342d6bb1-39b2-45b4-99ea-ee1bf58ded78 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-524-730/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00067-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.1.14.9.; 2.6.9.2; 2.6.7; 3.1.7.8; 3.1.7.11.; 3.1.18.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų V. G. ir V. K. atstovui advokatui M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje nuotoliniu bÅ«du („Zoom“ programa) žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

G. ir V. K. ieškinį atsakovams R. S., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ICA Real Estate“ dėl nusikalstama veika nepagrįstai įgyto turto, buto su rūsiu priteisimo ieškovams V. G. ir V. K. nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė D. J., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovai V.

G. ir V. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami priteisti ieÅ¡kovams V. G. ir V. K. nuosavybės teise lygiomis dalimis, tai yra po 1/2, nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių esmė: 1.1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017, juo atsakovÄ Å¡ioje byloje R. S., be kitų nusikalstamų veikų, pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, prieÅ¡ nukentėjusiuosius V.

G. ir V. K., taip pat BK 203 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „ICA Real Estate“ epizodas). Teismas taip pat nusprendė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti C. Services LLP nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ patalpas – butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1.2. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį apskundus apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. priėmė nuosprendį, juo tenkino nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ ir panaikino konfiskacijÄ C.

Services LLP nuosavybės teise priklausančiam turtui – patalpoms – butui su rÅ«siu, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nustatė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ pirmiau nurodytam turtui iki civilinio ginčo iÅ¡sprendimo. Civilinis ginčas vyko tarp pačių nukentėjusiųjų nurodytoje baudžiamojoje byloje, jis buvo sÄ lygotas nuteistojo R. S. nusikalstamų veikų, kai suklastojęs dokumentus užvaldė nukentėjusiesiems E. A. ir J.

A. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir vėliau pavartodamas apgaulę (sukčiaudamas) įkeitė jį nukentėjusiesiems V. G. ir V. K. už suteiktÄ 225 904 Eur (780 000 Lt) paskolÄ , kurios negrÄ Å¾ino. 1.3. Nurodyti teismų nuosprendžiai buvo peržiÅ«rėti kasacine tvarka ir 2018 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-895/2018, kuria nuteistojo R. S. gynėjo advokato L. Ž. kasacinį skundÄ atmetė. 1.4. Baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovai V.

G. ir V. K. nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo nuteistajam R. S., nes tuo metu tarp pačių nukentėjusiųjų E. A. ir J. A. bei V. G. ir V. K. vyko civilinė byla dėl hipotekos panaikinimo nekilnojamajam turtui, kuriuo buvo užtikrinta ieÅ¡kovų suteikta 225 904 Eur (780 000 Lt) paskola. Å ioje byloje buvo sprendžiama, kas turės reikalavimo teisę į nuteistÄ jį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tai iÅ¡ esmės ir nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. priimtame nuosprendyje. 1.5.

Tarp nukentėjusiųjų E. A. ir J. A. iÅ¡ vienos pusės ir nukentėjusių V. G. ir V. K. iÅ¡ kitos pusės kilęs civilinis ginčas buvo iÅ¡spręstas sudarius taikos sutartį, kuriÄ Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi. Teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipotekÄ buvo užtikrinta atsakovų V. K. ir V. G. suteikta bei negrÄ Å¾inta UAB „Intelektuali verslo apsauga“ 225 904 Eur (780 000 Lt) sumos paskola, Å¡ia Sutartimi ieÅ¡kovai E. A. ir J.

A. sutiko padengti dalį atsakovų nuostolių ir įsipareigojo sumokėti atsakovams kompensacijÄ už sutartinės hipotekos atsisakymÄ (tai yra už atsakovų V. K. ir V. G. Taikos sutarties 5 punkte numatytų prievolių įvykdymÄ ) kiekvienam iÅ¡ atsakovų atliekant mokėjimus į jų nurodytas sÄ skaitas po 75 000 Eur (teismo nutarties rezoliucinės dalies 3 punktas). Taigi ieÅ¡kovams V. K. ir V. G. buvo atlyginta dalis (150 000 Eur iÅ¡ 225 904 Eur) patirtos žalos dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veikų. 1.6.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinės dalies 4 punkte nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, jog Sutarties 3 punkte nurodyti mokėjimai kompensuoja tik dalį atsakovų nuostolių (negražintos paskolos), Å¡ia Sutartimi ieÅ¡kovai E. A. ir J. A. patvirtina ir garantuoja, kad nesiims jokių veiksmų, siekiant iÅ¡ieÅ¡koti dėl nusikalstamos veikos padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ baudžiamojoje byloje areÅ¡tuoto „C. Services LLP“ nuosavybės teise priklausančio turto, patalpų-buto su rÅ«siu, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, esant atsakovų reikalavimui, pateiks visus reikalingus atsisakymus dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos ieÅ¡kovams E. A. ir J.

A. iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io buto“. 1.7. Taigi nukentėjusieji užbaigdami civilinį ginÄÄ iÅ¡ esmės susitarė, jog ieÅ¡kovai V. K. ir V. G. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo toliau sieks nukreipdami jį į C. Services LLP nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ patalpas – butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1.8. Dėl prejudicinių faktų nurodė, kad, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, kurį iÅ¡ dalies pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendis, R. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , pasinaudojo juridinio asmens UAB „Intelektuali verslo apsauga“ naudai apgaule įgytu nukentėjusiajam E. A. priklausančiu turtu – Daiktu Nr. 1, ir, pasinaudojęs S. D., nežinančio apie nusikalstamÄ sumanymÄ , pasitikėjimu, 2013 m. rugsėjo 3 d.

Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure nurodė pastarajam pasiraÅ¡yti 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį, pagal kuriÄ V. G. ir V. K., už kurį pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. notarinį įgaliojimÄ veikė V. G., lygiomis dalimis po 390 000,00 Lt (112 951,81 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) kiekvienas suteikė UAB „Intelektuali verslo apsauga“, atstovaujamai S. D., 780 000,00 Lt (225 903,61 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) paskolÄ , užtikrindami įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymÄ hipotekos sutartimi įkeičiant DaiktÄ Nr. 1, iÅ¡ Å¡ios sumos 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) jam, R.

S., buvo perduoti grynaisiais, o 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) 2013 m. rugsėjo 6 d. banko pavedimu pervesti į UAB „Intelektuali verslo apsauga“ banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Danske Bank. AS, Lietuvos filiale, taigi jis, R. S., apgaule įgijo didelės vertės nukentėjusiesiems V. G. ir V. K. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas – 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), ir įgijo teisę į pinigines lėšas – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt).

Taigi teismai Å¡iuo atveju konstatavo, jog atsakovas R. S. sukčiavimo bÅ«du užvaldė V. G. ir V. K. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas – 225 903,61 Eur (780 000,00 Lt) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 27.14, 27.17, 27.18 p.). 1.9. Taip pat R. S. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, jog UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske Bank, AS, Lietuvos filialo banko sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), įgytos jo paties nusikalstamu (sukčiavimo) bÅ«du, jas apgaule įgijus iÅ¡ nukentėjusiųjų V.

G. ir V. K., siekdamas Å¡ias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo juridinių asmenų UAB „Intelektuali verslo apsauga“, UAB „Nemėžio logistika“, UAB „E. ir R.“, UAB „Luginta“, UAB „ICA Real Estate“, „C. Services LLP“, registruotos (duomenys neskelbtini), vadovavimÄ ir pasinaudodamas Å¡ių juridinių asmenų banko sÄ skaitomis su jo paties nusikalstamu bÅ«du įgytomis piniginėms lėšomis atliko Å¡ias finansines operacijas: 1.9.1. 2013 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske Bank, AS, Lietuvos filialo banko sÄ skaitos pervedė 515 000,00 Lt (149 154,31 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank AS Lietuvos filiale esančiÄ sÄ skaitÄ ; 1.9.2. 2013 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske Bank, AS, Lietuvos filialo banko sÄ skaitos pervedė 26 000,00 Lt (7 530,12 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank, AS, Lietuvos filiale esančiÄ sÄ skaitÄ ; 1.9.3. 2013 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡ UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank, AS, Lietuvos filialo sÄ skaitos pervedė 502 000,00 Lt (145 389,25 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „E. ir R.“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ AB Å iaulių banko (buvusio AB Ūkio banko) Vilniaus filiale; 1.9.4. 2013 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡ UAB „E. ir R.“ atsiskaitomosios sÄ skaitos, esančios AB Å iaulių banko (buvusio AB Ūkio banko) Vilniaus filiale, 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pervedė į UAB „Luginta“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. AB DNB banke; 1.9.5. 2013 m. spalio 10 d. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Luginta“ banko sÄ skaitos, esančios AB DNB banke, 200 000,00 Lt (57 924,00 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB SEB banke; 1.9.6. 2013 m. spalio 14 d. iÅ¡ UAB „Luginta“ banko sÄ skaitos, esančios AB DNB banke, 85 000,00 Lt (24 617,70 Eur, euro kursas 3,4528 eurų) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB SEB banke; 1.9.7. 2013 m. spalio 17 d. iÅ¡ UAB „Luginta“ banko sÄ skaitos, esančios AB DNB banke, 40 000,00 Lt (11 584,80 Eur, euro kursas 3,4528 eurų) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB SEB banke. 1.10.

Pirmiau nurodyti faktai, nustatyti baudžiamojoje byloje, patvirtina, jog atsakovas R. S., nusikalstamu (sukčiavimo) bÅ«du įgijęs iÅ¡ nukentėjusiųjų V. G. ir V. K. pinigines lėšas, jas keletu atskirų pavedimų 325 000 Lt (94 126,51 Eur) bendrÄ sumÄ pervedė į atsakovės UAB „ICA Real Estate“ sÄ skaitÄ . 1.11. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , R. S., žinodamas, kad UAB „ICA Real Estate“ AB SEB banke sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos (325 000,00 Lt (94 126,51 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) jo paties įgytos nusikalstamu (sukčiavimo) bÅ«du, siekdamas Å¡ias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo su jo paties nusikalstamu bÅ«du įgytomis piniginėmis lėšomis sandorio sudarymÄ â€“ nurodė apie nusikalstamÄ veikÄ nieko nežinančiam A.

P. (A. P.), kuris, nežinodamas apie jo, R. S., nusikalstamÄ sumanymÄ ir juo pasitikėdamas, R. S. nurodymu, atstovaudamas UAB „ICA Real Estate“, 2013 m. spalio 24 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. K1AK-7515, ir UAB „ICA Real Estate“ vardu nupirko iÅ¡ J. N. ir M. N. nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 210 000,00 Lt (60 820,20 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) vertės butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1.12.

Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti už jo paties nusikalstamu bÅ«du įgytas pingines lėšas, UAB „ICA Real Estate“ vardu įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), organizavo juridinių asmenų UAB „ICA Real Estate“, kuriems atstovavo A. P., nežinantis apie R. S. nusikalstamus ketinimus, ir „C. Services LLP“, registruotos (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo V. V., nežinantis apie R. S. nusikalstamus ketinimus, sandorio sudarymÄ dėl Å¡io turto, tai yra 2013 m. gruodžio 18 d. 9.54 val.

Vilniaus miesto 16-ajame notarų biure nurodė minėtiems asmenims pasiraÅ¡yti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama A. P., pardavė, o „C. Services LLP“, atstovaujama V. V., už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pirko butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1.13. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad tokiu bÅ«du R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti iÅ¡ V. G. ir V. K. sukčiavimo bÅ«du įgytus pinigus – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), atliko su Å¡iais pinigais finansines operacijas ir sudarė sandorius, dėl to buvo įgytas nekilnojamasis daiktas – butas su rÅ«siu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 1.14.

Baudžiamojoje byloje teismai konstatavo, jog, be kitų įmonių, tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek Jungtinėje Karalystėje registruotÄ Ä¯monę „C. Services LLP“ faktiÅ¡kai valdė nuteistasis R. S., kuris už tai yra nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. 1.15. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Å iuo atveju, sprendžiant klausimÄ dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės, esminę reikÅ¡mę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui Å¡is juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti.

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina iÅ¡vadÄ , kad juridiniai asmenys – UAB „Intelektuali verslo apsauga“, UAB „Nemėžio logistika“, UAB „E. ir R.“, UAB „Luginta“, UAB „ICA Real Estate“, „C. Services LLP“ – jokios realios veiklos nevykdė, o nuteistojo R. S. buvo panaudoti kaip priedanga, reikalinga paslėpti ir įteisinti nusikalstamu bÅ«du iÅ¡ nukentėjusiųjų V. G. ir V. K. įgytas pinigines lėšas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 kovo 1 d. nuosprendžio 29.6 punkte konstatuota, kad tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek „C.

Services LLP“ faktiÅ¡kai priklausė ir buvo valdomos R. S.. IÅ¡ liudytojų A. A., A. A., A. P., J. N., V. V. parodymų matyti, kad R. S., prisistatęs UAB „FinanSta“ atstovu, 2013 m. rugsėjo 4 d. įsigijo UAB „ICA Real Estate“ akcijas (t. 3, b. l. 44–46), tačiau duomenų apie pasikeitusį akcininkÄ VÄ® Registrų centre nustatyta tvarka neįregistravo. Apklausiamas teisme liudytojas A. A. parodė, jog UAB „ICA Real Estate“ buvo parduota, nes jokios veiklos nevykdė. Liudytojas A.

P. parodė, kad 2013 m. spalio 16 d. vienintelės akcininkės A. A. sprendimÄ skirti jį UAB „ICA Real Estate“ direktoriumi pateikė R. S., o liudytojas nuteistojo paliepimu šį dokumentÄ užregistravo VÄ® Registrų centre. Vėliau taip pat R. S. nurodymu liudytojas A. P. AB SEB banke atidarė UAB „ICA Real Estate“ vardu atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , gavo prisijungimų prie elektroninės bankininkystės duomenis, kuriuos perdavė R. S.. Liudytojas taip pat parodė, kad minėta įmonė jokios veiklos nevykdė, o darbo jos direktoriumi laikotarpiu jis dalyvavo tik įsigyjant butÄ (duomenys neskelbtini) ir jį parduodant.

MinėtÄ butÄ Ä¯sigyti surado ir dėl jo įsigijimo sÄ lygų susitarė R. S., o liudytojas A. P. tik pasirašė sutartį. Liudytojas taip pat parodė, jog apie į UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitÄ iÅ¡ UAB „Luginta“ pervestus iÅ¡ viso 325 000,00 Lt nieko nežinojo, apie lėšų buvimÄ suprato tik tuomet, kai buvo perkamas butas, tačiau iÅ¡ kur buvo gautos minėtos lėšos, jis nežinojo. Liudytojas J. N. apklausiamas teisme patvirtino, kad R. S. kartu su A. P. buvo atvykęs ir apžiÅ«rėjo jo parduodamÄ butÄ (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 24 d. tarp Å¡io liudytojo, atstovaujančio ir savo sutuoktinei, ir A.

P., atstovaujančio UAB „ICA Real Estate“, buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Butas parduotas už 210 000,00 Lt. IÅ¡ UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (t. 5, b. l. 153–158) matyti, jog pagrindinis įmonės finansavimo Å¡altinis buvo iÅ¡ UAB „Luginta“, tai yra kitos faktiÅ¡kai nuteistojo R. S. valdomos įmonės per kelis kartus gauti iÅ¡ viso 325 000,00 Lt. Dalis Å¡ių pinigų panaudota buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui finansuoti, likusi pinigų dalis iÅ¡gryninta arba pervesta kitiems asmenims.

Taigi pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB „ICA Real Estate“ faktiniu vadovu buvo R. S., o Å¡i įmonė buvo panaudota kaip priedanga, jam siekiant nuslėpti sukčiaujant gautus pinigus. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis faktiÅ¡kai valdė ir „C. Services LLP“, kuriai buvo parduotas UAB „ICA Real Estate“ įsigytas butas (duomenys neskelbtini). 1.16. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 29.7 punkte konstatuota jog „ir (duomenys neskelbtini) registruotÄ â€žC.

Services LLP“ faktiÅ¡kai valdė R. S.. Liudytojas A. P., apklausiamas teisme parodė, kad R. S. paliepimu vyko į notarų biurÄ ir pasirašė minėto buto pardavimo užsienio įmonei sutartį. Nors butÄ Ä¯sigijo užsienio įmonė, Å¡ios įmonės atstovas kalbėjo lietuviÅ¡kai. Liudytojo teigimu, visas minėtos sutarties sudarymo sÄ lygas su pirkėju suderino R. S.. Patikrinti, ar buvo atliktas piniginis pavedimas už butÄ , liudytojas A. P. negalėjo, nes elektroninės bankininkystės priemonės buvo pas nuteistÄ jį.

Aplinkybę, jog 2013 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį „C. Services LLP“ vardu pasirašė palieptas R. S., patvirtino ir liudytojas V. V., kuris dirbo ir kitose su R. S. susijusiose įmonėse – bendrovėje UAB „E. ir R.“, UAB „Intelektuali verslo apsauga“, UAB „Terra group“. Liudytojo teigimu, R. S. jam nurodė, kad reikės atstovauti užsienio bendrovę „C. Services LLP“, kuri atsiuntė įgaliojimÄ nupirkti jos vardu kažkokį nekilnojamÄ turtÄ .

Minėtos įmonės įgaliojimÄ iÅ¡ UAB „Terra group“ elektroninio paÅ¡to jam taip pat atsiuntė R. S.. Pastarasis atsiuntė liudytojui ir informacijÄ apie to buto unikalų numerį, kainÄ , pasiÅ«lymÄ , pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ susipažinimui. Liudytojo teigimu, nuteistasis jam paaiÅ¡kino, jog toks sutarties įforminimo bÅ«das buvo pasirinktas todėl, kad Lietuvoje užsieniečiai negali pirkti nekilnojamojo turto. IÅ¡ 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 16-tÄ jame notarų biure, matyti, kad UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama direktoriaus A.

P., pardavė (duomenys neskelbtini) registruotai bendrovei „C. Services LLP“, atstovaujamai V. V., nuosavybės teisėmis už 220 000,00 Lt butÄ adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau iÅ¡ byloje esančio UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jokios lėšos už parduotÄ turtÄ Ä¯ Å¡ios įmonės sÄ skaitÄ neįplaukė (baudž. bylos t. 5, b. l. 153-158). Aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek (duomenys neskelbtini) registruotÄ Ä¯monę „C.

Services LLP“ taip pat valdė nuteistasis. Šios įmonės buvo panaudotos kaip priedanga, R. S. siekiant nuslėpti sukčiaujant gautus pinigus“. 1.17. Baudžiamojoje byloje R. S. taip pat buvo nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas nuslėpti ir įteisinti iš ieškovų sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansines operacijas ir sudarė sandorius. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.

Tokios veiklos pagrindinis tikslas – yra nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ar turtÄ . 1.18. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 29.11 punkte konstatuota, jog baudžiamosios bylos medžiaga taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nuteistasis R. S. organizavo sandorį, pagal kurį UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama apie nuteistojo nusikalstamÄ sumanymÄ nieko nežinojusio A. P., iÅ¡ J. N. ir M. N. įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Vėliau bÅ«tent nuteistasis organizavo Å¡io turto pardavimÄ jo paties kontroliuojamai (duomenys neskelbtini) bendrovei „C. Services LLP“. Liudytojas V. V. teisme parodė, kad R. S. iniciatyva jis buvo įdarbintas UAB „Tera Group“ (duomenys neskelbtini). Jis nieko nežinojo apie įmonę „C. Services LLP“, su jos atstovais susitikęs nebuvo, o įgaliojimÄ sandorio sudarymo metu atstovauti Å¡iai įmonei jam atsiuntė R. S.. Be to, tiek minėtas liudytojas, tiek liudytojas A. P. parodė, jog pinigai pagal nekilnojamojo turto objekto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti nebuvo.

Å ios aplinkybės dar kartÄ patvirtina iÅ¡vadÄ , kad minėto buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus ir sudarytas nuteistajam siekiant Å¡iuo sandoriu legalizuoti iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gautų pinigų įgytÄ turtÄ â€“ dėl akių sudarant Å¡io turto pirkimo–pardavimo sutartį su užsienyje registruota įmone. 1.19. Pirmiau nurodyti prejudiciniai faktai patvirtina, jog 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 16-ajame notarų biure pasiraÅ¡yta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama A.

P., pardavė, o „C. Services LLP“, atstovaujama V. V., už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur) pirko butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Nurodyta notarinė sutartis savo tikslu ir objektu prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinė (CK 1.81 straipsnis). Å ioje byloje vieÅ¡oji tvarka suprantama kaip baudžiamuoju įstatymu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra pavojinga, ja kėsinamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomus gėrius, ir baudžiamojo įstatymo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamų veikų padarymÄ . 1.20.

Faktai, nustatyti baudžiamojoje byloje, patvirtina ir įrodo, kad atsakovo R. S. faktiÅ¡kai valdytos ir kontroliuotos bendrovės, tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek ir C. Services LLP, butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo be jokio teisinio pagrindo, tai yra iÅ¡ ieÅ¡kovų V. G. ir V. K. nusikalstamu (sukčiavimo) bÅ«du gautus pinigus panaudojo sumokėdamos buto pirkimo kainÄ . 1.21. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nekilnojamasis daiktas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteistas nuosavybės teise ieškovams lygiomis dalimis, nes daiktas buvo įgytas už ieškovų pinigines lėšas, kurias jie prarado dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veikų.

2. Atsakovo R. S. vardu advokatė I. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame nurodo, kad ieÅ¡kinio nepripažįsta, ir praÅ¡o jį atmesti. Nesutikimo motyvų esmė: 2.1. IeÅ¡kovai, remdamiesi CPK 182 straipsnio 3 punktu, nurodo, kad prejudiciniai faktai patvirtina ir įrodo, jog 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 16-ajame notarų biure pasiraÅ¡yta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama A. P., pardavė, o C. Services LLP, atstovaujama V. V., už 220 000 Lt (63 716,40 Eur) pirko butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), savo tikslu ir objektu prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jo sudarymo momento. 2.2.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017 nustatyti faktai patvirtina ir įrodo, kad atsakovo faktiÅ¡kai valdytos ir kontroliuotos bendrovės, tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek ir C. Services LLP, butÄ Ä¯gijo be jokio teisinio pagrindo, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovų V. G. ir V. K. nusikalstamu (sukčiavimo) bÅ«du gautus pinigus panaudojo sumokėdamos už perkamÄ butÄ . 2.3. Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo bÅ«du, teisių perėmimas paprastai negalimas.

Atsakovė C. Services LLP, kuri buvo įsteigta 2013 m. spalio 10 d., o jos dalyvės buvo bendrovės L. HOLDING S.A., adresas (duomenys neskelbtini), ir V. INTER S.A., adresas (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 19 d. likviduota. Taigi atsakovės C. Services LLP, kuriai nuosavybės teise priklauso ginčo butas, nebėra. Susiklosčius tokiai situacijai, kai ginčo butas priklauso jau likviduotam ir iš (duomenys neskelbtini) įmonių registro išregistruotam juridiniam asmeniui, tolesnis bylos nagrinėjimas, nesant atsakovės C.

Services LLP, yra neįmanomas, todėl byla turi bÅ«ti arba sustabdyta arba nutraukta. 2.4. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu ginčija atsakovų, įvardijamų jų skolininko R. S. priedangos įmonėmis, sudarytÄ buto pirkimo–pardavimo sandorį kaip pažeidžiantį jų kaip kreditorių teises, todėl ieÅ¡kinys yra actio Pauliana ieÅ¡kinys, vadinasi, bylai iÅ¡spręsti aktualios CK VI knygos I dalies IV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios kreditorių teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius. IeÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. IeÅ¡kovų ginčijama buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriame konstatuotos su buto pirkimo–pardavimo sandoriu susijusios aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovai remiasi kaip prejudiciniais faktais Å¡ioje byloje, priimtas 2017 m. balandžio 14 d. Kaltinamasis aktas, kurio pagrindu priimtas teismo nuosprendis ir kurio 3–4 puslapiuose kaip tik ir nurodomos aplinkybės apie atsakovų UAB „ICA Real Estate“ ir C.

Services LLP sudarytÄ sandorį, pateiktas atsakovui R. S. kaip kaltinamajam dar 2015 m. birželio 8 d., o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai kaip nukentėjusieji baudžiamojoje byloje nuo tada turėjo galimybę su juo susipažinti, be to, jie dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl apie ginčo buto pirkimo–pardavimo sandorį ir su juo susijusias aplinkybes bei jų teisių pažeidimÄ , dėl kurio praÅ¡o pripažinti sandorį niekiniu, žinojo jau tuomet. Kadangi ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2019 m. vasario 12 d., tai yra praėjus daugiau kaip trejiems su puse metų, ieÅ¡kovai gerokai praleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl atsakovas R.

S. praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. 2.5. IeÅ¡kovai neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovus, kurių sudarytÄ sandorį ginčija. Kaip viena iÅ¡ sÄ lygų taikyti actio Pauliana kasacinio teismo jurisprudencijoje įvardijama tai, kad kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. IeÅ¡kovai neįrodinėja, kokiu pagrindu atsakovai UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP turi bÅ«ti pripažintos ieÅ¡kovų skolininkėmis.

Ieškovų ir šių atsakovių nesieja jokie sutartiniai ar deliktiniai santykiai, ieškovai neturi dėl šių atsakovių jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nuosprendžio, kuriame būtų konstatuota, kad būtent šių asmenų ar vieno iš jų neteisėtais veiksmais ieškovams buvo padaryta žala. Kaltu dėl ieškovų pinigų užvaldymo pripažintas tik atsakovas R. S.. Nei UAB „ICA Real Estate“, nei C. Services LLP kaip juridiniai asmenys nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017, kuria ieškovai remiasi, šių atsakovų atsakomybė ieškovams nekonstatuota, jie nepripažinti civiliniais atsakovais.

Konstatuota tik nusikalstama atsakovo R. S. veika, tačiau ieÅ¡kovų reikalavimo teisė į atsakovÄ R. S. taip pat nėra apibrėžta. Nors baudžiamojoje byloje ir konstatuota R. S. nusikalstama veika, tačiau joks žalos atlyginimas ieÅ¡kovams iÅ¡ jo nepriteistas, žalos dydis nėra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nėra konstatuota ir kitų atsakovių UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP prievolė atlyginti atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Nors ieÅ¡kovai nurodo, kad jų reikalavimo dydį nulėmė taikos sutartis su kitais nukentėjusiaisiais, tačiau atsakovas R.

S. nebuvo tokios sutarties Å¡alimi. Jo žiniomis, kiti atsakovai taip pat nebuvo tokios taikos sutarties Å¡alimis, todėl ieÅ¡kovų pasiraÅ¡yta taikos sutartis nei atsakovui R. S., nei kitiems atsakovams neturi jokios teisinės galios. 2.6. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant LR CPK 182 straipsnio 3 punkto normÄ , nurodyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Å ios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos. Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi, todėl sprendžiant klausimÄ , ar baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamų veiksmų teisiniai padariniai vertintini kaip prejudiciniai civilinėje byloje, bÅ«tina nustatyti, ar jie patenka į įrodinėjimo dalykÄ civilinėje byloje. Civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas nėra saistomas teismo nuosprendžio tais atvejais, kai sprendžiama dėl faktų, kurie nebuvo nagrinėti ir vertinti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teismo. 2.7.

Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, pripažįstamos prejudicinėmis ir negali bÅ«ti ginčijamos tik tų asmenų, kurie dalyvavo procese. Visų kitų jos gali bÅ«ti ginčijamos. Atsakovės C. Services LLP ir UAB „ICA Real Estate“ baudžiamojoje byloje nedalyvavo, joms nebuvo suteiktas joks procesinis statusas, vadinasi, Å¡ioms atsakovėms baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neturi jokios prejudicinės galios ir ieÅ¡kovas negali bÅ«ti atleistas nuo ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių įrodinėjimo, taip pat ir pareigos įrodyti Å¡iems atsakovams visų civilinės atsakomybės taikymui jiems reikalingų sÄ lygų egzistavimÄ : neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį. 2.8.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje remiasi CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia pareigÄ grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , ir nurodo, kad ginčo butas ieÅ¡kovams turėtų bÅ«ti priteistas nuosavybės teise lygiomis dalimis, nes daiktas buvo įgytas už ieÅ¡kovų pinigines lėšas, kurias jie prarado dėl atsakovo nusikalstamų veikų. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiÅ¡ka prievolės rÅ«Å¡is. Å is turto iÅ¡reikalavimo institutas taikomos tada, kai konstatuojami specialÅ«s prievolės grÄ Å¾inti turtÄ atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėja. 2.9.

Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitiems civilinių teisių gynybos bÅ«dams, t. y. pažeistos teisės ginamos Å¡iuo bÅ«du, kai jų negalima apginti kitais bÅ«dais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kadangi Å¡ios bylos atveju atsakovė C. Services LLP ginčo butÄ Ä¯sigijo sandorio pagrindu, tai yra 2013 m. gruodžio 18 d. nusipirko jį iÅ¡ atsakovės UAB „ICA Real Estate“ notarine sutartimi Nr. 12235, o C. Services LLP nuosavybės teisė į butÄ registruota vieÅ¡ame registre, todėl nesutinka, kad minėta atsakovė įgijo turtÄ be teisinio pagrindo.

Lygiai taip pat ir atsakovė UAB „ICA Real Esate“ turtÄ 2013 m. spalio 24 d. įgijo iÅ¡ J. N. notarine sutartimi Nr. K1AK-7515. Å ios atsakovės nuosavybės teisė į butÄ taip pat buvo įregistruota vieÅ¡ame registre, vadinasi, taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatų ir iÅ¡reikalauti buto iÅ¡ C. Services LLP ieÅ¡kovams kaip įgytÄ be teisinio pagrindo negalima. 2.10. Butas įgytas ne iÅ¡ ieÅ¡kovų, todėl jis negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ atsakovų kaip be pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovų įgytas turtas.

CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatos Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti taikomos tik atsakovui R. S. ir tik dėl iÅ¡ ieÅ¡kovų gautų pinigų grÄ Å¾inimo. Teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ kitų asmenų, tokių kaip kitos atsakovės UAB „ICA Real Estate“ ir (ar) C. Services LLP, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams tai, ko jie iÅ¡ ieÅ¡kovų nepagrįstai neįgijo, nėra. 2.11. Dėl sandorio prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei nurodė, kad nagrinėjamu atveju sandoris, kurį ieÅ¡kovai ginčija, nėra draudžiamas įstatymo.

Tai įprastas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris, detaliai reglamentuotas įstatymo, patvirtintas notaro, įsitikinus jo teisėtumu, sandorį sudariusių asmenų teise ir kompetencija tokį sandorį sudaryti, todėl toks sandoris negali būti laikomas draudžiamu įstatymo. Be to, net jei būtų daroma prielaida, kad ieškovų ginčijamas sandoris yra niekinis ir negalioja, tai reikštų, kad buto pirkimas–pardavimas tarp UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP neįvyko, o butas ir toliau nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „ICA Real Estate“ 2013 m. spalio 24 d. turto įsigijimo iš J.

N. notarinės sutarties Nr. K1AK-7515 pagrindu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai ginčija tik 2013 m. gruodžio 18 d. tarp atsakovų UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP sudarytÄ sandorį. Ankstesnis sandoris, kuriuo atsakovė UAB „ICA Real Estate“ įsigijo butÄ iÅ¡ J. N., neginčijamas. Vadinasi, net ir nuginčijus sutartį, kuria C. Services LLP įsigijo butÄ iÅ¡ atsakovės UAB „ICA Real Estate“, pagrindo priteisti butÄ ieÅ¡kovams, nenuginčijus ir 2013 m. spalio 24 d. sutarties, nėra. 2.12.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nurodė, kad joks reikalavimas, sudarantis ieÅ¡kinio dalykÄ , atsakovui R. S. nepareikÅ¡tas, todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Å¡io atsakovo ieÅ¡kovų Å¡ioje byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas yra nepagrįstas.

3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuras atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

4. IeÅ¡kovų V. G. ir V. K. atstovas advokatas M. V. pateikė dublikÄ . Jame nurodė, kad atsakovas R. S. akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, siekia vilkinti procesÄ dėl atsakovo nusikalstamais veikais padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims ir siekia kiek tai įmanoma iÅ¡saugoti / legalizuoti nusikalstamu bÅ«du įgytÄ daiktÄ â€“ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ patalpas – butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). Jis nepaiso teismų priimtų ir įsiteisėjusių nuosprendžių dėl jo bÅ«tent Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-307/2018.

Atsakovo R. S. supratimu, susiklosčius tokiai situacijai, kai ginčo butas priklauso jau likviduotam ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įmonių registro iÅ¡registruotam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, tolesnis bylos nagrinėjimas, nesant atsakovės C. Services LLP, yra neįmanomas, todėl byla turi bÅ«ti arba sustabdyta, arba nutraukta. Tačiau Jungtinės Karalystės įmonė C. Services nėra ir negali bÅ«ti laikoma juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu civilines teises ir pareigas, ir savarankiÅ¡ku subjektu civiliniame procese, kadangi baudžiamojoje byloje teismai konstatavo, jog Jungtinėje Karalystėje registruotÄ Ä¯monę C.

Services LLP faktiškai valdė nuteistasis R. S., kuris už tai yra nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Tai įrodo, kad juridinis asmuo iš esmės buvo neteisėtos veiklos vykdymo priedanga, reikalinga paslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu iš nukentėjusiųjų V. G. ir V. K. įgytas pinigines lėšas. Taigi įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) įmonė C. Services LLP buvo nusikalstamos veikos priedangos įmonė, – nusikalstamos veikos padarymo įrankis.

Teismai konstatavo prejudicinį faktÄ , jog įmonę C. Services LLP faktiÅ¡kai valdė nuteistasis R. S.. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 29.11 punkte konstatuota, kad bÅ«tent nuteistasis R. S. organizavo sandorį, pagal kurį nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistas jo paties kontroliuojamai Anglijos bendrovei C. Services LLP. Liudytojas V. V. teisme parodė, jog pinigai pagal nekilnojamojo turto objekto – buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti nebuvo.

Taigi teismo yra nustatyta, kad minėto buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus ir sudarytas nuteistajam siekiant Å¡iuo sandoriu legalizuoti iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gautų pinigų įgytÄ turtÄ . 4.1. IeÅ¡kovai taip pat nesutinka su atsakovo R. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytu teiginiu, jog ieÅ¡kinys yra actio Pauliana ieÅ¡kinys, kadangi ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu ginčija atsakovių, įvardijamų jų skolininko R. S. priedangos įmonėmis, sudarytÄ buto pirkimo–pardavimo sandorį kaip pažeidžiantį jų kaip kreditorių teises, todėl bylai iÅ¡spręsti aktualios CK VI knygos I dalies IV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios kreditorių teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius.

Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ . Nagrinėjamu atveju nėra jokio realaus trečiojo asmens, įgijusio turtÄ , kurio interesų pusiausvyrÄ turėtų užtikrinti actio Pauliana institutas.

Ä®siteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyti prejudiciniai faktai, patvirtinantys, jog atsakovas R. S. naudojo įmones kaip nusikaltimo įrankius faktiÅ¡kai jas valdydamas, tai yra sudarinėdamas sandorius pats su savimi. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendyje konstatuota, jog faktiÅ¡kai piniginės lėšos už nupirktÄ butÄ buvo sumokėtos tik tuomet, kai jį įsigijo atsakovo R. S. faktiÅ¡kai valdoma UAB „ICA Real Etstate“, o vėliau butÄ parduodant C. Services LLP piniginės lėšos nebuvo mokamos.

IÅ¡ 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 16-ajame notarų biure, matyti, kad UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama direktoriaus A. P., pardavė (duomenys neskelbtini) registruotai bendrovei C. Services LLP, atstovaujamai V. V., nuosavybės teisėmis už 220 000,00 Lt butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau iÅ¡ byloje esančio UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jokios lėšos už parduotÄ turtÄ Ä¯ Å¡ios įmonės sÄ skaitÄ neįplaukė.

Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 29.7 punkte konstatuota, kad tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek (duomenys neskelbtini) registruotÄ Ä¯monę C. Services LLP taip pat valdė nuteistasis R. S.. Å ios įmonės buvo panaudotos kaip priedanga R. S. siekiant nuslėpti sukčiaujant gautus pinigus. 4.2. Dėl atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį paaiÅ¡kino, kad nesutinka su atsakovo R. S. praÅ¡ymu ieÅ¡kinį atmesti, kadangi ieÅ¡kovai yra praleidę ieÅ¡kinio senatį, kadangi ieÅ¡kinį pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nesutinka su atsakovo teiginiais dėl praleisto ir neva byloje taikytino senaties termino, nes nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio actio Pauliana instituto pagrindu, o bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, todėl atsakovo teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Atsakovo praÅ¡ymas taikyti senaties terminÄ iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Å¡io instituto tikslams. 4.3. Dėl atsakovo nurodytų motyvų, kad prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, o visiems kitiems asmenims jos nėra prejudicinės, todėl gali bÅ«ti ginčijamos, yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsakovas nurodo, kad dėl to, jog atsakovės C. Services LLP ir UAB „ICA Real Estate“ baudžiamojoje byloje nedalyvavo, joms nebuvo suteiktas joks procesinis statusas, vadinasi, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu Å¡ios atsakovėms suformuluotas ieÅ¡kinio reikalavimas neturi jokios prejudicinės galios ir ieÅ¡kovai negali bÅ«ti atleisti nuo ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių įrodinėjimo. Tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 29.7 punktas) konstatuota, jog tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek (duomenys neskelbtini) registruotÄ Ä¯monę C.

Services LLP valdė nuteistasis R. S., kuris už tai yra nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, o Å¡ioje byloje nurodytas atsakovu. Å ios įmonės buvo panaudotos kaip priedanga, R. S. siekiant nuslėpti sukčiaujant gautus pinigus, o pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Darant šį nusikaltimÄ juridinis asmuo iÅ¡ esmės tampa neteisėtos veiklos vykdymo priedanga. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako arba asmuo, įsteigęs juridinį asmenį, kurį siekiama panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, arba asmuo, vadovaujantis tokiam juridiniam asmeniui.

Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Sprendžiant klausimÄ dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės esminę reikÅ¡mę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui Å¡is juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti. Kadangi baudžiamojoje byloje buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtos visos aplinkybės, susijusios su UAB „ICA Real Estate“ ir (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės C. Services LLP faktiniu valdymu, kurį atliko atsakovas R. S., ir Å¡ių įmonių naudojimu nusikalstamai veikai nuslėpti, todėl visi baudžiamojoje byloje nustatyti ir su UAB „ICA Real Estate“ bei C.

Services LLP susiję faktai turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje. 4.4. Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti LR CK 6. 237 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes netenkinama viena iÅ¡ privalomų sÄ lygų Å¡io teisinio instituto taikymui – Å¡ios bylos atveju atsakovė C. Services LLP įsigijo ginčo butÄ sandorio pagrindu, t. y. 2013 m. gruodžio 18 d. nusipirko jį iÅ¡ atsakovės UAB „ICA Real Estate“ notarine sutartimi Nr. 12235, ir atsakovės C.

Services LLP nuosavybės teisė į butÄ registruota vieÅ¡ajame registre. Å ių aplinkybių pagrindu atsakovė nesutinka, kad įgijo turtÄ be teisinio pagrindo. Lygiai taip pat ir atsakovė UAB „ICA Real Esate“ įgijo turtÄ 2013 m. spalio 24 d. iÅ¡ J. N. notarine sutartimi Nr. K1AK-7515. Å io atsakovo nuosavybės teisė į butÄ taip pat buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre, vadinasi, taikyti LR CK 6.237 straipsnio nuostatas ir iÅ¡reikalauti butÄ iÅ¡ C. Services LLP ieÅ¡kovų naudai kaip įgytÄ be teisinio pagrindo negalima.

Atsakovo nuomone, nėra pareigos grÄ Å¾inti nusikalstamu bÅ«du įgytÄ butÄ , kuris įgytas už nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų – Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų – pinigines lėšas, kurios užvaldytos sukčiavimo bÅ«du. Tačiau iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad ginčo butas įgytas nusikalstamu bÅ«du. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-14 nuosprendžiu atsakovÄ Å¡ioje byloje R. S., be kitų nusikalstamų veikų, pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., prieÅ¡ nukentėjusiuosius V.

G. ir V. K., taip pat pagal BK 203 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (UAB „ICA Real Estate“ epizode). Teismas taip pat nusprendė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. pagrindu, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti C. Services LLP nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ patalpas – butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2018-03-01 nuosprendžiu tenkino nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ ir panaikino konfiskacijÄ C.

Services LLP nuosavybės teise priklausančiam turtui – patalpoms – butui su rÅ«siu, esančiam (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nustatė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ pirmiau nurodytam turtui iki civilinio ginčo tarp nukentėjusiųjų iÅ¡sprendimo. Taigi įsiteisėjusiais nuosprendžiais yra ne tik konstatuotas esminis prejudicinis faktas, kad butas įgytas nusikalstamu bÅ«du, bet ir nuspręsta Å¡io buto nekonfiskuoti, o palikti nukentėjusiesiems žalai atlyginti.

Visa tai paneigia bet kokius atsakovo iÅ¡vedžiojimus apie sudarytas notarines sutartis ir vieÅ¡uosius registrus, kaip teisinį pagrindÄ iÅ¡saugoti nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ , ir klausimas dėl buto įgijimo teisėtumo Å¡ioje civilinėje byloje nebegali bÅ«ti atskirai nagrinėjamas. 4.5. Atsakovo R. S. procesinis elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise. Pažeista teisė turi bÅ«ti ginama tam, kad bÅ«tų apginti sÄ Å¾iningų asmenų teisėti interesai. Ä®statymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo bÅ«tų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieÅ¡taraujama subjektinės teisės paskirčiai.

Asmuo iÅ¡ savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos ir iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Kadangi atsakovas R. S. nesÄ Å¾iningai veikia prieÅ¡ nuo jo paties padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusius asmenis, sÄ moningai ir nepagrįstai vilkina žalos atlyginimo procesÄ , tam pasitelkdamas civiliniame procese suteiktas teises, tačiau jas naudodamas ne pagal jų paskirtį, teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos prieÅ¡ingai jos tikslams ir paskirčiai.

Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡o paskirti atsakovui R. S. maksimaliÄ 5000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios sumos lygiomis dalimis priteisiant ieÅ¡kovams.

5. Atsakovas R. S. pateikė triplikÄ ir jame nurodė, kad palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir praÅ¡o Å¡iÄ civilinę bylÄ sustabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu arba bylos nagrinėjimÄ nutraukti. Nesant pagrindo bylÄ sustabdyti arba jÄ nutraukti arba tokiam pagrindui iÅ¡nykus praÅ¡o ieÅ¡kovų V. G. ir V. K. ieÅ¡kinį atsakovui R. S. atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui Å¡ioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dublike nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, prieÅ¡tarauja subjektinės materialiosios teisės normoms.

Civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog nekilnojamasis daiktas – butas su rÅ«siu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas vieÅ¡ajame registre kaip C. Services LLP nuosavybe. Å ios įmonės ir jos turto (buto) faktinio perdavimo aplinkybės R. S. baudžiamojoje byloje nėra nustatytos. IeÅ¡kovai, vadovaudamiesi prejudiciniu faktu baudžiamojoje byloje, nurodo, kad siekiant legalizuoti nusikalstamu bÅ«du įgytas lėšas minėtas butas buvo įgytas nusikalstamu bÅ«du, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie Å¡ios įmonės ir jos turto perleidimÄ R.

S., o tai nepatvirtina nei nekilnojamojo daikto juridinio perdavimo fakto, nei Å¡io turto valdymo. Atvirkščiai, Å¡io turto valdymo teisės 2013 m. gruodžio 18 d. buvo perduotos V. V., kaip faktiniam bendrovės vadovui, veikusiam pagal 2013 m. spalio 10 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . V. V. baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip liudytojas, jam jokie kaltinimai nebuvo pateikti, todėl negalima teigti, kad jis tiek sandorio sudarymo metu, tiek buto valdymo metu veikė nusikalstamai. R. S. su V. V. nesieja nei giminystės, nei draugystės ryÅ¡iai, ieÅ¡kovai nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas R.

S. buvo piktavaliÅ¡kai ar kaip kitaip susitaręs su įgaliotu asmeniu V. V. ir sudarant pirkimo–pardavimo sutartį bei C. Services LLP įgyjant nekilnojamÄ jį turtÄ veikė kartu su juo. 2015 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) Vyriausybės biuletenyje paskelbta, jog C. Services LLP likviduota iÅ¡braukiant iÅ¡ registruotų įmonių sÄ raÅ¡o. Kadangi atsakovės C. Services LLP, kuriai nuosavybės teise priklauso ginčo butas, nebėra, todėl R. S. neturi galimybės grÄ Å¾inti turtÄ , esÄ gautÄ be teisinio pagrindo, nes jis jam nebuvo perduotas.

Taip pat nėra pagrindo taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas ir priteisti butÄ ieÅ¡kovų naudai kaip įgytÄ be teisinio pagrindo. 5.1. Faktai, tirti ir vertinti baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, ir kitos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės civilinėje byloje turi ribotÄ prejudicinę galiÄ . Nors teismai C. Services LLP įmonę vertino kaip priedangos įmonę, tačiau BK 203 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo prasme Å¡iai įmonei, taip pat ir atsakovui R.

S. sprendimas baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ , ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, tai yra žinojo ar turėjo žinoti (bendrovės valdymo organai), kad sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Teismo paskelbtas faktas, kad bendrovė buvo priedangos įmonė fizinio asmens nusikalstamiems tikslams įgyvendinti, nėra pakankamas nesÄ Å¾iningumo įrodymas kitos Å¡alies, o Å¡iuo atveju atsakovės C.

Services LLP atžvilgiu. Kadangi atsakovė C. Services LLP, kaip juridinis asmuo, nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, o R. S. nėra nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį dėl C. Services LLP, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamojoje byloje konstatuoti prejudiciniai faktai. 5.2. Dėl žalos atlyginimo ir senaties termino nurodė, kad ieÅ¡kovai reikalauja netaikyti senaties paneigdami egzistuojančias byloje actio Pauliana sÄ lygas ir motyvuodami, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys grindžiamas CK 6.237 straipsnio 1 dalies, o ne LR CK VI knygos I dalies IV skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, remdamiesi baudžiamųjų bylų prejudiciniais faktais ir civilinės bylos iÅ¡vadomis.

IeÅ¡kovai, žinodami, kad Daiktas 1 už paskolÄ Ä¯keistas neteisėtai, ignoravo analogiÅ¡kus prejudicinius faktus ir siekė ginti tokiÄ subjektinę teisę, piktnaudžiaudami teise. Be to, ieÅ¡kovai savo tikslų siekė nesÄ Å¾iningai, tai yra sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , grÄ Å¾inant turtÄ nukentėjusiesiems E. A. ir J. A.. Kadangi ieÅ¡kovai savo rizika pasirinko kitokį savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ (neteikė civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje, nesikreipė į teismÄ dėl žalos priteisimo civiline tvarka), bet juo naudojosi iki galutinių teismų instancijų įsiteisėjimo, todėl esant actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygoms taikytinas tokiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti įstatymo nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas. 5.3.

Dėl ieÅ¡kovų nurodytų aplinkybių, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, paaiÅ¡kino, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas niekaip nepažeidžia CPK 95 straipsnyje numatytų normų. Jeigu ieÅ¡kovų lÅ«kesčių netenkina pateikto atsiliepimo turinys, tai jokiu bÅ«du negali sukurti ieÅ¡kovų nurodomo precedento. Tai akivaizdus bandymas daryti poveikį atsakovui ir teismui. Å iuo pagrindu ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl atsakovo tariamo piktnaudžiavimo procesu skirti jam maksimaliÄ 5 000 Eur baudÄ ir formuluojamas sprendimas dėl baudžiamosios bylos inicijavimo yra akivaizdus poveikio darymas atsakovui, pažeidžiantis ne tik atsakovo teisę į teisingÄ teismÄ , bet ir pažeidžiantis Konstitucines teises, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio nuostatas, kurios įtvirtina teisę į nepriklausomÄ bei į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ bei procesines garantijas.

6. Byloje 2019 m. spalio 28 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir nuspręsta ieÅ¡kovų V. G. ir V. K. ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika be teisinio pagrindo atsakovų įgyto turto grÄ Å¾inimo tenkinti, priteisti ieÅ¡kovams V. G. ir V. K. nuosavybės teise lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį, nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė byloje 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

8. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ieÅ¡kovų atstovas ieÅ¡kovų reikalavimÄ palaikė, atsakovas R. S. ieÅ¡kinio nepripažino, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „ICA Real Estate“ byloje procesinių dokumentų neteikė. Trečiasis asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad sprendimÄ palieka priimti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

9. Byloje buvo nagrinėjamas ieškovų reikalavimas atsakovams R. S., uždarajai akcinei bendrovei „ICA Real Estate“ bei C. Services LLP, kuriuo ieškovai prašė priteisti jiems po 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Kaip nurodyta, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo R. S. apeliacinį skundÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovams Å¡ioje byloje buvo nustatytas terminas pateikti savo nuomonę dėl atsakovų tinkamumo Å¡ioje byloje. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas aplinkybes, Å¡alims nustatytas terminas pateikti nuomonę dėl įtraukimo dalyvauti byloje Lietuvos RespublikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, 39 punktas, 42 straipsnio 1 dalis).

Teismo nustatytu terminu nuomonę pateikė ieÅ¡kovų atstovas, nurodydamas, jog sutinka, kad iÅ¡ atsakovų bÅ«tu paÅ¡alinta bendrovė C. Services LLP. IeÅ¡kovų atstovas nurodė, jog, ieÅ¡kovų nuomone, įtraukti dalyvauti byloje Lietuvos RespublikÄ nėra įstatymu numatyto pagrindo, kadangi Lietuvos Respublika negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. IeÅ¡kovų nuomone, tai prieÅ¡tarautų baudžiamojoje byloje pateiktiems Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams, jog Lietuvos Respublika negali pretenduoti į ginčo butÄ ir jis paliekamas nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims.

Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog ginčo butas yra įgytas iÅ¡imtinai iÅ¡ ieÅ¡kovų Å¡ioje byloje įgytų piniginių lėšų (prarastų dėl nusikalstamos veikos), tai yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl į šį butÄ negali reikÅ¡ti pretenzijų jokie kiti asmenys, įskaitant ir Lietuvos RespublikÄ . 11. 2021 m. sausio 21 d. nutartimi teismas nutarė nutraukti civilinės bylos dalį dėl C. Services LLP, įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, Lietuvos RespublikÄ , atstovaujant VÄ® Turto bankui, nutartis įsiteisėjo.

12. IeÅ¡kovai byloje įrodinėjo nepagrįsto praturtėjimo faktÄ ir savo reikalavimÄ grindė nepagrįsto praturtėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kuriomis vadovavosi ir teismas patenkindamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ byloje 2019 m. spalio 28 d. priimtu sprendimu. GrÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, jog ginčo teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas dėl savo subsidiarumo negali bÅ«ti taikomas.

13. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas aplinkybes, 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje priimta žodine nutartimi pasiÅ«lė ieÅ¡kovams spręsti dėl reikalavimo patikslinimo, taip pat dėl papildomų įrodymų pateikimo dėl ginčo buto, pagrindžiant, ar jo vertė atitinka praÅ¡omos priteisti žalos dydį. Teismo nustatytu terminu ieÅ¡kovai pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio pagrindo ar dalyko pakeitimo, papildomų įrodymų nepateikė.

14. Ä®vertinus ginčo pobÅ«dį, matyti, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindžia baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. IeÅ¡kinio faktiniu pagrindu ieÅ¡kovai nurodė tai, kad atsakovas R. S. prieÅ¡ juos įvykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių jiems yra padaryta turtinė žala. Už Å¡ias nusikalstamas veikas atsakovas R. S. buvo nuteistas, tai yra Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017, kuriuo atsakovÄ R. S., be kitų nusikalstamų veikų, pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, prieÅ¡ ieÅ¡kovus, taip pat pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „ICA Real Estate“ epizode).

Teismas taip pat nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti C. Services LLP nuosavybės teise priklausantį ginčo butÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-307/2018 panaikino konfiskacijÄ C. Services LLP nuosavybės teise priklausančiam ginčo butui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovo kasacinį skundÄ atmetė, tai yra priimti nuosprendžiai dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veiksmų padarymo yra įsiteisėję, todėl ieÅ¡kovams turi bÅ«ti atlyginta nusikalstamas veiksmais padaryta turtinė žala.

15. Baudžiamojoje byloje atsakovas R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , pasinaudojo juridinio asmens UAB „Intelektuali verslo apsauga“ naudai apgaule įgytu nukentėjusiajam E. A. priklausančiu turtu – Daiktu Nr. 1 ir S. D., nežinančio apie nusikalstamÄ sumanymÄ , pasitikėjimu, 2013 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė pastarajam pasiraÅ¡yti 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį, pagal kuriÄ V.

G. ir V. K., už kurį pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) veikė V. G., lygiomis dalimis po 390 000,00 Lt (112 951,81 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) kiekvienas suteikė UAB „Intelektuali verslo apsauga“, atstovaujamai S. D., 780 000,00 Lt (225 903,61 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) paskolÄ , užtikrindami įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymÄ hipotekos sutartimi įkeičiant DaiktÄ Nr. 1, iÅ¡ Å¡ios sumos 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) jam, R.

S., buvo perduoti grynaisiais, o 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) 2013 m. rugsėjo 6 d. banko pavedimu pervesti į UAB „Intelektuali verslo apsauga“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Danske Bank ?S Lietuvos filiale, taiigi jis, R. S., apgaule įgijo didelės vertės nukentėjusiems V. G. ir V. K. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3.4528 Lt), ir įgijo teisę į pinigines lėšas – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt).

16. Taip pat jis, R. S., pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, kad UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske Bank ?S Lietuvos filialo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) įgytos jo paties nusikalstamu (sukčiavimo) bÅ«du, jas apgaule įgijus iÅ¡ nukentėjusiųjų V. G. ir V. K., siekdamas Å¡ias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo juridinių asmenų UAB „Intelektuali verslo apsauga“, UAB „Nemėžio logistika“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „Nemėžio logistika“), UAB „E. ir R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „E. ir R.“), UAB „Luginta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „Luginta“), UAB „ICA Real Estate“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „ICA Real Estate“), „C.

Services LLP“, registruotos (duomenys neskelbtini), vadovavimÄ ir pasinaudodamas Å¡ių juridinių asmenų banko sÄ skaitomis su jo paties nusikalstamu bÅ«du įgytomis piniginėms lėšomis atliko Å¡ias finansines operacijas: 16.1. 2013 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske bank ?/S Lietuvos filialo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 515 000,00 Lt (149 154,31 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank ?/S Lietuvos filiale esančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 16.2. 2013 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske bank ?/S Lietuvos filialo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 26 000,00 Lt (7 530,12 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank ?/S Lietuvos filiale esančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 16.3. 2013 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡ UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank ?/S Lietuvos filialo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 502 000,00 Lt (145 389,25 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „E. ir R.“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB Å iaulių banko (buvusios AB Ūkio banko) Vilniaus filiale; 16.4. 2013 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡ UAB „E. ir R.“ atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Å iaulių banko (buvusios AB Ūkio banko) Vilniaus filiale, 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pervedė į UAB „Luginta“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke; 16.5. 2013 m. spalio 10 d. iÅ¡ UAB „Luginta“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 200 000,00 Lt (57 924,00 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke; 16.6. 2013 m. spalio 14 d. iÅ¡ UAB „Luginta“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 85 000,00 Lt (24 617,70 Eur, euro kursas 3,4528 eurų) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke; 16.7. 2013 m. spalio 17 d. iÅ¡ UAB „Luginta“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 40 000,00 Lt (11 584,80 Eur, euro kursas 3,4528 eurų) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke.

17. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , R. S., žinodamas, kad UAB „ICA Real Estate“ AB SEB banke banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos – 325 000,00 Lt (94 126,51 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), jo paties įgytos nusikalstamu (sukčiavimo) bÅ«du, siekdamas Å¡ias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo su jo paties nusikalstamu bÅ«du įgytomis piniginėmis lėšomis sandorio sudarymÄ â€“ nurodė apie nusikalstamÄ veikÄ nieko nežinančiam A.

P. (A. P.), kuris, nežinodamas apie jo, R. S., nusikalstamÄ sumanymÄ ir juo pasitikėdamas, R. S. nurodymu, atstovaudamas UAB „ICA Real Estate“, 2013 m. spalio 24 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „ICA RealEstate“ vardu nupirko iÅ¡ J. N. ir M. N. nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 210 000,00 Lt (60 820,20 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) vertės butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

18. Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti už jo paties nusikalstamu bÅ«du įgytas pingines lėšas UAB „ICA Real Estate“ vardu įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), organizavo juridinių asmenų UAB „ICA Real Estate“, kuriai atstovavo A. P., nežinantis apie R. S. nusikalstamus ketinimus, ir C. Services LLP, registruotos (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo V. V., nežinantis apie R. S. nusikalstamus ketinimus, sandorio sudarymÄ su Å¡iuo turtu, t. y. 2013 m. gruodžio 18 d. 9.54 val.

Vilniaus miesto 16-jame notarų biure nurodė minėtiems asmenims pasiraÅ¡yti pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama A. P., pardavė, o C. Services LLP, atstovaujama V. V., už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pirko butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, atliko su Å¡iais pinigais finansines operacijas ir sudarė sandorius.

Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog kai UAB „ICA Real Estate“ 2013 m. gruodžio 18 d. už 220 000 Lt C. Services LLP pardavė butÄ (duomenys neskelbtini), jokios lėšos už parduotÄ turtÄ Ä¯ Å¡ios įmonės sÄ skaitÄ neįplaukė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 29.7 punktas).

19. Kasacinio teismo yra formuojama teismų praktika, kad nors besikreipiantis į teismÄ asmuo privalo nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, tai yra teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas.

Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020). Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi bÅ«ti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020).

Pažymėtina, kad teismo pareiga teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo Å¡alių santykius nereiÅ¡kia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos Å¡alių, faktines aplinkybes), nei keisti ieÅ¡kinio dalykÄ , peržengiant pareikÅ¡tus reikalavimus.

20. Teismo vertinimu, nagrinėjama byla pagal savo pobÅ«dį nėra susijusi su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas turi bÅ«ti aktyvus ir disponuoja platesnėmis teisėmis: gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti. Teismas buvo nustatęs terminÄ ieÅ¡kovams spręsti dėl ieÅ¡kinio pagrindo ar dalyko pakeitimo, papildomų įrodymų pateikimo.

21. Tačiau, teismo vertinimu, vis tik CK nuostatos nustato, kad tam tikrais atvejais teismas turi iniciatyvos teisę spręsti Å¡alių ginÄÄ , neatsižvelgdamas į Å¡alių pareikÅ¡tus reikalavimus. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismui tam tikrais atvejais kyla pareiga ex officio patikrinti, ar pagrindas, iÅ¡ kurio kildinama ginama teisė, yra tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Savo iniciatyva ir nesant Å¡alių praÅ¡ymo teismas sprendžia dėl sandorio pripažinimo niekiniu tada, kai nagrinėjant bylÄ sandorio pripažinimas niekiniu tampa akivaizdus. Esant akivaizdžiam sandorio negaliojimo pagrindui teismui nereikia rinkti papildomų įrodymų, o pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius neatsižvelgdamas į bylos Å¡alių reikalavimus.

Tik išsprendus dėl niekinio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013, 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

23. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 ir 3 dalys).

24. Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintas Å¡ios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „vieÅ¡oji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties Å¡alių ketinimai turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019) 25. Atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus reglamentuojančio CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

26. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , nuosekliai formuoja praktikÄ , kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

27. Teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali bÅ«ti vertinami kaip prejudiciniai civilinėje byloje, yra bÅ«tina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

28. Atsižvelgdamas į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ (25–27 punktai), teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyti tokie Å¡ios civilinės bylos įrodinėjimo dalykui reikÅ¡mingi prejudiciniai faktai, nurodomi 29 punkte, dėl baudžiamojoje byloje konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat juos padariusio asmens, tai yra atsakovo R. S. (29 punktas).

29. Tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek C. Services LLP faktiÅ¡kai valdė atsakovas R. S.. Atsakovas R. S. apgaule įgijo didelės vertės ieÅ¡kovams V. G. ir V. K. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas – 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3.4528 Lt), ir įgijo teisę į pinigines lėšas – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt). Atsakovas R. S., siekdamas Å¡ias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo daugybės juridinių asmenų, tarp jų ir UAB „ICA Real Estate“ bei C.

Services LLP, vadovavimÄ ir pasinaudodamas Å¡ių juridinių asmenų banko sÄ skaitomis nusikalstamu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovų įgytas pinigines lėšas pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sÄ skaitÄ â€“ 325 000,00 Lt (94 126,51 Eur, euro kursas 3,4528 Lt). Toliau atsakovas R. S., siekdamas Å¡ias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo 2013 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymÄ , kuriuo UAB „ICA Real Estate“ nupirko iÅ¡ J. N. ir M. N. ginčo butÄ už 210 000,00 Lt (60 820,20 Eur, euro kursas 3,4528 Lt).

Toliau atsakovas R. S. siekdamas Å¡ias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti organizavo UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP 2013 m. gruodžio 18 d. sandorio sudarymÄ , kuriuo UAB „ICA Real Estate“ pardavė C. Services LLP ginčo butÄ už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), tačiau faktiÅ¡kai C. Services LLP pinigų pagal sandorį UAB „ICA Real Estate“ nesumokėjo.

30. Teismo vertinimu, 29 punkte esamų nustatytų prejudicinių faktu visuma sudaro pagrindÄ pripažinti, kad 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymas, kuriuo UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o C. Services LLP nupirko ginčo butÄ už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), akivaizdžiai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi pagrindinis ir vienintelis sandorio tikslas buvo skirtas pasiekti prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei tikslui, tai yra nusikalstamu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovų įgytas pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, kas ir buvo padaryta, nes faktiÅ¡kai pagal šį sandorį piniginės lėšos nebebuvo mokamos. Toks sandoris jokių teisėtų padarinių negali sukelti, todėl Å¡is sandoris ex officio pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 178 straipsnio 5 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis).

31. Pripažinus, kad 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o C. Services LLP nupirko už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) ginčo butÄ , kaip sandoris yra niekinis, turi bÅ«ti sprendžiamas restitucijos klausimas.

32. Sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusiÄ sandorio Å¡alį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumÄ , teisingumÄ , sÄ Å¾iningumÄ ir protingumÄ , kartu iÅ¡saugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumÄ . Tai ne kartÄ savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2007). Negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Ji taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas jos taikymo sÄ lygas ir bylos aplinkybes. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant restitucijos taisykles. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucija taikoma ne mechaniÅ¡kai, bet atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restitucijÄ , sÄ Å¾iningumo principas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl restitucijos Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2009).

33. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

34. Tačiau CK 1.81 straipsnio 2 dalis nustato, kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, tai yra kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 straipsnio 3 dalis).

35. Ä®statymo leidėjo nustatyta (34 punktas), kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujančių tikslų, teisės gali bÅ«ti neginamos ar ginamos iÅ¡ dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

36. Kadangi, teismo vertinimu, vienintelis 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorio tikslas buvo prieÅ¡ingas vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, tai yra nusikalstamu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovų įgytas pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, ir jis buvo pasiektas, be to, akivaizdu, jog sandorio Å¡alys apie tai žinojo, nes, kaip nustatyta, faktiÅ¡kai UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP vadovavo atsakovas R. S., restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Be to, teismo vertinimu, taikant restitucijÄ ir grÄ Å¾inant ginčo butÄ UAB „ICA Real Estate“, įgytÄ pagal pirkimo–pardavimo sandorį, kai ji už ginčo butÄ nėra sumokėjusi, UAB „ICA Real Estate“ įgytų nuosavybę, tai yra nepagrįstai praturtėtų, ir bÅ«tų įgyvendintas prieÅ¡ingas vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei tikslas.

Dėl žalos atlyginimo 37. Ieškovai reiškia ieškinį dėl atsakovo R. S. prieš juos nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo. Kaip nustatyta, kad ginčo buto įsigijimas yra nusikalstamos veikos vykdymo rezultatas, tai yra ginčo buto pirkimui yra panaudotos iš ieškovų atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais gautos piniginės lėšos.

38. Sandorio pripažinimas negaliojančiu ir civilinė atsakomybė (žalos atlyginimas) yra atskiri civilinių teisių gynimo bÅ«dai, kurių taikymÄ reglamentuoja skirtingi CK institutai. Bendrosios sandorių negaliojimo nuostatos, be kita ko, negaliojimo pagrindai ir jo pasekmės, įtvirtintos CK 1.78–1.96 straipsniuose. Civilinės atsakomybės taikymÄ , be kita ko, jos atsiradimo pagrindus ir taikymo sÄ lygas, reglamentuoja CK 6.245– 6.304 straipsniai. Pripažinus sandorį negaliojančiu, netaikant restitucijos, prievolė atlyginti žalÄ savaime nekilo, todėl, teismo vertinimu, kvalifikuojant, turi bÅ«ti sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo ar nebuvimo atsakovo R. S. veiksmuose, dėl kurių ieÅ¡kovai patyrė žalÄ .

39. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti esant įstatyme nustatytam pagrindui – civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės (iÅ¡skyrus griežtosios atsakomybės atvejį) visetui. Taigi, civilinės atsakomybės prievolė yra individuali, t. y. kiekvienam skolininkui kyla, jeigu jo atžvilgiu egzistuoja įstatyme įtvirtintas pagrindas, žalos atlyginimo prievolės atsiradimas niekaip nesiejamas su aplinkybe, kad dėl to paties žalos fakto yra pagrindas civilinę atsakomybę taikyti ir kitiems asmenims.

40. Veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės prasme gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti.

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018).

41. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ . Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018).

42. Teismo vertinimu, sprendimo 29 punktu nustatyti prejudiciniai faktai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad atsakovas R. S. pažeidė įstatyme įtvirtintÄ rÅ«pestingumo pareigÄ ir nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas pripažinti tokių atsakovo R. S. veiksmų (29 punktas) neteisėtumÄ .

43. Teismo vertinimu, atsakovo R. S. konstatuotas neteisėtas elgesys (29 punktas) yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalos kilimu, kadangi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti, kad jeigu atsakovas R. S. per jo faktiÅ¡kai valdomus juridinius asmenis apgaulės bÅ«du nebÅ«tų įgijęs ieÅ¡kovams priklausančių piniginių lėšų ir siekdamas jas paslėpti ir įteisinti, pasinaudodamas faktiÅ¡kai jo vadovaujamais juridiniais asmenimis, nebÅ«tų už Å¡ių piniginių lėšų faktiÅ¡kai sau įgijęs ginčo butÄ , ieÅ¡kovai žalos nebÅ«tų patyrę (CK 6.247 straipsnis).

44. Teismo vertinimu, prejudiciniais faktais (29 punktas) nustatytas ir padarytos žalos dydis, jo nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės neginčijo ir atsakovas R. S., tai yra nustatyta, kad atsakovas R. S. apgaule įgijo didelės vertės ieÅ¡kovams V. G. ir V. K. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas – 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), ir įgijo teisę į pinigines lėšas – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), 225 904 Eur, iÅ¡ kurių faktiÅ¡kai ginčo buto įsigijimui buvo panaudota 210 000,00 Lt (60 820,20 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), tai yra sumokant pagal 2013 m. spalio 24 d. pirkimo– pardavimo sandorį, pagal 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorį pinigai nebuvo sumokėti.

45. Baudžiamojoje byloje, be ieÅ¡kovų, nukentėjusiaisiais buvo pripažinti ir E. A. bei J. A.. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtino Å¡alių – nukentėjusiųjų E. A. ir J. A. iÅ¡ vienos pusės bei nukentėjusiųjų V. G. ir V. K. iÅ¡ kitos pusės – sudarytÄ taikos sutartį (civilinė byla Nr. 2A-1023-241/2018). Teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipotekÄ buvo užtikrinta atsakovų V.

K. ir V. G. suteikta bei negrÄ Å¾inta paskola UAB „Intelektuali verslo apsauga“ – 225 904 Eur (780 000 Lt), Å¡ia Sutartimi ieÅ¡kovai E. A. ir J. A. sutiko padengti dalį atsakovų nuostolių ir įsipareigojo sumokėti atsakovams kompensacijÄ už sutartinės hipotekos atsisakymÄ (tai yra už atsakovų V. K. ir V. G. Taikos sutarties 5 p. numatytų prievolių įvykdymÄ ) kiekvienam iÅ¡ atsakovų atliekant mokėjimus į jų nurodytas sÄ skaitas po 75 000 Eur (teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 punktas).

Tokiu būdu ieškovams V. K. ir V. G. buvo atlyginta dalis dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veikų padarytos žalos, tai yra 150 000 Eur iš 225 904 Eur. Neatlyginta žalos dalis sudaro 75 904 Eur. Šiuo ieškiniu ieškovai siekia 60 820,20 Eur žalos atlyginimo.

46. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo R. S. civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.245–6.249 straipsniai).

47. IeÅ¡kovai siekia, kad jiems atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padaryta žala bÅ«tų atlyginta nuosavybės teise priteisiant ginčo butÄ , tai yra turtÄ , kuris, teismo vertinimu, buvo faktiÅ¡kai įgytas atsakovo R. S. jo faktiÅ¡kai valdomų juridinių asmenų vardu už pinigines lėšas, kurias atsakovas R. S. įgijo iÅ¡ ieÅ¡kovų dėl jo nusikalstamų veiksmų. IeÅ¡kovai nurodo žalos dydį 60 820,20 Eur, tai yra iÅ¡ ieÅ¡kovų įgytos ir pagal 2013 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sandorį sumokėtos piniginės lėšos. Kaip nustatyta, pagal 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorį pinginės lėšos faktiÅ¡kai nebuvo sumokėtos.

48. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme įtvirtinto visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grÄ Å¾inti Å¡alis į iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtÄ nuostolių dydį.

49. Teismas nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo prasme, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , nusprendžia, kad ginčo buto priteisimas, pripažinus negaliojančiu 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorį ir netaikius restitucijos, ieÅ¡kovams nuosavybės teise bÅ«tų sÄ Å¾iningas ir teisingas žalos atlyginimas pagal konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstant, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovams yra atlyginta atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padaryta 60 820,20 Eur dydžio žala, tai yra po 30 410,10 Eur kiekvienam. Teismo vertinimu, ginčo buto priteisimas kaip turtinio pobÅ«džio kompensacija savo verte atitinka ieÅ¡kovų faktiÅ¡kai patirtiems turtiniams praradimams dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veiksmų, kadangi atsakovas siekdamas nuslėpti ir įteisinti 60 820,20 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovų įgytų piniginių lėšų už Å¡ias lėšas įsigijo ginčo butÄ .

50. Žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Atsakovas neginčijo ir neįrodinėjo aplinkybės, jog ieÅ¡kovų praÅ¡omu bÅ«du sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovams padaryta žala bÅ«tų atlyginta didesne verte, nei jiems atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais faktiÅ¡kai padaryta žala.

51. Kadangi byloje ieÅ¡kovai neįrodinėjo, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra actio Pauliana ieÅ¡kinys ir teismas Å¡iuo atveju nesprendžia ginčo, vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio, todėl pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus dėl actio Pauliana sÄ lygų.

52. Kiti Å¡alių argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl praÅ¡ymo atsakovui R. S. skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

53. Dublike ieÅ¡kovai prašė atsakovui R. S. skirti 5 000 Eur baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios sumos lygiomis dalimis priteisiant ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovų vertinimu, atsakovas R. S. nesÄ Å¾iningai veikia prieÅ¡ nukentėjusiuosius nuo jo paties padarytų nusikalstamų veikų, sÄ moningai ir nepagrįstai vilkina žalos atlyginimo procesÄ , tam pasitelkdamas civiliniame procese suteiktas teises, tačiau jas naudodamas ne pagal jų paskirtį, teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos prieÅ¡ingai jos tikslams ir paskirčiai.

54. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

55. Tam, kad galėtų bÅ«ti paskirta bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi bÅ«ti nustatytos bÅ«tinosios sÄ lygos – Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

56. Teismo vertinimu, vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ teigti, kad atsakovas R. S. veikė akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sÄ moningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti ieÅ¡kovų teisinę padėtį. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybÄ . Teismui nenustačius iÅ¡skirtinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovų praÅ¡ymas skirti jam baudÄ netenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

57. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors pastaroji ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, todėl ieÅ¡kovų patirtos iÅ¡laidos visa apimtimi priteistinos iÅ¡ atsakovo.

58. Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies, 4 punktas). Pateikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis mokėtinas žyminis mokestis nuo 60 820,20 EUR ginčo buto vertės sudaro 1 137 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas, todėl valstybei mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 700 Eur ieÅ¡kovui V. G. bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti ir 1 700 Eur ieÅ¡kovui V. K. bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Pateikė įrodymus apie ieÅ¡kovų patirtas 3 400 Eur dydžio iÅ¡laidas, sÄ skaitų su apmokėjimu kopijas. Nurodė, kad ieÅ¡kinio parengimas kainavo 1 500 Eur, dubliko parengimas – 900 Eur bei pasirengimas bylos nagrinėjimui ir vykimas į Klaipėdos apygardos teismÄ , dalyvavimas teisminiame nagrinėjime – 1 000 Eur. IÅ¡ viso patyrė 3 400 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Å alys duomenų, apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

60. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, į tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, ieÅ¡kovų praÅ¡ymas tenkinamas, iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovui V.

G. ir ieškovui V. K. po 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo 61. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemonės, tai yra, nekilnojamojo daikto – buto su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštas paliekamas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o „C. Services LLP“ nupirko už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tenkinti ieÅ¡kovų V. G. ir V. K. ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovams V. G., ir V. K., nuosavybės teise lygiomis dalimis, tai yra, po ½ dalį, nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovams V.

G., ir V. K. yra atlyginta atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padaryta 60 820,20 Eur žala, tai yra, po 30 410,10 Eur kiekvienam. Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti Valstybės įmonei Registrų centras. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. 1 137 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. 1 700 Eur ieÅ¡kovui V. G. ir 1 700 Eur ieÅ¡kovui V. K. bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Netenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo atsakovui R.

S.. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, tai yra, nekilnojamojo daikto – buto su rÅ«siu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Erinija Kazlauskienė