342fdad3-e678-4e73-adc5-73d2a2db703f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                                                                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-188-516/2015                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00050-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 30.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1481-527/2014 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei V. M. dėl leidimo paimti savininkės žemę pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus priimtÄ sprendimÄ (įsakymÄ ) visuomenės poreikiams ir dėl atlyginimo už paimtÄ Å¾emę dydžio nustatymo (trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymo bei momento, kuris yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas nustatant paimamo žemės sklypo rinkos vertę.IeÅ¡kovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-352 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ (toliau – ir Ä®sakymas) iÅ¡ atsakovės V. M. paimtÄ 0,3483 ha dydžio žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Ä®sakyme nurodytiems tikslams, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti;

2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtÄ ginčo žemės sklypÄ 4 200 Lt atlyginimo dydį pagal NŽT direktoriaus Ä®sakymÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad NŽT direktorius Ä®sakymu iÅ¡ atsakovės visuomenės poreikiams paėmė ginčo žemės sklypÄ ir nustatė 4 200 Lt atlyginimo dydį už paimamÄ Å¾emę. Atlyginimo dydis nustatytas pagal ginčo žemės sklypo įvertinimo ataskaitÄ ir turto vertės nustatymo pažymÄ Nr. 2011-153. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad žemės savininkės netenkino atlyginimo dydis, taip pat ji nepasirinko kito atlyginimo bÅ«do (lygiaverčio žemės sklypo iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fondo Marijampolės apskrityje), todėl žemės paėmimo projekto rengimo metu Kelių direkcijos ir atsakovės tarpusavio sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jÄ bei atsiskaitymo sÄ lygų sudaryta nebuvo.

IeÅ¡kovas akcentavo, kad valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio ruoÅ¾Ä , prie kurio yra atsakovės žemės sklypas, reikia skubiai pradėti rekonstruoti dėl eismo saugos reikalavimų, taip pat dėl to, jog tai yra vienas avaringiausių kelių visoje valstybėje bei vienas iÅ¡ intensyviausio eismo valstybinės reikÅ¡mės kelių. Atsakovės žemės sklypo dalis konkrečiai reikalinga magistralinio kelio 56,5 km dviejų lygių (duomenys neskelbtini) sankryžai įrengti. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovė neapskundė teismui NŽT direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d.

įsakymo Nr. 1P-123, kuriuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra buvo pradėta ir apie kurį atsakovė buvo informuota. Vadovaujantis 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu, buvo pradėtas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, į kurio teritorijÄ buvo įtrauktas ir atsakovės žemės sklypas. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėja valstybės įmonė (toliau – ir VÄ®) Valstybės žemės fondas 2010 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tu pakvietė atsakovę atvykti į 2011 m. sausio 7 d. susitikimÄ , kuriame bÅ«tų aptarti klausimai apie galimÄ atlyginimo už paimamÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«dÄ ir dydį, taip pat kitus nuostolius, tačiau atsakymas negautas, o pati atsakovė į susitikimÄ neatvyko.

Jau 2011 m. kovo 30 d. akte atsakovė nurodė, kad „noriu, kad atkeltų žemę prie mano sodybinio sklypo“. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį atsakovės pageidaujamoje vietoje (prie jos namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), tiek laisvos valstybinės žemės fondo žemės nebuvo. Ieškovas pažymėjo, kad nesant laisvos valstybinės žemės prie pat atsakovės turimo sklypo, pirmiausia jai buvo parodytas tokio paties ploto artimiausias žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kiti laisvos valstybinės žemės sklypai buvo dar toliau ((duomenys neskelbtini)). SiÅ«lomo sklypo žemės savininkė griežtai atsisakė, pabrėždama, kad jai per toli ganyti karvę tokiu atstumu nuo namų ir jog ji nesiruoÅ¡ianti vaikščioti su gyvuliais per visÄ (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Dėl atsakovės kategoriÅ¡kų nuostatų projekto rengimo metu nebuvo galimybės jai suformuoti lygiavertį žemės sklypÄ kitoje vietoje esančioje laisvoje valstybinėje žemėje. Apie prie atsakovės sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), dar esančiÄ neva laisvÄ valstybinę žemę (tiksliau, jos sodybos tvora apsitvertÄ Å¾emę) tapo žinoma tik tada, kai atsakovė atliko savo namų valdos kadastrinius matavimus ir pati apie tai papasakojo.

Atsakovės sodybos tvora aptvertas žemės plotas negalėjo bÅ«ti iÅ¡brauktas iÅ¡ valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuotinos žemės plotų (mėgėjiÅ¡kų sodų teritorijos) ir priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui.IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovė, atvykusi į 2012 m. gegužės 25 d. susitikimÄ pareiÅ¡kė, jog nepasiraÅ¡ys sutarties dėl nuostolių, susijusių su privačios žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, tol, kol ieÅ¡kovas jai nenupirks kito analogiÅ¡ko žemės sklypo prie jos sodybos, tačiau tokio atlyginimo bÅ«do teisės aktai nenumato.

VÄ® Valstybės žemės fondas informavo atsakovę apie parengtÄ Å¾emės paėmimo projektÄ , apie jo vieÅ¡Ä svarstymÄ , galimybę teikti pasiÅ«lymus dėl Å¡io sprendinių, susijusių su jos žemės sklypu, arba apskųsti Å¡iuos sprendinius, tačiau pasiÅ«lymų negauta, atsakovė 2012 m. lapkričio 5 d. į vieÅ¡Ä susirinkimÄ neatvyko, projekto sprendinių ar vieÅ¡o svarstymo procedÅ«rų neapskundė. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, leido įregistruoti NŽT direktoriaus Ä®sakymu iÅ¡ atsakovės paimtÄ ginčo žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti nurodytiems tikslams, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nustatė už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovės V. M. 0,3483 ha dydžio žemės sklypÄ 4 200 Lt atlyginimo dydį pagal NŽT direktoriaus Ä®sakymÄ .Teismas nustatė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra atsakovės žemės sklypo (dalies) atžvilgiu pradėta NŽT 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu, todėl ji turėjo bÅ«ti užbaigta pagal Žemės įstatymo VIII skyriaus redakcijÄ galiojusiÄ iki 2011 m. liepos 1 d.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2010 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tu buvo informuota apie NŽT 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymÄ , tačiau Å¡io įsakymo teismui atsakovė neapskundė, nors 2010 m. lapkričio 30 d. raÅ¡te jai buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog sprendimas pradėti žemės paėmimo procedÅ«rÄ gali bÅ«ti skundžiamas teismui. Teismas pažymėjo, kad tiek 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymas, tiek 2013 m. lapkričio 15 d. Ä®sakymas, kuriuo ginčo žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, atsakovės nebuvo skųsti administraciniam teismui ir yra galiojantys, be to, Å¡ioje civilinėje byloje atsakovė, atstovaujama advokato, neprašė Å¡ių įsakymų pripažinti negaliojančiais ir net neskundė Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria teismas leido įregistruoti iÅ¡ atsakovės paimtÄ ginčo žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti, todėl teismas neturi pagrindo Å¡iuos įsakymus vertinti kaip neteisėtus.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės atsiliepimo argumentus, kad jos žemės sklypas paimamas rengti tik Å¡alutiniam keliui (viadukui), kurių ir taip yra pakankamai, ir nėra reikalingas magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti. Teismo nuomone, atsakovės įraÅ¡as 2011 m. kovo 30 d. akte („noriu, kad atkeltų žemę prie mano sodybinio sklypo“) bei atsakovės 2011 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tas (kuriame nurodyta ,,siÅ«lau nupirkti man lygiavertį žemės sklypÄ prie mano sodybos“) patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė, apeliuodama į tai, jog turi karvę, kuriai reikalinga ganykla prie namų, nepageidavo gauti jokio toliau nuo namų esančio žemės sklypo, taigi, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo aiÅ¡kintis, ar atsakovei buvo parodyti ir pasiÅ«lyti visi toliau nuo jos sodybos buvę laisvi žemės sklypai, o taip pat ir nagrinėti atsakovės iÅ¡dėstytus argumentus apie tai, kad jeigu nėra galimybės iÅ¡saugoti žemės esamoje vietoje, atsakovė praÅ¡o paskirti jai adekvatų žemės sklypÄ netoli esančioje teritorijoje arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini).Teismas, nagrinėdamas atsakovės argumentÄ , kad Å¡alia jos namų valdos žemės sklypo dar yra 3 arai žemės, kurios jai nesuteikia, nustatė, jog po atliktų tikslių kadastrinių matavimų paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė faktiÅ¡kai naudojosi didesniu žemės sklypo plotu nei buvo įsigijusi iÅ¡ valstybės. Teismas taip pat nustatė, kad aplinkybė, jog atsakovė faktiÅ¡kai naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, nei yra įsigijusi, (o tuo pačiu ir apie Å¡alia atsakovės namų valdos atsiradusį natÅ«ra tam tikrÄ laisvos žemės plotÄ ), trečiajam asmeniui galėjo paaiÅ¡kėti tik po 2012 m. rugpjūčio 16 d., t. y. kai buvo Registrų centre įregistruoti patikslinti kadastriniai matavimai.

Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ teismas konstatavo, kad atsakovė, siekdama Å¡alia jos namų valdos atsiradusio laisvo žemės sklypo suteikimo vietoj paimtojo visuomenės reikmėms, turėjo pareigÄ raÅ¡tu pateikti projekto rengėjui ar projekto organizatoriui savo pageidavimus dėl atlyginimo bÅ«do, aptariant konkretaus žemės sklypo projektavimo vietÄ . Nesant į bylÄ pateiktų duomenų apie pačios atsakovės po 2012 m. rugpjūčio 16 d. projekto rengėjui, organizatoriui ar tiesiogiai trečiajam asmeniui pateiktÄ pageidavimÄ dėl konkretaus Å¡alia jos namų valdos atsilaisvinusio žemės sklypo projektavimo, teismas nusprendė, jog Å¡ioje situacijoje (kuriÄ sukÅ«rė pačios atsakovės nepakankamas rÅ«pestingumas ir neveikimas) nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo negali bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais ir atsakingais už tai, kad Å¡is žemės sklypas liko neįtrauktas į projekto teritorijÄ ir kad Å¡iuo sklypu nebuvo atlyginta atsakovei.

Teismas taip pat pritarė trečiojo asmens argumentams, kad Å¡is žemės plotas nepatenka į laisvo fondo žemę, o priskirtas valstybės iÅ¡perkamos žemės plotams (kaip sodininkų bendrijų sodų žemė), todėl jis negalėjo bÅ«ti suteiktas atsakovei už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad, atėmus jos žemę, bus pažeidžiamos Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovei Å¡alia jos namų valdos priklauso ir 0,0695 ha sodo sklypas.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ UAB ,,Transforma“, nusipirkusios netoli atsakovės namų valdos esantį 0,89 ha žemės sklypÄ už 450 000 Lt, buvo paimta dalis (0,6502 ha) Å¡io žemės sklypo ir už jÄ buvo nustatyta 7 800 Lt kompensacija, t. y. net mažesnė nei atsakovei. Teismas pažymėjo, kad vieÅ¡ai žinoma aplinkybė, jog 2007 metais nekilnojamojo turto kainos buvo labai iÅ¡augusios, o po nekilnojamojo turto ,,burbulo sprogimo“ 2008 metais – nukrito. Teismo nuomone, aplinkybė, kad žemę už tokiÄ didelę kainÄ Ä¯sigijusiai įmonei (UAB ,,Transforma“) po pusantrų metų buvo iÅ¡kelta bankroto byla, taip pat duoda prielaidÄ iÅ¡vadai, jog už tÄ sklypÄ sumokėta kaina ėmė neatitikti rinkos tikrosios vertės. Taigi, teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus apie neteisingai nustatytÄ ginčo žemės sklypo vertę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė V. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimÄ pakeisti ir nustatyti už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovės V. M. 0,3483 ha dydžio žemės sklypÄ 47 000 Lt atlyginimo dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai rėmėsi iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo pozicija dėl turto vertės nustatymo ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas jau vien dėl to, kad buvo pažeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasakyta, jog atlyginimo (kompensacijos) dydžio nustatymo momentas turi bÅ«ti siejamas su nuosavybės netekimo momentu, kuris Å¡ioje byloje, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , yra 2014 m. kovo 12 d., kai Kauno apygardos teismas leido ieÅ¡kovui įregistruoti nusavintÄ atsakovės žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Savo ruožtu rinkos vertės nustatymo pažyma buvo suraÅ¡yta 2011 m. birželio 28 d.

Taigi apeliantės teisės į turtÄ netekimo ir turto vertės nustatymo momentai skiriasi beveik trimis metais. 2014 metais krizės padariniai jautėsi mažiau nei 2011 metais ir tai lėmė nekilnojamo turto vertės kilimÄ . BÅ«tent kartu su apeliaciniu skundu pateikiami duomenys (UAB „Ideart“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita) teisingai atspindi atsakovės turto rinkos vertę nusavinimo laikotarpiu (2014 m. kovo 12 d.), o ne skundžiamame sprendime analizuota informacija, atspindėjusi rinkos vertę 2011 metų viduryje.

IeÅ¡kovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma negali ir neturi bÅ«ti vertinama kaip turinti iÅ¡ankstinę galiÄ , aukÅ¡tesnės įrodomosios vertės nei apeliantės pateikiama turto vertinimo ataskaita. MinėtÄ ataskaitÄ apeliantė teikia tik dabar (t. y. jau apeliacinės instancijos teismui), kadangi pagal Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ paskirtas bei atstovavęs atsakovę atstovas neiÅ¡aiÅ¡kino visų galimybių teikti savarankiÅ¡kus įrodymus bei pasekmių tuo atveju, jeigu įrodymai nebus teikiami.

Teismas turi atsižvelgti, kad paimant turtÄ visuomenės poreikiams, silpnesnioji Å¡alis yra Å¡io turto savininkė. IeÅ¡kovas Kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas turėjo tik žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu parengtÄ vertinimo ataskaitÄ . Galiojantys teisės aktai žemės paėmimo projekto rengimo ir įgyvendinimo metu numatė tik vienos vertinimo ataskaitos rengimÄ ir nustatė jos parengimo terminÄ .

Pagal projekto rengimo metu galiojusių Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Projekto rengimo taisyklės) 14.8 punktÄ turto vertinimo ataskaita turėjo bÅ«ti parengta prieÅ¡ parengiant projekto sprendinius (t. y. iki projekto vieÅ¡o svarstymo su visuomene pradžios). Pagal tuo metu galiojusių PraÅ¡ymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir PraÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklės) 19 punktÄ NŽT direktoriaus sprendime paimti žemę nurodoma, kad atlyginimo bÅ«das – kompensacija pinigais, o atlyginimo dydis – pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančiÄ vertinimo ataskaitÄ .

Apeliantė nepasinaudojo jai suteikta teise pateikti įrodymus, kuriais remiantis ji ginčija nustatytÄ atlyginimo dydį. Atsakovė neginčijo ieÅ¡kovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos, neprašė skirti ekspertizės, todėl skundžiamas teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant CPK 178, 185 straipsnių reikalavimų. Atsakovė, ginčydama sprendimÄ , remiasi įrodymu, kuris tik dėl jos pačios veiksmų / neveikimo nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo rengiamuose posėdžiuose dalyvavo ne tik apeliantės atstovas, bet ir pati apeliantė.

Teisėja net kelis kartus aiÅ¡kino atsakovei apie pastarosios teisę pateikti savarankiÅ¡kus įrodymus, kuriais remiantis ji grindžia nesutikimÄ su nustatytu atlyginimo dydžiu, Å¡ių įrodymų svarbÄ . Teismas buvo nustatęs net papildomÄ terminÄ Å¡iems įrodymams pateikti, tačiau apeliantė Å¡ia teismo suteikta teise nepasinaudojo, motyvuodama tuo, kad neturi lėšų. Taigi apeliantės argumentas, kad jai neva nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos galimybės teikti įrodymus, atmestinas kaip neatitinkantis tikrovės. Naujos turto vertinimo ataskaitos prijungimas apeliacinėje instancijoje turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas savo teise.

Apeliantės pateikta ataskaita parengta nesilaikant visų teisės aktų, reglamentuojančių žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtÄ Å¾emę dydžio nustatymÄ , reikalavimų. UAB „Ideart“ ataskaitoje net du palyginamieji objektai parinkti iÅ¡ mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijos, t. y. kitokio naudojimo bÅ«do nei apeliantės sklypas. Ataskaitoje nepateiktos jokios lyginamųjų objektų savybės, taip pat veiklos apribojimai, nėra iÅ¡samių turto vertės skaičiavimų.Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrindžia, kokiu bÅ«du bylÄ nagrinėjęs Kauno apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje plėtojamos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: Skundžiamame sprendime konstatuota, kad atsakovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė praÅ¡yti byloje ekspertizės, tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo pateiktas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė buvo atstovaujama advokato, turėjo galimybę visus raÅ¡ytinius įrodymus ir praÅ¡ymus pateikti dar Kauno apygardos teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos, Lietuvos apeliacinis teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus.Ginčo žemės sklypÄ vertino asmuo, turintis turto vertintojo kvalifikacijÄ .

Turto ir verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams ir / ar kol nėra nuginčyta teisme, todėl apeliantės argumentai, kad ieškovo pateikta ataskaita negali būti naudojama teisingam atlyginimui apskaičiuoti, yra nepagrįsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad buvo neteisingai nustatytas atlygis už visuomenės poreikiams paimamÄ jos nuosavybę.

Dėl momento, kuris aktualus nustatant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalį nuosavybė visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant. Konstitucija ir kiti teisės aktai (inter alia Žemės įstatymas) taip pat įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principÄ , kuris reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias visuomenės poreikiams paimamo turto rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymo klausimÄ , pažymėjo, kad teisme nagrinėjant ginÄÄ dėl atlyginimo už paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ . <..> kai žemės savininkas nesusitaria su praÅ¡ymÄ pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę bÅ«do ir dydžio, bÅ«tent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi bÅ«ti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais. <..> Teisingo atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu.

Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ sukeltų teisinių pasekmių galiojimÄ laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siÅ«lymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginÄÄ dėl atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei.

Be to, tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siÅ«lymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymÄ ir leidžia iÅ¡vengti ginčo nagrinėjimo teisme; institucija, priimdama sprendimÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, negali žinoti, kada teismas, jeigu į jį bÅ«tų kreiptasi, daliniu sprendimu iÅ¡spręs ginÄÄ dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl taip pat neturi galimybės siÅ«lomÄ atlyginimo dydį suderinti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte tokio teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, 2015 m. kovo 17 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovės visuomenės poreikiams paimamo 0,3483 ha dydžio žemės sklypo vertė ir atsakovei mokėtinos kompensacijos dydis nustatytini NŽT direktoriaus 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-352 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ priėmimo dienai (t. y. 2013 m. lapkričio 15 dienai artimiausiam laikotarpiui), bet ne 2014 m. kovo 12 d., kai Kauno apygardos teismas priėmė sprendimÄ leisti įregistruoti NŽT direktoriaus Ä®sakymu iÅ¡ atsakovės paimtÄ ginčo žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti nurodytiems tikslams, kaip kad mano apeliantė.

Teisingas atlyginimas už 2013 m. lapkričio 15 d. netektÄ nuosavybę (žemės sklypÄ ), prieÅ¡ingai nei mano ieÅ¡kovas, taip pat negali bÅ«ti nustatytas ir pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu (prieÅ¡ parengiant projekto sprendinius) suraÅ¡ytÄ 2011 m. birželio 22 d. vertinimo ataskaitÄ , kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas.Nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis, apibendrinanti ankstesniÄ jÄ teismų praktikÄ ir tiesiogiai nurodanti momentÄ , kuriam turi bÅ«ti nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, dar nebuvo priimta (skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2014-07-04, o iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis – 2014-12-30), jau ir anksčiau formuojamoje teismų praktikoje buvo nuostata, kad aktualus momentas, kuomet nustatoma paimamo sklypo rinkos vertė, yra sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo diena (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012, Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje 2A-695/2014; 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-428/2014, kt.), bet ne kompetentingos institucijos sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ . Taigi, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nors atsakovė ir nebuvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymo skirti ekspertizę valstybės poreikiams paimamo žemės sklypo vertei nustatyti, dėl ko yra pagrindas sutikti su ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ dėstomais argumentais, kad pati apeliantė tinkamai neįgyvendino savo procesinių teisių, visgi, momentas, kuriam buvo nustatyta paimamo valstybės poreikiams V.

M. priklausančio sklypo vertė (minėta, jog turto vertinimo ataskaita suraÅ¡yta 2011 m. birželio 22 d.), yra pernelyg nutolęs nuo momento, kuriuo turėtų bÅ«ti remiamasi nustatant paimamo žemės sklypo vertę, apibÅ«dinto paminėtoje teismų praktikoje. Žemės rinkos pokyčiai per dvejų metų ir beveik penkių mėnesių laikotarpį gali bÅ«ti iÅ¡ esmės reikÅ¡mingi, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturėjo apsiriboti vien siÅ«lymu atsakovei įrodinėti žemės sklypo vertę, bet turėjo siÅ«lyti ir ieÅ¡kovui pateikti įrodymus apie vertę, buvusiÄ institucijos (t.y.

Nacionalinės žemės tarnybos) sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, priėmimo metu, nes ieÅ¡kovas pagal CPK nuostatas (12, 178 straipsniai) ir CK 4.93 straipsnio 4 dalies nuostatÄ dėl teisingo atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams nuosavybę, turėjo pareigÄ Ä¯rodinėti žemės sklypo rinkos vertę nuosavybės paėmimo metu, o ne sprendimo pradėti jos paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ priėmimo metu. Dėl paimamo valstybės poreikiams žemės sklypo rinkos vertės Nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi skyrė byloje ekspertizę 0,3483 ha.

žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Remiantis Turto Ekspertizės akto Nr. 2015/IVTE-09-008 iÅ¡vadomis, nurodyto žemės sklypo vertė 2013 m. lapkričio 15 d., t.y. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. 1P-(1.3)-352 priėmimo dienai buvo 3009 eurai. Remiantis CPK 218 straipsniu, eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014, kt.).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokiÄ , negu nustatyta eksperto, valstybės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę aktualiu momentu. Teisme gavus ekspertizės aktÄ su pateikta minėta iÅ¡vada nei vienas iÅ¡ proceso dalyvių jokių prieÅ¡taravimų, abejonių ar argumentų, dėl ko Å¡ia iÅ¡vada negalėtų bÅ«ti vadovaujamasi, teismui nepareiÅ¡kė. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys sutinka su eksperto nustatytÄ ja žemės sklypo rinkos verte, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių neturėtų bÅ«ti vadovaujamasi eksperto iÅ¡vada, joje nustatyta žemės sklypo rinkos vertė laikytina ta, kuriÄ valstybė turi atlyginti paimamo sklypo savininkei – atsakovei.

Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nustatant valstybės poreikiams paimamo V. M. priklausančio žemės sklypo vertę 3 009 eurus, vietoje pirmosios instancijos teismo nustatytos 4 200 Lt (1 216,40 eurų) vertės. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Atsakovė V. M. apeliaciniame skunde buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį praÅ¡ymÄ teisėjų kolegija iÅ¡sprendė 2015 m. kovo 17 d. nutartimi, todėl pakartotinai Å¡ioje nutartyje dėl nurodyto praÅ¡ymo nėra pasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai nustatyti CPK 93 straipsnyje: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (3 dalis).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (5 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė skundė teismo sprendimÄ , kuriuo buvo nustatytas kompensacijos už valstybės paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydis 4200 Lt (1 216,40 eurų) ir prašė nustatyti kompensacijos dydį 47 000 Lt (13 612 eurų), t.y. ginčijamÄ sumÄ sudarė 12 395,74 eurų. Keičiant teismo sprendimÄ ir padidinant kompensacijos sumÄ nuo 1 216,40 eurų iki 3 009 eurų, t.y patenkinant apeliacinio skundo reikalavimus dėl 1792,60 eurų, patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų proporcija sudaro 14,46 procentai (1792,60 x 100 : 12395,74).

Atitinkamai, tokia proporcija atlygintinos apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.             Apeliantė yra patyrusi tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas : 250 Lt (72,41 Eur) sumokėjo už apeliacinį skundÄ (2 t., 139-140 b.l.), nuo kitos žyminio mokesčio dalies ji atleista Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (2 t., 193-194 b.l.); 1000 Lt (289,62 Eur) sumokėjo už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (2 t., 141 b.l.); 800 Lt (231,70 Eur) už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimÄ (2 t., 133-134 b.l.) 605 Eur už ekspertizę (3t., 47 b.l.), iÅ¡ viso- 1 198,73 Eur.

Nuo Å¡ios sumos atlygintinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų proporcijÄ (14,46 procentai) sudaro 173,34 Eur. Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl iÅ¡laidų už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimÄ priskyrimo prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, nors tiesiogiai Å¡ia ataskaita kaip įrodymu priimant nutartį nėra remiamasi. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 bei 9 punktus, prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams bei iÅ¡laidos, susijusios su vietos apžiÅ«ra, o taip pat kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos. Pagal savo pobÅ«dį iÅ¡laidos už turto vertinimo ataskaitos parengimÄ tiesiogiai nėra nei ekspertams sumokėtos sumos, nei iÅ¡laidos susijusios su vietos apžiÅ«ra, tačiau įvertinant tai, kad tokie įrodymai kaip turto vertinimo ataskaitos teismų praktikoje dėl savo tiriamojo pobÅ«džio nors ir nėra prilyginamos ekspertų iÅ¡vadoms, jos pripažįstamos įrodymais byloje (CPK 197 straipsnio 1 dalis), Å¡ių įrodymų gavimo iÅ¡laidos priskirtinos prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų bÅ«tinumo bei pagrįstumo, teisėjų kolegija vertina, jog Å¡iuo atveju apeliantė jas turėjo neiÅ¡vengiamai patirti, kadangi siekdama pagrįsti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ , ji turėjo pateikti bent kažkokius įrodymus, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti teismo nustatyta kompensacijos už paimamÄ Å¾emę suma. Apeliacinio skundo pateikimo metu teismų praktika dėl konkretaus momento, kuriam turėtų bÅ«ti nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė nebuvo vienoda (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013 buvo pripažinta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada, kad vertė turėtų bÅ«ti nustatoma teismo dalinio sprendimo priėmimo dienai, tuo tarpu jau minėtoje 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012 nurodytas institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo momentas).

Todėl apeliantė turėjo pagrindÄ teikti įrodymus apie žemės sklypo vertę, kurios momentas bet kokiu atveju pagal jau ankstesniojoje teismų praktikoje formuotus kriterijus laiko prasme buvo artimesnis už įsakymo pradėti žemės paėmimo procedÅ«rÄ priėmimo momentÄ . Atsižvelgiant į tai pripažįstama, jog Å¡ios ataskaitos parengimo iÅ¡laidos buvo pagrįstos ir bÅ«tinos, siekiant pagrįsti apeliacinio skundo argumentus, todėl jų dalis, proporcinga patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai, apeliantei atlygintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimÄ pakeisti. Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovės V. M. 0,3483 ha dydžio žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., 3 009 Eur (trijų tÅ«kstančių devynių eurų) atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013-11-15 įsakymÄ Nr. 1P-(1.3.)-352 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“.

             Priteisti atsakovei V. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 173,34 Eur (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tris eurus ir 34 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjos                                                                                                                     Virginija Čekanauskaitė Danutė GasiÅ«nienė Rasa GudžiÅ«nienė