3428cfc2-ee54-4d8e-a4be-d4e4fb2e9808 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-501-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02135-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1(S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 2 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 47-52) nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas laikotarpyje nuo 2015-07-15 iki 2016-08-01 perpildytose kamerose ir jos neatitiko higienos normų reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje numatyta, jog asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m ploto. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kameroje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas didelę dalį ploto užėmė kietasis inventorius.

Dėl kamerų perpildymo vyko konfliktai su nuteistaisiais. KarÅ¡tu duÅ¡u galėdavo pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę 10 minučių, buvo draudžiama praustis kameroje. Pasivaikščiojimo kiemai maži, pasivaikščiojimui skiriama tik viena valanda. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog yra nerÅ«kantis ir pageidavo, jog bÅ«tų kameroje su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau buvo paskirtas į kamerÄ , kurioje buvo rÅ«kančių asmenų. Atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė ne tik nepatogumus, bet ir sveikata pablogėjo, patyrė psichologinį ir dvasinį sukrėtimÄ , diskomfortÄ , emocinę depresijÄ . PareiÅ¡kėjas dėl nuolatinio neigiamo psichologinio ir fizinio poveikio negali ramiai miegoti, tapo dirglus, užsidaręs.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 56-61) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui ilgesnį laikÄ teko didesnis, nei nustatytas minimalus kameros plotas.

Kauno tardymo izoliatoriaus kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Prie stalų gali laisvai sėdėti keturi asmenys, kiti nuteistieji valgo sėdėdami ant lovų ir lėkÅ¡tę pasideda ant spintelių. PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kina, kodėl jam tenka valgyti ne prie stalo ir kodėl laukdavo kad maistas atÅ¡altų. Pagal pateiktus duomenis matyti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«davo kamerose su trimis asmenimis, todėl prie stalo turėdavo tilpti. PareiÅ¡kėjas skundų dėl valgymo administracijai nėra pateikęs, nesiskundė ir dėl kamerų higieninių sÄ lygų nei administracijai, nei Kauno visuomenės sveikatos centrui.

PareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisės pasivaikščioti vienÄ valanda kieme kaip tai numato teisės aktai. Taip pat nuteistiesiems sudarytos galimybės sportuoti, mankÅ¡tintis. Teisės aktai nenumato kokio ploto turi bÅ«ti pasivaikščiojimo kiemeliai. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jie suimtasis pažeidžia taisykles. PareiÅ¡kėjui taip pat buvo užtikrinta galimybė maudytis vienÄ kartÄ per savaitę 15 min. duÅ¡e. Atvykęs į Kauno TI pareiÅ¡kėjas į psichiatrus nesikreipė.

Užimtumo renginiai tardymo izoliatoriuje nėra priverstiniai, suimtieji įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam bÅ«nant Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau- Kauno TI) nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis, t.y. jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kameros neatitiko higienos reikalavimų.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpyje nuo 2015-07-15 iki 2016-08-01 (b. l. 62).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro kameros ploto. Atsakovo atstovo pateiktos 2017-02-17 pažymos Nr. 11-785 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b. l. 63-71) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kameroje Nr. 129, Nr. 208, Nr. 151, Nr. 241, Nr. 240, kurioje reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos nebuvo užtikrintas ginčo laikotarpiu 14 parų (teko pareiÅ¡kėjui 3,38 kv. m ploto).

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ pareiÅ¡kėjas atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ . Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad kameroje buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ . Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieÅ¡tarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija.

Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali bÅ«ti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieÅ¡tarauja (žr., Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada). Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vienam suimtajam ar nuteistajam bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai nagrinėjamam atvejui taikyti 4 kv. m ploto normÄ , atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog esant perpildytoms kameroms tekdavo rytais eilėse laukti, kad nusiprausti, nueiti į tualetÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr. pvz. LVAT 2013-05-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr.A822-1053/2013ir kt.). Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų argumentų dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo, todėl Å¡is pažeidimas laikomas nustatytu.PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindė aplinkybėmis, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži bei pasivaikščiojimui buvo skirta tik viena valanda per dienÄ .Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡e (b. l. 82-83) nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , nenustatyta.

Akcentuotina tai, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemelio ploto normos. Atsakovo atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie Kauno tardymo izoliatoriuje įrengtus pasivaikščiojimų kiemelius – įstaigoje įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 11,08 kv. m iki 17,43 kv. m, dvejuose kiemeliuose įrengta sporto įranga. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, minėtas aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktos foto nuotraukos (b. l. 84, 87).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti bei į tai, jog teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad duÅ¡e prausimuisi skiriama tik 10 minučių per savaitę.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktÄ , ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Higienos normos HN 76:2010 68 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 44 punkte panaÅ¡iai numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas bÅ«tų pažeidęs minėtÄ teisinį reglamentavimÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl prausimosi laiko prailginimo, ar dėl to, kad jis nespėjo nusiprausti, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laikÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę nusiprausti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog buvo draudžiama praustis kameroje, tačiau atsakovas pateikęs duomenis, jog sanitariniame mazge yra įrengta praustuvė bei Å¡alto vandens sistema, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negalėjimo nusiprausti kameroje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, jį, kaip nerÅ«kantį asmenį, kalinant kameroje su rÅ«kančiais asmenimis.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Higienos normos HN 76:2010 14 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau aukščiau nurodytos Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pataisos įstaiga, paskirstydama suimtuosius į gyvenamÄ sias patalpas, turi imtis priemonių, kad pataisos bÅ«tų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o nerÅ«kantys asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Kauno TI nerÅ«kė (b. l. 62). Atsakovo atstovas patvirtinančių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas, kaip nerÅ«kantis asmuo, buvo patalpintas į kamerÄ su nerÅ«kančiais asmenimis, teismui nepateikė. PareiÅ¡kėjas į bylÄ taip pat nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginį dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis.LVAT, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Teismas pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo argumentas dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis nelaikytinas pakankamai aiÅ¡kiu ir detalizuotu, jis yra abstraktaus pobÅ«džio, nekonkretus, nes pareiÅ¡kėjas nenurodė kartu su juo kameroje kalėjusių rÅ«kančių asmenų vardų, pavardžių, nenurodė tikslaus laikotarpio, kuriuo kalėjo kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, neprašė kviesti Å¡ių asmenų į bylÄ liudytojais, nepateikė jų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir pan. Be to, į bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad, atvykęs į Kauno TI, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ laikyti jį su nerÅ«kančiais asmenimis, o į tokį praÅ¡ymÄ nebuvo atsižvelgta.

Taip pat nepateikta įrodymų, jog dėl galimų kalinimo su rÅ«kančiais asmenimis sukeltų nepatogumų ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis Kauno TI pareigÅ«nams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, bÅ«tų prašęs perkelti jį ar rÅ«kantį asmenį į kitÄ kamerÄ ir pan.Teismo nuomone, abstrakčios ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl kalinimo su rÅ«kančiais asmenimis negali bÅ«ti pagrindas konstatavimui, jog Kauno TI pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę kvėpuoti tabako dÅ«mais neužterÅ¡tu oru.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvių raÅ¡ytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014-02-18. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014).

Tai, kad, pareiÅ¡kėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvienÄ detaliai. ABTÄ® nuostatos nereikalauja, kad sprendime bÅ«tų nurodyti visi pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas Å¡ių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Kauno tardymo izoliatorių Psichologų grupės specialisto iÅ¡vadose nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas kameroje sutaria, prisitaiko, psichologo pagalbos nepageidavo (b. l. 72 ).

Duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , jos pablogėjimÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė teismui.Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo psichinei ar fizinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ buvo laikomas 14 parų, Å¡i norma buvo pažeista nežymiai (jam teko 3,38 kv. m), pažeidimas nebuvo tęstinio pobÅ«džio, be to, didžiÄ jÄ kalinimo Kauno TI laiko dalį pareiÅ¡kėjui teko daugiau nei teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto.

Aptariant bendrÄ sias gyvenimo sÄ lygas, pastebėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, kurioje asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota, todėl joje laikomiems asmenims suteikta ribota judėjimo laisvė - galimybė naudotis biblioteka, sporto kiemeliais, kompiuterių klase ir pan. negali visiÅ¡kai kompensuoti nuteistiesiems (suimtiesiems) tenkančio per mažo gyvenamojo ploto.Ä®vertinus nustatyto pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos bÅ«klė jam bÅ«nant Kauno TI bÅ«tų pablogėjusi, kad bÅ«tų taikytas stacionarinis gydymas, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, darytina iÅ¡vada, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindÄ pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ .

Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro pagrindÄ spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                Jolanta Medvedevienė