3428394e-7e22-40dc-b9ee-8bbdc8799ab5 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedIeÅ¡kovas A. Z. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovÄs akcinÄs bendrovÄs (toliau â AB) ,,Amber Gridâ 5 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. IeÅ¡kinį grindÄ Å¡iais pagrindiniais argumentais: IeÅ¡kovas daug metų dirba pas atsakovÄ (duomenys neskelbtini)skyriaus eksploatavimo inžinieriumi, gauna 1 740 Eur mÄnesinį darbo užmokestį. Per pastaruosius metus jauÄia nuolatinį darbdavio spaudimÄ , besiribojantį su psichologiniu smurtu, nuo (duomenys neskelbtini)skyriaus vadovo bei vadovaujanÄio inžinieriaus. Psichologinis spaudimas pasireiÅ¡kia kaip Å¡meižtas, pasityÄiojimas, bandymai pažeminti ir suformuoti neigiamÄ nuomonÄ apie ieÅ¡kovÄ tarp kolegų.
Legislator headnote
AI generated3428394e-7e22-40dc-b9ee-8bbdc8799ab5 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovas A. Z. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovÄs akcinÄs bendrovÄs (toliau â AB) ,,Amber Gridâ 5 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. IeÅ¡kinį grindÄ Å¡iais pagrindiniais argumentais: IeÅ¡kovas daug metų dirba pas atsakovÄ (duomenys neskelbtini)skyriaus eksploatavimo inžinieriumi, gauna 1 740 Eur mÄnesinį darbo užmokestį. Per pastaruosius metus jauÄia nuolatinį darbdavio spaudimÄ , besiribojantį su psichologiniu smurtu, nuo (duomenys neskelbtini)skyriaus vadovo bei vadovaujanÄio inžinieriaus. Psichologinis spaudimas pasireiÅ¡kia kaip Å¡meižtas, pasityÄiojimas, bandymai pažeminti ir suformuoti neigiamÄ nuomonÄ apie ieÅ¡kovÄ tarp kolegų.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-1666-855/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23380-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.8.1.; 1.3.9.2.2.; 3.1.1.2.21.; 3.2.4.2.; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjÅ«Äio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų GiedrÄs ÄÄsnienÄs, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianto (ieÅ¡kovo) A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Z. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei âAmber Gridâ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t Ä:
I. GinÄo esmÄ
1. IeÅ¡kovas A. Z. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovÄs akcinÄs bendrovÄs (toliau â AB) ,,Amber Gridâ 5 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. IeÅ¡kinį grindÄ Å¡iais pagrindiniais argumentais:
1.1. IeÅ¡kovas daug metų dirba pas atsakovÄ (duomenys neskelbtini)skyriaus eksploatavimo inžinieriumi, gauna 1 740 Eur mÄnesinį darbo užmokestį. Per pastaruosius metus jauÄia nuolatinį darbdavio spaudimÄ , besiribojantį su psichologiniu smurtu, nuo (duomenys neskelbtini)skyriaus vadovo bei vadovaujanÄio inžinieriaus. Psichologinis spaudimas pasireiÅ¡kia kaip Å¡meižtas, pasityÄiojimas, bandymai pažeminti ir suformuoti neigiamÄ nuomonÄ apie ieÅ¡kovÄ tarp kolegų.
1.2. IeÅ¡kovas tokį spaudimÄ jautÄ iÅ¡ darbdavio ir jo vadovų pusÄs nustatant ieÅ¡kovo metinius veiklos tikslus ir vertinant jo veiklÄ už 2020 metus, nagrinÄjant jo pateiktas apeliacijas, tiriant ieÅ¡kovo 2021 m. balandžio 8 d. skundÄ dÄl pastovaus mobingo ir Å¡meižto ieÅ¡kovo atžvilgiu, taip pat taikant nevienodas darbo apmokÄjimo sÄ lygas, nes ieÅ¡kovo mÄnesinÄ alga yra mažiausia tarp kitų tos paÄios grandies darbuotojų ir jau kurį laikÄ nÄra peržiÅ«rima. Be to, ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, tik jam vienam pradÄtos reikÅ¡ti pretenzijos dÄl tarnybinio automobilio naudojimo, kÄ jis taip pat vertina kaip savÄs diskriminavimÄ ir psichologinį smurtÄ darbe, nes kitiems darbuotojams tokios pretenzijos nÄra reiÅ¡kiamos.
1.3. Patirtos neturtinÄs žalos buvimÄ patvirtina suprastÄjusia sveikatos bÅ«klÄ dÄl minÄtų aplinkybių.
2. AtsakovÄ AB ,,Amber Gridâ pateikÄ atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. AtsiliepimÄ grindÄ Å¡iais pagrindiniais argumentais:
2.1. Galimi nesutarimai yra įprastinÄ Å¡alių darbinÄ situacija, niekuo neiÅ¡siskirianti nuo kitų. BendrovÄ atsakingai vertina savo pareigas užtikrinti saugias ir sveikas sÄ lygas visiems savo darbuotojams bei aktyviai įtraukia socialinius partnerius į problemų sprendimÄ , darbuotojų gerovÄs užtikrinimÄ .
2.2. Visi ieÅ¡kovo praÅ¡ymai ir apeliacijos buvo iÅ¡samiai ir tinkamai nagrinÄjami, sudarant atitinkamas komisijas ir teikiant jų iÅ¡vadas ieÅ¡kovui, sudarant sÄ lygas tyrimuose dalyvauti ir profesinÄs sÄ jungos atstovams, reikÅ¡ti savo nuomonÄ. IeÅ¡kovo 2020 metų tikslų vertinimas buvo patikrintas dviejų komisijų, kurių kiekvienos sudÄtyje taip pat dalyvavo profesinÄs sÄ jungos atstovai. Komisijos sprendimu vertinimo rezultatai buvo pakoreguoti, ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta kintamoji darbo užmokesÄio dalis ir delspinigiai. AtsakovÄ taip pat reagavo į ieÅ¡kovo 2021 m. balandžio 4 d. skundÄ dÄl galimo mobingo ir Å¡meižto (duomenys neskelbtini)skyriuje. Buvo sudaryta komisija, kuri atliko iÅ¡samų tyrimÄ ir 2021 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovui pateikÄ iÅ¡vadas. IÅ¡vadas Å¡iuo klausimu teikÄ ir ValstybinÄs darbo inspekcijos pareigÅ«nai, pažeidimų nebuvo nustatyta.
2.3. AtsakovÄs teigimu, situacijÄ lÄmÄ paties ieÅ¡kovo bÅ«das ir charakterio savybÄs, jis linkÄs reikÅ¡ti nuolatines pretenzijas dÄl visko, jaustis nuskriaustu, pats ieÅ¡kovas linkÄs demonstruoti darbe netinkamÄ elgesį, Å«miai reaguoja į bet kokias jam sakomas pastabas ir pastebÄjimus, netoleruoja darbdavio atsisakymo priimti darbuotojo patarimų ir pan., linkÄs ignoruoti nustatytÄ darbo tvarkÄ , kuri priimtina visiems kitiems bendrovÄs darbuotojams.
2.4. Byloje nÄra jokių duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nÄra jokių darbdavio kaltÄs įrodymų, patvirtinanÄių ieÅ¡kovo atžvilgiu taikomÄ mobingÄ ir psichologinį spaudimÄ , o tuo paÄiu ir neturtinÄs žalos ieÅ¡kovui padarymÄ bei su tuo susijusį objektyvų poreikį jÄ atlyginti.
2.5. AtsakovÄ, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, skatina draugiÅ¡kÄ ir maloniÄ darbo aplinkÄ , aktyviai reagavo į ieÅ¡kovo keliamus klausimus bei tinkamai sprendÄ jam kylanÄias problemas. AtsakovÄs teigimu, pats ieÅ¡kovas demonstravo netinkamÄ elgesį darbe ir Å«miai reaguodavo į bet kokias jam sakomas pastabas bei ignoruodavo nustatytÄ darbo tvarkÄ , kuri buvo priimtina visiems kitiems bendrovÄs darbuotojams. DÄl Å¡ių priežasÄių ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todÄl turi bÅ«ti atmestas pilnai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ
3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kovo A. Z. ieÅ¡kinį atmetÄ, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybÄs naudai priteisÄ 6,64 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
4. Pirmosios instancijos teismas, susipažinÄs su ieÅ¡kinio turiniu, byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei iÅ¡klausÄs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, darÄ iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo teiginiais apie psichologinio smurto darbe ar mobingo požymių ieÅ¡kovo atžvilgiu egzistavimÄ . Savo iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, jog:
4.1. IeÅ¡kovo nurodomi argumentai apie psichologinio smurto ir mobingo egzistavimÄ jo atžvilgiu yra asmeninio pobÅ«džio, objektyvaus pagrindimo neturintys samprotavimai ir vertinimai.
4.2. AnalogiÅ¡kai teismas vertino ir ieÅ¡kovo nurodytus teiginius dÄl ValstybinÄs darbo inspekcijos (toliau â VDI) specialistų pateiktos iÅ¡vados. Teismas vertino, jog joje nurodytos esminÄs iÅ¡vados yra paremtos tuo, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu nÄra nustatyta psichologinio smurto apraiÅ¡kų, o tam tikros rekomendacijos ir pastebÄjimai, iÅ¡reikÅ¡ti atsakovÄs vadovui, tÄra rekomendacinio pobÅ«džio ir nÄra esminiai, prieÅ¡ingai nei mano ir nurodÄ ieÅ¡kovas.
4.3. Teismas sutiko su Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginÄų komisijos (toliau - DGK) iÅ¡vadomis apie tai, kad byloje nÄra pagrindo teigti, jog atsakovÄ nesiima veiksmų skatinti sveikÄ mikroklimatÄ darbe, kad nesiima bÅ«tinų priemonių kuriant saugiÄ darbo aplinkÄ psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti. Teismas vertino, jog į atsirandanÄių galimų problemų sprendimÄ darbdavys žiÅ«ri socialiai jautriai ir atsakingai, kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo atsakovui teiktų skundų nagrinÄjimo eiga â komisijų sudarymo tvarka, pastabų ir rekomendacijų teikimas, aktyvus profesinÄs sÄ jungos dalyvavimas tyrime, darbuotojų vidinių mokymų organizavimas, siekiant optimizuoti esamas situacijas, taip pat ir atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas. Teismas pažymÄjo, kad pakankamai akivaizdu, jog nÄra įmanoma gauti situacijų sprendimo rezultatÄ tokį, kuris tenkintų visus darbuotojus.
4.4. Darbuotojas â nagrinÄjamos bylos ieÅ¡kovas â per 2020, 2021 ir 2022 metus teikÄ darbdaviui tris skundus, 2020 m. birželio 4 d. kreipÄsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu tirti jo atžvilgiu vykdomos diskriminacijos faktus. IeÅ¡kovas ginÄijo visus jam nepalankius darbdavio priimtus sprendimus, savaip interpretuodamas jų turinį, naudojosi galima apeliacijos, apskundimo teise. Taigi, jis pats sÄ lygojo tam tikrų situacijų sudarymÄ . Darbdavys tik siekÄ tinkamo ir neÅ¡aliÅ¡ko jo pateiktų praÅ¡ymų nagrinÄjimo, situacijų aptarimo, sprendimų ieÅ¡kojimo.
4.5. Bylos medžiaga, be kita ko, rodo (o ir ieÅ¡kovas neginÄijo), kad su juo buvo aptartos darbo funkcijos bei susitarta dÄl jo darbo atlikimo pagal sveikatos bÅ«klÄ. IeÅ¡kovas, užginÄijÄs jam iÅ¡keltų metinių veiklos tikslų apimtis, be kita ko nurodydamas, jog iÅ¡kelti tikslai virÅ¡ija jo kompetencijÄ ir pareiginÄs instrukcijas, faktiÅ¡kai pats pripažino, kad jas įvykdÄ tinkamai. IeÅ¡kovo vadovų jam iÅ¡keltų tikslų formulavimas, metiniai pokalbiai dÄl jų vykdymo yra įprasta kasdienÄ darbdavių praktika, kuri, teismo manymu, niekaip neįtakoja psichologinio spaudimo apraiÅ¡kų ar mobingo buvimo. IeÅ¡kovo vertinimo rezultatai buvo pakoreguoti ir tikslų pasiekimas buvo įvertintas didesne procentine iÅ¡raiÅ¡ka, dÄl ko ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta 2 029,58 Eur kintamoji darbo užmokesÄio dalis bei paskaiÄiuoti 293,92 Eur delspinigiai. TaÄiau ir Å¡i aplinkybÄ nerodo psichologinio smurto ar mobingo ieÅ¡kovui taikymo. IeÅ¡kovo skundų nagrinÄjimo eigoje suformuotos komisijos taip pat nenustatÄ mobingo apraiÅ¡kų. AplinkybÄ, kad bendrovÄje skatinami vidiniai mokymai, kad buvo atnaujintas kompetencijų modelio apraÅ¡as, atliktas vadovų vertinimas, atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas, padaryti koregavimai ieÅ¡kovo skyriaus vadovų atžvilgiu (vienas iÅ¡ jų atleistas, kitas - pažemintas pareigose), organizuotas ieÅ¡kovo ir atsakovo generalinio direktoriaus susitikimas, kuriame dalyvavo ir bendrovÄs profesinÄs sÄ jungos pirmininkÄ, taip pat nerodo psichologinio smurto darbe apraiÅ¡kų.
4.6. NagrinÄjamo ginÄo kontekste situacijÄ , kuomet darbdavys, kaip teigia ieÅ¡kovas, tik vienam ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡Ä PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras dÄl tarnybinio automobilio naudojimo virÅ¡ijant nustatytÄ limitÄ , teismas vertino kaip kasdienÄ darbinÄ situacijÄ . Darbdavys, suteikdamas darbuotojui galimybÄ naudoti tarnybinį automobilį, turi teisÄ pareikalauti, kad automobilis bÅ«tų naudojamas pagal nustatytÄ tvarkÄ . NÄra pagrindo manyti, kad tokia tvarka, reglamentuota AB ,,Amber Gridâ 2019 m. gruodžio 17 d. patvirtintoje Transporto politikoje, bÅ«tų pažeista. IeÅ¡kovas hipotetiÅ¡kai ir deklaratyviai kritikavo darbdavio jam 2022 m. rugpjÅ«Äio 30 d. duotÄ nurodymÄ Nr. 7-140-1034 sumokÄti 1 533,24 Eur pagal pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras, taÄiau nÄra duomenų, kad jis ginÄytų tokį darbdavio paskaiÄiavimÄ . Å iuo aspektu iÅ¡reikÅ¡ti ieÅ¡kovo teiginiai, kad tuo darbdavys prieÅ¡ jį psichologiÅ¡kai smurtauja eilinį kartÄ , yra deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti.
4.7. Nors atsakovÄ pripažino, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis yra kiek mažesnis nei kitų, tai savaime nerodo psichologinio smurto apraiÅ¡kų. Darbdavio diskrecijos teisÄ nusprÄsti dÄl darbo užmokesÄio darbuotojui nustatymo. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis ženkliai virÅ¡ija vidurkius, yra sistemingai (periodiÅ¡kai) peržiÅ«rimas, ginÄo dÄl to ieÅ¡kovas nekÄlÄ, todÄl ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis ir Å¡iuo aspektu yra diskriminuojamas, negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Tam tikri nesutarimo momentai, susijÄ su pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduoÄių atlikimu, nuomonÄs iÅ¡sakymas ar pateiktų vertinimų dÄl tų paÄių aplinkybių skirtingumas yra elementarÅ«s darbiniai procesai. Vertinant tam tikras įvykusias aplinkybes, su kuriomis darbuotojas gali sutikti ar nesutikti, darbdavys, prieÅ¡ingai, nepritarti darbuotojo iÅ¡sakytai nuomonei, paprastai nÄra laikomi psichologiniu smurtu, o vertintini kaip įprastinÄ galima konfliktinÄ darbinÄ situacija, kuri, teismo manymu, dažna kiekviename kolektyve.
4.8. Teismas sutiko su DGK pozicija, kad dalykiÅ¡kų pastabų, susijusių su darbuotojo tinkamu darbo pareigų vykdymu, teikimas yra darbdavio teisÄ. Jeigu darbdavys, teikdamas pastabas dÄl darbo funkcijų vykdymo, kitų darbinių santykių (pvz., tarnybinio transporto naudojimo ir pan.) nenaudoja prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminanÄių, agresyvių, užgaulių, įžeidžianÄių veiksmų, kuriais bÅ«tų kÄsinamasi į darbuotojo garbÄ ir orumÄ , psichologinį asmens nelieÄiamumÄ ar siekiama darbuotojÄ Ä¯bauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklÄ ir bejÄgÄ padÄtį, nÄra pagrindo Å¡ių veiksmų laikyti psichologiniu smurtu. Tokių atvejų darbdavio veiksmuose nenustatyta. TodÄl aptariamu atveju pakankamai akivaizdu, kad ieÅ¡kovo apibÅ«dintos situacijos tÄra elementariai darbinÄs konfliktinÄs situacijos, o ne psichologinis smurtas ir ne mobingas.
5. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad neįrodytas ir ieÅ¡kovo teiginys dÄl pakenkimo sveikatai. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ligos istorijos neįrodo sveikatos pakenkimo fakto: įraÅ¡ai nerodo jokių naujų negalavimų buvimo, jie susijÄ su ieÅ¡kovo turimomis sveikatos problemomis, kurios atitinka jo amžių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas (ieÅ¡kovas) A. Z. pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovÄs visas ieÅ¡kovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindÄ Å¡iais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neveikÄ taip, kaip turÄtų veikti nedispozityvios kategorijos bylas nagrinÄjantis teismas, nes ne tik savo iniciatyva nerinko bylai reikÅ¡mingų įrodymų, bet ir nepagrįstai netenkino visų ieÅ¡kovo motyvuotų praÅ¡ymų dÄl įrodymų iÅ¡ atsakovÄs iÅ¡reikalavimo, taip pat dÄl liudytojų iÅ¡kvietimo ir apklausimo teismo posÄdyje, tuo dar labiau apsunkindamas ieÅ¡kovo, kaip silpnesnÄs darbo ginÄo Å¡alies, pozicijÄ Å¡iame darbo ginÄe.
6.1.1. Bylos nagrinÄjimo teisme metu atsakovÄ nesutiko pateikti duomenų apie tai, koks darbo užmokestis mokamas kitiems analogiÅ¡kas pareigas užimantiems (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams, nors ieÅ¡kovas ir praÅ¡Ä nuasmenintų duomenų. AtsakovÄ nepateikÄ duomenų į bylÄ apie tai, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis atitiktų ir bÅ«tų lygus ar bent jau pakankamai artimas kitų analogiÅ¡kas pareigas užimanÄių (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų darbo užmokesÄiui. Tad lieka neaiÅ¡ku, kaip teismas galÄjo prieiti prie iÅ¡vados, jog âieÅ¡kovo darbo užmokestis ženkliai virÅ¡ija vidurkiusâ, o âieÅ¡kovo teiginiai, kad jis ir Å¡iuo yra diskriminuojamas, negali bÅ«ti laikomi pagrįstaisâ.
6.2. Teismas netinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias darbdavio pareigÄ užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais.
6.2.1. AtsakovÄs elgesys iÅ¡keliant jam 2020 metų tikslus, vykdant jų vertinimÄ , yra diskriminacinio pobÅ«džio, taip pat turi psichologinio smurto ir mobingo požymių. Tiek nustatydama metinius tikslus 2020 metams, tiek ir atlikdama jų vertinimÄ , atsakovÄ nesilaikÄ DK bei savo paÄios lokalinių teisÄs aktų reikalavimų. Nustatant metinius tikslus 2020 metams, pokalbyje dalyvavo ne vienas tiesioginis vadovas, kaip numatyta Veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡e, bet net 4 vadovai. Byloje nÄra duomenų, kad nustatant metinius tikslus kitiems to paties skyriaus darbuotojams, bÅ«tų dalyvavÄs toks skaiÄius vadovų. IeÅ¡kovui buvo iÅ¡kelti tikslai, kurių jis negalÄjo įvykdyti. IeÅ¡kovas dar pokalbio metu informavo vadovus, kad tikslų jis negalÄs įvykdyti dÄl specifinių žinių trÅ«kumo, praÅ¡Ä mokymų, nepaisant to, tikslai vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nustatyti. IeÅ¡kovo tikslų už 2020 metus iÅ¡kÄlimas, jų vÄlesnis vertinimas, Å¡io vertinimo kitimas po to, kai ieÅ¡kovas pateikÄ apeliacijÄ , taip pat po to, kai ieÅ¡kovas kreipÄsi į DGK rodo, kad pati atsakovÄ nelinkusi objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai, nediskriminuojanÄiai vertinti ieÅ¡kovo. DÄl netinkamo įvertinimo ieÅ¡kovui, prieÅ¡ingai nei kitiems darbuotojams, 2020 metais, 2021 metais nebuvo apskaiÄiuota ir mokama kintamoji darbo užmokesÄio dalis. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų praÄjÄs ilgo kelio skųsdamas Veiklos vertinimo anketÄ , vÄliau â Komisijos Protokole užfiksuoto vertinimo, Å¡i kintama darbo užmokesÄio dalis ir nebÅ«tų mokama, o ieÅ¡kovas ir toliau bÅ«tų traktuojamas kaip prastas darbuotojas, kurio 2020 metų tikslai įvertinti itin mažu procentu.
6.2.2. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad praktiÅ¡kai iÅ¡ karto po to, kai 2022 m. rugpjÅ«Äio 9 d. kreipÄsi į DGK, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovÄs gavo siurprizinÄ sÄ skaitÄ už transporto priemonÄ. PaÄios atsakovÄs pateiktame Kuro ir ridos kontrolÄs apraÅ¡e nurodomi terminai, kuriais turi bÅ«ti apskaitomas transporto priemonių panaudojimas asmeninÄms reikmÄms ir tie terminai yra: ataskaitinis terminas yra mÄnesis (terminas, už kurį atsiskaitoma) bei 10 dienų po ataskaitinio mÄnesio, per kurias Duomenų tvarkytojas pateikia Duomenų naudotojui duomenis apie padaliniui priskirtų transporto priemonių (kiekvienos atskirai) nuvažiuotas ridas po darbo valandų ir (arba) ne darbo dienomis. AtsakovÄ nepateikÄ duomenų ir ieÅ¡kovas nežino, kokius atstÅ«mus su transporto priemone jis nuvažiavo atskirais Å¡io laikotarpio mÄnesiais, savaitÄmis, dienomis. Lieka neaiÅ¡ku, kaip teismas galÄjo prieiti prie iÅ¡vados, jog sÄ skaitos už transporto priemonÄ iÅ¡raÅ¡ymas ir pateikimas ieÅ¡kovui neprieÅ¡tarauja transporto politikai ir yra vos ne savaime suprantamas bei normalus reiÅ¡kinys.
6.3. Taip pat teismas netinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
6.3.1. IeÅ¡kovui buvo skaudu, kad atsakovÄ toleravo netinkamÄ savo darbuotojų elgesį su ieÅ¡kovu, kad nesistengÄ Å¡ios situacijos kuo greiÄiau iÅ¡sprÄsti, tokiu bÅ«du palaikydama ir toliau skatindama mobingÄ bei psichologinį smurtÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu. IeÅ¡kovas buvo žeminamas ir jautÄ bejÄgiÅ¡kumÄ , jautÄ, kad neturi adekvaÄių priemonių bei galimybių pasiprieÅ¡inti, jautÄsi, kad jo darbo rezultatai nuvertinami, kad jis yra diskriminuojamas, su juo elgiamasi kitaip negu su kitais bendradarbiais. IeÅ¡kovas nuolat iÅ¡gyvena emocinį nuovargį, įtampÄ , patiria stresÄ . Pastovus mobingas, psichologinis smurtas iÅ¡ vadovų pusÄs, darbas nuolatinÄje stresinÄje bÅ«klÄje sukÄlÄ ieÅ¡kovui nervų sistemos sutrikimus, prasidÄjo spaudimo Å¡uoliai, galvos svaigimas, dÄl ko ieÅ¡kovas turÄjo vis dažniau kreiptis į gydytojus. Nors teismas Å¡iuos ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimus sieja su jo amžiumi, byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo amžius lÄmÄ vestibulinÄs funkcijos sutrikimÄ , praeinanÄius galvos smegenų iÅ¡emijos priepuolius, pirminÄ arterinÄ hipertenzijÄ , tuo labiau, kad visų diagnozių nustatymo laikas sutampa su atsakovÄs veiksmais ieÅ¡kovo atžvilgiu (situacijos, susijusios su mobingu, psichologiniu smurtu, diskriminacija prasidÄjo bÅ«tent 2019 metais).
6.4. Teismas pažeidÄ procesinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias įrodinÄjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
6.4.1. Teismas netaikÄ DK 26 straipsnio 5 dalies, pagal kuriÄ nagrinÄjant lyÄių lygybÄs ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžianÄias daryti prielaidÄ , kad darbuotojas patyrÄ diskriminacijÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Teismas nepagrįstai atleido atsakovÄ nuo įstatyme įtvirtintos įrodinÄjimo pareigos, Å¡iÄ perkeldamas ieÅ¡kovui. O teismui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dÄl įrodymų (neabejotinai susijusių su byla ir ginÄo dalyku) iÅ¡reikalavimo bei liudytojų (neabejotinai susijusių su byla ir ginÄo dalyku) apklausos, ieÅ¡kovo galimybÄs maksimaliai pagrįsti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei pateikiamus motyvus buvo nepagrįstai apribotos.
6.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi DGK Sprendimu, nors Å¡is procesinis dokumentas netenka teisinÄs galios po to, kai teismas priima nagrinÄti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, taip pat nepagrįstai vadovavosi VDI iÅ¡vada, nors pastarasis dokumentas turi tik nuomonÄs statusÄ .
7. AtsakovÄ AB âAmber Gridâ pateikÄ atsiliepimÄ , kuriuo nesutiko su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2023 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindÄ iÅ¡ esmÄs Å¡iais pagrindiniais argumentais:
7.1. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad teismas âneveikÄ taip, kaip turÄtų veikti nedispozityvios kategorijos bylas nagrinÄjantis teismasâ. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, teismas byloje buvo aktyvus: siÅ«lÄ Å¡alims bylÄ užbaigti taikiai, taip pat nagrinÄjo visus ieÅ¡kovo teiktus praÅ¡ymus dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo, o tai, kad pagrįstai bei teisÄtai jų netenkino, nereiÅ¡kia, kad teismas neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti. Teismas aktyviai dalyvavo nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, aiÅ¡kinantis tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo situacijÄ darbe. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas priima nagrinÄti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes. IeÅ¡kovo teiginiai, kad netenkindamas jo praÅ¡ymų dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo bei liudytojų apklausos teismas ânepagrįstai apribojo ieÅ¡kovo teisÄ pasinaudoti jo pageidaujamomis įrodinÄjimo priemonÄmisâ yra nepagrįsti, o kai kurie apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo pateikiami argumentai aptariamu klausimu grindžiami apeliacinÄs instancijos teismÄ klaidinanÄiais faktai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo bei liudytojų apklausos ir pagrįstai bei teisÄtai nustatÄs, jog įrodymai neturi sÄ sajos su byla, o praÅ¡omiems apklausti asmenims nÄra žinomos aplinkybÄs, turinÄios ryšį su byla, praÅ¡ymus atmetÄ.
7.2. PatikrinimÄ atlikusi VDI skyriaus vyriausioji darbo inspektorÄ nenustatÄ, kad atsakovÄs bendrovÄ bÅ«tų pažeidusi teisÄs aktų reikalavimus. IÅ¡vadoje bendrovei pateiktos tik kelios rekomendacijos, patikrinimÄ atlikusio subjekto vertinimu, sudaranÄios galimybÄ patobulinti (bet ne iÅ¡taisyti trÅ«kumus) kai kurias vykdomos darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo bendrovÄje politikos sritis. VDI iÅ¡vadoje konstatuota, kad nÄra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis smurtas. Taip pat, nors ieÅ¡kovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi DGK sprendimu, kadangi Å¡is procesinis dokumentas netenka teisinÄs galios po to, kai teismas priima nagrinÄti ieÅ¡kinį, taÄiau pažymÄtina, kad DGK sprendimas netenka galios po to, kai darbo ginÄo byloje įsiteisÄja teismo sprendimas, be to, tai, kad teismas sprendime nurodÄ, jog pritaria DGK padarytoms iÅ¡vadoms nereiÅ¡kia, kad teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovaujasi DGK sprendimu ir neatlieka individualaus bylos aplinkybių vertinimo. Tai, jog teismo iÅ¡vados daugeliu atveju sutapo su VDI bei DGK sprendimų iÅ¡vadomis, nedaro teismo sprendimo nepagrįstu ar neteisÄtu.
7.3. Apeliaciniame skunde dÄstomos aplinkybÄs, kiek tai susijÄ su ieÅ¡kovo darbo užmokesÄiu, nesudarÄ ieÅ¡kinio pagrindo, be to yra neteisingos bei deklaratyvios. Atitinkamai dÄl nurodytos priežasties teismas pagrįstai bei teisÄtai netenkino ieÅ¡kovo atstovÄs praÅ¡ymo dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo. Nors ieÅ¡kovui mokamas darbo užmokestis nebuvo Å¡ios bylos dalyku, atsakovÄ papildomai akcentuoja, kad ieÅ¡kovas nebuvo ir nÄra diskriminuojamas dÄl darbo užmokesÄio: ieÅ¡kovo atlygis nÄra žemiausias tarp tos paÄios pareigybÄs (duomenys neskelbtini) skyriuje darbuotojų, jo darbo užmokestis yra peržiÅ«rimas bendrovÄs vidaus teisÄs aktuose nustatyta tvarka bei terminais.
7.4. IeÅ¡kovo 2020 metų veiklos vertinimo procesas jau yra pasibaigÄs, galutinis bendrovÄs sprendimas, vadovaujantis kuriuo ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta kintama atlygio dalis, yra galiojantis ir tenkinantis ieÅ¡kovÄ , kuris su priimtu sprendimu sutiko ir jo neskundÄ. IeÅ¡kovas, visų pirma, dar kartÄ kelti reikalavimų dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo negali; antra, ieÅ¡kovas nepateikia jokių argumentų bei juos pagrindžianÄių įrodymų, kad bendrovÄs priimtas galutinis sprendimas dÄl ieÅ¡kovo 2020 metų veiklos vertinimo yra neteisÄtas ar nepagrįstas; treÄia, nesutikdamas su jam iÅ¡keltais metiniais tikslais, Vertinimo apraÅ¡o nustatyta tvarka ir terminais, ieÅ¡kovas galÄjo kreiptis dÄl pokalbio rezultatų peržiÅ«rÄjimo, taÄiau to nepadarÄ ir iÅ¡keltus tikslus ÄmÄ ginÄyti tik po to, kai buvo atliktas ieÅ¡kovo 2020 metų veiklos vertinimas.
7.5. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad nÄra aiÅ¡ku, kodÄl teismas ieÅ¡kovui pateiktos 2022 m. rugpjÅ«Äio 25 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija AGC Nr. 019983 už transporto priemonÄs naudojimÄ nelaikÄ psichologiniu smurtu ar mobingu. SÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta dÄl to, jog buvo nustatytas ieÅ¡kovui darbui skirtos transporto priemonÄs naudojimo ne darbo metu faktas. Be kita ko, ir pats ieÅ¡kovas to neneigia, įrodinÄdamas, kad turÄjo teisÄ su darbui skirta transporto priemonÄ vykti namo, kas ir laikoma darbui skirtos transporto priemonÄs naudojimu asmeninÄms reikmÄms. IeÅ¡kovas nepagrįstai tvirtina, kad neturÄjo pareigos mokÄti už transporto priemonÄs naudojimÄ po darbo valandų, nes taip numatyta BendrovÄs ekstremalių situacijų operacijų centro protokoluose. Kiekvienu atveju tokios kelionÄs turÄjo bÅ«ti derinamos su tiesioginiu vadovu, taip kaip numatyta Transporto politikos 4.12.4 punkte. Å ios tvarkos kiti bendrovÄs darbuotojai laikÄsi. IeÅ¡kovas teismui patvirtino, kad darbui skirta transporto priemone naudojosi asmeniniais tikslais, taÄiau už tai bendrovÄje nustatyta tvarka neatsiskaitÄ, todÄl atsakovÄ, turÄdama duomenų, kad ieÅ¡kovas nesilaikÄ bendrovÄje nustatytos tvarkos, turÄjo teisÄ iÅ¡raÅ¡yti ieÅ¡kovui sÄ skaitÄ už visÄ laikotarpį ir tai negali bÅ«ti laikoma nei IeÅ¡kovo diskriminavimu, nei psichologinio smurto taikymu. IeÅ¡kovas nebuvo diskriminuojamas, taÄiau prieÅ¡ingai, ignoruodamas bendrovÄje nustatytÄ tvarkÄ , kurios laikÄsi kiti darbuotojai, bei aktyvius raginimus Å¡ios tvarkos laikytis, siekÄ palankesnÄs padÄties lyginant su kitais bendrovÄs darbuotojais.
7.6. IeÅ¡kovas neįrodÄ nei bendrovÄs neteisÄtų veiksmų, nei jo neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitais bÅ«dais pasireiÅ¡kianÄios neturtinÄs žalos bei jos dydžio, nei kitų bÅ«tinų sÄ lygų bendrovÄs atsakomybei kilti. BendrovÄ nevykdÄ mobingo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , tinkamai užtikrino DK 26 bei 30 straipsnio reikalavimų įgyvendinimÄ . Ä®rodymai apie ieÅ¡kovo sveikatÄ nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo sveikata pablogÄjo dÄl situacijos darbe. Nesant sÄ lygų bendrovÄs atsakomybei kilti, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinÄ Å¾alÄ pagrįstai bei teisÄtai teismo buvo atmestas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas, toliau â CPK, 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. AbsoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
10. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ jis kildino iÅ¡ darbe patiriamo psichologinio smurto bei mobingo, atlyginimo, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. IeÅ¡kovas, kuris atsakovÄs bendrovÄje AB âAmber Gridâ (prieÅ¡ tai VÄ® âLietuvos dujosâ) dirba nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) eina (duomenys neskelbtini) pareigas, nurodo, jog jo atžvilgiu bendrovÄje taikomas nuolatinis psichologinis smurtas, mobingas, kuris pasireiÅ¡kia kaip Å¡meižtas, pasityÄiojimas, bandymas pažeminti ir suformuoti neigiamÄ nuomonÄ apie ieÅ¡kovÄ tarp kolegų ir pan. Anot ieÅ¡kovo, neteisÄti atsakovÄs veiksmai pasireiÅ¡kia ir tuo, jog (i) nustatydama metinius 2020 metų tikslus, taip pat ir atlikdama jų vertinimÄ , atsakovÄ nesilaikÄ DK bei savo paÄios lokalių teisÄs aktų reikalavimų (ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelti tikslai, kurių jis negalÄjo įvykdyti; nustatant tikslus, pokalbyje dalyvavo didesnis skaiÄius vadovų, nei numatyta Veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡e; vÄlesnis ieÅ¡kovo 2020 metų tikslų vertinimas, Å¡io vertinimo kitimas po to, kai ieÅ¡kovas pateikÄ apeliacijÄ , taip pat po to, kai ieÅ¡kovas kreipÄsi į DGK rodo, kad pati atsakovÄ nelinkusi objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai, nediskriminuojanÄiai vertinti ieÅ¡kovo); (ii) taikomos nevienodos darbo apmokÄjimo sÄ lygos (ieÅ¡kovo mÄnesinÄ alga yra mažiausia tarp kitų tos paÄios grandies darbuotojų ir jau kurį laikÄ nÄra paržiÅ«rima); (iii) pradÄtos reikÅ¡ti pretenzijos dÄl tarnybinio automobilio, o praktiÅ¡kai iÅ¡ karto po to, kai ieÅ¡kovas kreipÄsi į DGK, pastarasis iÅ¡ atsakovÄs gavo siurprizinÄ sÄ skaitÄ bendrai 1 533,24 Eur sumai už transporto priemonÄs panaudojimÄ asmeniniais tikslais. IeÅ¡kovo teigimu, dÄl minÄto atsakovÄs netinkamo elgesio, ieÅ¡kovui suprastÄjo sveikata, jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, konstatuodamas, jog nÄra pagrindo sprÄsti dÄl psichologinio smurto darbe ar mobingo požymių ieÅ¡kovo atžvilgiu egzistavimÄ . Teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kovo argumentai yra asmeninio pobÅ«džio, neturintys objektyvaus pagrindo, tuo tarpu byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog ieÅ¡kovo apibÅ«dintos situacijos yra darbiniai procesai, tame tarpe ir darbinÄs konfliktinÄs situacijos, o ne psichologinis smurtas ar mobingas: darbuotojui (ieÅ¡kovui) iÅ¡keltų tikslų formavimas, metiniai pokalbiai dÄl jų vykdymo, vertinimo rezultatai ir jų koregavimas, kintamosios darbo užmokesÄio dalies iÅ¡mokÄjimas nerodo psichologinio smurto ar mobingo buvimo / taikymo; ieÅ¡kovo darbo užmokesÄio dydis (tai, kad jis yra mažesnis nei kitų darbuotojų), PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas už tarnybinio automobilio naudojimÄ asmeniniams tikslams taip pat nerodo psichologinio smurto apraiÅ¡kų. Taip pat teismas sprendÄ, kad neįrodyti ir ieÅ¡kovo teiginiai apie ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymÄ , kiek tai siejama su atsakovÄs veiksmais.
13. Apeliantas (ieÅ¡kovas) nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir mano, kad (i) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ materialiosios teisÄs normas, reglamentuojanÄias darbdavio pareigÄ užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat reglamentuojanÄias neturtinÄs žalos atlyginimÄ ; (ii) pažeidÄ proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄia įrodinÄjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes dalies įrodymų nevertino, taip pat vertindamas kai kuriuos įrodymus, padarÄ tų įrodymų turiniui prieÅ¡taraujanÄias iÅ¡vadas; be to, teismas nerinko bylai reikÅ¡mingų įrodymų bei nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymų dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo, liudytojų apklausos; (iii) nepagrįstai vadovavosi DGK sprendimu, VDI atsakymu.
14. DK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad smurtas, priekabiavimas darbe bei mobingas - tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grÄsmÄ, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vienÄ kartÄ ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu Å¡is poveikis padaromas arba gali bÅ«ti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, prieÅ¡iÅ¡ka, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, atsirado arba gali atsirasti fizinÄ, turtinÄ ar neturtinÄ Å¾ala. Dažniausiai smurtas ir priekabiavimas pasireiÅ¡kia psichologiniu spaudimu, neetiÅ¡ku, nepagarbiu elgesiu kitų darbuotojų atžvilgiu, ignoravimu, engimu, nepagrįstomis pastabomis ir kritika, Å¡aukimu, įžeidinÄjimu, Å¡meižimu, manipuliavimu, pajuoka, patyÄiomis, pasiekimų nuvertinimu, neetiÅ¡kais komentarais, grasinimais, bauginimais, taip pat fiziniu ir (arba) seksualiniu iÅ¡naudojimu.
15. Nepriimtino elgesio iÅ¡raiÅ¡kos, kurios kenkia darbuotojo emocinei, o sunkiais atvejais â psichinei ir fizinei sveikatai, gali bÅ«ti: nepriimtinas ar nepageidaujamas fizinis kontaktas (pavyzdžiui, fizinis prisilietimas; glostymas, plekÅ¡telÄjimas, grybÅ¡telÄjimas, siekimas prisiliesti (apkabinti), prisitraukti arÄiau kito asmens ir kt.) ar tokio fizinio kontakto reikalavimas; nepadoraus turinio informacijos demonstravimas ar siuntimas; įkyrus domÄjimasis apie privatų gyvenimÄ , intymius santykius; nepageidaujami komentarai dÄl iÅ¡vaizdos, kÅ«no formos, aprangos; įžeidžiantys juokai, patyÄios, apkalbos, gandai, Å¡meižtas, užgaulÅ«s gestai; tyÄinis darbuotojo izoliavimas darbinÄje veikloje; informacijos, nesusijusios su darbuotojo funkcijomis, apie jį rinkimas ir (arba) platinimas; elgesys, kuriuo siekiama riboti asmens apsisprendimo laisvÄ; poveikis darbuotojui, siekiant tam tikrų su darbu nesusijusių funkcijų (paslaugų) atlikimo.
16. Mobingas â darbuotojo ar darbuotojų grupÄs elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninÄs ir profesinÄs kito asmens savybÄs, laidomos paÅ¡aipios pastabos apie darbuotojÄ ar asociatyvÅ«s juokai, sukuriama prieÅ¡iÅ¡ka ir neetiÅ¡ka aplinka, kurioje darbuotojas jauÄiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryÅ¡ių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose. Tokie veiksmai paprastai bÅ«na nevienkartinio pobÅ«džio.
17. Pasisakydama dÄl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su tinkamu įrodymų įvertinimu ir įrodinÄjimo pareigos tarp Å¡alių paskirstymu, apeliacinÄs instancijos teismo kolegija pažymi, jog pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo pareigos paskirstymo taisyklÄ, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių nereikia įrodinÄti (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
18. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. gegužÄs 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Teismas įrodymus vertina kaip visumÄ , neteikdamas nÄ vienam įrodymui prioriteto (iÅ¡skyrus prima facie (turintis didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ ) įrodymus â CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gegužÄs 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkriÄio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 64 punktas). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nÄ vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gegužÄs 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-253/2010, 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinÄje byloje NR. e3K-3-28-701/2020, 57 punktas).
19. Ä®vertinusi byloje esanÄių įrodymų visumÄ , vadovaujantis įrodymų pakankamumo bei kitomis įrodinÄjimo civiliniame procese taisyklÄmis, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dÄl nenustatyto ir neįrodyto byloje sistemingo ir nepriimtino, ieÅ¡kovo garbÄ ir orumÄ pažeidžianÄio atsakovÄs, kaip darbdavÄs elgesio, turinÄio mobingo, psichologinio smurto požymių, dÄl prieÅ¡iÅ¡ko, žeminanÄio ar įžeidžianÄio atsakovÄs ir vadovaujanÄias pareigas turinÄių jos darbuotojų nusistatymo ieÅ¡kovo atžvilgiu, bei dÄl atsakovÄs, kaip darbdavÄs, paneigtų ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių, su kuriomis ieÅ¡kovas nagrinÄjamoje byloje pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniu sieja mobingÄ ir psichologinį smurtÄ jo atžvilgiu.
20. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, vien ta tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybÄ, jog pagal ieÅ¡kovo skundÄ pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovo 2020 metų veiklos rezultatus vertinusi Veiklos vertinimo rezultatų apeliacinÄ komisija, kuri buvo sudaryta tiek iÅ¡ paties darbdavio, tiek ir iÅ¡ ProfesinÄs sÄ jungos atstovų, pažeidÄ Ä¯statymų ir lokalių teisÄs aktų reikalavimus, konkreÄiai - buvo nepagrįstai nustaÄiusi mažesnį ieÅ¡kovo individualių tikslų pasiekimo procentinį rezultatÄ (49,15 proc.), nei tÄ padarÄ antrÄ pakartotinai sudaryta nauja Veiklos vertinimo rezultatų apeliacinÄ komisija (70 proc.), savaime nesudaro pagrindo sprÄsti apie ieÅ¡kovo atžvilgiu sistemingai vartojamÄ psichologinį spaudimÄ , nepagrįstÄ ieÅ¡kovo nuvertinimÄ ar engimÄ . AukÅ¡Äiau nurodytos konkreÄios situacijos kontekste pažymÄtina, kad ieÅ¡kovui nesutikus su pirmos jo Veiklos vertinimo rezultatų apeliacinÄs komisijos rezultatais, įformintais jos 2021 m. rugpjÅ«Äio 23 d. protokole, pati atsakovÄ 2021 m. gruodžio 13 d. jos vadovo įsakymu panaikino minÄtos komisijos iÅ¡vadÄ , ÄmÄsi veiksmų sudaryti naujÄ komisijÄ pakartotiniam ieÅ¡kovo veiklos vertinimui už 2020 metus atlikti, į kuriÄ buvo įtraukti tiek paÄios darbdavÄs atstovai, tiek ir profesinÄs sÄ jungos, ginanÄios darbuotojų teises, atstovai, o pastarajai tokį vertinimÄ atlikus ir jo rezultatus (nustatytÄ bendrÄ ieÅ¡kovo individualių tikslų pasiekimo rezultatÄ â 70 procentų) įforminus 2022 m. vasario 3 d. protokole, atsakovÄ 2022 m. vasario 22 d. jos vadovo įsakymu taikÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu atitinkamÄ skatinimo priemonÄ â skyrÄ kintamÄ atlygio už 2020 metų metinius veiklos vertinimo rezultatus dalį bei delspinigius už delsimÄ tokiÄ dalį iÅ¡mokÄti ankÅ¡Äiau, kurie atitinkamai ir turÄjo padengti ieÅ¡kovo dÄl pirminio netinkamo jo veiklos įvertinimo patirtus turtinius ir neturtinius nuostolius. Tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad atsakovÄ akceptavo naujos vertinimo komisijos iÅ¡vadas, kurių nebeskundÄ ir nebekvestionavo ir pats ieÅ¡kovas, ir jų pagrindu ÄmÄsi atitinkamų ieÅ¡kovui palankių priemonių.
21. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad darbuotojų ir darbdavio tarpusavio nesutarimai įvairiais darbo funkcijų įgyvendinimo aspektais (Å¡iuo atveju â dÄl atliktinų darbo funkcijų, jų vykdymo tinkamumo ir pan.) yra natÅ«raliai galimi, tai yra neatsiejama bet kokių darbo teisinių santykių dalis, o nagrinÄjamu atveju tokie nesutarimai, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir kaip visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovÄs iniciatyva sprendžiami, ieÅ¡kovas turÄjo galimybÄ ginti savo galimai pažeistas darbo teises (tiek kreipdamasis betarpiÅ¡kai į darbdavį ir jo vidinius organus / komisijas, tiek į Darbo ginÄų komisijÄ , tiek į ValstybinÄ darbo inspekcijÄ , tiek pagaliau â į teismÄ ), tuo tarpu atsakovÄ visuomet reaguodavo į visus be iÅ¡imties ieÅ¡kovo skundus, praÅ¡ymus ir kreipimusis, nei vieno jų neignoravo, juos sprendÄ bei vykdÄ kompetentingų vidinių organų bei iÅ¡orinių institucijų sprendimus.
22. PažymÄtina, jog ValstybinÄ darbo inspekcija, kuri pagal ieÅ¡kovo skundÄ , grindžiamÄ iÅ¡ esmÄs tomis paÄiomis faktinÄmis aplinkybÄmis, kaip ir nagrinÄjamoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, ir Darbo ginÄų komisijos siÅ«lymÄ atliko kompleksinį ir visapusiÅ¡kÄ atsakovÄs, kaip darbdavio, veiklos darbuotojų saugos ir sveikatos aspektu patikrinimÄ , be kita ko, vertino ir tai, ar darbdavys ÄmÄsi priemonių sukurti saugiÄ ir sveikÄ darbo aplinkÄ , numatÄ priemones žeminanÄio ir užgaulaus elgesio, nepageidaujamo, žeidžianÄio, diskriminacinio, smurtÄ galinÄio sukelti darbe prevencijai ir t.t., analizavo ne tik ieÅ¡kovo pateiktÄ medžiagÄ , bet iÅ¡ atsakovÄs â darbdavio iÅ¡reikalautÄ aktualiÄ medžiagÄ , tiek savo 2022 m. spalio 11 d. užpildytame Ä®monių tikrinimo klausimyne âŪkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas.
Darbuotojų sauga ir sveikataâ, tiek savo 2022 m. spalio 11 d. sprendime, kurio ieÅ¡kovas įstatymų nustatyta tvarka neskundÄ ir neginÄijo, pažymÄjusi, jog svarbu vertinti ne tik pareiÅ¡kÄjo asmeninius, subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimus, bet vadovautis konkreÄiais įrodymais, patvirtinanÄiais ar paneigianÄiais atitinkamas faktines psichologinio smurto aplinkybes bei nustatyti teisinius pagrindus, leidžianÄius konstatuoti psichologiniam smurtui bÅ«dingų tikslų egzistavimÄ , padarÄ iÅ¡vadÄ , jog:
a) pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo A. Z. atžvilgiu taikomo psichologinio smurto bei diskriminacijos nÄra; darbdavys turi teisÄ vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todÄl darbdavio iÅ¡sakyta pozicija ar nurodytos pagrįstos pastabos, susijusios su pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduoÄių atlikimu, taip pat nuomonÄs iÅ¡sakymas į tam tikras įvykusias aplinkybes, su kuriomis darbuotojas gali sutikti ar nesutikti, nÄra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu Å¡ie reikalavimai ir/ar nuomonÄ iÅ¡dÄstomi korektiÅ¡kai, neįžeidžianÄiai, nežeminanÄiai ir etiÅ¡kai ar netaikomas kitas DK 30 straipsnyje įtvirtintas netinkamas elgesys; dalykiÅ¡kų pastabų, susijusių su darbuotojo tinkamu darbo pareigų vykdymu, teikimas yra darbdavio teisÄ;
b) DK 30 straipsnio 1 dalies, įtvirtinanÄios darbdavio pareigÄ sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje darbuotojas ar jų grupÄ nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminanÄių, agresyvių, užgaulių, įžeidžianÄių veiksmų, kuriais kÄsinamasis į atskiro darbuotojo ar jų grupÄs garbÄ ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens nelieÄiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar jų grupÄ Ä¯bauginti, sumenkinti ar įstumti į bejÄgÄ padÄtį, pažeidimų įmonÄje nenustatyta ir yra užtikrinamas Å¡ios pareigos laikymasis;
c) atsakovÄ, kaip darbdavys, nagrinÄdama ieÅ¡kovo skundus, laikÄsi savo paties įsakymais patvirtintų lokalinių teisÄs aktų (pvz., direktoriaus 2019 m. kovo 1 d. įsakymu patvirtinto AB âAmber Gridâ Specialistų ir vadovų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡o;
d) pateikti bendro pobÅ«džio pasiÅ«lymai ir rekomendacijos, kaip dar labiau patobulinti kai kurias vykdomas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo įmonÄje politikos sritis, kurios nÄra tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kovo asmeniu.
23. Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neturÄjo vadovautis Å¡iais VDI priimtais dokumentais, kurie yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, taÄiau pritarti tokiam argumentui apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi: a) kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, prieidamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas iÅ¡vadas, rÄmÄsi ne vien tik VDI atlikto patikrinimo rezultatais, taÄiau kompleksiÅ¡kai vertino ir kitus, t. y. visus byloje esanÄius įrodymus (Å¡alių / jų atstovų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus ir kt.); b) teismas turÄjo teisÄ vertinti minÄtus VDI dokumentus, kaip raÅ¡ytinius įrodymus kitų įrodymų kontekste, turint omenyje, kad VDI betarpiÅ¡kai ir yra ta kompetentinga valstybÄs institucija, kuriai įstatymu pavesta kontroliuoti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ darbe, į kuriÄ Ä¯eina ir sveiko mikroklimato užtikrinimas ir smurto darbuotojų atžvilgiu nebuvimas, reglamentuojanÄių teisÄs aktų reikalavimų laikymÄ si įmonÄse, įstaigose bei organizacijose, vertinti bei konstatuoti tokių reikalavimų pažeidimų buvimÄ /nebuvimÄ bei priklausomai nuo to taikyti darbdavio atžvilgiu vienokias ar kitokias teisines priemones.
24. DÄl tų paÄių motyvų atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo vadovautis Darbo ginÄų komisijos 2022 m. lapkriÄio 24 d. sprendimu pagal ieÅ¡kovo skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, pažymint, jog kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio ir jo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas savarankiÅ¡kai ir individualiai vertino visas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei byloje esanÄius įrodymus, kurių yra neabejotinai daugiau, negu buvo pateikta Darbo ginÄų komisijai, o tai, kad teismo iÅ¡vados ir procesinis rezultatas sutapo su ikiteisminÄs darbo ginÄų institucijos padarytomis iÅ¡vadomis nereiÅ¡kia, kad priimdamas savo sprendimÄ teismas vertino vien tik iÅ¡imtinai DGK sprendimÄ .
25. PažymÄtina, jog pagal ieÅ¡kovo skundÄ dÄl mobingo ir Å¡meižto, grindžiamÄ iÅ¡ esmÄ tomis paÄiomis faktinÄmis aplinkybÄmis, kaip ir nagrinÄjamoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atsakovÄs sudaryta Tyrimo komisija, atlikusi tyrimÄ ir patikrinusi skunde nurodomas aplinkybes, savo 2021 m. lapkriÄio 15 d. iÅ¡vadoje ir 2022 m. sausio 28 d. Rekomendacijose iÅ¡ esmÄs konstatavo, kad pagrindo teigti apie ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdomÄ mobingÄ nÄra; darbiniai konfliktai buvo sÄ lygoti tiek nepakankamos vadovavimo kompetencijos, tiek ieÅ¡kovo konfliktiÅ¡ko bendravimo su vadovais bÅ«do; kadangi darbo mikroklimatas (duomenys neskelbtini) skyriuje apskritai nÄra teigiamas (dalis darbuotojų nÄra patenkinti vadovaujanÄių asmenų vykdomu darbo organizavimu ir sprendimais), Komisija pateikÄ atitinkamas rekomendacijas, siekiant ateityje iÅ¡vengti konfliktų, o vÄliau (po kelių mÄnesių nuo Tyrimo iÅ¡vados) parengtose Rekomendacijose konstatavo, kad darbo aplinka (duomenys neskelbtini) skyriuje pagerÄjusi, nusiskundimų dÄl vadovaujanÄių asmenų ar darbuotojų atliekamų funkcijų nÄra.
26. Taigi, nors mintoje Tyrimo komisijos iÅ¡vadoje ir kalbama apie tam tikrÄ sudÄtingÄ situacijÄ (duomenys neskelbtini)skyriuje, taÄiau akcentuojama, jog ji buvo susiformavusi dÄl nuo abiejų konfliktuojanÄių pusių priklausanÄių priežasÄių â tiek nepakankamos vadovaujanÄias pareigas užimanÄių asmenų kompetencijos darbiniais klausimais, tiek dÄl paties ieÅ¡kovo nepakankamo bendradarbiavimo, konfliktiÅ¡ko bendravimo bÅ«do, audringo reagavimo į vadovų nekompetencijos apraiÅ¡kas. Å iame kontekste itin svarbu pažymÄti, kad Å¡i iÅ¡vada buvo padaryta kompleksiÅ¡kai įvertinus visÄ medžiagÄ , gautÄ : a) individualių pokalbių tiek su paÄiu ieÅ¡kovu metu, tiek susitikimų su kiekvienu iÅ¡ vadovaujanÄias pareigas užÄmusių asmenų metu (tuometiniu (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu J. A., vadovaujanÄiu inžinieriumi M. K., buvusiu vadovu V. B.), tiek pokalbių su kitais (nevadovaujanÄias pareigas užÄmusių) Vilniaus grupÄs darbuotojais (vadovaujanÄiuoju eksploatacijos inžinieriumi D. S. ir kt.) metu; b) iÅ¡analizavus visų (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų vykdytų darbo užduoÄių (paskyrų) kiekius, apimtis, pobÅ«dį, mokymų duomenis, darbo užmokesÄio duomenis bei juos sulyginus. Be to, itin svarbu pažymÄti, jog aukÅ¡Äiau minÄtuose dokumentuose yra kalbama apie atmosferÄ ir padÄtį visame (duomenys neskelbtini) skyriuje, t. y. veiksnius, palieÄianÄius ir susijusius su visais skyriaus darbuotojais, o ne iÅ¡imtinai su paÄius ieÅ¡kovo asmeniu. Pagaliau, Tyrimo iÅ¡vadoje, parengtoje įvertinus bÅ«tent kitų (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų pateiktÄ informacijÄ , buvo nustatyta, jog darbo aplinka jau yra pagerÄjusi ir darbuotojai nusiskundimų nei dÄl vadovaujanÄių asmenų (kurie per tÄ laikÄ pasikeitÄ), nei dÄl atliekamų funkcijų neturi.
27. Taip pat apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybÄs dÄl darbdavio jam pateiktos apmokÄti 2022 m. rugpjÅ«Äio 25 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už tarnybinÄs transporto priemonÄs panaudojimÄ ne darbo tikslais, negali bÅ«ti vertinamos kaip kokie nors neteisÄti, nesÄ Å¾iningi, psichologinio spaudimo ar diskriminacijos ieÅ¡kovo atžvilgiu požymių turintys veiksmai.
28. Visų pirma, kaip visiÅ¡kai pagrįstai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, darbdavys turi įstatyme įtvirtintÄ teisÄ tinkamai organizuoti darbÄ bei jį kontroliuoti, teikti pastabas, susijusias su tinkamu darbo funkcijų vykdymu bei lokalių teisÄs aktų, Å¡iuo atveju â susijusių su tarnybinių transporto priemonių naudojimu (AB âAmber Gridâ 2019 m. gruodžio 17 d. patvirtinta Transporto politika), laikymusi, ir apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, tokios teisÄs įgyvendinimas darbuotojo (ieÅ¡kovo) atžvilgiu, nesant byloje jokių duomenų ir įrodymų, kad tai bÅ«tų daroma neetiÅ¡ku bÅ«du, žeminant, užgauliojant, įžeidžiant darbuotojÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip psichologinis smurtas, priekabiavimas ir mobingas darbe.
29. Antra, atsakovo, kaip darbdavio, reikalavimo iÅ¡ ieÅ¡kovo apmokÄti už tarnybinÄs transporto priemonÄs naudojimÄ ne darbo tikslais, virÅ¡ijant nustatytÄ limitÄ , pagrįstumas, atitinkamai ieÅ¡kovo atsisakymo apmokÄti pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ teisÄtumas ir kiti su Å¡iuo turtiniu ginÄu / nesutarimu susijÄ klausimai apskritai nÄra nagrinÄjamos bylos dalykas ir iÅ¡eina už ieÅ¡kovo tiek darbo ginÄų komisijai, tiek teismui pateikto ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko ribų.
30. TreÄia, tas paÄias ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes vertinusi ValstybinÄ darbo inspekcija, atlikusi atsakovo veiklos patirtinimÄ , be kita ko, įvertinusi darbdavio pateiktÄ informacijÄ ir dokumentus, savo 2022 m. spalio 11 d. IÅ¡vadoje konstatavo, kad tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus, tiek kitiems bendrovÄs darbuotojams iÅ¡ jų darbo užmokesÄio buvo daromos iÅ¡skaitos už bendrovÄs automobilių panaudojimÄ asmeniniais tikslais už 2020 m. birželio mÄn. â gruodžio mÄn. ir 2021 m. sausio mÄn. â gruodžio mÄn., todÄl nÄra pagrindo pripažinti, kad pretenzijos dÄl tarnybinio automobilio naudojimo tvarkos pažeidimo buvo reiÅ¡kiamos vien tik iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui ir kad ieÅ¡kovas buvo Å¡iuo aspektu diskriminuojamas ar kad darbdavys, vykdydamas savo funkcijas, pažeidÄ DK 26 ir 30 straipsnio reikalavimus. Tokias aplinkybes bei VDI iÅ¡vadas patvirtina ir atsakovo kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie iÅ¡ įvairių darbuotojų darbo užmokesÄių daromas iÅ¡skaitas už bendrovÄs automobilių panaudojimÄ asmeniniais tikslais, iÅ¡ kurių matyti, kad pvz., vien per 2021 m. sausį tokių darbuotojų buvo net 34. Tokiu bÅ«du sprÄstina, kad atsakovÄ, įgyvendinusi įrodinÄjimo pareigÄ , paneigÄ bet kurias diskriminacijos, psichologinio spaudimo ir mobingo Å¡iuo â atskaitomybÄs už tarnybinÄs transporto priemonÄs naudojimÄ â aspektu apraiÅ¡kas ieÅ¡kovo atžvilgiu.
31. Atmestini ir apelianto apeliacinio skundo argumentai, susijÄ su nepagrįstai jam nedidinamu darbo užmokesÄiu, kaip psichologinį spaudimÄ ir mobingÄ jo atžvilgiu bei jo diskriminacijÄ turinÄiu patvirtinti faktu, kadangi: a) darbdavio teisÄ nustatyti / pasiÅ«lyti, o tuo paÄiu abiejų darbo teisinių santykių Å¡alių teisÄ susitarti dÄl atitinkamo darbo užmokesÄio ir darbo funkcijų už jį vykdymo, kaip ir darbuotojo apsisprendimo laisvÄ dirbti darbÄ už atitinkamÄ darbo užmokestį, taip pat darbdavio teisÄ diferencijuoti darbo užmokestį priklausomai nuo darbuotojo kategorijos, kvalifikacijos, veiklos rezultatų ir pan., yra natÅ«rali darbo teisinių santykių dalis; b) atsakovÄs į bylÄ pateikti įrodymai rodo, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo reguliariai didintas, o vien tai, jog didintas ne tiek, kiek pageidavo pats ieÅ¡kovas, nereiÅ¡kia jo darbo teisių pažeidimo; c) galimai kilÄ turtiniai nesutarimai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dÄl darbo užmokesÄio dydžio, jo pakeitimo ir pan., nÄra Å¡ios bylos dalykas ir iÅ¡eina už ieÅ¡kovo tiek Darbo ginÄų komisijai, tiek teismui pateikto ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko ribų; d) pagal ieÅ¡kovo 2020 m. birželio 4 d. skundÄ dÄl darbo užmokesÄio skaiÄiavimo, perkÄlus jį į kitas pareigas, ieÅ¡kovo diskriminavimo Å¡iuo aspektu kitų darbuotojų atžvilgiu atsakovÄs, kaip darbdavio, direktoriaus 2020 m. liepos 8 d. įsakymu sudaryta Komisija nesutarimams dÄl darbo santykių nagrinÄti, į kuriÄ Ä¯Äjo tiek paties darbdavio atstovai, tiek ir ProfesinÄs sÄ jungos, kurios nariu yra ieÅ¡kovas, atstovai, atlikusi tyrimÄ savo 2020 m. spalio 30 d. IÅ¡vadoje konstatavo, kad keiÄiant įrenginių eksploatavimo meistro pareigybes į eksploatavimo inžinieriaus pareigybes, darbuotojams atlyginimo priežiÅ«ra nebuvo vykdoma, todÄl diskriminacijos dÄl atlyginimo nedidinimo nebuvo nustatyta, ir ieÅ¡kovas Å¡ios iÅ¡vados vÄliau neginÄijo, nekvestionavo ir neskundÄ; e) jau minÄtÄ specializuotÄ tyrimÄ atlikusi ValstybinÄ darbo inspekcija, be kita ko analizavusi, vertinusi ir lyginusi (duomenys neskelbtini)skyriaus darbuotojų darbo užmokesÄio duomenis, savo 2022 m. spalio 11 d. sprendime taip pat nenustatÄ ieÅ¡kovo diskriminacijos ar engimo Å¡iuo aspektu požymių.
32. NÄra pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismo neapgrįstai nebuvo nustatytas neturtinÄs žalos, kaip bÅ«tinosios atsakomybÄs sÄ lygos, patyrimo faktas, kadangi vien paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie dÄl situacijos ir atmosferos darbe patirtų sveikatos sutrikimų, jos pablogÄjimo ir pan., negali bÅ«ti laikomi pakankamu neturtinÄs žalos faktÄ patvirtinanÄiu įrodymu, tuo tarpu ieÅ¡kovo pateikti VšĮ âCentro poliklinikaâ Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymai bei Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, kur tiesiog iÅ¡vardintos ieÅ¡kovui diagnozuotos lÄtinÄs ligos ((duomenys neskelbtini)), nesant duomenų ir įrodymų apie Å¡ių ligų atsiradimo laikÄ , priežastis, gydymo eigÄ ir pan., savaime nei patvirtina, nei paneigia kokias nors reikÅ¡mingas Å¡iuo aspektu aplinkybes, Å¡ių lÄtinių ligų sÄ sajÄ su darbo funkcijų vykdymu bei darbdavio elgesiu ieÅ¡kovo atžvilgiu.
33. Apibendrinant aukÅ¡Äiau nurodytus argumentus konstatuotina, jog nÄra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dÄl netinkamo pirmosios instancijos teismo tiek materialiosios teisÄs normų, reglamentuojanÄių darbdavio pareigÄ užtikrinti darbuotojams saugias darbo sÄ lygas (visais su darbu susijusiais aspektais), tiek proceso teisÄs normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, taikymo.
34. ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nagrinÄjo ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo bei liudytojų apklausos. IÅ¡klausius pirmosios instancijos teismo priimtų posÄdžiuose protokolinių nutarÄių motyvus, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisÄtai ir pagrįstai nustatÄ, jog nÄra tikslinga iÅ¡reikalauti visų komisijų tyrimų medžiagÄ , kadangi byloje yra pateikti aktualių ieÅ¡kovÄs keliamiems klausimams vykusių atsakovÄs darbovietÄje tyrimų komisijų iÅ¡vados, pasiektos ir pasiraÅ¡ytos visų jų narių, tuo tarpu ieÅ¡kovÄs siekiamų atskirų komisijų narių nuomonių pateikimas, t. y. subjektyvi atskirų komisijų narių nuomonÄ, esant paÄios komisijos bendram vieningam galutiniam sprendimui / iÅ¡vadai, nei patvirtintų, nei paneigtų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.
Taip pat nÄra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas be pagrindo atmetÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymus apklausti liudytojus H. H., I. M. ir I. R.. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprÄsdamas praÅ¡ymÄ dÄl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali bÅ«ti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar liudytojas galÄs nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinÄios reikÅ¡mÄs bylai aplinkybÄs gali bÅ«ti įrodinÄjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Å iuo atveju teismas įvertino tiek praÅ¡ymÄ , tiek argumentus, kokias aplinkybes Å¡ių asmenų parodymais siekia įrodinÄti ieÅ¡kovas, ir apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, pagrįstai sprendÄ, jog atskirų komisijų narių parodymai, esant dÄl atitinkamų klausimų priimtoms paÄių komisijų iÅ¡vadoms / rekomendacijoms, nei patvirtintų, nei paneigtų kokias nors reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, tuo tarpu apklausti byloje buvusius aktualiu ginÄui laikotarpiu ieÅ¡kovo vadovus, su kuriais buvo kilÄ darbo ginÄai ir konfliktinÄs situacijos, ieÅ¡kovas teismo nepraÅ¡Ä, atitinkamai pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl ieÅ¡kinio pagrįstumo, be kita ko, pagrįstai vertino tokių asmenų pozicijÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ kartu su procesiniais dokumentais teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose.
Taip pat atkreiptinas dÄmesys, jog ieÅ¡kovas, teikdamas teismui ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ kildino iÅ¡ atsakovÄs netinkamo darbo aplinkos užtikrinimo, mobingo ir psichologinio smurto jo atžvilgiu taikymo, atlyginimo, todÄl atsakovei pateikus teismui argumentus bei įrodymus apie darbo sÄ lygas bendrovÄje (kad ieÅ¡kovui buvo užtikrintos tinkamos darbo sÄ lygos, ieÅ¡kovo atžvilgiu tinkamÄ ir nediskriminuojantį ieÅ¡kovÄ elgesį), nÄra pagrindo sprÄsti (pritarti apeliacinio skundo argumentams), jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido atsakovÄ nuo įstatymo įtvirtintos įrodinÄjimo pareigos, Å¡iÄ perkeldamas ieÅ¡kovui.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todÄl teisÄjų kolegija dÄl jų plaÄiau nepasisako. PažymÄtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
DÄl bylos baigties
36. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetÄ ir nurodÄ pakankamus argumentus, materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todÄl ginÄijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais argumentais, nÄra pagrindo, todÄl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme
37. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo patirtos apeliacinÄs instancijos teisme bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Atsakovei nepateikus praÅ¡ymo (bei pagrindžianÄių įrodymų) dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme, klausimas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nÄra sprÄstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
apelianto (ieÅ¡kovo) A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundÄ atmesti.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄjai GiedrÄ ÄÄsnienÄ
Andrius Verikas
Renata Volodko