2017-01-18 Nr. AB-1514-3-62-3-01800-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-82-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01800-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. Š. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. Š. ir V. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai B. Š. ir V. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, pripažinus galiojančiu vienintelį 1994 m. kovo 29 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų planą, ištaisyti ir papildyti kadastro pažymose įrašus, įrašant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo dalį A (499 kv. m) ir atskiro B. Š. naudojimo dalį B (2702 kv. m). Šių dalių A ir B ribų posūkio taškų koordinates įrašyti į kadastro žemėlapį, remiantis 1994 m. kovo 29 d. žemės sklypo ribų planu.

Kadangi pareiškėjų skundas neatitiko įstatyme keliamų reikalavimų, teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2016 m. rugsėjo 30 d. skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje teismo nutartyje pareiškėjams buvo siūlyta tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą, išaiškinta, jog reikalavime turi būti nurodytas tik įpareigotinas įvykdyti veiksmas ar skundžiamas aktas, tačiau jame negali būti nurodytos aplinkybės, nes aplinkybės – skundo turinio pagrindas, siūlyta nurodyti, kokias konkrečiai atsakovas įpareigotinas ištaisyti ir papildyti kadastro pažymas.

Pareiškėjai B. Š. ir V. S. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė 1) patikslinti 1994 m. kovo 29 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininkės V. S. sprendimą „Dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune žemės sklypo ribų plano patvirtinimo“, įrašant šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo žemės sklypo dalį A (499 m2) ir atskirą B. Š. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypo dalį B (2702 m2). Papildomai nurodant, kad A dalis sudarytų: 166 m2 - B. Š. ir V. S., 333 m2 - Lietuvos Respublika;

2) panaikinti 2004 m. sausio 27 d. parengtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ ir 2004 m. birželio 25 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus suderintą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) namų valdos ribų planą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip nesuderintą su žemės sklypo savininkais B. Š. ir V. S.;

3) patikslinti Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo P. S. 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 02-01-10994, įrašant O. R. pirktos 63 m2 žemės sklypo dalies apribojimus žemės sklypo dalyje A (499 m2), tikslinant įrašą registre 63/499. Šį žemės sklypo apribojimo įrašą perkelti ir J. P. remiantis dovanojimo 2011 m. gegužės 25 d. sutartimi Nr. 2-3418: nuosavybės teisė 63/499 žemės sklypo Nr. 1901-0185-0009 dalyje A;

4) patikslinti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo 2001 m. birželio 12 d. Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registrą Nr. 19/1565-4, nurodant 2 punkte disponavimo žemės sklypu apribojimus: Kauno miesto savivaldybės tarybai - 333/499, eilutėje - Disponavimo žemės sklypu (jo dalimi) apribojimai - išbraukti žodį „Nėra“, įrašant apribojimai žemės sklypo bendro naudojimo dalyje A (499 m2). B. Š. įrašyti: Žemės sklypo dalyje B (1/2x2702) - apribojimų nėra. Žemės sklypo dalyje A (1/2x166/499) - bendro naudojimo su valstybe apribojimas.

V. S. įrašyti: Žemės sklypo dalyje B (1/2x2702) - apribojimų nėra. Žemės sklypo dalyje A (1/2x166/499) - bendro naudojimo su valstybe apribojimas; tuos pačius žemės sklypo apribojimus (aprašytus aukščiau 4 dalyje) įkelti į 2002 m. kovo 27 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto ir kadastro valstybės įmonės Kauno filialo registrą pasikeitus valstybinės žemės patikėjimo teisei - Kauno apskrities viršininko administracijai; žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių A (499 m2) ir B (2702 m2) ribų posūkio taškų koordinačių uždarus kontūrus įrašyti į kadastro žemėlapį, remiantis 1994 m. kovo 29 d.

žemės sklypo ribų planu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Teismas pabrėžė, kad nauji skundo reikalavimai negali būti pripažįstami skundo tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnį ir jie negali būti nagrinėtini toje pačioje administracinėje byloje kaip pirminis skundas. Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundo tikslinime nepatikslino pirminio skundo reikalavimo, nenurodė, kokias konkrečiai atsakovas įpareigotinas ištaisyti ir papildyti kadastro pažymas, nepateikė 1994 m. kovo 29 d. žemės sklypo plano arba įrodymų, jog buvo kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl jo išdavimo, tačiau nebuvo tenkintas jų prašymas. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir laikė, kad pareiškėjai tinkamai neįvykdė jiems keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 33 str. 4 d.). Skundą atsisakius priimti, teismas pareiškėjai B. Š. grąžino sumokėtą žyminį mokestį pagal pateiktą 2016 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymą (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjai B. Š. ir V. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėti teismui pateiktus 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. skundus.

Pareiškėjų teigimu, patikslintame skunde išdėstytų reikalavimų esmė yra ta pati kaip ir pirminiame skunde tik papildomai nurodyti trys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno miesto skyriaus sprendimai, kuriuos, pareiškėjų teigimu, būtina išanalizuoti bylos iš esmės nagrinėjimo metu. Pareiškėjai nurodo, kad, susipažinus su bylos medžiaga, šie reikalavimai bus dar kartą patikslinti. Pareiškėjai teigia nežinantys, kuris pirmiausias Tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimas ar dokumentas buvo netiksliai ir nepilnai surašytas, apibrėžiant pareiškėjų teises į žemės sklypo nuosavybės dalis A ir B, todėl nurodė visus galimai padariusius įtaką neteisingiems įrašams atsirasti. Pareiškėjai daro išvadą, kad šie patikslinti reikalavimai nevertintini kaip nauji reikalavimai, bet yra būtini ir neatsiejami pareikštam skundo reikalavimui išnagrinėti ir įrodyti. Pareiškėjai pabrėžia, kad, jei skundo priėmimo stadijoje kyla abejonių, ar ginčijami reikalavimai gali būti nagrinėjami teisme, toks skundas turi būti priimamas. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad 1994 m. kovo 29 d. žemės sklypo planas pateiktas su 2016 m. rugpjūčio 31 d. skundu. Pareiškėjai nurodo, kad patikslintame skunde papildomai pateikė 2001 m. birželio 12 d. kadastro pažymas – registro Nr. 19/1565-4 aprašus. Pareiškėjai pažymi, kad skundo turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą. Pareiškėjų manymu, skundas turėtų būti priimtas nagrinėti, nes Tarnybos Kauno miesto skyriaus veiksmai ir priimti administraciniai aktai turėjo įtakos jų pažeistoms teisėms atsirasti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas remiasi ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, kad pareiškėjai konkrečiai nenurodė, kokias kadastro pažymas įpareigotas ištaisyti ir papildyti atsakovas. Taip pat pareiškėjai nepridėjo teismui tokio kadastro pažymų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai patikslintame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie pirminiame skunde nebuvo pateikti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai atskirajame skunde neteisingai įvardija atsakovą, ir prašo nelaikyti Tarnybos Kauno miesto skyriaus atsakovu, o atsakovu laikyti Tarnybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjai nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-885-502/2015). Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą, pripažinus galiojančiu vienintelį 1994 m. kovo 29 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų planą, ištaisyti ir papildyti kadastro pažymose įrašus, įrašant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo dalį A (499 kv. m) ir atskiro B. Š. naudojimo dalį B (2702 kv. m). Šių dalių A ir B ribų posūkio taškų koordinates įrašyti į kadastro žemėlapį, remiantis 1994 m. kovo 29 d. žemės sklypo ribų planu.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjų reiškiamas reikalavimas nėra tikslus, todėl pasiūlė pareiškėjams skundo reikalavimą formuluoti vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjams prašyti teismą panaikinti jų netenkinančius atsakovų aktus, ginčijant konkretų aktą, reikalavime nurodyti instituciją, priėmusią ginčijamą aktą, akto priėmimo aktą ir numerį. Teismas pabrėžė, kad reikalavimai skunde turi būti aiškūs, konkretūs, suprantami, įvykdomi, formuluojami pagal galimų priimti teismų sprendimų administracinėje teisenoje rūšis. Teismas pasiūlė sukonkretinti skundo reikalavimą, t. y. nurodyti tik įpareigotiną įvykdyti veiksmą ar skundžiamą aktą, tačiau nenurodyti aplinkybių, kurios yra skundo turinio pagrindas.

Pareiškėjai pateikė teismui patikslintą skundą, prašydami patikslinti 1994 m. kovo 29 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininkės V. S. sprendimą, jame įrašant šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo žemės sklypo dalį A (499 m2) ir atskirą B. Š. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypo dalį B (2702 m2) ir papildomai nurodant, kad A dalį sudaro: 166 m2 - B. Š. ir V. S., 333 m2 - Lietuvos Respublikos; panaikinti 2004 m. sausio 27 d. parengtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ ir 2004 m. birželio 25 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus suderintą žemės sklypo namų valdos ribų planą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip nesuderintą su žemės sklypo; Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 02-01-10994, įrašant O. R. pirktos 63 m2 žemės sklypo dalies apribojimus žemės sklypo dalyje A (499 m2), tikslinant įrašą registre 63/499. Šį žemės sklypo apribojimo įrašą perkelti ir J. P. remiantis dovanojimo 2011 m. gegužės 25 d. sutartimi Nr. 2-3418: nuosavybės teisė 63/499 žemės sklypo Nr. 1901-0185-0009 dalyje A; patikslinti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo 2001 m. birželio 12 d. Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registrą Nr. 19/1565-4, nurodant 2 punkte disponavimo žemės sklypu apribojimus: Kauno miesto savivaldybės tarybai - 333/499, eilutėje - Disponavimo žemės sklypu (jo dalimi) apribojimai - išbraukti žodį „Nėra“, įrašant apribojimai žemės sklypo bendro naudojimo dalyje A (499 m2). B. Š. įrašyti: Žemės sklypo dalyje B (1/2x2702) - apribojimų nėra. Žemės sklypo dalyje A (1/2x166/499) - bendro naudojimo su valstybe apribojimas. V. S. įrašyti: Žemės sklypo dalyje B (1/2x2702) - apribojimų nėra. Žemės sklypo dalyje A (1/2x166/499) - bendro naudojimo su valstybe apribojimas; tuos pačius žemės sklypo apribojimus įkelti į 2002 m. kovo 27 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto registrą pasikeitus valstybinės žemės patikėjimo teisei - Kauno apskrities viršininko administracijai; žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių A (499 m2) ir B (2702 m2) ribų posūkio taškų koordinačių uždarus kontūrus įrašyti į kadastro žemėlapį, remiantis 1994 m. kovo 29 d. žemės sklypo ribų planu.

Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Kaip matyti iš šios teisės normos, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011). Administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009 teisėjų kolegija konstatavo, kad nauji skundo reikalavimai teismų praktikoje negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad pareiškėjų patikslintame skunde keliami iš esmės nauji reikalavimai, keičiantys ir skundo pagrindą, ir dalyką. Įvertinus pirminį ir naujai pateiktą pareiškėjų patikslintą skundą, nesutiktina su pareiškėjų teiginiais, kad ginčo esmė nepasikeitė. Vien tik tai, jog naujais reikalavimais pareiškėjai taip pat kelia ginčą dėl neteisingų įrašų Tarnybos Kauno miesto skyriaus dokumentuose, t. y. pateikia iš esmės su pirminiu skundu susijusį skundą, nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjai tokiu būdu patikslino savo pirminį skundą.

Pastebėtina ir tai, kad ABTĮ 50 straipsnio normos, suteikiančios pareiškėjui teisę tikslinti skundą, t. y. pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką, administraciniame teisme neturėtų būti aiškinamos pernelyg plačiai, būtent neturėtų būti pernelyg plačiai vertinamas reiškiamų reikalavimų tapatumas. Administracinio sprendimo priėmimas sukelia asmenims konkrečias teisines pasekmes, administracinis sprendimas gali būti vykdomas, taigi skirtingi administraciniai sprendimai, nors ir analogiški pagal savo turinį, negali būti vertinami kaip tapatūs, kai jų priėmimo laikas, galiojimas, vykdymas skiriasi, todėl jų ginčijimui administraciniame teisme negali būti taikomos tam tikros supaprastintos taisyklės (nesant tam teisinio pagrindo), kitaip gali kilti neapibrėžtumas dėl administracinių sprendimų galiojimo, vykdymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-683-602/2015).

Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nepašalino nustatytų skundo trūkumų. Nors pareiškėjai atskirajame skunde teisingai nurodo, kad byloje yra pateiktas 1994 m. kovo 29 d. žemės sklypo planas, tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus tai, kad pareiškėjai nenurodė, kokias konkrečias kadastro pažymas atsakovas įpareigotinas ištaisyti ir papildyti, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Vien aplinkybė, kad skundas neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų ir šis trūkumas nebuvo pašalintas, sudaro pagrindą pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu. Atkreiptinas dėmesys, kad patys pareiškėjai atskirajame skunde pripažįsta, jog skundo reikalavimai nėra aiškūs, t. y. nurodo, jog dar tikslins skundo reikalavimus.

Pažymėtina, kad nutartis laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjams neužkerta kelio jiems pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus arba, įgyvendinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytą kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jų teisė arba įstatymų saugomas interesas, kreiptis su nauju skundu į administracinį teismą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų B. Š. ir V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė