2022-03-30 Nr. AB-7490-3-62-3-02977-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1671-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02977-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. B. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35702 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1601 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Departamentas sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, jį skundė, tačiau atsakovas pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės pateikdamas tik sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

2.2. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais, anksčiau aptartais, sprendimais, ir, juos panaikinus, turi būti naikinamas, kaip praradęs teisinį pagrindą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) dalyvavo demonstracijose prieš juos. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą bei jo profilį, buvo surinkta kilmės valstybės informacija, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo protesto akcijose galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje, t. y. jis nėra gerai žinomas politinis aktyvistas, neatliko reikšmingo vaidmens protestuose. Atsižvelgiant į tai, Departamentas sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo dalyvavimo protesto akcijose yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

3.2. Remiantis Europos pabėgėlių prieglobsčio biuro (dabar Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EPPB) 2021 m. sausio mėnesio gairėmis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. Gairės), įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, taip pat buvo konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra laikytinas patikimu įrodymu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjas nurodė priežastis, paskatinusias išvykti iš kilmės valstybės, jam buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, o Departamentas pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo. Departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad Departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės.

3.4. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį dėl Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto, kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. 2021 m. liepos 13 d. išduotas pareiškėjo registraciją patvirtinantis lapas. 2021 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 18 d. prašymas suteikti prieglobstį buvo priimtas. 2021 m. rugpjūčio 10 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

5.2. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, taip pat išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą dėl Departamento sprendimo atmetė.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Tvarkos aprašo nuostatas (99 p.).

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje, t. y. ekonominės priežastys. Departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Pareiškėjas apklausų metu vienintelę priežastį, dėl ko galėtų patirti persekiojimą, nurodė dalyvavimą protestuose ir demonstracijose. Be to, Departamentas tyrimo metu nerado ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo grasinama, jog jis buvo persekiojamas ar kažkaip diskriminuojamas. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo.

Teismas pažymėjo, kad Departamentas tokią išvadą padarė surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertinęs pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Departamentas nenustatė galimų grėsmių pareiškėjo kilmės valstybėje, o ir pats pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje nebuvo patyręs persekiojimo, nes po grasinimų ir sumušimo protestuose daugiau nebedalyvavo, tačiau dar beveik dvejus metus gyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste ir tik po to išvyko iš (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose, nenustatyta, jog jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Prieglobsčio prašytojas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo jauno amžiaus vyras, kilmės valstybėje yra likę prieglobsčio prašytojo artimi giminaičiai, su kuriais bendravo prieš palikdamas šalį. Prieglobsčio prašytojas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra.

Įvertinus surinktą informaciją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne tik nenurodė individualių priežasčių, atitinkančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus, bet ir nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje. Teismas pažymėjo ir tai, kad iš byloje esančių aplinkybių nenustatyta, jog pareiškėjas siekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, ir buvo pristatytas į užkardą, kas nelaikytina, jog pareiškėjas elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.

Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra.

8. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, atsižvelgus į šias Tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

9. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (7 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, jog pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai buvo atmestas, įvertinus tai, kad į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, bei kadangi yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti. Be to, pareiškėjas nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiui.

10. Teismas, įvertinęs Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas pakeitė Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sumažintina iki 3 metų, teismas priėjo prie išvados, kad keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas), 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nėra pagrindo.

11. Teismas dėl kitų pareiškėjo argumentų dėl Komisijos sprendimo atskirai nepasisakė, kadangi jie yra iš esmės analogiški į pareiškėjo argumentus dėl Departamento sprendimo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas nurodė, kad prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini). Visuotinai žinoma, ir atsakovas tai pripažino, kad kritiškai pasisakantys asmenys (duomenys neskelbtini) yra vertinami kaip priešiškai Vyriausybės atžvilgiu nusiteikę, todėl sukarintų grupuočių požiūriu bet kokia tokia veikla yra vertinama kaip „išdavikiška“, o turėję sąlytį asmenys turi būti sunaikinti. Šių duomenų atsakovas nevertino ir sprendime dėl to visiškai nepasisakė, o pareiškėjo skundą nagrinėjęs teismas rėmėsi atsakovo nepatikrintais teiginiais. Taigi išvykimo iš kilmės šalies priežastys, kurias bandė atskleisti pats pareiškėjas, yra politinio pobūdžio. Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti, ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl dabartinio (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) Vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų. Apie tai, kad situacija (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu nuolat blogėja, o susidorojimai su kitaip manančiais yra kasdienybė, patvirtina aktuali informacija iš (duomenys neskelbtini).

12.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl neva nepagrįsto papildomos apsaugos poreikio, šiuo atveju remiasi viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, kurioje nurodyta, kad ji yra paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl visiškai nėra aktualūs. Pareiškėjas remiasi šiame skunde duomenimis, pateiktais iš ataskaitos vokiečių kalba. Aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, todėl atsakovas turi realią galimybę tinkamai įvykdyti savo pareigą ir surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį ir saugumo situaciją, pavyzdžiui, pasinaudoti JAV Saugumo departamento 2021 m. birželio 30 d. paskelbta ataskaita. Atsakovas nesirėmė naujausia aktualia kilmės šalies informacija, nors tai yra būtina sąlyga teisingam ir pagrįstam sprendimui priimti. Neteisingai buvo įvertinta situacija dėl papildomos apsaugos poreikio ne tik dėl aktualios kilmės šalies informacijos nesurinkimo, bet ir neteisingo teisės aktų taikymo. Klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, vertinant prieglobsčio suteikimo klausimą Tvarkos aprašo normų kontekste, turi būti analizuojamas ne tik ir ne tiek pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis, o remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs savo atžvilgiu netinkamo elgesio. Pačiame (duomenys neskelbtini) pranešama apie susidūrimus „fronto linijoje“, t. y. situacija yra vertinama kaip atviri karo veiksmai. Be to, vertindamas baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, atsakovas neatsižvelgė, jog nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi.

13. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Departamentas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Departamentas informavo teismą, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 5 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, kuriame pažymėjo, jog sutinka su sprendimu dėl prieglobsčio ir nenori jo skųsti. Departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 22S1780 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Šiais veiksmais pareiškėjas patvirtina, kad jam negresia persekiojimas kilmės valstybėje ir paneigia savo skundo argumentus dėl jam kylančių grėsmių kilmės šalyje. Ginčijamame Sprendime ir Komisijos sprendime detaliai išdėstyti sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo motyvai. Šie sprendimai yra pagrįsti ir nėra pagrindo jų panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, Sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant klausimą Komisijoje – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovė advokatė dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

16. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas Departamento sprendimo dalį, kuria į C.SIS II įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, paliko nepakeistą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjo skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo nepatikrintais teiginiais; atsakovas nesirėmė naujausia aktualia kilmės šalies informacija, nors tai yra būtina sąlyga teisingam ir pagrįstam sprendimui priimti.

19. Iš atsakovo Departamento su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 5 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Departamentas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 22S1780 nusprendė: 1) pripažinti 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35702 rezoliucinės dalies 2–4 punktus netekusiais galios; 2) grąžinti A. B. A. į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – (duomenys neskelbtini); 3) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti A. B. A. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 91 punkte nustatytą vienkartinę piniginę išmoką. Byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašytojas šį Departamento sprendimą apskundė.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019). Taigi nors po skundžiamo Sprendimo priėmimo faktinė padėtis nagrinėjamoje byloje pasikeitė (iš dalies pakeistas skundžiamas Sprendimas), tačiau minėta administracinio teismo pareiga patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą buvusį jo priėmimo metu, sudaro pagrindą nagrinėti teisme pradėtą bylą pagal užsieniečio skundą bei apeliacinį skundą, kurių užsienietis nėra atsisakęs.

21. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

22. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. EPPB ekspertas atliko pirminę pareiškėjo apklausą. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą. 2021 m. rugsėjo 7 d. buvo pateikta EPPB ekspertinė nuomonė.

27. EPPB pateikė išvadą, kad prašymas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos turėtų būti atmestas. Esminiai šios ekspertinės nuomonės aspektai papildomai aptarti ir pačiame Departamento sprendime. Įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą, EPPB nustatė, kad: prieglobsčio prašytojo teiginiai apie tai, kad jis dalyvavo protestuose, pasižymėjo tiek vidiniu, tiek išoriniu nuoseklumu, todėl yra laikomi tikėtinais. Visgi, pareiškėjo teiginiai esą jam buvo grasinama ir jis buvo pagrobtas bei sumuštas, nepasižymi nei vidiniu, nei išoriniu nenuoseklumu, todėl atmesti;

įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktas aplinkybes ir atsižvelgiant į informaciją apie kilmės valstybę, taip pat prašytojo profilį (pareiškėjas buvo paprastas protestuotojas, nėra gerai žinomas politinis aktyvistas, neatlieka reikšmingo vaidmens protestuose), jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl dalyvavimo protestuose nelaikytina visiškai pagrįsta Konvencijos kontekste, todėl konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas; tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose; atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, jog jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietovėje) beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

EPPB pateikta ekspertinė nuomonė yra grindžiama aktualia kilmės valstybės informacija. Departamentas, įvertinęs EPPB pateiktus dokumentus (pirminės apklausos protokolas, EPPB ekspertų atlikta apklausa, EPPB eksperto parengta išvada), pagrįstai pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Be to, kaip minėta, pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės šalį, kuriame pažymėjo, kad sutinka su sprendimu nesuteikti prieglobsčio ir nenori jo skųsti.

Šiais veiksmais pareiškėjas paneigė savo prieglobsčio prašymo, skundo ir apeliacinio skundo argumentus dėl jam gresiančio realaus pavojaus ir persekiojimo kilmės šalyje.

28. Dėl 2021 m. rugsėjo 7 d. EPPB ekspertinės nuomonės, kuria buvo remiamasi nagrinėjamoje byloje, akcentuotina, kad 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pasirašė pagalbos planą su EPPB. EPPB įsteigta remiantis 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 439/2010). Remiantis Reglamentas (ES) Nr. 439/2010 10 straipsnio a punktu atitinkamų valstybių narių prašymu Paramos biuras koordinuoja paramos valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka ypatingas krūvis, veiksmus, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas krūvis, sudaryti palankesnes sąlygas kompetentingų nacionalinių institucijų nagrinėjamų prieglobsčio prašymų pirminei analizei atlikti. Remiantis 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/2303 dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010, šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – Agentūra). Agentūra pakeičia Reglamentu (ES) Nr. 439/2010 įsteigtą Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) ir perima jo funkcijas.

29. Reglamento (ES) Nr. 439/2010 2 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad paramos biuras neturi jokių įgaliojimų, susijusių su valstybių narių prieglobsčio institucijų priimamais sprendimais dėl individualių prašymų suteikti tarptautinę apsaugą.

30. Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) (nuo 2022 m. sausio 19 d. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) išvada pateikta individualioje byloje Departamentui laikytina dokumentu, kuriame yra atlikta prieglobsčio prašymo pirminė analizė, kaip tai yra nurodoma Reglamento (ES) Nr. 439/2010 10 straipsnio a punkte. Taigi Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) (nuo 2022 m. sausio 19 d. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) išvada pateikta individualioje byloje Departamentui nelaikytina dokumentu, kuriame pasisakoma apie prieglobsčio institucijos turimą priimti sprendimą dėl individualaus prašymo suteikti tarptautinę apsaugą. Departamentas pagal kompetenciją nagrinėdamas individualų užsieniečio prašymą suteikti tarptautinę apsaugą, Europos prieglobsčio paramos biuro išvadą pateiktą individualioje byloje turėtų vertinti kartu su kitais prieglobsčio byloje surinktais dokumentais. Minėtos išvados gavimas neatleidžia Departamento nuo pareigos objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti individualų tarptautinės apsaugos prašymą.

31. Skundžiamas Departamento Sprendimas yra lakoniškas, yra remiamasi Europos prieglobsčio paramos biuro išvada, tačiau nagrinėjamoje byloje pripažįstama, kad buvo nustatytos būtinos prašymo išnagrinėjimui aplinkybės, kurios buvo tinkamai įvertintos, teisės normos taikytos teisingai.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Departamento Sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius