2018-11-21 Nr. AB-21923-3-61-3-00606-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5384-525-2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00606-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. H. F. (K. H. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. H. F. (K. H. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. H. F. (K. H. F.) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-27 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jau kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-116 bei įpareigoti atsakovą prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. sprendimu jo skundą tenkino.

3. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad 2011 m. vasario 17 d. jis dalyvavo protesto akcijoje prieš Kurdistano demokratinę partiją (toliau ir – KDP), kurioje buvo sumuštas, todėl bijo grįžti į kilmės valstybę, nes mano, kad KDP sugrįžus į valdžią Sulaimini, su juo bus susidorota. Bijo grįžti į Iraką dėl ten vyraujančių tradicijų, t. y. dėl grėsmės, kad bus nužudytas.

4. Nurodė, kad grąžinus bylą Migracijos departamentui, 2017 m. birželio 5 d. ir 2017 m. lapkričio 27 d. buvo atliktos pareiškėjo apklausos, pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus: 2016 m. sausio 10 d. išrašą iš Sulaimani miesto Skubios pagalbos ligoninės ir Sulaimani miesto vidurinės mokyklos 2016 m. sausio 11 d. raštą, tačiau pareiškėjo nuomone, atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai.

5. Nesutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo dalyvavimą 2011 m. protesto akcijoje prieš KDP laikė nustatytu materialiniu faktu, tačiau Išvadoje nurodė, kad ši pasakojimo dalis nelaikytina nustatytu faktu ir nebus vertinama. Pareiškėjas vertino, kad dėl gresiančio pavojaus – vykdomo persekiojo iš KDP turėtų būti taikoma abejonės privilegija. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, pripažinęs jo dalyvavimą protesto akcijoje prieš KDP nustatytu faktu, turėjo surinkti naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę bei vadovautis informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Nesutiko su išvada, kad nors prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie draugystę su mergina laikytinas nustatytu faktu, pasakojimas apie sumušimą ir grasinimus yra atmetamas ir nebus vertinamas sprendžiant dėl jo prieglobsčio suteikimo.

6. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui pateikė Sulaimani miesto vidurinės mokyklos 2016 m. sausio 11 d. raštą Švietimo departamentui, kuriame pateikiama informacija, jog 2016 m. sausio 10 d. prie mokyklos šeši moksleivės Š. (Š.) H. A. giminaičiai užpuolė privatų moksleivių autobuso vairuotoją K. H. F.. Paklaustas, kodėl šio rašto nepateikė anksčiau, pareiškėjas nurodė, jog šio įrodymo svarba jam buvo išaiškinta tik nagrinėjant bylą teisme, pasikonsultavus su advokatu. Atsakovas dokumentą vertino kaip nepatikimą ir atmetė. Pareiškėjo įsitikinimu, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, neužtikrinat objektyvaus pateiktų įrodymų vertinimo.

7. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad šis kreipdamasis į Austrijos informacinį centrą ACCORD, kuriame nerado jokios informacijos apie R. B. mokyklą Sulaimani mieste, pareiškėjo pasakojimą vertino kaip prieštaraujantį atsakovo surinktai informacijai apie kilmės valstybę, todėl pareiškėjo teiginius atmetė ir toliau nevertino.

8. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas neleido jam pateikti papildomų paaiškinimų ar pateikti papildomų įrodymų apie minėtą neatitikimą. Pareiškėjas pateikė atsakovui 2016 m. sausio 10 d. A&E Accident and Emergency Hospital išrašą, siekdamas pagrįsti patirtus sužalojimus užpuolimo metu. Atsakovas nurodė, kad pagal jo surinktą informaciją tokios gydymo įstaigos Suleimani mieste nėra, o 2017 m. birželio 12 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3434)-ISI-3613 konstatuojama, kad „tyrimui pateiktų dokumentų blankai, blankų tekstai, rankraštiniai įrašai bei parašai, spaudų bei antspaudų atspaudai yra atspausdinti rašaliniu spausdintuvu ant popieriaus be specialių apsaugos priemonių“. Pareiškėjo įsitikinimu, pateikta specialisto išvada nepaneigia pateiktų dokumentų autentiškumo.

9. Nesutiko su atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, kadangi surinko informaciją nesusijusi su prieglobsčio prašytojo prašyme pateiktais motyvais. Teigia, kad atsakovas neužtikrino prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tikslo nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, kadangi pareiškėjo baimė grįžti į kilmės šalį yra visiškai pagrįsta.

10. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu.

11. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį nurodė, jog į kilmės valstybę bijantis grįžti dėl dalyvavimo 2011 m. vasario 17 d. protesto akcijoje prieš KDP, kurioje buvo sumuštas, bei mano, jog jei KDP sugrįš į valdžią Sulaimani mieste, su juo susidoros. Antra priežastis – dėl ten vyraujančių tradicijų (nesantuokiniai santykiai yra smerkiami), kurių auka jis bijo tapti, t. y. dėl grėsmės, kad bus nužudytas dėl nesantuokinių ryšių su mergina.

12. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. vasario 17 d. dalyvavo mitinge prieš KDP, buvo sumuštas, sulaužyta koja. Iš šalies neišvyko, nes KDP Sulaimani nėra stipri ir įtakinga. Nors atsakovas vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie jo dalyvavimą protesto akcijoje prieš KDP nepasižymėjo nuoseklumu, tačiau atitinka atsakovo turimą bei prieglobsčio prašytojo papildomai pateiktą bendro pobūdžio informaciją apie minėtą protesto akciją, todėl jo dalyvavimas šioje akcijoje buvo laikomas nustatytu faktu. Atmetus prieštaringas aplinkybes jo pasakojime, pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jam asmeniškai kilmės šalyje gresia persekiojimas iš KDP dėl dalyvavimo 2011 m. protesto akcijoje. Tuo tarpu pareiškėjo pasakojimas apie gyvenimą Sulaimani mieste, jokios baimės neišreiškė, priešingai – nurodė, kad gyvenamojoje vietoje (Sulaimani mieste) jis neturėjo jokių problemų, išskyrus asmenines problemas – grasinimus iš merginos šeimos. Šis pasakojimas nebuvo laikomas patikimu ir dėl to nevertintas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo baimė yra hipotetinio pobūdžio, todėl atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą informaciją, atsakovas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia didelė žala ar persekiojimas dėl 2011 m. vasario 17 d. dalyvavimo mitinge prieš KDP.

13. Nurodė, jog įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, kad įsimylėjo moksleivę Š. H. A., kad jie draugavo, o kai merginos tėvas ir brolis pamatė nuotraukas merginos telefone, neleido bendrauti ir 2016 m. sausio 10 d. prie mokyklos jį sumušė bei įvertinęs sumušimo faktui patvirtinti pateiktą Sulaimani miesto vidurinės mokyklos 2016 m. sausio 11 d. raštą Sulaimani miesto švietimo departamentui bei 2016 m. sausio 10 d. išrašą iš Nelaimingų atsitikimų ir Skubios pagalbos Sulaimani miesto ligoninės (A&E Accident and Emergency Hospital), atsakovas nustatė, kad dokumentų autentiškumo neįmanoma patikrinti, kadangi originalai Migracijos departamentui nebuvo pateikti. Dokumentai savaime dėl nustatytų priežasčių nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo dėl jo sumušimo ir gydymosi, jų atsiradimo istorija kelia pagrįstų abejonių, ypač atsižvelgus į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pateiktą informaciją. Atsakovas konstatavo, kad šiai pareiškėjo pasakojimo daliai taikoma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 5 dalis. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie sumušimą ir grasinimus iš merginos Šagull giminaičių pusės buvo atmestas, jis nebuvo vertinamas sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas vertino, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

14. Ginčijamu sprendimu nesuteikta papildoma apsauga pareiškėjui, nes prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento informacija, Irake šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, kad Migracijos departamentas turėjo vadovautis informacinio pobūdžio pažyma ir surinkti informaciją, ar yra sudarinėjami sąrašai asmenų, laikomų KDP priešais. Pažymėjo, kad pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 168 punktą įgaliotas atsakovo valstybės tarnautojas vadovaujasi įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje, jeigu tokia pažyma parengta. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenustato, jog visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Pareiškėjo atveju surinkta bendro pobūdžio kilmės valstybės informacija savaime negalėtų patvirtinti jo pasakojimo ir teiginių. Migracijos departamentas patvirtino, kad priimdamas Sprendimą, įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri surinkta iš keleto šaltinių, pateikti šaltiniai tarpusavyje neprieštarauja ir yra darnūs.

16. Pabrėžia, kad iš Austrijos informacijos centro ACCORD gautą informaciją į paklausimą apie R. B. mokyklą Mamostayan rajone arba Mamostayan gatvėje Sulaimani mieste įvertino duomenų visumoje, ši informacija neturėjo esminės ar lemiamos įtakos priimtam sprendimui.

17. Atsakovas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 27 d. apklausos metu Suleimanijos žemėlapyje jis paprašytas parodyti, kurioje vietoje yra mokykla, tačiau pareiškėjas, dirbęs autobuso vairuotoju ir veždavęs moksleivius į šią mokyklą, nesugebėjo žemėlapyje parodyti mokyklos vietos. Todėl nesutinka su skundo teiginiais, kad neužtikrino bendradarbiavimo pareigos.

18. Atsakovas teigė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Atsakovas pažymėjo, kad apklausų metu pareiškėjas buvo ne kartą informuotas, kad jo pasakojime yra prieštaravimų. Paklausus, ar gerai supranta vertėją, pareiškėjas nurodė, kad vertimas jam yra suprantamas ir nėra problemų.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Remiantis byloje esančia medžiaga teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, įtarus, kad pateikti dokumentai yra suklastoti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjui pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu, tenkinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius 2016 m. gegužės 11 d. Teikimą Nr. (21/20)-12-2056, pareiškėjas trims mėnesiams sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

22. Pareiškėjui pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės Nr. (15/6-9)15PR-50. Migracijos departamentas 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. sprendimais pratęsė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminus.

23. Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2016 m. lapkričio 28 d. Išvadoje Nr. 15/6-9)-13PR-116RN Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką pasiūlė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (15/6-9) 12PR-116, nusprendė nesuteikti K. H. F. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą bei bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

25. Migracijos departamentas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (15/6-9)12PR-27, nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, pripažinęs, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios konstatuoti, jog jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta, taip pat pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

26. Teismas nustatė, jog perdavus bylą nagrinėti iš naujo, buvo atlikta papildoma pareiškėjo apklausa, kurių metu buvo tikslinamos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės. Atliktos papildomos apklausos 2017 m. birželio 5 d. ir 2007 m. lapkričio 27 d. Taip pat pateikti dokumentai pagal teismo įpareigojimą bei kreiptasi dėl informacijos pateikimo į Austrijos informacijos centrą ACCORD dėl informacijos apie R. B. mokyklą Mamostayan rajone arba Mamoystayan gatvėje Sulaimani mieste, 2017 m. lapkričio 27 d. buvo gauta informacija.

27. Teismo vertinimu, atlikus papildomas apklausas, pareiškėjas nepateikė jokios kitos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam asmeniškai kilmės šalyje gresia persekiojimas iš KDP dėl dalyvavimo nurodytoje protesto akcijoje. Pareiškėjas nei apklausų metu, nei teismo posėdyje tokios baimės nenurodė. Pareiškėjas nurodė asmenines problemas jo gyvenamojoje vietovėje dėl draugystės su mergina. Pareiškėjo argumentai, kad ateis į valdžią KDP taip pat nelaikytini pagrįstais, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo baimė yra hipotetinio pobūdžio, pavojus iš KDP jam nekyla. Teismas konstatavo, kad atsakovas įvertino visą surinktą medžiagą, atliko pareiškėjo apklausas, siekdamas patikslinti aplinkybes, be to, įvertino ir iš VSD gautą informaciją, vertino kaip visumą pareiškėjo prašymo argumentus.

28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo sumušimo prie mokyklos (dėl draugystės su mergina) yra nenuoseklios. Pareiškėjas nurodė, kad jis dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, kuri dėl tokių konfliktų nesikiša. Paskutinės apklausos metu jau nurodė, kad į policiją nesikreipė. Teismas darė išvadą, kad pasakojimas yra nenuoseklus, neišsamus ir netikslus. Teismas pažymėjo, kad svarbi ir ta atsakovo nustatyta aplinkybė, kad Sulaimini mieste informacijos apie R. B. mokyklą nerado, be to, pareiškėjas žemėlapyje minėtos mokyklos buvimo vietos irgi negalėjo nurodyti. Pareiškėjas pirminės apklauso metu tokių dokumentų nebuvo pateikę ir neprašė, kad atsakovas juo išreikalautų. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimui taikytina Įstatymo 83 straipsnio 5 dalis.

29. Vertinant surinktą informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo individualiai pagrįsti tariamą baimę patirti persekiojimą kilmės valstybėje. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad K. H. F. pasakojimas dėl sumušimo, grasinimų nužudyti iš merginos artimųjų pusės, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, pagrįstai buvo atmestas dėl nepakankamo patikimumo ir prieštaravimų. Pareiškėjo grindžiama baimė, kad į valdžią grįš KDP ir jį nužudys, yra hipotetinio pobūdžio. Nustatyta, kad jis jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso, o tik vienintelį kartą dalyvavo protesto akcijoje prieš KDP, tačiau tai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus. Teismas nenustatė objektyvaus baimės faktoriaus, t. y. kad individuali baimė egzistuotų realiai. Be to, ir pareiškėjo nurodyta kita aplinkybė dėl baimės grįžti į kilmės valstybę, t. y. dėl merginos tėvo ir brolio yra nepagrįsta, jo prašymas šiuo aspektu buvo detaliai ištirtas ir įvertintas. Atsakovo išvados yra motyvuotos, atliktas tyrimas nekelia abejonių.

30. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

31. Dėl pareiškėjo prašomos nustatyti papildomos apsaugos, teismas pažymėjo, jog remiantis Migracijos departamento surinkta oficialia informacija, kad kilmės valstybės gyvenamoje vietoje (Irake, Kurdistane), nei jo išvykimo iš šalies metu, nei šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

32. Atsakovo surinkta informacija apie Sulaimani miestą, kuriame pareiškėjas teigia gyvenęs, patvirtina, kad miestas yra gana saugus. Kilmės valstybės informacija yra aktuali. Minėtame mieste situacija nepasiekė tokio smurto lygio, kurio reikalaujama vertinant papildomos apsaugos suteikimo galimybę, be to, individualių grėsmių teismas nenustatė. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais.

33. Teismas vertino, jog atsakovas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, atsižvelgė į VSD pateiktą informaciją bei darė išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 34. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą.

35. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

35.1. Dėl pareiškėjo dalyvavimo 2011 m. protesto akcijoje prieš KDP, nei atsakovas Sprendime, nei teismas neįvardina konkrečių esminių prieštaravimų apklausos metu, lėmusių abejonės privilegijos jo pasakojimui netaikymą. Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu buvo atmestas jo argumentas dėl Aprašo 167, 168 punktų pažeidimo, t. y. dėl atsakovo pareigos surinkti informaciją.

35.2. Pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus apie A&E Accident and Emergency Hospital ligoninės egzistavimą bei R. B. mokyklos egzistavimą, pateikdamas skaitmenines fotografijas iš programos maps.me, GoogleEarth bei vaizdo medžiagą, kurie paneigė atsakovo poziciją, tačiau tai nebuvo nagrinėjama teisme, kas turėjo esminės reikšmės nepagrįsto sprendimo priėmimui.

35.3. Pareiškėjas nesutinka, kad jo pasakojimo dalis dėl sumušimo ir patirtų grasinimų buvo grindžiama rašytiniais įrodymais, kurių autentiškumas atmestas iš esmės remiantis vien VSD pažyma, su kuria nei pareiškėjas, nei jo atstovas nebuvo supažindinti, dėl ko nebuvo užtikrintos pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei gynybą. Pažymi, kad draudimas neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus yra aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimuose. Teigia, kad kreipėsi į VSD dėl 2017 m. birželio 20 d. rašto Nr. 19-766 ir 2016 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 19-2187 išslaptinimo, tačiau buvo išslaptinta tik dalis informacijos, iš kurios neįmanoma identifikuoti teikiamos informacijos šaltinio bei esminių motyvų, todėl pareiškėjo teisė gynybą liko suvaržyta, o teisė į teisingą bylos nagrinėjimą – eliminuota.

35.4. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu dėl prieglobsčio nesuteikimo, kuriam įsiteisėjus nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką iš uždrausti atvykti į Lietuvą dvejus metus nuo jo išsiuntimo dienos. Pareiškėjas nurodo, jog jis 2018 m. birželio 27 d. yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. P., gimusia 1983 m. birželio 8 d., teigia, jog jie draugavo dvejus metus, vienerius metus gyveno kartu adresu Stanevičiaus g. 32-80, Vilniuje, kartu veda bendrą ūkį, egzistuoja glaudūs šeimos santykiai, todėl uždraudus asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, jie negalėtų toliau plėtoti šeimyninių santykių gyvendami kartu. Pareiškėjo vertinimu, bus pažeisti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis.

36. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad nesutinka, jog prieglobsčio byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta jos pilnai neišslaptinus ir pareiškėjui nesusipažinus su bylos turiniu. Pažymi, kad VSD yra teikęs du raštus, kurie buvo išslaptinti tik iš dalies. Be to nesutinka su Migracijos departamento draudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

37. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovas nurodo, jog nesutinkamu pareiškėjo teiginiu, kad pareiškėjo pasakojimo dalis apie pareiškėjo įtraukimą į KDP nebuvo vertinama. Pažymi, kad atsakovas bei pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė paties pareiškėjo apklausų metu pateikta informacija, taip pat parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kurie buvo pilnai išnagrinėti.

39. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad turėjo būti nustatomas įtraukimo į KDP priešiškų asmenų sąrašas, be to pažymi, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 83 straipsnio 5 dalimi pagrįstai netaikė abejonių privilegijos bei atmetė pareiškėjo pasakojimo dalį dėl grįžimo į kilmės valstybę, kadangi pasakojimai buvo nenuoseklūs, nesutapo su ankstesne teikiama informacija.

40. Dėl Aprašo 167 ir 168 punktų pažeidimo, atsakovas nurodo, jog skundžiamo Sprendimo motyvai yra pakankami jo teisėtumui ir pagrįstumui pagrįsti, teismas priimdamas sprendimą įvertino visus surinktus duomenis ir motyvuotai dėl jų pasisakė. Taip pat Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais kad nebuvo įvertintas pareiškėjo pasakojimas dėl jo sumušimo ir grąžinimo, dėl atsakovo bendradarbiavimo pareigos neužtikrinimo nesuteikiant galimybės pateikti papildomų dokumentų, dėl Valstybės saugumo departamento dalies išslaptintų dokumentų susipažinimo.

41. Pažymi, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis 2018 m. birželio 27 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, nėra susijusi su prieglobsčio suteikimo pagrindais, įtvirtintais Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, t.y. santuokos sudarymas nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas santuoką sudarė po pusės metų po Migracijos departamento Sprendimo atsisakyti suteikti jam prieglobstį, tuo tarpu skundo pirmosios instancijos teismui šiomis aplinkybėmis negrindė.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

43. Nurodo, jog gavęs Migracijos departamento raštą bei įvertinęs surinktus duomenis apie pareiškėją bei vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą, Migracijos departamentui pateikė 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. birželio 20 d. raštus apie turimą žvalgybinio pobūdžio informaciją, kuri pagrįstai leido Migracijos departamentui suabejoti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu. Šie dokumentai dalinai buvo išslaptinti ir pateikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (15/6-9)12PR-27, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

45. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

46. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

47. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008; 2015 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2565-662/2015). „Visiškai pagrįstos baimės“ buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, sąvoka „baimė“ yra siejama su dvasine būsena ir subjektyvia būkle, todėl minėta sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-879/2011; 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

49. Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, akcentuoja, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su jo dalyvavimu protesto akcijoje prieš Kurdistano demokratinę partiją, kurioje buvo sumuštas, todėl bijo grįžti į Iraką, teisėjų kolegijos vertinimu nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjo pasakojimas apie 2011 m. vasario 17 d. dalyvavimą mitinge prieš KDP buvo nenuoseklus, pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jam asmeniškai kilmės valstybėje gresia persekiojimas iš KDP. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jokių problemų, išskyrus asmenines – grasinimus iš merginos šeimos, jis neturėjo. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, jog bijo merginos brolių ir tėvo grasinimų, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini abstrakčiais, pareiškėjas nepagrindė tariamos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę jam kiltų grėsmė. Taigi, neįrodyta, kad tarp pareiškėjo padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, aktualiame regione, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kils grėsmė, kad jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai ar organizacijai, protesto akcijoje dalyvavo tik vienintelį kartą, tuo tarpu aiškinantis aplinkybes, kad pareiškėjas buvo sumuštas prie Sulaimani miesto vidurinės mokyklos moksleivės giminaičių, pareiškėjas net negalėjo nurodyti minėtos mokyklos buvimo vietos, pasakojimas buvo nenuoseklus, neišsamus ir netikslus.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka, kad teismas, vertindamas faktinius duomenis dėl jo dalyvavimo 2011 metais protesto akcijoje prieš KDP, nemotyvavo esminių prieštaravimų apklausos metu ir netaikė jo pasakojimui abejonės privilegijos.

51. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas įvertino visą surinktą medžiagą, papildomai atliko pareiškėjo apklausas bei visus įrodymus vertino nagrinėjamos bylos kontekste, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad buvo padaryti Aprašo 167, 168 punktų pažeidimai.

52. Dėl pareiškėjo skundo, kad jis pateikė skaitmenines fotografijas iš programos maps.me, GoogleEarth bei vaizdo medžiagą apie A&E Accident and Emergency Hospital ligoninės egzistavimą bei R. B. mokyklos egzistavimą, kurie paneigė atsakovo poziciją, teisėjų kolegija pažymi, kad papildomai pateikti įrodymai – iš programų maps.me, GoogleEarth ištraukti duomenys, nepaneigia pareiškėjo apklausų (paaiškinimų davimo) metu duotų parodymų, jog jis dirbęs autobuso vairuotoju ir veždavęs moksleivius į mokyklą, nesugebėjo žemėlapyje parodyti net mokyklos vietos. Tuo tarpu pateiktos skaitmeninės fotografijos iš maps.me programos nepagrindžia realios grėsmės buvimo pareiškėjo kilmės valstybėje.

53. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad pasakojimo dalis dėl jo sumušimo ir patirtų grasinimų buvo grindžiamas VSD pažyma, su kuria pareiškėjas nebuvo supažindintas, todėl pareiškėjo teisė į gynybą liko suvaržyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimo dalis dėl jo sumušimo ir patirtų grasinimų nebuvo priimta remiantis vien tik įslaptinta informacija, o atlikus tyrimą ir įvertinus duomenų visumą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, net neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, patvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjui nekyla grėsmė ar baimė būti persekiojamu. Priešingai, pareiškėjo argumentai dėl baimės grįžti į kilmės valstybę, atmestini dėl nurodytų aplinkybių nenuoseklumo, prieštaringumo, todėl laikytini neįrodytais.

54. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu dėl prieglobsčio nesuteikimo, kadangi pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. P., todėl uždraudus jam atvykti į Lietuvos Respublikos, jie negalės plėtoti šeimyninių santykių.

55. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

56. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas santuoką sudarė 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą priėmė 2018 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu, šių aplinkybių negrindė, nors apie šias aplinkybes žinojo ir turėjo galimybę pateikti įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog naujus įrodymus, susijusius su pareiškėjo santuokos sudarymu, pareiškėjas turėjo galimybę teikti pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija naujai pateiktų įrodymų nevertina ir plačiau apie tai nepasisako. Kartu pažymėtina, jog santuokos sudarymas su Lietuvos Respublikos piliete, nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintais pagrindais.

57. Dėl pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodomų teiginių, kad pirmosios instancijos teisme byla dėl prieglobsčio suteikimo buvo išnagrinėta jos pilnai neišslaptinus ir pareiškėjui nesusipažinus su bylos turiniu, teisėjų kolegija pažymi, kad tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertino VSD slaptų duomenų, kadangi byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjui K. H. F. negali būti suteiktas pabėgėlio statusas (papildoma apsauga) (nutarties 49, 53 punktai). Dėl pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamento sprendime uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėjų kolegija pasisakė šios nutarties 56 punkte.

58. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių aplinkybių nustatymo bei ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymo aspektu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo baime patirti merginos, su kuria draugavo, brolių ir tėvo persekiojimą bei Kurdistano demokratinės partijos susidorojimu su pareiškėju, tinkamai įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamame sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė motyvus apie tai, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, o kurie įrodymai atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Dėl to, pareiškėjas neatitinka prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.

59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. H. F. (K. H. F.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas