3437e2f5-e2cf-4df5-b92a-f43b23af4cfc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 27 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskassekretoriaujant Ievai JanulevičiÅ«tei,dalyvaujant kaltinamajam E. V. (E. V.), jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajai A. M.,prokurorui Gediminui Vilučiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.Teismas n u s t a t ė :

Nusikalstamos veikos aplinkybės E. V. 2018 m. kovo 3 d. apie 02.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (iÅ¡kvepiamame ore rasta 0,54 promilės etilo alkoholio), ginčo su savo Å¡eimos nare- kartu su juo gyvenusia ir bendrai Å«kį tvarkiusia A. M. metu deÅ¡ine ranka suėmė A. M. plaukus, purtė jos galvÄ , deÅ¡ine ranka pastÅ«mė į krÅ«tinę, nuo ko A. M. neiÅ¡laikiusi pusiausvyros atsitrenkė galva į sienÄ ir nukrito nugara ant grindų. Paskui E. V. deÅ¡ine ranka suėmė A.

M. plaukus ir kaire ranka sudavė jai į veidÄ ir kaklÄ , tokiu bÅ«du mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais padarė A. M. galvos kairio momens srities, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės, abiejų žastų poodines kraujosruvas, virÅ¡ugalvio odos nubrozdinimÄ , virÅ¡utinės lÅ«pos raudonio- gleivinės nubrozdinimÄ su aplinkine kraujosruva, virÅ¡ugalvio praplikusį odos plotÄ , kas sukėlė A. M. fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu E. V. parodė, kad kaltinimÄ jis supranta, kaltę jis pripažįsta pilnai ir sutinka duoti parodymus. 2018 m. kovo 3 d. vakare jis grįžo namo.

PrieÅ¡ tai jis sau ir A. M. nupirko du butelius alaus. Jis ir A. M. alų iÅ¡gėrė. Vėliau jis nuėjo į automobilį ir paėmė litrÄ degtinės. Su svainiu R. jis iÅ¡gėrė 100-150 gramų degtinės ir apie 23 val. jis nuėjo miegoti. Jis miegojo kambaryje su dukra. A. buvo virtuvėje ir gėrė tÄ litrÄ degtinės. AntrÄ valandÄ kilo triukÅ¡mas. A. jį pradėjo varyti iÅ¡ namų. Jis supyko ir sudavė A., nes A. jam norėjo iÅ¡draskyti akis. Jis A. stÅ«mė vienÄ , antrÄ kartÄ , suėmė A. už plaukų ir purtė jos galvÄ .

Jis atstÅ«mė A. sudavė jai. A. nenukrito. Jis A. pastÅ«mė deÅ¡ine ranka už veido. A. buvo labai girta. A. atsitrenkė į sienÄ . Anksčiau bÅ«davo žodinių ir nežodinių konfliktų tarp jo ir A.. Po konflikto jis nuėjo parÅ«kyti. Svainis ir A. uždarė duris. Buvo Å¡alta. Jis stovėjo apie 5 minutes ir laukė, kol svainis ir A. atidarys duris. Duris atidarė ir vėl pradėjo jį varyti iÅ¡ namų. Ir vėl kilo konfliktas, po ko A. pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Jis pasakė „gerai“.

Po to atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Å iuo metu jis yra vaiko priežiÅ«ros atostogose ir dirba neoficialiai. Jo neblaivumas truputį turėjo įtakos jo veiksmams. Jeigu svainis ir A. nebÅ«tų jo varę iÅ¡ namų, nieko panaÅ¡aus nebÅ«tų įvykę. Jis nežino, kodėl jį varo iÅ¡ namų. Jis negali atsakyti, ar tam turi įtakos alkoholio vartojimas. Jis labai gailisi, jis taip pat atsipraÅ¡o A. M.. Jis susitaikė su A. M., praÅ¡o bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.Teisiamojo posėdžio metu E. V., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, prokuroras ir E. V. gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yti dokumentai.Ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad bute, esančiame VydÅ«no g. 14-53, Vilniuje, jis gyvena su A.

M. ir trimis vaikais. 2018 m. kovo 2 d. apie 22.00 val. jis miegojo savo kambaryje su dukra. Tikslaus laiko nepamenu, bet galimai 2018 m. kovo 3 d. apie 02.00 val. jis iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ - nukrito vaikų kambario dalyje esanti komoda. Prabudęs jis pamatė prie lovos klÅ«pančiÄ ir vemiančiÄ A.. Atsikėlęs jis pamatė nuvirtusiÄ komodÄ . A. jam pasakė atneÅ¡ti skudurÄ . Jam toks praÅ¡ymas nuskambėjo įsakmiai, kas jį supykdė, todėl jis A. atsakė „pati prisidirbai, tai ir susitvarkyk“.

Tuomet A. pakeltu tonu žodžio pradėjo jį varyti iÅ¡ buto, sakydama, kad čia jos butas. Tai jį dar labiau supykdė. Jis pradėjo jÄ keikti „padla, suka“ ir panaÅ¡iai. A. klÅ«pint prie lovos jis deÅ¡ine ranka suėmė A. plaukus ir jÄ papurtė, kad ji apsiramintų. Ar A. jam sakė, kad jai skauda, jis nepamena. Taip jis papurtė ne daugiau trijų kartų. Taip ir kilo tarp jų konfliktas. A. atsistojusi žodžiu ir veiksmais vėl varė jį iÅ¡ buto, stumdė jį rankomis. Tai jį erzino, todėl, kad ji atstotų, buto koridoriuje jis jÄ nustÅ«mė deÅ¡ine ranka nuo savęs ir ji neiÅ¡laikiusi pusiausvyros atsitrenkė galva į koridoriaus sienÄ , bet nenukrito.

Jis A. pastÅ«mė, nes ji rankomis lietė jo veidÄ , jis bijojo, kad ji gali nagais užkabinti akis. Jis išėjo iÅ¡ buto parÅ«kyti. Grįžęs jis rado buto duris užrakintas. Gal po 5 minučių A. jį įleido į butÄ . Ä®leidusi į butÄ A. vėl jį žodžiu varė iÅ¡ buto. Tuo metu jau buvo atsikėlusi A. sesuo L. N., kuri buvo jų kambaryje kartu su prabudusiais vaikais. A. sakė, kad kvies policijÄ . Jis atsakė „kviesk“. Jis nuėjo į virtuvę Å¡ildyti vaikams pieno.

PaÅ¡ildęs pienÄ jis nunešė pienÄ vaikams. A. sėdėjo ant komodų vaikų kambario dalyje, pamačiusi jį pradėjo pykti, vėl varyti iÅ¡ buto. A. atsistojo ir stÅ«mė jį iÅ¡ kambario. Tai jį dar labiau supykdė, suerzino, todėl jis nesusivaldęs deÅ¡ine ranka suėmė A. už plaukų ir kaire ranka gal kiek staigiau pastÅ«mė A. veidÄ nuo savęs, kad ji atstotų. Ä® kaklÄ A. jis nesudavė. Po Å¡io jo veiksmo A. iÅ¡ lÅ«pos pradėjo bėgti kraujas. Po Å¡io veiksmo jis išėjo iÅ¡ miegamojo į virtuvę, laukė, kol atvyks policija.

Labiausiai jį piktina tai, kad jis stengiasi dėl Å¡eimos, dirba, uždirba, pinigus investuoja į Å¡eimÄ ir jos poreikius, rÅ«pinasi vaikais, A., nes ji niekur nedirba, perka maistÄ , o dėl kažkokių menkniekių kilus konfliktams A. varo jį iÅ¡ namų. Jį tai žeidžia, skaudina, žemina jo orumÄ , tai ir sukėlė jo pyktį ir agresijÄ . Jis supranta, kad jis netinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo jausmus ir gailisi dėl to, kad savo trijų vaikų motinai sukėlė fizinį skausmÄ (b. l. 136-138).Ikiteisminio tyrimo metu A.

M. parodė, kad E. V. yra jos sugyventinis. 2018 m. kovo 2 d. apie 21.30 val. E. V. į namus grįžo išgėręs ir pasiūlė jai išgerti degtinės. Ji per dvi valandas išgėrė iki 200 gramų degtinės ir 00.00 val. nuėjo miegoti. 2018 m. kovo 3 d. apie 02.00 val. pabudo jų vaikai ir E. V. pradėjo ant jos šaukti, kad ji prižiūrėtų vaikus. Ji atsikėlė, jai buvo bloga, ji apsivėmė šalia lovos. E. V. dėl to supyko ir pradėjo ant jos šaukti „nažralas suka tu padla šalava“.

Apsivėmusi ji atsisėdo ant grindų. E. V. prie jos priėjo, suėmė deÅ¡ine ranka jos plaukus, purtė galvÄ apie tris kartus, iÅ¡rovė dalį plaukų ir jÄ paleido. Ji pajuto stiprų fizinį skausmÄ . E. V. išėjo į koridorių, ji ėjo jam iÅ¡ paskos ir ant jo Å¡aukė „vidiÅ¡ doma Å¡to ja tibe bolÅ¡a nividila“. E. V. atsisuko į jÄ ir deÅ¡ine ranka pastÅ«mė jÄ Ä¯ krÅ«tinę, ji neiÅ¡laikė pusiausvyros, atsitrenkė galva į sienÄ ir nukrito nugara ant grindų.

Jai labai suskaudo galvÄ . Pabudo jos sesuo L. N., kuri matė konfliktÄ , padėjo jai atsikelti nuo grindų, sutvarkyti miegamÄ jį. E. V. jai toliau priekaiÅ¡tavo, jÄ vadino „šalava“, „padla“, o ji toliau E. V. varė iÅ¡ namų. Koridoriuje E. V. vėl deÅ¡ine ranka pastvėrė jai už plaukų ir kaire ranka jai sudavė kelis smÅ«gius į veidÄ ir kaklÄ . Kiek jai buvo suduota smÅ«gių, ji neprisimena. L. N. įsiterpė į jų konfliktÄ ir E. V. jÄ paleido. Ji jautė stiprų galvos skausmÄ , jai iÅ¡ prakirstos lÅ«pos bėgo kraujas.

Ji nubėgo į miegamÄ jį ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ji po įvykio jaučia skausmÄ krÅ«tinėje, pečių zonoje, jai skauda galvÄ . Iki įvykio ji sveikatos sutrikimų ir nusiskundimų neturėjo. Ä®vykio metu ji nedraskė E. V. veido, iÅ¡ namų ji E. V. varė žodžiu, ji neprisimena, kad ji bÅ«tų E. V. stumdžiusi ir draskiusi (b. l. 37-38, 44-45).Savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 46-52).Ikiteisminio tyrimo metu L. N. parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. apie 02.00 val. ji pabudo nuo triukÅ¡mo.

Koridoriuje ji pamatė ant grindų sėdinčiÄ savo seserį A. M., kuri žodžiu ir stumdydama varė savo sugyventinį E. V. iÅ¡ namų. E. V. deÅ¡ine ranka mosikavo bandydamas suduoti A. M., galiausiai pastÅ«mė A. M. ties krÅ«tine ir A. M. atsitrenkė galva į sienÄ . E. V. išėjo parÅ«kyti. Grįžęs į butÄ E. V. pradėjo Å¡Å«kauti. A. M. jį rankomis stumdė ir varė iÅ¡ namų. Tada koridoriuje E. V. deÅ¡ine ranka suėmė A. M. už plaukų ir purtė pastarÄ jÄ apie pusę minutės. Ji įsikiÅ¡o, Å¡aukė paleisti A.

M.. Kambaryje A. M. buvo sutrikusi ir vis kartojo, kad jai skauda galvÄ . E. V. užėjo į kambarį, Å¡Å«kavo ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė A. M. į veidÄ , po ko pastarajai pradėjo bėgti kraujas. Ji įvykio metu nematė, kad A. M. draskytų savo sugyventinį E. V.. A. M. tik rankomis stumdydama E. V. pastarÄ jį varė iÅ¡ namų (b. l. 60-62, 65-67).Savo parodymus L. N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 68-78).Alkotesterio Å¡aknelėje nurodyta, kad 2018 m. kovo 3 d. 03.06 val.

E. V. iÅ¡kvepiamame ore rasta 0,54 promilės alkoholio (b. l. 100).Specialistas, apžiÅ«rėjęs A. M. kÅ«nÄ , pastarajame nustatė galvos kairio momens srities, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės, abiejų žastų poodines kraujosruvas, virÅ¡ugalvio odos nubrozdinimÄ , virÅ¡utinės lÅ«pos raudonio- gleivinės nubrozdinimÄ su aplinkine kraujosruva. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 2018 m. kovo 3 d. Specialistas taip pat nustatė virÅ¡ugalvio praplikusios odos plotÄ , kuris galėjo bÅ«ti padarytas tempiant ir raunant plaukus 2018 m. kovo 3 d.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. A. M. galėjo būti įvairiose padėtyse sužalojimų jai padarymo metu ir įvairiai tarpusavyje išsidėsčiusios su ja žalojusiu asmeniu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais (b. l. 57-58).Teismas pažymi, kad E. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jų pačių, taip pat L.

N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, alkotesterio šaknelė, specialisto išvada. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad E. V. 2018 m. kovo 3 d. apie 02.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (iškvepiamame ore rasta 0,54 promilės etilo alkoholio), ginčo su savo šeimos nare- kartu su juo gyvenusia ir bendrai ūkį tvarkiusia A.

M. metu deÅ¡ine ranka suėmė A. M. plaukus, purtė jos galvÄ , deÅ¡ine ranka pastÅ«mė į krÅ«tinę, nuo ko A. M. neiÅ¡laikiusi pusiausvyros atsitrenkė galva į sienÄ ir nukrito nugara ant grindų. Paskui E. V. deÅ¡ine ranka suėmė A. M. plaukus ir kaire ranka sudavė jai į veidÄ ir kaklÄ , tokiu bÅ«du mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais padarė A. M. galvos kairio momens srities, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės, abiejų žastų poodines kraujosruvas, virÅ¡ugalvio odos nubrozdinimÄ , virÅ¡utinės lÅ«pos raudonio- gleivinės nubrozdinimÄ su aplinkine kraujosruva, virÅ¡ugalvio praplikusį odos plotÄ , kas sukėlė A.

M. fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai E. V. smurtaudamas nežymiai sutrikdė A. M. sveikatÄ . A. M. nagrinėjamo įvykio metu buvo ir Å¡iuo metu yra jo Å¡eimos narė- jie kartu gyvena, bendrai tvarko Å«kį, augina bendrus vaikus, taigi E. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai Teisiamojo posėdžio metu E. V. paprašė bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja A.

M..Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad jeigu sugyventinis E. V. bandytų keistis, nueitų pas psichologus, daugiau jos nemuÅ¡tų, dalyvautų smurtinį elgesį keičiančiose programose, bÅ«tų galima pabandyti su pastaruoju gyventi. Ji susitaikė su sutuoktiniu, jam atleido, tiki, kad daugiau toks įvykis nepasikartos.BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.E. V. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , prisiskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Spręsdamas dėl E. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgia ir į tai, kad Å¡ia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. E. V. susitaikė su nukentėjusiÄ ja A. M.. E. V. nėra teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad E. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant visiems BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintiems pagrindams E. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja A. M. ir baudžiamoji byla nutrauktina. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindai ir motyvai BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimÄ teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.BK 722 straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ .E. V. nusikalstama veika pasireiÅ¡kė smurtinio pobÅ«džio veiksmais prieÅ¡ Å¡eimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga E. V. skirti BK 722 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aÅ¡tuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesinės prievartos priemonės Ikiteisminio tyrimo metu E. V. buvo skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 126-130), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 722 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

E. V., padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja A. M. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Skirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aÅ¡tuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.E. V. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.IÅ¡aiÅ¡kinti E. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Mindaugas Ražanskas