343f09ef-ea6f-480b-bd2d-7a9a4a78fba4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6364-331/2015                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00318-2015-3                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 28 962,84 Eur neturtinės žalos.PaaiÅ¡kino, kad nuo 2011-11-25 iki 2013-05-06 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas 7-8 m2, kamerose sėdėjo nemažiau nei 4 asmenys.

Buvo kalinamas antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant ne tik Lietuvos Respublikos įstatymus, bet ir tarptautines konvencijas. Kameros neatitiko sanitarinių ir Lietuvos higienos normų reikalavimų, LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliuose yra Å¡iferinis stogas. Taip pat asbestas yra sienose, kanalizacijoje. Asbestas sukelia rimtÄ pavojų jo sveikatai, kiekvienÄ dienÄ jÄ Å¾alojo.Teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas (atitinkamo gyvenamo ploto nesuteikimas) ir antisanitarinės sÄ lygos tiesiogiai lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sudarė pagrindÄ prisiteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Situacija, kai turėdamas ribotas galimybes judėti, buvo priverstas 24 val. per parÄ kentėti ir kęsti patyčias, nes nepriimtina tenkinti fiziologinius poreikius stebint ir komentuojant aplinkiniams perpildytoje kameroje, tualetas neatskirtas nuo bendros patalpos, kurioje kartu buvo dar 3 asmenys. Kameroje nėra kėdžių, kurių visiems užtektų atsisėsti, todėl turėjo valgyti stovėdamas, nes nebuvo vietos prie mažo stalo. Nebuvo sudaryta galimybė paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ . Tai kaskart kėlė emocinę ir socialinę įtampÄ , todėl dažnai tarp kalinamųjų kildavo konfliktai.

Nurodo, kad tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai atsisakė iÅ¡ jo imti praÅ¡ymus, juos registruoti. Taip pat atsisakė siųsti praÅ¡ymus kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams. Grasino, kad gaus nuobaudÄ , jeigu dar kartÄ skųsis dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų. Tais atvejais, kai pavykdavo iÅ¡siųsti praÅ¡ymus, atitinkami vieÅ¡ojo administravimo subjektai vis tiek atsisakydavo pateikti informacijÄ , pateikdavo netiksliÄ informacijÄ arba teikdavo melagingÄ informacijÄ .PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 str.).

PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 4, 12).Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsiliepime (b. l. 19-26) pateikdamas pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ , paaiÅ¡kino, jog 2011-11-28 ryte, 2012-06-15 ryte, 2012-07-19 ryte, 2012-08-02 ryte, 2012-10-02 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t.y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad jis LukiÅ¡kių Tl-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Atsakovo teigimu, visose kamerose yra įrengtos lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 74-78).

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nėra kreipęsis dėl to, kad jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Teigia, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo.

Å ios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. LukiÅ¡kių TI-K ir Kalėjimų departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2011-11-25 iki 2013-05-06.LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2015-01-12 (b. l. 5), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas už laikotarpį nuo 2012-01-12.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas dalį reikalavimo dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kia už laikotarpį nuo 2011-11-25, todėl darytina iÅ¡vada, kad senaties terminas Å¡iuo laikotarpiu yra praleistas.CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, teismas pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų taip pat nenustatė.

Tuo remdamasis teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ ir pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir už laikotarpį nuo 2011-11-25 iki 2012-01-12 skundo dalį atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2011-03-24 nutartį Nr. A-261-1027/2011).Taigi, teismas Å¡iuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-01-12 iki 2013-05-06, kai pareiÅ¡kėjas buvo LukiÅ¡kių TI-K.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2012-01-12 iki 2013-05-06 pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 307 (plotas 8,22 m2), Nr. 284 (plotas 7,15 m2), Nr. 289 (plotas 7,78 m2), Nr. 332 (plotas 7,43 m2), Nr. 150 (plotas 7,56 m2), Nr. 192 (plotas 7,94 m2), Nr. 283 (plotas 7,69 m2), Nr. 333 (plotas 7,72 m2), Nr. 329 (plotas 7,61 m2) kartu su 1-3 asmenimis. PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 20-22, 27-32) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visÄ laikÄ buvo stabilus.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, minėtu laikotarpiu, LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas Å¡iÄ normÄ iÅ¡ dalies atitiko Å¡iomis dienomis: 2012-06-15 ryte, 2012-07-19 ryte, 2012-08-02 ryte, 2012-10-02 ryte.Valandomis laikas, kai kameroje bÅ«davo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiÅ¡kėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vienÄ parÄ dalijant per pusę.

Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-01-12 iki 2013-05-06 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 481 paras, iÅ¡ kurių tik 2 paras buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. IÅ¡analizavus bylos duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-12 iki 2013-05-06 479 paras LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ patalpose pažeidžiant minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, t.y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat argumentuoja, jog pagrindas neturtinei žalai kilti atsirado ir dėl to, kad kameros neatitiko sanitarinių ir Lietuvos higienos normų reikalavimų, LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliuose yra Å¡iferinis stogas. Taip pat asbestas yra sienose, kanalizacijoje. Asbestas sukelia rimtÄ pavojų jo sveikatai, kiekvienÄ dienÄ jÄ Å¾alojo.PareiÅ¡kėjas tik konstatavo, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliuose yra Å¡iferinis stogas, taip pat asbestas yra sienose, kanalizacijoje, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų dėl šiferio stogo dangos, asbesto sienose, kanalizacijoje, tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo fakto (ABTĮ 57 str.).Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 21 p. pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. <...>Teismas, remdamasis Lukiškių TI-K teiginiais, nustatė priešingai nei nurodo pareiškėjas – sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio.

Abejoti atsakovo pateiktais paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo.PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo kėdžių, kurių visiems užtektų atsisėsti, turėjo valgyti stovėdamas, nes nebuvo vietos prie mažo stalo, nebuvo sudaryta galimybė paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ iÅ¡ esmės yra susiję su neužtikrintu minimaliu vienam asmeniui kameros plotu ir vertintini kaip Å¡io pažeidimo dalis. Vis dėlto, pareiÅ¡kėjo kalėjimo metu jam buvo užtikrinta galimybė vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, lankytis sporto kiemelyje, bibliotekoje, koplyčioje, naudotis kabeline televizija ir socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, o tai, teismo nuomone, iÅ¡ dalies kompensavo judėjimo trÅ«kumÄ .Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama daug bylų, kuriose pareiÅ¡kėjai skundus siunčia kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu.

Tai leidžia teismui vertinti pareiÅ¡kėjo teiginius dėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų atsisakymo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo imti praÅ¡ymus, juos registruoti, siųsti praÅ¡ymus kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams kaip niekuo nepagrįstus. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, s Nr. A756-122/2010).Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į ilgÄ laikotarpio trukmę (479 paros), kuria pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas rėmėsi iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokiÄ neturtinę žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti įvertinta 28 962,84 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 2 400 Eur neturtinės žalos už kalinimÄ neužtikrinant minimalaus kamerų plotų iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti P. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 2 400 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlygintiKitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                         Henrikas Sadauskas