2022-04-06 Nr. AB-8444-3-61-3-04864-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1831-525 /2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04864-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35699 (toliau – ir Departamento sprendimas); panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 6K-2115 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas buvo protesto dalyvis, bijo dėl savo gyvybės, nes protesto metu buvo nužudyti du jo draugai, mokytojas. (duomenys neskelbtini).

2.2. Tiek Komisija, tiek Departamentas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė su jo asmenybe susijusias aplinkybes, netinkamai interpretavo surinktą informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalies punkto nuostatas, jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statutas ar papildoma apsauga, todėl pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

2.3. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – dėl demonstracijų prieš valdžią bei genčių tarpusavio nesantaiką / klanų kovas bei persekiojimą ir dėl grasinimų kilusį pavojų sveikatai ir gyvybei. Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra klanų kovų, polinio persekiojimo ir grasinimų, dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Šias aplinkybes patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra klanų kovų, politinio persekiojimo ir grasinimų, dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

2.4. Komisija nepagrįstai atsisakė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dėl ko nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam principo taikymas ir teisingas skundo nagrinėjimas, neįvertino realios grėsmės pareiškėjui, neatsižvelgė, kad pareiškėjas buvo prašęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas. Pareiškėjas nesutinka su Departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nes jis nurodė, kad protestuose dalyvavo siekdamas išsakyti savo nuomonę ir bandydamas pakeisti esamą korupcinę aplinką savo kilmės šalyje. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų.

2.5. Pareiškėjo paaiškinimai, atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, buvo išsamūs ir konkretūs, grindžiami ne prielaidomis, o konkrečiais teiginiais, įvardinant detales, išsamiai atsakant į patikslintus klausimus, todėl pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nepagrįstai buvo atmestas ir iš esmės neišnagrinėtas, neįvertintas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumas.

2.6. Pareiškėjas savo kilmės šalyje nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos, todėl, jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam galimai gresia mirtis ir susidorojimas. Pareiškėjo persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma.

2.7. Pareiškėjui taip pat nebuvo sudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Ši pareiškėjo skundo dalis nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėta, dėl ko Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Departamentas surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį, todėl, nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

4.2. Departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų. Todėl Departamento sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies kriterijų. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra kilusi reali ir individuali grėsmė. Tyrimo metu pagrįstai nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Todėl Departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio yra teisėtas bei pagrįstas, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

4.3. Pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, nebuvo paremtas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo neišsamus, savo teiginiams pagrįsti, kad jis kilmės valstybėje dalyvavo demonstracijose ir dėl to sulaukė grasinimų nepateikė jokių įrodymų. Be to, pareiškėjui kylančios grėsmės nepatvirtina kilmės valstybės informacija, nes pareiškėjas teigė buvęs eilinis protestuotojas (kaip tūkstančiai kitų protestavusių žmonių), o surinkta kilmės valstybės informacija leidžia vertinti, kad su persekiojimo grėsme (duomenys neskelbtini) susiduria aktyvūs protestų dalyviai ar jų organizatoriai. Todėl Departamentas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį, o atsižvelgus į tyrimo metu surinktus įrodymus, nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, buvo pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad asmens kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar informacijos, galinčių paneigti ginčijamame sprendime padarytas išvadas.

4.4. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, įvertino tai, kad pareiškėjas atitinka padidintos rizikos asmens profilį – protestuotojas prieš valdžią. Tačiau, įvertinęs tai, kad jis nebuvo aktyvus demonstracijų prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę organizatorius, taip pat nebuvo valstybės jėgos struktūrų sulaikytas ir kankintas, Departamentas pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus. Pareiškėjas šias išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė.

4.5. Pareiškėjo teiginiai apie jam kylančias pagrindines jo įvardintas grėsmes, privertusias jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) – konfliktą tarp genčių bei dalyvavimą protestuose yra abstraktūs, nedetalūs, nenuoseklūs, prieštaringi. Pareiškėjas tiek pasakodamas apie gentinius konfliktus, tiek apie protestus nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų. Jis neįvardino konkrečių datų, kada kilo nesutarimai tarp genčių bei kada tariamai dalyvavo protestuose. Todėl tikėtina, kad pareiškėjui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie aktualią protestų bangą bei jos kontekstą. Vis dėlto jo pasakojimo apie dalyvavimą protesto akcijose bei apie tarp genčių kilusį konfliktą, dėl kurio kyla grėsmė jo gyvybei, abstraktumas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo istorijos patikimumo. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad susiklosčiusi situacija, neprilygsta „persekiojimui“, o bendra padėtis jo kilmės valstybėje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

4.6. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą (gautą grasinimą, įtraukimą į areštuotinų asmenų sąrašą) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose, protestavimas prieš šalies valdžią ir politiką Facebook socialiniame tinkle) buvo atmestas dėl patikimumo stokos, nes jis nėra nei savaime detalus, nei nuoseklus bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Be to, pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tačiau tyrimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas teigė, kad iš pradžių tik domėjosi protestai ir tik vėliau nusprendė prisijungti prie protestuojančiųjų bei juos palaikyti; asmuo taip pat nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose, o gautas grasinimas, kurio ekrano nuotrauką jis atsiuntė elektroniniu paštu, nelaikomas patikimu įrodymu, be to, tai buvo vienkartinis atvejis. Apibendrinęs ir įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, Departamentas nenustatė persekiojimo (pareiškėjas pats prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teigė, kad jam asmeniškai niekas negrasino), t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

4.7. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

4.8. Departamentas pagrįstai taikė priverstinę išsiuntimo iš Lietuvos procedūrą ir neleido pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Departamento sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė.

4.9. Draudimas pareiškėjui atvykti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, o išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės šalyje jam kilo pavojus dėl dalyvavimo demonstracijose prieš valdžią (duomenys neskelbtini). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Departamento sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7. Teismas aptarė Konvencijos, Įstatymo, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, nusprendė, kad pareiškėjo teiginiai apie tariamai patirtą persekiojimą (gautą grasinimą, įtraukimą į areštuotinų asmenų sąrašą) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose, protestavimas prieš šalies valdžią ir politiką socialiniame tinkle), nėra patikimi. Pareiškėjo paaiškinimai, tiek Departamento pareigūnams, tiek teismo posėdyje nebuvo detalūs, nuoseklūs, jie nepatvirtinti patikimais įrodymais. Be to, pareiškėjo paaiškinimai nesuderinami su kilmės valstybės informacija. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, tačiau nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pradžioje tik domėjosi protestais, vėliau nusprendė prisijungti prie protestuojančiųjų, juos palaikė, pareiškėjas nėra opozicijos lyderis ar protestų organizatorius. Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose, o gautas grasinimas, paskelbta paieška (dokumentai pateikti Departamentui ir teismui), negali būti laikomi patikimais. Taigi, nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, o deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus su turima informacija apie jo kilmės valstybėje vykusias demonstracijas (duomenys neskelbtini), sprendė, kad pareiškėjas galbūt dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią (duomenys neskelbtini), tačiau demonstracijose dalyvavo ne kaip aktyvus jos organizatorius, ne kaip aršus valdžios kritikas, o kaip eilinis protestuotojas. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) tūkstančiai žmonių protestavo prieš šalies vyriausybę. Pareiškėjo pateikti teiginiai, kuriais jis grindė savo prieglobsčio prašymą, nebuvo paremti jokiais objektyviais duomenimis, buvo neišsamūs. Pareiškėjas savo teiginiams, kad jis kilmės valstybėje dalyvavo protestuose ir dėl to sulaukė grasinimų nepateikė jokių patikimų įrodymų. Be to, pareiškėjui kylančios grėsmės nepatvirtino kilmės valstybės informacija, nes pareiškėjas teigė buvęs eilinis protestuotojas, o surinkta kilmės valstybės informacija leidžia vertinti, kad su persekiojimo grėsme (duomenys neskelbtini) susiduria aktyvūs protestų dalyviai ar jų organizatoriai. Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai sprendė, jog nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

10. Teismas konstatavo, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas nei Departamente, nei teismo posėdyje nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, teigdamas, kad dalyvavo protestuose, jam buvo grasinta, nužudytas jo mokytojas. Pareiškėjas aiškindamas apie dalyvavimą protestuose tikslių detalių neatskleidė, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, t. y. neįvardino konkrečių datų, kada tariamai dalyvavo protestuose, nepaaiškino, koks jo vaidmuo buvo demonstracijose, tik tvirtino, kad dalyvavo protestuose, reiškė nepasitenkinimą socialiniuose tinkluose. Teismas vertino, kad pareiškėjo abstraktūs paaiškinimai apie dalyvavimą protesto akcijose kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo paaiškinimai apie grėsmę jo gyvybei ir saugumui, yra bendro pobūdžio informacija, jie nėra detalūs. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad dėl dalyvavimo protestuose jis būtų suimtas, sumuštas ar patyręs smurtą. Teismas pabrėžė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą kritiškiau vertinti pareiškėjo pasakojimo patikimumą, o pareiškėjo paaiškinimai apie protestus, grasinimus, paskelbtą paiešką, yra nekonkretus, grindžiami prielaidomis, bendro pobūdžio teigimais, jie negali būti pripažinti patikimais ir laikomi „nenustatytais faktais“, todėl teismas juos atmetė ir nenagrinėjo vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą.

12. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, sudarančių pagrindą suteikti asmeniui pabėgėlio statusą.

13. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo nei Departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Departamentas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

14. Vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

15. Teismas konstatavo, kad Departamento sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra proporcingas ir pagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atliktas įrodymų tyrimas pasireiškė kritišku ir priekabiu pareiškėjo pasakojimo vertinimu ignoruojant pareigą vertinti tiek prieglobsčio prašytojo tiek kilmės šalies informaciją objektyviai, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas.

18. Pareiškėjas akcentuoja, kad, siekdamas tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą bei praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Pareiškėjas pažymi, kad situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, tai patvirtina viešai prieinami duomenys, pvz. Jungtinių Tautų Humanitarinės pagalbos biuro ataskaita. Be to, pareiškėjo kilmės šalies saugumo lygis turi būti vertinamas remiantis teisės aktų reikalavimais, o klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, vertinant prieglobsčio suteikimo klausimą Tvarkos aprašo normų kontekste, turi būti analizuojamas ne tik pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis, o remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei Konvenciją prieš kankinimus, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs savo atžvilgiu netinkamo elgesio. Pareiškėjo kilmės šalyje valstybė jokios realios apsaugos savo piliečiams nesuteikia, nėra jokių žmogaus teisių garantijas veiksmingai užtikrinančių instrumentų.

19. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepasiektas tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygas ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Departamento sprendimas priimtas skubotai, atsakovas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl turimų sveikatos sutrikimų ir tuo pagrindu jo priklausymo nuo kitų asmenų (šeimos tėvo) bei konflikto su jais įtakos jo būčiai.

20. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) nebuvo ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėjusio administracinio teismo, Departamento sprendimas turi būti panaikintas, o Departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

21. Pareiškėjas pažymi, kad sprendimai išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, todėl, panaikinus Departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir nurodyti atsakovo sprendimai.

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas teigia, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje esminis ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35699, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimus panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 6K-2115 ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

26. Nenustačiusi išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, atsižvelgusi į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos šalių pozicija yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus byloje nagrinėjamais klausimais, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, taip pat pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir nustatytas proporcingas draudimo atvykti terminas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino pareiškėjo asmeninių savybių, nepagrįstai neįvertino, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra visiškai pagrįsta.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad Departamento sprendimo dalis, kuria nesuteiktas pareiškėjui prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, yra pagrįsta ir teisėta, teisingumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

31. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

32. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

33. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

34. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

35. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

36. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

37. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

38. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jis dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir jam dėl to kyla grėsmė, apklausoje Departamente pareiškėjas papildomai nurodė, kad jam kyla grėsmė dėl genčių karų.

39. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose ir dėl to kylančios individualios persekiojimo grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo pasakojime nėra pateikta konkrečių detalių, buvo apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais, jog jis dalyvavo demonstracijose dėl savo teisių, pareiškėjas tiksliai nepaaiškino, koks buvo jo vaidmuo demonstracijose, nenurodė daugiau duomenų apie jo veiklą protestus organizuojančioje grupuotėje. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pareiškėjo pasakojimo galima suprasti, jog jis nebuvo protestų organizatorius, ar asmuo, labai prisidėjęs prie demonstracijų. Pareiškėjas akcentuoja, kad Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – ir EPPB) išskiria demonstracijose dalyvaujančius asmenis padidintos rizikos asmenų profiliui, tačiau pažymėtina tai, kad pareiškėjui neužtenka vien dalyvauti protestuose, jis turi susieti dalyvavimo protestuose faktą su jam kylančia individualia persekiojimo rizika, nurodyti, kokios aplinkybės pagrįstai leistų vertinti, jog jam, kaip atitinkamų protestų dalyviui, kyla reali ir visiškai pagrįsta baimė dėl politinių įsitikimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1291-822/2022). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pasakojimą apklausos metu, sutinka su Departamento sprendime nurodyta išvada, kad, nors konfliktą tarp genčių apklausos metu pareiškėjas nurodė kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios jis turėjo palikti (duomenys neskelbtini) ir prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėjas nenurodė, kuriai genčiai konkrečiai priklauso jis pats ir dėl kokių nesutarimų tarp kurių genčių jam kyla grėsmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas pareiškėjo pasakojimą dėl jo trūkumų pagrįstai nelaikė pakankamu ir patikimu.

41. Atsižvelgdama į išdėstytą, pritardama, tačiau nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas sprendimu pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatytos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, kurios būtų pagrindas suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

42. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, ar 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte pagrindas – yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie verstų suabejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo prašymą, siekdamas įvertinti pareiškėjo pasakojimą bei pagrindus dėl beatodairiškos grėsmės kilmės šalyje, rinko informaciją iš įvairių šaltinių: rėmėsi 2021 m. parengta EPPB, kaip kompetentingos institucijos rinkti kilmės valstybės informaciją, ataskaita, Tarptautinės Migracijos Organizacijos pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) gyvendinamos savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, informacija apie Europos valstybių ir kitų organizacijų teikiamą teisinę pagalbą, konsultacijas ir kitą pagalbą, ir minėtą informaciją Departamento sprendime išsamiai įvertino. Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo kilmės šalyje (pareiškėjo gyvenamoje vietovėje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei aptartą reglamentavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Departamentas pažeidė reikalavimą rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

44. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

45. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Departamento sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

47. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Departamento sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra teisėtos ir pagrįstos. Departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė neteisėtai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau nebe pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgus į tai, jog Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, mažinant šį laikotarpį iki 2 metų nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, o pirmosios instancijos teismo, Departamento sprendimo ir Komisijos sprendimo dalys dėl draudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą atitinkamai pakeičiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini)apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S35699 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S35699 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 6K-2115.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė