343f497d-be22-441f-9df5-2ea9d6d6fabb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja D. Martinavičienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-1705-370/2012Teisėja D. Žvinklytė                                                                              (Proceso Nr. 2-06-3-00725-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4;22.3.1. 35.3.6; 114.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. lapkričio 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Irmos Čuchraj, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-2409-642/2011 pagal ieÅ¡kovės D.

M. ieÅ¡kinį atsakovei G. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys O. S., P. S., J. P., bei ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-09 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008-06-28 paprastÄ jį vekselį Nr. 1 kaip apsimestinį sandorį, sudarytÄ kitam sandoriui pridengti ir taikyti taisykles sandorio, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje.

Nurodė, kad iÅ¡davė atsakovei vekselius: 2008-04-28 paprastÄ jį vekselį Nr. 1, kuriuo įsipareigojo atsakovei iki 2008-05-28 sumokėti 100 000 Lt ir 2008-06-28 paprastÄ jį vekselį Nr. 1, kuriuo įsipareigojo atsakovei iki 2008-09-15 sumokėti 100 000 Lt. IeÅ¡kovė pagal Å¡iuos vekselius pinigų atsakovei nesumokėjo. Atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl 200 000 Lt skolos pagal vekselius priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, Klaipėdos apygardos teismas 2010-02-17 sprendimu šį ieÅ¡kinį tenkino. 2008-04-28 vekselis iÅ¡raÅ¡ytas 100 000 Lt sumai, į kuriÄ buvo įskaičiuotos 20 000 Lt bÅ«simos palÅ«kanos, t. y. ieÅ¡kovė buvo gavusi tik 80 000 Lt iÅ¡ J.

P.. IeÅ¡kovė iÅ¡ G. J. pinigų nebuvo gavusi, jos nepažįsta ir nebuvo su ja susitikusi. SuraÅ¡ant 2008-06-28 vekselį buvo sudarytas apsimestinis sandoris, kuriuo Å¡alys siekė pratęsti 2008-04-28 vekselio terminÄ , užfiksuoti negrÄ Å¾intÄ paskolos ir palÅ«kanų sumos dalį, t. y. 100 000 Lt. J. P., faktiÅ¡kai atstovaudama G. J., prašė iÅ¡raÅ¡yti vekselį naujam terminui, o 2008-04-28 vekselį pažadėjo sunaikinti. Tačiau ankstesnio vekselio J. P. nesunaikino, o G. J. faktiÅ¡kai ėmė naudotis abiejų vekselių suteikiamomis teisėmis.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad du kartus paskolino ieÅ¡kovei po 100 000 Lt, tai patvirtina du vekseliai. Atsakovė pinigų turėjo pakankamai, kadangi 2007-10-18 už 720 000 Lt pardavė žemės sklypÄ . Notaras atsisakė vekseliams iÅ¡duoti vykdomuosius įraÅ¡us, kadangi ieÅ¡kovė vekselius iÅ¡rašė neturėdama įgaliojimų, todėl atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kovė vilkino procesÄ , prieÅ¡taravimus reiÅ¡kė tik tuo pagrindu, kad neva niekuomet Å¡ių vekselių nepasirašė, vekseliuose yra ne jos paraÅ¡ai, bei kad pagal vekselius įsipareigojimus turi vykdyti tretieji asmenys Stankevičiai.

Teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai yra priteista 200 000 Lt skola pagal abu vekselius, Å¡is sprendimas turi prejudicinę galiÄ . IeÅ¡kovės teiginiai apie vekselių iÅ¡davimo aplinkybes neatitinka tikrovės. Atsakovės nuomone, vienaÅ¡alį sandorį pripažinti apsimestiniu aplamai neįmanoma. Be to, nustačius, kad sandoris yra apsimestinis, neigiamos apsimestinio sandorio pasekmės tenka sandorio Å¡aliai, Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovei. Trečiasis asmuo J. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė du kartus prašė paskolinti jai po 100 000 Lt ir Å¡iuos pinigus G.

J. jai paskolino. IeÅ¡kovė užtikrino, kad turi pakankamai turto skolai grÄ Å¾inti, be to, ketino motinos vardu kreiptis į bankÄ paskolos.Tretieji asmenys O. S. ir P. S. nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-09 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, ginčydama 2008-06-28 paprastÄ jį vekselį Nr. 1, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad Å¡io vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitiko jos vidinės valios. Dėl vekselio iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybių ieÅ¡kovė pateikė kelis prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus.

Viena vertus, ieÅ¡kovė aiÅ¡kino, kad trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų J. P. perdavė jai pinigus, o ieÅ¡kovė pasirašė abu vekselius. Kita vertus ieÅ¡kovė aiÅ¡kino, kad abiejuose vekseliuose yra ne ieÅ¡kovės paraÅ¡as. Trečia vertus, ieÅ¡kovė nurodė, kad ne ji, o tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų O. S. ir P. S. turi atsakyti už vekselių pasiraÅ¡ymÄ , nes ji tik veikė Å¡ių asmenų vardu. Minėti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai bei byloje pateikti įrodymai, negrindžia ieÅ¡kovės valios trÅ«kumų dėl 2008-06-28 paprastojo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga vekselio įgijėja. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį. Tačiau ieÅ¡kovė dėl vekselio nuginčijimo kreipėsi tik praėjus dviem su puse metų po vekselio iÅ¡raÅ¡ymo.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti.

Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės, nepagrįstai netaikė apsimestinio sandorio negaliojimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrįstumÄ Ä¯rodinėjo savo pačios prieÅ¡taringais paaiÅ¡kinimais yra tik abstraktÅ«s pasamprotavimai, kurių teismas niekaip neargumentavo ir nesusiejo su nagrinėjamo ginčo esme.

IeÅ¡kovė neturėjo vekselio originalo, todėl pagal vizualinius paraÅ¡o skirtumus dviejuose vekseliuose darė iÅ¡vadÄ , kad paraÅ¡as gali bÅ«ti ne ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė visada žinojo ir buvo įsitikinusi, kad atsako tik pagal vienÄ vekselį. Teismo samprotavimai dėl trečiųjų asmenų O. S. ir P. S. taip pat paneigiami aplinkybe, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl asmens, atsakingo pagal vekselį, yra grynai teisinio, o ne faktinio, pobÅ«džio. Taigi teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės tariamo paaiÅ¡kinimų nenuoseklumo neturi jokios reikÅ¡mės atsakant į klausimÄ , ar ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas 2008-06-28 vekselis ir atsakovės Å¡io vekselio priėmimas bei pasinaudojimas vekselio suteikiamomis teisėmis yra apsimestinis sandoris.

Teismo iÅ¡vada, kad asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes ieÅ¡kovės teisė pateikti ieÅ¡kinį yra ribojama tik senaties terminų, pati atsakovė pateikė ieÅ¡kinį dėl skolos pagal vekselius priteisimo tik po 10 mėnesių nuo termino apmokėti vekselį pabaigos. Be to, ieÅ¡kovė 2009-05-07 prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad nepripažįsta 2008-06-28 vekselio kaip savarankiÅ¡ko sandorio. Tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas bÅ«tų turėjęs pagrindÄ nustatyti kitokias bylos aplinkybes, t. y. kad ieÅ¡kovės tariamai pasiskolinta 200 000 Lt suma yra pakankamai didelė, 100 000 Lt tariamai pagal 2008-06-28 vekselį perduota suma buvo įforminta dar negrÄ Å¾inus paskolos pagal 2008-04-28 vekselį, kurios grÄ Å¾inimo terminas jau buvo suėjęs, tačiau nebuvo pradėti jokie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, nereikalauta Å¡ios skolos grÄ Å¾inti arba įforminti sutarties pratęsimÄ â€“ toks elgesys ekonomine prasme nelogiÅ¡kas, t. y. neatgavus per nustatytÄ terminÄ paskolintos sumos, paskolinama dar tokia pat suma.

Atsakovė negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į pakankamai didelę 200 000 Lt sumÄ . 2008-06-28 vekselyje yra sÄ lyga – „Šiuo metu neturiu galimybės atiduoti pinigų“ – tai yra dokumento iÅ¡raÅ¡ymo pagrindas, nes jei bÅ«tų galimybė atiduoti pinigus, dokumentas, pavadintas vekseliu, nebÅ«tų suraÅ¡ytas. Å i sÄ lyga susieja 2008-06-28 vekselį su anksčiau Å¡alių sudarytais sandoriais ir panaikina vekselio abstraktumÄ . Be to, vekselių numerių, sumos sutapimas, terminų nurodymas paliekant tas pačias kalendorines dienas, pakeičiant tik mėnesius, rodo, kad 2008-06-28 vekselis iÅ¡raÅ¡ytas pratęsiant 2008-04-28 vekselio terminÄ ir užfiksuojant negrÄ Å¾intÄ skolos dalį.

Å ios aplinkybės sudarė ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau teismas skundžiamame sprendime nė dėl vieno iÅ¡ Å¡ių faktų savo motyvų nepateikė, apskritai jų neaptarinėjo. Teismas teisės normas reglamentuojančias vekselio pagrindu atsirandančius teisinius santykius taikė vekseliu pavadintam dokumentui, kuris neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų, nes nėra besÄ lyginis įsipareigojimas, nes jame įraÅ¡yta sÄ lyga „Šiuo metu neturiu galimybės atiduoti pinigų“, siejanti iÅ¡ vekselio kylančiÄ prievolę su ankstesniais Å¡alių santykiais taip paneigiant abstraktų vekselio pobÅ«dį.

Taip teismas pažeidė imperatyviÄ teisės normÄ , nustatančiÄ vekselio sÄ vokÄ , t. y. Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 dalį. Kadangi atsakovė per nustatytus terminus vekselio apmokėti nepateikė, ji neteko teisių pagal vekselį. Teismas iÅ¡dėstė motyvus dėl abstraktaus vekselio pobÅ«džio, tačiau ginčijamam vekseliui jo savybės nepriskirtinos ir vekselio turėtojo teises nustatančios normos netaikytinos. Taip teismas pažeidė imperatyviÄ teisės normÄ , įtvirtintÄ Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 str. 1dalyje.

Taip pat teismas pažeidė CK 1.87 str. 1 dalį, reglamentuojančiÄ apsimestinio sandorio kriterijus ir pasekmes, Å¡ios teisės normos netaikydamas. Vertindamas abu vekselius kaip visiÅ¡kai savarankiÅ¡kus, neturinčius ryÅ¡io sandorius, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu.

Taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kuriÄ pirmajam vekselio įgijėjui vekselio vieÅ¡o patikimumo taisyklė negalioja visa apimtimi: pirmajam vekselio įgijėjui vekselio davėjas gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti sandorį remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Atsiliepime atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kinį.

Nurodo, kad spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo teismas nepažeidė materialiosios teisės normų, susijusių su vekselio kaip vertybinio popieriaus teisiniu reglamentavimu, iÅ¡vadÄ dėl ginčo vekselio padarė nustatęs ir iÅ¡tyręs ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus bylos faktus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Apeliacinis skundas netenkintinas.Byloje nustatyta, kad 2008-04-28 ieÅ¡kovė, veikianti pagal trečiųjų asmenų nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų O.

S. ir P. S. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , atsakovei iÅ¡rašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 100 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 7). Vekselyje nurodyta atsiskaitymo data – 2008-05-28. 2008-06-28 ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡rašė dar vienÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 100 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 6). Pastarajame vekselyje nurodyta atsiskaitymo data – 2008-09-15. Klaipėdos apygardos teismas 2010-02-17 galutiniu sprendimu patenkino G. J. ieÅ¡kinį ir jai iÅ¡ D. M. pagal 2008-04-28 ir 2008-06-28 iÅ¡raÅ¡ytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius priteisė 200 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 55, 56).

Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-21 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (t. 1, b. l. 57–62). Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo ir atsakovės atsiliepimo argumentais atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus. Ieškovės paaiškinimai dėl vekselių pasirašymo aplinkybių buvo prieštaringi, todėl neįtikinantys jos ieškinio pagrįstumu. Ieškovė iš pradžių neigė pasirašiusi abu vekselius, teigė, kad abu vekseliai yra niekiniai, vėliau pripažino, kad pasirašė abu vekselius ir gavo pinigus iš J.

P., tačiau veikė trečiųjų asmenų vardu, kurie neva yra atsakingi už skolos grÄ Å¾inimÄ , kad vekseliai yra niekiniai, nes ieÅ¡kovė neturėjo teisės vekselių pasiraÅ¡yti. Å ios faktinės aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-17 sprendime (civilinė byla Nr. 2-427-123/2010), todėl jų nebereikėjo iÅ¡ naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.), Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-21 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-119/2011). Å iuo metu ieÅ¡kovė neteigia, kad pinigus bent pagal vienÄ vekselį ėmė trečiųjų asmenų naudai ir jiems perdavė, tačiau ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje iÅ¡kėlė naujÄ versijÄ , kad antrasis vekselis buvo apsimestinis sandoris skirtas tik atsiskaitymo pagal pirmÄ jį vekselį terminui pratęsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į protingai nepaaiÅ¡kinamÄ ilgÄ laikotarpį, po kurio ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl antrojo vekselio, kaip apsimestinio sandorio, negaliojimo. Galima pateisinti delsimÄ reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ ar atsikirtimus, kol dar vekselio turėtojas nepareiÅ¡kė skolininkui savo reikalavimų pagal vekselius, tačiau protingai nepaaiÅ¡kinamas ieÅ¡kovės delsimas pareikÅ¡ti atsikirtimus dėl vekselio, kaip apsimestinio sandorio, po to, kai G. J. ieÅ¡kovei pareiÅ¡kė dėl skolos pagal vekselius ieÅ¡kinį teisme (civilinė byla Nr. 2-427-123/2010).

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad dar 2009-05-07 prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad nepripažįsta 2008-06-28 vekselio kaip savarankiÅ¡ko sandorio, nereiÅ¡kia, kad ji atsikirtinėjo bÅ«tent tuo pagrindu, kad antrasis vekselis buvo yra apsimestinis sandoris – įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-21 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-119/2011) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-95/2012) konstatuota (CPK 182 str. 2 d.), kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme D.

M. ieÅ¡kinio nepagrįstumo negrindė aplinkybe, kad 2008-06-28 vekselis yra apsimestinis sandoris, kuriuo Å¡alys siekė pratęsti 2008-04-28 vekselio terminÄ , ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas taikė CPK 306 str. 2 dalyje nustatytÄ draudimÄ dėl apeliacijos dalyko. Kasacinės instancijos teismas dar pažymėjo, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.).

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės reikalavimui pareikÅ¡ti nėra suėjęs senaties terminas, nereiÅ¡kia, kad teismas negali atsižvelgti į aplinkybę dėl protingai nepaaiÅ¡kinamo delsimo pareikÅ¡ti reikalavimÄ ar atsikirtimus, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas ne dėl senaties. Apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės, kad 200 000 Lt suma yra pakankamai didelė suma, todėl atsakovė negalėjo turėti tokios sumos, kad skolinimas pagal antrÄ jį vekselį dar negrÄ Å¾inus skolos pagal pirmÄ jį bÅ«tų ekonomine prasme nelogiÅ¡kas, kad įtartinas vekseliuose nurodytų iÅ¡raÅ¡ymo ir apmokėjimo kalendorinių datų (dienų) ir numerių sutapimas, yra tik ieÅ¡kovės subjektyvus situacijos įvertinimas ir nesudaro pakankamo pagrindo nuginčyti 2008-06-28 vekselį kaip savarankiÅ¡kÄ sandorį, kuris patvirtintas pačios ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytu raÅ¡ytiniu įrodymu, atsakovės ir trečiojo asmens J.

P. nuosekliais paaiÅ¡kinimais (CPK 177 str. 2 d.). Apeliantė nepagrįstai sureikÅ¡mina užraÅ¡Ä ant 2008-06-28 vekselio – „Šiuo metu neturiu galimybės atiduoti pinigų“ – teigdama, kad Å¡is įraÅ¡as vekselį paverčia sÄ lyginiu sandoriu ir todėl pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai Å¡alių teisiniam santykiui taikė Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas ir taip jas pažeidė. Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad vekselio rekvizitai ir galimi įraÅ¡ai nurodyti Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, visi kiti įraÅ¡ai vekselio galiojimui įtakos neturi.

Todėl atmestini apeliantės argumentai dėl materialinių teisės normų, t. y. dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 dalies ir 55 str. 1 dalies, pažeidimo. Dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 str. 1 dalies, reglamentuojančios vekselio turėtojo teisės pasibaigus terminams, atskirai pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta, G. J. teisė reikalauti iš apeliantės sumas pagal vekselius buvo pripažinta kitoje byloje, išnagrinėtoje visų instancijų teismuose, minėti teismų procesiniai sprendimai G.

J. teisių pagal vekselius klausimu Å¡ioje byloje turi prejudicinę galiÄ , todėl dėl su Å¡iuo susijusių apeliantės argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Atmestini apeliantės argumentai dėl CK 1.87 str. 1 dalies, nustatančios, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, pažeidimo teismui Å¡ios nuostatos netaikius. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad ieÅ¡kovė, ginčydama 2008-06-28 paprastÄ jį vekselį, neįrodė, kad Å¡io vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitiko jos vidinės valios, taip pat, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga vekselio įgijėja.

Taigi byloje neįrodžius CK 1.87 str. 1 dalyje, t. y. kad antruoju vekseliu Å¡alys tik susitarė pratęsti ankstesniojo terminÄ , teismui nebuvo jokio pagrindo minėtÄ teisės normÄ taikyti (CPK 265 str. 1 d.).Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byloje nagrinėjamu atveju teismo sprendime iÅ¡analizuotos abiejų vekselių iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybės ir vekselio davėjos bei gavėjos asmeniniai santykiai, ieÅ¡kinys atmestas konstatavus, kad ieÅ¡kovė neįrodė nė vienos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės. Skirtingai nei ieÅ¡kovės, atsakovės ir trečiojo asmens J.

P. paaiÅ¡kinimai buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir įtikinami, todėl pirmosios instancijos teismui susiformavo įsitikinimas, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas (CPK 185 str.). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), kuris reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, t. y. kad bÅ«tų padaryta iÅ¡vada apie tam tikro fakto buvimÄ , įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Byloje nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas su nustatytų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės atsakovei priteistinos pastarosios apeliacinėje instancijoje patirtos 1 600 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidos (t. 2, b. l. 114–116, CPK 93, 98 str.).Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333, 371 str., n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. M. 1 600 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų atsakovei G. J.. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Danguolė Martinavičienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Alvydas Žerlauskas                                                                                                         Irma Čuchraj