2022-04-26 Nr. BB-2895-1-01-1-29941-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-122-489/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29941-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

B. A. (B. A.), kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu B. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 85 MGL (4250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 83 MGL (4150 Eur). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, B. A. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ‒ t. y. nuo 2020 m. liepos 28 d., ir konfiskuotas automobilis „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendis panaikintas ir B. A. baudžiamoji byla nutraukta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. B. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. liepos 27 d. apie 18.28 val. Vilniuje, Dzūkų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymių, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu B. A., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos J. A. atsakomybėn be užstato, dvejiems metams, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, B. A. buvo paskirtos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės: jam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus šešis mėnesius ir konfiskuotas jam priklausantis turtas – automobilis „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Šis teismas nustatė, kad B. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir atsisakė tikrintis iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: B. A. 2020 m. liepos 27 d. apie 18.28 val. Vilniuje, Dzūkų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas sąlygas, B. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.

3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal B. A. gynėjo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu B. A. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendis panaikintas ir B. A. baudžiamoji byla nutraukta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

6. Apeliacinės instancijos teismas, 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu panaikindamas pirmosios instancijos teismo B. A. 2021 m. balandžio 13 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukdamas, nurodė, kad, priimant minėtą nuosprendį, nebuvo galima nuteisti B. A., nes byla buvo nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme esant tik B. A., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjo apeliaciniam skundui. Kartu B. A. nebuvo galima ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartyje, kuri nebuvo skųsta kasacine tvarka, nurodyta, jog laidavimas susiklosčiusioje situacijoje nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tik pagal B. A., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjo apeliacinį skundą B. A. padėtis buvo pabloginta jį nuteisus, taip padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalies pažeidimas, kurio ištaisyti, t. y. atleisti B. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip tai buvo padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, negalima, nes yra privalu paisyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties motyvų.

III. Kasacinio skundo argumentai

7. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Papučka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą, neteisingai aiškino bei taikė non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principą ir pažeidė BPK 326 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, tai sukliudė šiam teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

7.2. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tačiau, nustačius esminius skirtumus tarp faktinių ir teismo nustatytųjų aplinkybių, asmens teisinės padėties bloginimo perspektyva nėra kliūtis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, net ir nesant jo teisinę padėtį bloginančio skundo. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje įtvirtinta galimybė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimo, tiek ir įgyvendinant šį nutarimą priimto įstatymo dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto papildymo esmė yra suteikti teisę apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tokie apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai grindžiami iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančia teismo pareiga veikti taip, kad būtų teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas, priimti teisingą ir teisingumo principus atitinkantį sprendimą byloje. Kasatorius teigia, kad tokia situacija susiklostė ir šioje byloje, nes nors byloje nebuvo paduotas B. A. teisinę padėtį galintis pabloginti prokuroro skundas, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta nustačius esminius skirtumus tarp faktinių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių.

7.3. Remiantis B. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, buvo pagrindas manyti, kad jis prisipažino vengęs tikrintis neblaivumą, todėl prokurorė kaltinamajame akte nurodė esant galimybei atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir vertino, kad egzistuoja B. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjant bylą teisme B. A. nurodė kitokias aplinkybes, t. y. gailėjosi dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet nepripažino, kad atsisakė tikrintis neblaivumą ir vengė tokio patikrinimo. Dėl to prokurorė prašė nagrinėti bylą įprasta tvarka, tačiau teismas prašymo netenkino. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą nustatyta, kad B. A. nurodė, jog nevengė neblaivumo patikrinimo, bandė įpūsti į alkotesterį, bet to nepavyko dėl streso, sveikatos problemų, t. y., priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad B. A. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – vengimo tikrintis neblaivumą. Kadangi BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje padarė išvadą, jog B. A. nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, ir, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį bei perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7.4. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo detaliai ištirti surinkti įrodymai ir nustatytos naujos faktinės aplinkybės, paneigiančios B. A. gynybos versiją, kad jis ne vengė neblaivumo patikrinimo, o negalėjo jo atlikti dėl sveikatos problemų. Remiantis ištirtų įrodymų visuma konstatuota, kad B. A., galėdamas ir gebėdamas įpūsti į alkotesterį, tyčia to nedarė ir taip vengė blaivumo patikrinimo. Todėl, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą B. A., iš naujo nagrinėjant bylą buvo nustatytos reikšmingos naujos faktinės aplinkybės, kurios turėjo lemiamą įtaką teismo sprendimui.

7.5. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties ir kad šiuo atveju privalu paisyti minėtos nutarties motyvų, jog laidavimas šioje situacijoje negalimas. Tačiau teismas vis dėlto ignoravo tokio sprendimo priėmimo priežastis ir motyvus, t. y. tai, kad baudžiamoji byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nustačius esminį skirtumą tarp faktinių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių. Dėl to kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu B. A. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo nurodytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendyje, ir kad nuteisdamas B. A. pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

7.6. Pagal Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Taigi, non reformatio in peius principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas ir taikomas formaliai, nepaisant iš Konstitucijos kylančių teisingumo, protingumo imperatyvų bei užkertant kelią priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą.

7.7. Apeliacinės instancijos teismas formaliai taikė non reformatio in peius principą, taip buvo užkirstas kelias teismui vykdyti konstitucinę pareigą priimti teisingą sprendimą byloje ir įvykdyti teisingumą. Dėl to susiklostė situacija, kai baudžiamoji byla kelis kartus buvo nagrinėta skirtingų instancijų teismuose, B. A. kaltė buvo įrodyta surinktais ir ištirtais įrodymais, tačiau B. A. pagal baudžiamąjį įstatymą realiai neatsakys ir jam nekils jokių neigiamų teisinių pasekmių, be to, konstatuota, kad procesas jam padarė žalos. Nutraukus bylą buvo pažeista visuomenės bei B. A. interesų pusiausvyra, nes taip yra formuojamos asmens nebaudžiamumo prielaidos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, neužtikrinant ir prevencinės baudžiamosios teisės funkcijos įgyvendinimo, o kaltininko asmeniniai interesai yra vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės interesai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Papučkos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą antrą kartą apeliacinės instancijos teisme

9. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamoje byloje skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis, kuriuo panaikintas B. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. apkaltinamasis nuosprendis ir baudžiamoji byla jam nutraukta, teisingam bylos išnagrinėjimui yra būtinas ir prieš tai vykusio bylos proceso vyksmo įvertinimas.

10. Pirmuoju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu B. A., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pačiam kaltinamajam ir jo gynėjai prašant, atvedus į teismą laiduotoją B. A. brolio sutuoktinę J. A. ir šiai sutikus laiduoti, teismui nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas sąlygas, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį šios laiduotojos J. A. atsakomybėn be užstato, dvejiems metams, ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta. Tuo pačiu nuosprendžiu B. A. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams ir turto – automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, – konfiskavimas.

11. Šioje byloje B. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, esmė yra ta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymių, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad, priimant B. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį, buvo konstatuota, kad B. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje pripažino savo kaltę, t. y. nurodė, jog įvykio dieną išgėrė porą taurių raudonojo vyno, nesijautė stipriai apsvaigęs, todėl sėdo prie vairo ir važiavo namo; jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu tikrino jo blaivumą, jam nepavyko tinkamai įpūsti į alkotesterį; pasielgė neapgalvotai, prisipažįsta netinkamai pasielgęs, suvokia tokio savo elgesio pasekmes, labai dėl to gailisi, ir teismas nusprendė, kad egzistuoja visos kitos B. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu sąlygos.

12. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio B. A. gynėjas advokatas J. Jasaitis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė nuosprendį panaikinti ir priimti B. A. išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vienerių metų ir neskirti automobilio konfiskavimo. Nagrinėdamas asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas visų pirma turėjo vadovautis bendrosiomis bylų nagrinėjimo nuostatomis, kurių viena nurodyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje (byla tikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde), o kita – to paties straipsnio 4 dalyje (pabloginti asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma tokiais skundais). Šios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius principą. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018).

13. Šiame kontekste primintina, kad asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo; bylos apeliacinis procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos tokiam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose aktuose nustatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, asmens manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties ar jo gynėjo paduoto skundo negali būti pabloginama (priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas (lot. non reformatio in peius)).

14. Tačiau, netgi nutartyje šias proceso taisykles išdėstęs, tačiau jas ignoruodamas, teismas, išnagrinėjęs bylą pirmą kartą apeliacine tvarka, atlikęs formalų įrodymų tyrimą (iš esmės apklausęs išteisinimo prašantį asmenį apie jo bandymus įpūsti į alkotesterį), negavęs jokių naujų duomenų, teisme netyręs jokių kitų bylos įrodymų, išklausęs B. A. ir jo gynėjo, prokurorės baigiamąsias kalbas, nustatė, kad B. A. kaltės nepripažino, taip pat nurodė, kad šis asmuo „nevengė neblaivumo patikrinimo, bandė įpūsti į alkotesterį 5 kartus, bet to padaryti nepavyko dėl streso, sveikatos problemų“. Dėl to teismas padarė netinkamą išvadą, kad, nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos, B. A. nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jam nutraukta.

15. Pagal apeliacinio skundo ir jame esančių prašymų turinį šis teismas nebuvo įpareigotas padaryti B. A. teisinę padėtį bloginančios išvados, kad aktyvios šio asmens atgailos, padavus jo gynėjui apeliacinį skundą, nebeliko. Šis teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi proceso taisykle, nustatyta BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje, ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16. Išties BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tačiau šį baudžiamojo proceso vyksmą atgal grąžinanti teisės norma yra skirta ne bet kokioms, o rimtoms reikšmingų bylai faktų nustatymo, veikos netinkamo kvalifikavimo klaidoms atitaisyti. Todėl aptariama norma gali būti taikoma tik tada, kai kitaip niekaip neįmanoma ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) klaidų, taigi priimti teisingo sprendimo byloje. Be to, ši norma taikytina tik tais atvejais, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų.

17. Teisingai kasaciniame skunde ir pirmojoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. Tačiau vargu ar galima pripažinti iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis tokias aplinkybes kaip apeliacinio proceso metu pakeista asmens, kuriam byla nutraukta, gynybos pozicija, kai visišką kaltės pripažinimą pakeitė apelianto prašymas jį išteisinti, dar kartą patikrinti nusikaltimo padarymo aplinkybes, fizines konkretaus asmens, neblaivaus vairavusio didesnio pavojaus šaltinį, galimybes įpūsti į alkotesterį.

18. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami B. A. bylą antrą kartą, taip pat turėjo laikytis pirmiau šioje nutartyje paminėtų BPK normų ir kitų bendrųjų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklių, tiek neleidžiančių bloginti B. A. padėties labiau, nei buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendyje, tiek įgalinančių išnagrinėti šio asmens apeliacinio skundo prašymus ir motyvus (dėl nuteisimo, paskirtos baudos, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino ir automobilio konfiskavimo).

19. Tačiau pirmosios instancijos teismas B. A., kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta, pripažino kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir nubaudė 85 MGL (4250 Eur) dydžio bauda, o apeliacinės instancijos teismas, kasacine tvarka skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai sureikšminęs tai, kad privalu paisyti netinkamų ankstesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų, neteisingai nusprendė, jog esminį BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimą galima ištaisyti vieninteliu būdu - tik bylą nutraukus nauju nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu.

20. Tokį naują nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas neišdėstė tinkamų išvadų dėl esminių B. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, neteisingai nustatė bylos nutraukimo pagrindą, taip pats padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 3 dalies pažeidimus, dėl kurių šis nuosprendis naikintinas. Galima netgi apibendrintai teigti, kad, vertinant abu vykusius apeliacinius procesus kaip visumą, vadovaujantis netinkamai pasirinktomis BPK normomis, proceso vyksmas buvo pakreiptas taip, kad prie atsakymų į esminius B. A. gynėjo apeliacinių skundų argumentus iš esmės nebuvo prisiliesta.

21. Konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o jų sukeltos teisinės pasekmės taisytinos iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

22. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas privalo atsižvelgti į nurodytus pažeidimus, padarytus viso proceso metu, ir iš naujo patikrinti B. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Šis teismas privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, atsižvelgdamas į BPK 320 straipsnio 4 dalyje ir 386 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą non reformation in peius principą, nustatantį teismui pareigą priimti tokį sprendimą, kuris nesunkintų asmens teisinės padėties, palyginus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nustatyta B. A. teisine padėtimi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas