2023-10-11 Nr. AB-18108-3-61-3-07946-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-598-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07946-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Plačiajuostis internetas“ (toliau – ir Įstaiga, ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, ir atsakovas) 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. IT-04 ir 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. IT-05 (toliau – kartu Sprendimai).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – stabdyti skundžiamų Sprendimų vykdymą dalyse dėl pripažintų netinkamų finansuoti su pažeidimu susijusių projektų išlaidų ir dėl šių išlaidų susigrąžinimo bei įskaitymo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o palankus teismo sprendimas padarytos žalos neatitaisytų. Pareiškėjas nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas negalės įgyvendinti projektą „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ Nr. 02.1.1-CPVA-V-521-01-0002 (toliau – ir Projektas), finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, nes neturės lėšų atsiskaityti su jį įgyvendinančiais rangovais. Anot pareiškėjo, skundžiamais Sprendimais pripažinta suma 664 364,12 Eur yra reikšminga tolimesniam pareiškėjo veiklos vykdymui.

Atsakovas CPVA pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kuriame prašė pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas teigė, kad reguliavimas leidžia įgyvendinančiajai institucijai užskaityti grąžintinas lėšas iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo prašymų, tačiau ar ši aplinkybė sudaro pakankamą teisinį pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra išimtinai teismo kompetencijoje. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į atsakovą, kad lėšų grąžinimas būtų atidėtas 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau šia teise nepasinaudojo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Teismas pabrėžė, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.). Būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų grąžintų lėšų administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvuojamas iš esmės tik galimu jo interesų pažeidimu. Taip pat įvertinęs pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą, bei tai, kad minėtos Taisyklės numato, jog pareiškėjui apskundus teismui sprendimą dėl lėšų grąžinimo, tokio sprendimo priverstinio vykdymo (lėšų išieškojimo) procedūros negali būti pradėtos, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimų dalių dėl pripažinimo netinkamų finansuoti su pažeidimu susijusių projektų išlaidų ir dėl šių išlaidų susigrąžinimo bei įskaitymo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju negalėjo susiklostyti situacija, kai apskritai būtų aktualus pirmosios instancijos teismo nutartyje akcentuojamas netinkamomis pripažintų finansuoti lėšų išieškojimo klausimas, nes CPVA pareiškėjui lėšų paprasčiausiai nesumokėjo. CPVA neišmokėjus lėšų neaktualus ir jų išieškojimo klausimas, nes nėra ką išieškoti iš pareiškėjo. CPVA jau taikė įskaitymą ir įgyvendinant Projektą pareiškėjui mokėtinas sumas jau sumažino Sprendimais netinkamomis pripažintų finansuoti lėšų suma, kuriuos pagrindžia prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikti įrodymai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal Taisyklių 23.2 punktą stabdomi tik tiesioginiai išieškojimo veiksmai, tačiau tai nedaro įtakos CPVA pasinaudoti teise tą pačią pinigų sumą susigrąžinti ne tiesiogiai, o atliekant įskaitymą (nesumokant tos pačios pinigų sumos pagal Projekto vykdytojo prašymus), ką pripažįsta ir pati CPVA atsiliepime į prašymą. Patys Sprendimai pripažinti išlaidas netinkamomis ir reikalavimas šias lėšas sugrąžinti lieka galioti, kol Sprendimai nebus panaikinti arba nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Būtent dėl to CPVA turi teisę išskaityti grąžintinų lėšų sumą iš ateityje mokėtinų sumų ir šia teise CPVA pasinaudojo nelaukdama Sprendimų apskundimo termino suėjimo ir net nesulaukusi netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumos grąžinimo termino – 2023 m. spalio 15 d. CPVA nebeišmokėjo lėšų pagal kitus mokėjimo prašymus, net ir nesusijusius su ginču.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nepateikė įrodymų pagrįsti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nutarties tinkamai nemotyvavo ir tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti ją kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėjas mano, kad prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nebūtina įrodyti jau atsiradusios žalos ar neigiamų padarinių fakto, pakanka įrodyti, kad tokia žala ar neigiami padariniai tikėtinai atsiras. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodinėjo, kad Sprendimais pareiškėjo atžvilgiu jau pritaikytos finansinės priemonės – ekonominė sankcija sukels sunkių padarinių pareiškėjui, pareiškėjas negalės užtikrinti veiklos tęstinumo, vykdyti prisiimtų finansinių, socialinių įsipareigojimų. Pareiškėjas pateikė įrodymus, iš kurių galima buvo vertinti pareiškėjo finansinę padėtį, apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus ir ateityje kilsiančius įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo argumentai yra abstraktūs. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kokie byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ar kiti įrodymai paneigia pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus įrodymus. Teismas taip pat nenurodė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai būtų nepatikimi, tarpusavyje prieštaraujantys, suklastoti, melagingi, antriniai ar dėl bet kokios kitos priežasties leidžiantys pirmosios instancijos teismui suabejoti jų įrodomąja galia, atitiktimi faktinei realybei. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad atsakovas neprieštaravo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

Pareiškėjas pažymi, kad sutrikus pareiškėjo veiklai, nebūtų teikiamos kasdienėje veikloje būtinos paslaugos sąžiningiems vartotojams, o tai akivaizdžiai pažeistų viešąjį interesą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę lemia ne tik pareiškėjo, bet ir visos visuomenės interesai. Pareiškėjui negalint vykdyti veiklos nukentės ne tik namų ūkiai ir verslai, bet ir beveik visos seniūnijos, mokyklos, bibliotekos, kultūros centrai, policijos, ligoninės, kariuomenė ir pan. Pareiškėjo valdomu Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu užtikrinamas saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimas.

Pareiškėjo paslaugų tarifai apskaičiuojami, siekiant padengti veiklos sąnaudas, todėl pareiškėjas neturi sukaupęs pelno, kurį galėtų nukreipti netinkamų finansuoti lėšų grąžinimui. Pareiškėjas tvirtina, kad yra sudaręs ilgalaikes sutartis dėl infrastruktūros nuomos ir nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir dėl tos priežasties pareiškėjui tapus nemokiu, šios infrastruktūros savininkai paslaugų teikimą nutrauktų, o esamas šviesolaidines linijas lieptų iškelti, kas sukeltų papildomas įstaigai nepakeliamas išlaidas ir truktų laike.

Šviesolaidinės linijos 1 km paklojimas grunte kainuoja apie 20-24 000 Eur. Papildomai prisidėtų išlaidos išvėrimui / nukabinimui nuo atramų. Operatoriams nustojus teikti šviesolaidinių linijų paslaugas dalis įstaigos valdomo tinklo taptų nepasiekiamas, taip būtų nutrauktas ryšio paslaugų teikimas nepasiekiamose vietovėse ir įstaiga negalėtų užtikrinti savo įsipareigojimų operatoriams. Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad jo dalininko teises įgyvendinantis subjektas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ar bet kokia kita centrinės valdžios institucija iš esmės neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo už pareiškėją padengti CPVA paskirtas ekonomines sankcijas.

Be to, atsižvelgiant į viešąjį pareiškėjo veiklos pobūdį, jo tikslą savo veikloje nesiekti pelno, o surenkamais tarifais tik padengti būtinąsias sąnaudas, pareiškėjas neturi galimybės paskirtas finansines korekcijas padengti kredito įstaigų pagalba, nes bet kokie kreditavimo instrumentai yra pernelyg rizikingi. Pareiškėjas pateikia savo finansinius duomenis (finansinius įsipareigojimus, balansinį turtą) ir teigia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių negalės įvykdyti Projekto. Sprendimų įvykdymas ir 664 364,12 Eur sumos išreikalavimas iš pareiškėjo, sukeltų didelius finansinius sunkumus, sutrikdytų arba padarytų neįmanomą pareiškėjo veiklą.

Dėl to pareiškėjas būtų priverstas grąžinti net 49 499 277 Eur dydžio Europos Sąjungos finansinę paramą.

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimų galiojimo laikinas sustabdymas yra proporcingas, nesukels neigiamų padarinių CPVA, nepažeis viešojo intereso.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas vykdo Projektą. CPVA atliko tyrimą ir 2023 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. IT-04 (Sprendimas Nr. 1) bei 2023 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. IT-05 (Sprendimas Nr. 2) nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. 2023 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. IT-04 atsakovas pripažino netinkamomis finansuoti išlaidas – 360 027,10 Eur sumą, o netinkamas finansuoti projekto išlaidas, kurios bus išskaičiuotos iš tarpinių / galutinio mokėjimo prašymo – 18 070,16 Eur sumą (taigi lėšos, kurias pareiškėjas turi grąžinti sudaro 341 956,94 Eur). 2023 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. IT-05 atsakovas pripažino netinkamomis finansuoti išlaidas – 331 963,50 Eur sumą, o netinkamas finansuoti projekto išlaidas, kurios bus išskaičiuotos iš tarpinių / galutinio mokėjimo prašymo – 13 124,45 Eur sumą (taigi lėšos, kurias pareiškėjas turi grąžinti yra 318 839,05 Eur).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 dalių dėl pripažintų netinkamų finansuoti su pažeidimu susijusių projektų išlaidų ir dėl šių išlaidų susigrąžinimo bei įskaitymo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Taigi pareiškėjo prašymas iš esmės susideda iš 3 dalių: 1) sustabdyti Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 dalių dėl pripažintų netinkamų finansuoti su pažeidimu susijusių projektų išlaidas galiojimą; 2) sustabdyti Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 dalių dėl šių išlaidų susigrąžinimo galiojimą, bei 3) sustabdyti Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 dalių dėl šių išlaidų įskaitymo galiojimą. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimų įvykdymas ir 664 364,12 Eur sumos išreikalavimas iš pareiškėjo sukeltų ypatingai dideles neigiamas pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir sąžiningiems interneto vartotojams bei kitiems subjektams. Toks išieškojimas sukeltų pareiškėjui didelius finansinius sunkumus, sutrikdytų arba padarytų neįmanomą pareiškėjo veiklą, be kita ko pareiškėjas būtų priverstas grąžinti net 49 499 277 Eur dydžio finansinę paramą.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra nepagrįstas. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas negalės atsiskaityti su kreditoriais, užtikrinti veiklos tęstinumo teikiant svarbias paslaugas valstybei, visuomenei ir nacionaliniam saugumui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikomasi nuostatos, kad nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-372/2012; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-757-415/2020 ir kt.) Jeigu ginčijamas atsakovo sprendimas būtų panaikintas, atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui (jo steigėjui, ar kitam nurodytam subjektui), todėl nėra jokios rizikos, kad pareiškėjui grąžinus skirtas lėšas, nebūtų galima įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016). Pažymėtina ir tai, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodytos paramos grąžinimas būtų sustabdytas tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo, o teismui priėmus nepalankų teismo sprendimą, pareiškėjas (šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo) vis tiek būtų priverstas grąžinti nurodytą paramos sumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-95/2011).

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo dalies – sustabdyti Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 dalių dėl pripažintų netinkamų finansuoti su pažeidimu susijusių projektų išlaidas galiojimą – teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, kad būtent ši Sprendimų dalis savaime kelią žalą, kuri būtų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų neigiamas finansines pasekmes jis sieja ne su minėta Sprendimų dalimi, o su atsakovo veiksmais reikalaujant grąžinti pripažintas netinkamomis finansuoti išlaidas bei jų įskaitymu į ateities mokėjimus.

Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo netinkamomis pripažintų finansuoti lėšų išieškojimo klausimą, tačiau pastebėtina, kad prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjas prašė sustabdyti skundžiamų Sprendimų vykdymą dalyse dėl pripažintų netinkamų finansuoti su pažeidimu susijusių projektų išlaidų susigrąžinimo, tad nėra pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pasisakė šiuo aspektu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apskundus Sprendimus dėl lėšų grąžinimo, yra stabdomas grąžintinų lėšų išieškojimas, kol bus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Taisyklių 23.1 punktu bei šiuo aspektu suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo argumentai susiję su pripažintų netinkamomis finansuoti lėšų įskaitymais nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas remiasi atsakovo 2023 m. liepos 28 d. pranešimu apie mokėjimo prašymo patvirtinimą Nr. 0002/MP031, kuriame nurodoma, kad „vadovaudamasi sprendimu dėl lėšų grąžinimo 2023-SF/2-189, 2023-05-18; 2023-SF/2-190, 2023-05-18; 2023-SF/2-259, 2023-07-04; 2023-SF/2-260, 2023-07-04; 2023-SF/2-270, 2023-07-17; 2023-SF/2-271, 2023-07-17 išskaičiavo grąžintinų lėšų sumą - 680196.66 Eur.“. Taigi lėšos išskaičiuotos šiame pranešime nurodytų „sprendimų dėl lėšų grąžinimo“ pagrindu, o ne šioje byloje skundžiamų Sprendimų pagrindu. Be to, suma pranešime nurodyta kaip išskaičiuota grąžintinų lėšų suma nesutampa su suma kuri skundžiamais Sprendimais pripažinta netinkama finansuoti. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo veiksmais (neveikimu) turi teisę juos skųsti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 493 punkte nustatyta tvarka.

Iš Sprendimų turinio matyti, kad ginčijamais Sprendimais nuspręsta įskaityti 31 194,61 Eur (18 070,16 + 13 124,45), todėl teisėjų kolegija įvertins būtent šios Sprendimais įskaitytos sumos įtaką pareiškėjui.

Vadovaujantis 2023 m. birželio 30 d. pareiškėjo finansinių ataskaitų aiškinamuoju raštu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pareiškėjo nematerialiojo turto balansinė vertė 2 619,64 Eur, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė 50 599 457,44 Eur, per ataskaitinį laikotarpį įsigyta atsargų už 73 454,27 Eur, panaudota įstaigos reikmėms už 73 603,58 Eur, pirkėjų įsiskolinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 639 437,09 Eur, kitos gautinos sumos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 59 013,79 Eur, 2023 m. birželio 30 d. pinigų lėšų likutis banko sąskaitose yra 723 820,75 Eur, trumpalaikių įsipareigojimų suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 1 099 077,92 Eur, 2023 m. antrą ketvirtį įstaiga dirbo pelningai, veiklos rezultatas prieš apmokestinimą 252 855,97 Eur.

Be kita ko prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjas nurodė, kad per mėn. vidutiniškai 2023 m. gauna apie 363 200 Eur. pajamų iš vykdomos veiklos, iš kurių būtinos išlaidos tinklo veikimui užtikrinti sudaro apie 308 000 Eur (iš jų apie 45 000 Eur elektros energija ir komunalinės paslaugos, 61 000 Eur šviesolaidžio kabelio nuoma iš kitų operatorių, apie 36 000 ryšių kabelių kanalų nuoma, apie 10 000 elektros linijų atramų nuoma, apie 26 000 Eur tinklo priežiūra, eksploatacija, apie 100 000 Eur darbuotojų darbo užmokestis, 13 000 transporto išlaidos ir pan.), o likusi apie 45 000 Eur suma naudojama kitoms išlaidoms (biuro nuomos, remonto ir pan.).

Pareiškėjas tvirtina, kad vykdoma veikla negauna jokio pelno, kurią galėtų nukreipti Projekto įgyvendinimui. Įvertinus pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, matyti, kad pareiškėjo įsipareigojimai pakankamai dideli, tačiau Įmonė dirba pelningai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu Sprendimais įskaityta 31 194,61 Eur suma nesukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytos neigiamos pasekmės, kurios neva gali kilti visuomenės interesams (namų ūkiams, verslams, visoms seniūnijoms, mokykloms, bibliotekoms, kultūros centrams, policija, ligoninėms, kariuomenei) netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra deklaratyvios ir paremtos prielaidomis. Taip pat pareiškėjas tik prielaidomis grindžia savo teiginius, kad turės grąžinti Europos Sąjungos finansinę paramą ar, kad su pareiškėju bus nutrauktos ilgalaikės sutartys, kurios atneš pareiškėjui nuostolius. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šioje byloje pateiktus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir bylos duomenis, pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių pagrįstų argumentų bei duomenų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti, atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis