

P.. Faktinė paskolos sutarties Å¡alis K. P. Å¡ioje byloje apskritai nedalyvavo. Kai ieÅ¡kovė tebuvo laiduotoja, jos galimybės kÄ nors neginčijamai įrodyti buvo objektyviai ribotos. Teismas, perkeldamas visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovei, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles ir rungimosi principÄ .Teismas tik formaliai konstatavo aplinkybes apie Laidavimo sutartyje nustatytus laiduotojos įsipareigojimus ir daugiau jokių faktinių aplinkybių netyrė, nors pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad nuo 1997 m. yra įraÅ¡yta į VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro ligų statistinę apskaitÄ ir net 18 kartų gydyta psichiatriniuose stacionaruose, jai nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis, ligos diagnozė – (duomenys neskelbtini), miÅ¡rus tipas.

IeÅ¡kovės ligos pobÅ«dis leido K. P. lengvai daryti poveikį ieÅ¡kovei, ja manipuliuoti ir apgaulės bÅ«du siekti naudos sau. Esant galimam mÄ stymo nenuoseklumui, ieÅ¡kovė negalėjo suvokti pasiraÅ¡omos sutarties esmės bei dėl to atsirandančios atsakomybės. Sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė negalėjo visiÅ¡kai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės. Kredito unija, veikdama kaip verslo subjektas, pažeidė pareigÄ elgtis atsakingai ir sudarė Laidavimo sutartį su ieÅ¡kove, nepatikrindama fakto, ar ieÅ¡kovė nėra įraÅ¡yta į psichikos sveikatos centro ligų statistinę apskaitÄ , nors turėjo galimybę tai padaryti.IeÅ¡kovė taip pat buvo nurodžiusi, kad atsakovo darbuotoja klientų valdymo skyriaus vadovė V.

S. duomenų su ieÅ¡kove neaptarinėjo, netikrino, sutarties esmės nepaaiÅ¡kino, net nepaaiÅ¡kino, kÄ reiÅ¡kia „laidavimas“. IeÅ¡kovė, nesuvokdama savo veiksmų reikÅ¡mės ir pasekmių, suklaidinta, pasirašė Laidavimo sutartį su tikrovės ir realių ieÅ¡kovės ketinimų (valios) neatitinkančiomis sutarties sÄ lygomis. K. P. iÅ¡ anksto pasirÅ«pino atitinkamų dokumentų parengimu ir panaudodamas apgaulę t. y. neatskleisdamas ieÅ¡kovei savo tikrųjų ketinimų, pasisavino visÄ paskolos sumÄ .

Kredito unija, sudarydama Paskolos sutartį su niekur nedirbančiu, turinčiu negaliÄ ir gyvenančiu tik iÅ¡ socialinės paÅ¡alpos M. P., bei Laidavimo sutartį su niekur nedirbančia, psichine liga sergančia, 35 proc. darbingumÄ turinčia ieÅ¡kove, veikė neatsakingai, tinkamai neįvertindama realių galimybių M. P. ir ieÅ¡kovei paskolÄ grÄ Å¾inti. Be to, Laidavimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du. Kredito unija, kaip verslo subjektas, laikydamasi sÄ Å¾iningos ir geros verslo praktikos, privalėjo veikti apdairiai ir rÅ«pestingai tiek kredito gavėjo, tiek laiduotojos atžvilgiu – patikrinti sutartyje įraÅ¡ytus duomenis, taip pat įsitikinti, kad Å¡ie tinkamai suvokė sutarties reikÅ¡mę.Laidavimo sutarties sÄ lygos, įpareigojančios vartotojÄ vykdyti sutarties sÄ lygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti ir suprasti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti, laikytinos nesÄ Å¾iningomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ .

Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Teismui tenka pareiga parinkti tinkamÄ taikytinÄ teisės aktÄ (jo redakcijÄ ), nepriklausomai nuo to, ar Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose tokį pageidavimÄ iÅ¡dėstė. Å iuo atveju teismas netyrė ir nevertino ieÅ¡kovės nurodytų faktinių aplinkybių, o skundžiamÄ nutartį priėmė, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ tik pagal vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų teisinių pagrindų, todėl priimto sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagristu.Atsakovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Naftininkų investicijos“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kad Paskolos bei Laidavimo sutartys yra raÅ¡ytinės ir pasiraÅ¡ytos M. P. bei apeliantės. PasiraÅ¡ydami sutartis, apeliantė ir M. P. jas pripažino ir patvirtino. Atsakovė pažymėjo, kad Laidavimo sutarties 2.3 punkte apeliantė aiÅ¡kiai atsisakė savo teisės reikalauti, kad kredito unija pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų paskolos gavėjo M. P. turtÄ , o kadangi skola pagal Paskolos sutartį nėra padengta, ieÅ¡kovė ir M. P. atsako atsakovei solidariai.

Be to, apeliantė neįrodė, kad tikrasis paskolos gavėjas buvo K. P..Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pagal apeliantės R. S. skunde nurodytas ribas.Dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriuIeÅ¡kovė, teigdama, kad tikruoju paskolos gavėju buvo K. P., o ne M. P., reikalauja pripažinti M. P. ir kredito unijos sudarytÄ Paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu, kaip sudarytÄ su statytiniu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog tikrasis paskolos gavėjas yra K.

P., be to, aplinkybė, kad K. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog paskolÄ faktiÅ¡kai ėmė jis, tik tam tikslui panaudojo R. S. ir M. P., nesudaro pagrindo pripažinti Paskolos sutartį apsimestine, nes reikalingas abiejų sandorio Å¡alių suderintas noras pridengti vienÄ sandorį kitu, o byloje nėra duomenų, kad kredito unija veikė bendrai su K. P. ar žinojo, jog sandorį sudaro su statytiniu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir vadovaudamasi aktuliu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstyta pozicija.CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu.

Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; kt.)Tačiau, svarbu atkreipti apeliantės dėmesį, kad, kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl ginčo sutartyje iÅ¡reikÅ¡tos Å¡alių valios ir tikrojo paskolos gavėjo, turi bÅ«ti nustatinėjama abiejų Å¡ios sutarties Å¡alių valia, tikrieji jų ketinimai ir tikslai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011; kt.).

Kitaip tariant, sutarčiai pripažinti apsimestiniu sandoriu bÅ«tina konstatuoti ne vienos, bet abiejų sandorio (Å¡iuo atveju Paskolos sutarties) Å¡alių supratimÄ , kad sandoris sudaromas tik su statytiniu, ir tikslÄ tokiu bÅ«du pridengti tikrÄ jÄ sutarties Å¡alį.Savo ruožtu nei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-307-795/2017, kuriame pripažinta, kad M. P., R. S. ir K. P., veikdami bendrininkų grupe, K. P. vadovaujant Å¡iai nusikalstamai veikai, apgaule gavo kredito unijos „Naftininkų investicijos“ paskolÄ , nei ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde minimame 2016 m. gegužės 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo nustatytas bendras kredito unijos (jos darbuotojų) veikimas su K.

P. (ar kitais Å¡ios bendrininkų grupės asmenimis) ar jų (darbuotojų) žinojimas apie pirmiau nurodytų asmenų apgaulingus veiksmus. Taigi, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡kelta versija dėl K. P. susitarimo su apeliaciniame skunde minimu kredito unijos darbuotoju S. L., vis dėlto nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ konstatuota, kad duomenų apie tai, jog kredito unijos darbuotojai, kurie priėmė sprendimÄ suteikti M. P. paskolÄ , žinojo ir suprato, kad jiems pateiktos nuomos sutartys apie gaunamas pajamas iÅ¡ nuomos yra fiktyvios, negauta, taip pat nesurinkta pakankamai duomenų, jog kredito unijos darbuotojai veikė bendrai su K.

P.. Priešingų išvadų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti ir šioje civilinėje byloje, kadangi ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų kredito unijos (jos darbuotojų) žinojimui apie ieškovės nurodomas aplinkybes dėl fiktyvaus paskolos gavėjo pagrįsti. Nors, kaip akcentavo apeliantė, civiliniame procese, skirtingai nuo baudžiamojo proceso, vadovaujamasi tikimybių pusiausvyros principu, tai savaime nereiškia, kad faktinės aplinkybės byloje gali būti pripažintos įrodytomis, remiantis vien tik deklaratyviais ieškovės paaiškinimais ir iš bendro konteksto ištrauktais liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu teiginiais.Pažymėtina, kad, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisingumo niekaip nepaneigia ir ta aplinkybė, jog atsakovė kredito unija ikiteisminio tyrimo metu nepateikė Paskolos suteikimo metu galiojusios „Paskolų fiziniams asmenims suteikimo ir administravimo tvarkos“, taip pat „Finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) būklės vertinimo tvarkos“ ir dėl to nebuvo galima įvertinti, ar M.

P. paskola buvo suteikta laikantis Å¡ių tvarkų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats paskolų iÅ¡davimo tvarkos ir (ar) procedÅ«rų pažeidimas, arba, pavyzdžiui, nepakankamas darbuotojų rÅ«pestingumas iÅ¡duodant paskolÄ (jei toks ir bÅ«tų konstatuotas), savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog kredito unija veikė bendrai su K. P. ir tyčia siekė iÅ¡duoti paskolÄ statytiniam asmeniui, todėl ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų dėl atsakovės žinojimo apie melagingų duomenų apie M.

P. ir pačios ieÅ¡kovės pajamas pateikimÄ , ieÅ¡kinys, atsižvelgiant į jame suformuluotÄ faktinį pagrindÄ ir nurodytÄ reikalavimÄ (dėl sandorio apsimestinumo), negalėtų bÅ«ti tenkintas.Pastebėtina ir tai, kad, skirtingai nei interpretuoja apeliantė savo skunde, aplinkybė, jog 2016 m. gegužės 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , atsižvelgus į pačių M. P. ir R. S. parodymus, bei liudytojų L. M. ir J. L. paaiÅ¡kinimus apie tai, kad jie nematė, jog M. P. ir R. S. bÅ«tų turėję didelę pinigų sumÄ , prokurorės buvo padaryta iÅ¡vada, jog didžiÄ jÄ pinigų sumÄ gavo K.

P., niekaip nepaneigia apeliantės ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad byloje nėra įrodymų, jog kredito unijos suteikta paskola buvo iÅ¡mokėta ne Paskolos sutartyje nurodytam gavėjui, t. y. ne M. P.. Minimame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nėra kalbama apie tai, kam konkrečiai pinigus iÅ¡mokėjo kredito unija, savo ruožtu, tolimesnis M. P. iÅ¡ kredito unijos gautų pinigų panaudojimas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, priklausė tik nuo paties M.

P. ir niekaip nepagrindžia kredito unijos nesÄ Å¾iningumo. Paminėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-307-795/2017, kuris Å¡iuo metu jau yra įsiteisėjęs, taip pat nebuvo konstatuota, kad kredito unija paskolos sumÄ iÅ¡mokėjo bÅ«tent K. P.. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio turinio, baudžiamojoje byloje buvo pateiktas 2012 m. spalio 23 d. grynųjų pinigų (30 000 Lt) iÅ¡mokėjimo kvitas, pasiraÅ¡ytas paties M.

P., be to, nuosprendyje konstatuota, kad bÅ«tent patys R. S. ir M. P., vykdydami planÄ , kredito įstaigai pateikė netikrus dokumentus ir patys į paraiÅ¡kas kreditui gauti ir laiduoti už kredito gavėjÄ Ä¯rašė neteisingus duomenis apie savo pajamas, taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kredito unija neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti Paskolos sutartyje nurodyto asmens atitiktimi tikrajam Å¡ių teisinių santykių subjektui, tuo labiau, kad dar 2012 m. lapkričio 28 d. ir 2013 m. kovo 19 d.

R. S. mokėjimo nurodymuose aiÅ¡kiai nurodė mokanti bÅ«tent už M. P..Kadangi nėra pagrindo konstatuoti kredito unijos, kaip vienos iÅ¡ Paskolos sutarties Å¡alių, valios dėl paskolos gavėjo ydingumo, negalimas ir Å¡io sandorio pripažinimas apsimestiniu, atitinkamai ir sutarties Å¡alies (paskolos gavėjo) pakeitimas iÅ¡ M. P. į K. P., todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas visiÅ¡kai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; kt.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde be kita ko nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos reikalavimÄ dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tik formaliai konstatavo aplinkybes apie Å¡ioje sutartyje nustatytus laiduotojos įsipareigojimus, tačiau netyrė ieÅ¡kovės pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir skundžiamÄ nutartį priėmė, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ tik pagal vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų teisinių pagrindų.

Nesutikdama su apeliantės pozicija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nors pradiniame 2014 m. vasario 28 d. ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų Laidavimo sutarties negaliojimÄ grindė CK 1.89 straipsniu (dėl savo veiksmų reikÅ¡mės negalinčio suprasti asmens sudaryto sandorio negaliojimo) ir CK 1.90 straipsniu (sandoris sudarytas dėl suklydimo), ikiteisminio tyrimo metu paskirtai teismo psichiatrijos ekspertizei konstatavus, jog nėra jokių duomenų, kad ginčo sutarčių sudarymo metu R.

S. bÅ«tų buvusi laikino psichikos sutrikimo ar lėtinio psichikos sutrikimo paÅ«mėjimo bÅ«senoje, dėl kurių bÅ«tų negalėjusi suvokti savo veiksmų esmės ir valdyti savo veiksmų, o taip pat Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paskirtai teismo psichiatrijos ekspertizei pateikus iÅ¡vadÄ , jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčo laikotarpiu, t. y. Laidavimo sutarties sudarymo metu, R. S. bÅ«tų buvusi laikino psichikos sutrikimo ar jai nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo paÅ«mėjimo bÅ«senoje, kuri bÅ«tų sutrikdžiusi jos gebėjimÄ kritiÅ¡kai mÄ styti, priimti savarankiÅ¡kus sprendimus bei bÅ«tų sumažinusi jos atsparumÄ iÅ¡oriniam psichologiniam poveikiui iÅ¡ kitų asmenų, taip pat jog ji bÅ«tų negalėjusi suvokti veiksmų esmės ir jų valdyti, bÅ«tų negalėjusi suprasti laidavimo sutarties esmės, jos pasekmių ir savo atsakomybės, ieÅ¡kovė 2016 m. spalio 4 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, nurodydama, kad praÅ¡o pripažinti Paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu ir sutarties Å¡alimi (paskolos gavėju) pripažinti ne M.

P., o K. P., o savo ruožtu pripažinus paskolos gavėju K. P., pripažinti negaliojančia ab initio ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ Laidavimo sutartį. Pažymėtina, kad kaip nustatyta iÅ¡ po Å¡io pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko pakeitimo vykusių teismo posėdžių garso įrašų, jokių argumentų dėl sandorio negaliojimo dėl ieÅ¡kovės suklydimo ar dėl pastarosios negalėjimo suprasti savo veiksmų, ieÅ¡kovės atstovas nebeteikė ir Å¡ių reikalavimų nebekėlė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo ne visus ieÅ¡kovės reikalavimus.Kita vertus, pirmiau nurodytos ekspertizių iÅ¡vados iÅ¡ esmės paneigia ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus apie tai, kad dėl turimo (duomenys neskelbtini) sutrikimo ieÅ¡kovė ginčo laikotarpiu negalėjo suvokti pasiraÅ¡omos sutarties esmės bei dėl to atsirandančios jai atsakomybės. Minėtas iÅ¡vadas ekspertai padarė, be kita ko, iÅ¡analizavę ir ieÅ¡kovės medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuotus duomenis apeliaciniame skunde akcentuoja ieÅ¡kovė, todėl pagrindas konstatuoti Laidavimo sutarties negaliojimÄ pagal CK 1.89 straipsnį Å¡ioje byloje nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegijos, įvertinusios visÄ bylos medžiagÄ , įsitikinimu, ieÅ¡kovė neįrodė ir pagrindo pripažinti negaliojančia Laidavimo sutartį dėl suklydimo.

Kaip matyti iÅ¡ apeliantės skundo turinio, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė suklydimÄ Ä¯rodinėja tomis pat aplinkybėmis dėl neva ieÅ¡kovės nesugebėjimo Laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir pasekmių bei kredito unijos darbuotojų neatliktu ieÅ¡kovės supažindinimu su sutarties sÄ lygomis, jų neaptarimu, nepaaiÅ¡kinimu. Tačiau, kaip jau ne kartÄ nurodyta, teismo psichiatrijos ekspertų padarytos iÅ¡vados paneigia apeliantės teiginius dėl jos negalėjimo suprasti savo veiksmus, sutarties sÄ lygas ir jos padarinius, savo ruožtu pačioje Laidavimo sutartyje ieÅ¡kovė savo paraÅ¡u patvirtino, kad su Laidavimo sutarties sÄ lygomis susipažino ir jas suprato, taip pat susipažino su kredito unijos paslaugų teikimo bendrosiomis taisyklėmis.

PrieÅ¡ingų įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, aplinkybę, kad apeliantė puikiai suvokė, kad yra solidariai atsakinga su paskolos gavėju, o taip pat, jog ji laidavo bÅ«tent už M. P., patvirtina ir pirmiau Å¡ioje nutartyje jau minėti ieÅ¡kovės savanoriÅ¡kai atlikti paskolos grÄ Å¾inimo įmokų mokėjimai, mokėjimo nurodymuose apeliantei aiÅ¡kiai įvardijant atliktų mokėjimų tikslÄ . Å iame kontekste papildomai pažymėtina, kad apeliantės pradiniame ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai ir reikalavimas pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia dėl suklydimo iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja reikalavimui pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia dėl Paskolos sutarties apsimestinumo.

Pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė, įrodinėdama suklydimÄ , teigė, kad tikėjosi laiduoti bÅ«tent už K. P., bet tik neva paskutiniu momentu, ieÅ¡kovei nesuspėjus tinkamai sureaguoti, K. P. buvo pakeistas M. P. ir dėl to neva ieÅ¡kovė suklydo dėl esminės sÄ lygos – paskolos gavėjo, nes buvo sutarusi laiduoti ne už M. P., o už K. P.. Tuo tarpu įrodinėdama Laidavimo sutarties negaliojimÄ dėl Paskolos sutarties apsimestinumo, ieÅ¡kovė akcentavo, kad asmuo, už kurį laiduojama, turi esminę reikÅ¡mę laiduotojui, o ieÅ¡kovė laidavo bÅ«tent už M.

P., todėl laidavimas, pripažinus, jog tikruoju paskolos gavėju buvo K. P., ieÅ¡kovės nuomone, laikytinas negaliojančiu. Pirmiau nurodytos aplinkybės ne tik patvirtina pačios ieÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumÄ ir baudžiamojoje byloje jau konstatuotÄ jos dalyvavimÄ apgaulingoje ir neteisėtoje kredito gavimo schemoje, bet ir Å¡ioje nutartyje jau nurodytÄ iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė 2016 m. spalio 4 d. pareiÅ¡kimu buvo pakeitusi, o ne papildžiusi ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ .Byloje nesant jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybės susipažinti ir suprasti Laidavimo sutarties sÄ lygas iki jos sudarymo, nėra jokio pagrindo ir pripažinti Laidavimo sutarties sÄ lygas nesÄ Å¾iningomis ieÅ¡kovės, kaip vartotojos, atžvilgiu, todėl ir Å¡is apeliantės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija atmeta ir apeliantės kartu su praÅ¡ymu pateikti papildomus dokumentus iÅ¡sakytÄ argumentÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendyje nurodžius, jog dalis gautos paskolos sumos buvo panaudota pajaus ir administravimo mokesčiams sumokėti, kredito unijai pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu priteista suma yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Paskolos sutartį bei prie jos pridėto paskolos grÄ Å¾inimo grafikÄ paimta paskolos suma, kuriÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti paskolos gavėjas ir nuo kurios buvo skaičiuojamos palÅ«kanos – 30 000 Lt, savo ruožtu aplinkybės, kaip konkrečiai paskolos gavėjas gautus pinigus paskirstė, be kita ko, ar privalomus mokesčius kredito unijai susimokėjo iÅ¡ pasiskolintų ar iÅ¡ kitų savo turimų pinigų, niekaip nekeičia ir negali keisti Paskolos sutarties sÄ lygų, inter alia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dydžio, jeigu sutartis nenustato kitaip.

Dėl procesinių klausimųIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylÄ iÅ¡sprendė nutartimi ir taip nepagrįstai sutrumpino ieÅ¡kovei apeliacinio skundo padavimo terminÄ .Sutikdama su ieÅ¡kovės pozicija, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tokiu atveju, kai ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, nors ir bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo, privaloma priimti ne nutartį, o sprendimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2013).

Å iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad apskųstÄ ja nutartimi pirmosios instancijos teismas Å¡alių ginÄÄ , kilusį iÅ¡ sudarytų Paskolos ir Laidavimo sutarčių, iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas, o ieÅ¡kovei suteiktas CPK 307 straipsnio 1 dalyje nurodytas 30 dienų sprendimo apskundimo terminas.Kita vertus, galutinio procesinio dokumento forma ar jo pavadinimas patys savaime nelemia Å¡io procesinio teismo sprendimo neteisėtumo ir jo nepagrįstumo.

Pagal CPK 328 straipsnį iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais, savo ruožtu CPK 329 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Nagrinėjamos bylos atveju, nors ieÅ¡kovė ir užsiminė, kad dėl sutrumpėjusio procesinio sprendimo apskundimo termino, ji negalėjo pateikti iÅ¡samesnių apeliacinio skundo argumentų, jokių papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ieÅ¡kovė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui vėliau neteikė (nebuvo atsisakyta jų priimti), tuo tarpu ieÅ¡kovės po apeliacinio skundo pateikti nauji įrodymai buvo priimti ir Å¡ioje nutartyje įvertinti, todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovei Å¡iuo atveju faktiÅ¡kai nebuvo užkirstas kelias visa apimtimi realizuoti jos teisę į apeliacijÄ .

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė žodinio proceso tvarka, pagal ginčo teisenos taisykles iÅ¡tyręs į bylÄ pateiktus įrodymus, iÅ¡klausęs Å¡alis ar jų atstovus, taigi, ieÅ¡kovei nenurodžius prieÅ¡ingų argumentų, jokio pagrindo teigti, kad dėl bylos iÅ¡sprendimo nutartimi byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, nėra.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisingÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė Romualda Janovičienė Alvydas PoÅ¡kus