Legislator Case Law & Legislation
3428394e-7e22-40dc-b9ee-8bbdc8799ab5 AI generated

3428394e-7e22-40dc-b9ee-8bbdc8799ab5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3428394e-7e22-40dc-b9ee-8bbdc8799ab5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas A. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Amber Grid“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinį grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: IeÅ¡kovas daug metų dirba pas atsakovę (duomenys neskelbtini)skyriaus eksploatavimo inžinieriumi, gauna 1 740 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Per pastaruosius metus jaučia nuolatinį darbdavio spaudimÄ , besiribojantį su psichologiniu smurtu, nuo (duomenys neskelbtini)skyriaus vadovo bei vadovaujančio inžinieriaus. Psichologinis spaudimas pasireiÅ¡kia kaip Å¡meižtas, pasityčiojimas, bandymai pažeminti ir suformuoti neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ tarp kolegų.

Legislator headnote

AI generated

3428394e-7e22-40dc-b9ee-8bbdc8799ab5 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovas A. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Amber Grid“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinį grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: IeÅ¡kovas daug metų dirba pas atsakovę (duomenys neskelbtini)skyriaus eksploatavimo inžinieriumi, gauna 1 740 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Per pastaruosius metus jaučia nuolatinį darbdavio spaudimÄ , besiribojantį su psichologiniu smurtu, nuo (duomenys neskelbtini)skyriaus vadovo bei vadovaujančio inžinieriaus. Psichologinis spaudimas pasireiÅ¡kia kaip Å¡meižtas, pasityčiojimas, bandymai pažeminti ir suformuoti neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ tarp kolegų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1666-855/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23380-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.8.1.; 1.3.9.2.2.; 3.1.1.2.21.; 3.2.4.2.; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Z. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas A. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Amber Grid“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinį grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

1.1. IeÅ¡kovas daug metų dirba pas atsakovę (duomenys neskelbtini)skyriaus eksploatavimo inžinieriumi, gauna 1 740 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Per pastaruosius metus jaučia nuolatinį darbdavio spaudimÄ , besiribojantį su psichologiniu smurtu, nuo (duomenys neskelbtini)skyriaus vadovo bei vadovaujančio inžinieriaus. Psichologinis spaudimas pasireiÅ¡kia kaip Å¡meižtas, pasityčiojimas, bandymai pažeminti ir suformuoti neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ tarp kolegų.

1.2. IeÅ¡kovas tokį spaudimÄ jautė iÅ¡ darbdavio ir jo vadovų pusės nustatant ieÅ¡kovo metinius veiklos tikslus ir vertinant jo veiklÄ už 2020 metus, nagrinėjant jo pateiktas apeliacijas, tiriant ieÅ¡kovo 2021 m. balandžio 8 d. skundÄ dėl pastovaus mobingo ir Å¡meižto ieÅ¡kovo atžvilgiu, taip pat taikant nevienodas darbo apmokėjimo sÄ lygas, nes ieÅ¡kovo mėnesinė alga yra mažiausia tarp kitų tos pačios grandies darbuotojų ir jau kurį laikÄ nėra peržiÅ«rima. Be to, ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, tik jam vienam pradėtos reikÅ¡ti pretenzijos dėl tarnybinio automobilio naudojimo, kÄ jis taip pat vertina kaip savęs diskriminavimÄ ir psichologinį smurtÄ darbe, nes kitiems darbuotojams tokios pretenzijos nėra reiÅ¡kiamos.

1.3. Patirtos neturtinės žalos buvimÄ patvirtina suprastėjusia sveikatos bÅ«klė dėl minėtų aplinkybių.

2. Atsakovė AB ,,Amber Grid“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

2.1. Galimi nesutarimai yra įprastinė Å¡alių darbinė situacija, niekuo neiÅ¡siskirianti nuo kitų. Bendrovė atsakingai vertina savo pareigas užtikrinti saugias ir sveikas sÄ lygas visiems savo darbuotojams bei aktyviai įtraukia socialinius partnerius į problemų sprendimÄ , darbuotojų gerovės užtikrinimÄ .

2.2. Visi ieÅ¡kovo praÅ¡ymai ir apeliacijos buvo iÅ¡samiai ir tinkamai nagrinėjami, sudarant atitinkamas komisijas ir teikiant jų iÅ¡vadas ieÅ¡kovui, sudarant sÄ lygas tyrimuose dalyvauti ir profesinės sÄ jungos atstovams, reikÅ¡ti savo nuomonę. IeÅ¡kovo 2020 metų tikslų vertinimas buvo patikrintas dviejų komisijų, kurių kiekvienos sudėtyje taip pat dalyvavo profesinės sÄ jungos atstovai. Komisijos sprendimu vertinimo rezultatai buvo pakoreguoti, ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis ir delspinigiai. Atsakovė taip pat reagavo į ieÅ¡kovo 2021 m. balandžio 4 d. skundÄ dėl galimo mobingo ir Å¡meižto (duomenys neskelbtini)skyriuje. Buvo sudaryta komisija, kuri atliko iÅ¡samų tyrimÄ ir 2021 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovui pateikė iÅ¡vadas. IÅ¡vadas Å¡iuo klausimu teikė ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nai, pažeidimų nebuvo nustatyta.

2.3. Atsakovės teigimu, situacijÄ lėmė paties ieÅ¡kovo bÅ«das ir charakterio savybės, jis linkęs reikÅ¡ti nuolatines pretenzijas dėl visko, jaustis nuskriaustu, pats ieÅ¡kovas linkęs demonstruoti darbe netinkamÄ elgesį, Å«miai reaguoja į bet kokias jam sakomas pastabas ir pastebėjimus, netoleruoja darbdavio atsisakymo priimti darbuotojo patarimų ir pan., linkęs ignoruoti nustatytÄ darbo tvarkÄ , kuri priimtina visiems kitiems bendrovės darbuotojams.

2.4. Byloje nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nėra jokių darbdavio kaltės įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo atžvilgiu taikomÄ mobingÄ ir psichologinį spaudimÄ , o tuo pačiu ir neturtinės žalos ieÅ¡kovui padarymÄ bei su tuo susijusį objektyvų poreikį jÄ atlyginti.

2.5. Atsakovė, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, skatina draugiÅ¡kÄ ir maloniÄ darbo aplinkÄ , aktyviai reagavo į ieÅ¡kovo keliamus klausimus bei tinkamai sprendė jam kylančias problemas. Atsakovės teigimu, pats ieÅ¡kovas demonstravo netinkamÄ elgesį darbe ir Å«miai reaguodavo į bet kokias jam sakomas pastabas bei ignoruodavo nustatytÄ darbo tvarkÄ , kuri buvo priimtina visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas pilnai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo A. Z. ieškinį atmetė, iš ieškovo valstybės naudai priteisė 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieÅ¡kinio turiniu, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, darė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo teiginiais apie psichologinio smurto darbe ar mobingo požymių ieÅ¡kovo atžvilgiu egzistavimÄ . Savo iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, jog:

4.1. IeÅ¡kovo nurodomi argumentai apie psichologinio smurto ir mobingo egzistavimÄ jo atžvilgiu yra asmeninio pobÅ«džio, objektyvaus pagrindimo neturintys samprotavimai ir vertinimai.

4.2. Analogiškai teismas vertino ir ieškovo nurodytus teiginius dėl Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) specialistų pateiktos išvados. Teismas vertino, jog joje nurodytos esminės išvados yra paremtos tuo, kad ieškovo atžvilgiu nėra nustatyta psichologinio smurto apraiškų, o tam tikros rekomendacijos ir pastebėjimai, išreikšti atsakovės vadovui, tėra rekomendacinio pobūdžio ir nėra esminiai, priešingai nei mano ir nurodė ieškovas.

4.3. Teismas sutiko su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau - DGK) iÅ¡vadomis apie tai, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nesiima veiksmų skatinti sveikÄ mikroklimatÄ darbe, kad nesiima bÅ«tinų priemonių kuriant saugiÄ darbo aplinkÄ psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti. Teismas vertino, jog į atsirandančių galimų problemų sprendimÄ darbdavys žiÅ«ri socialiai jautriai ir atsakingai, kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo atsakovui teiktų skundų nagrinėjimo eiga – komisijų sudarymo tvarka, pastabų ir rekomendacijų teikimas, aktyvus profesinės sÄ jungos dalyvavimas tyrime, darbuotojų vidinių mokymų organizavimas, siekiant optimizuoti esamas situacijas, taip pat ir atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas. Teismas pažymėjo, kad pakankamai akivaizdu, jog nėra įmanoma gauti situacijų sprendimo rezultatÄ tokį, kuris tenkintų visus darbuotojus.

4.4. Darbuotojas – nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovas – per 2020, 2021 ir 2022 metus teikė darbdaviui tris skundus, 2020 m. birželio 4 d. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu tirti jo atžvilgiu vykdomos diskriminacijos faktus. IeÅ¡kovas ginčijo visus jam nepalankius darbdavio priimtus sprendimus, savaip interpretuodamas jų turinį, naudojosi galima apeliacijos, apskundimo teise. Taigi, jis pats sÄ lygojo tam tikrų situacijų sudarymÄ . Darbdavys tik siekė tinkamo ir neÅ¡aliÅ¡ko jo pateiktų praÅ¡ymų nagrinėjimo, situacijų aptarimo, sprendimų ieÅ¡kojimo.

4.5. Bylos medžiaga, be kita ko, rodo (o ir ieÅ¡kovas neginčijo), kad su juo buvo aptartos darbo funkcijos bei susitarta dėl jo darbo atlikimo pagal sveikatos bÅ«klę. IeÅ¡kovas, užginčijęs jam iÅ¡keltų metinių veiklos tikslų apimtis, be kita ko nurodydamas, jog iÅ¡kelti tikslai virÅ¡ija jo kompetencijÄ ir pareiginės instrukcijas, faktiÅ¡kai pats pripažino, kad jas įvykdė tinkamai. IeÅ¡kovo vadovų jam iÅ¡keltų tikslų formulavimas, metiniai pokalbiai dėl jų vykdymo yra įprasta kasdienė darbdavių praktika, kuri, teismo manymu, niekaip neįtakoja psichologinio spaudimo apraiÅ¡kų ar mobingo buvimo. IeÅ¡kovo vertinimo rezultatai buvo pakoreguoti ir tikslų pasiekimas buvo įvertintas didesne procentine iÅ¡raiÅ¡ka, dėl ko ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 2 029,58 Eur kintamoji darbo užmokesčio dalis bei paskaičiuoti 293,92 Eur delspinigiai. Tačiau ir Å¡i aplinkybė nerodo psichologinio smurto ar mobingo ieÅ¡kovui taikymo. IeÅ¡kovo skundų nagrinėjimo eigoje suformuotos komisijos taip pat nenustatė mobingo apraiÅ¡kų. Aplinkybė, kad bendrovėje skatinami vidiniai mokymai, kad buvo atnaujintas kompetencijų modelio apraÅ¡as, atliktas vadovų vertinimas, atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas, padaryti koregavimai ieÅ¡kovo skyriaus vadovų atžvilgiu (vienas iÅ¡ jų atleistas, kitas - pažemintas pareigose), organizuotas ieÅ¡kovo ir atsakovo generalinio direktoriaus susitikimas, kuriame dalyvavo ir bendrovės profesinės sÄ jungos pirmininkė, taip pat nerodo psichologinio smurto darbe apraiÅ¡kų.

4.6. Nagrinėjamo ginčo kontekste situacijÄ , kuomet darbdavys, kaip teigia ieÅ¡kovas, tik vienam ieÅ¡kovui iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras dėl tarnybinio automobilio naudojimo virÅ¡ijant nustatytÄ limitÄ , teismas vertino kaip kasdienę darbinę situacijÄ . Darbdavys, suteikdamas darbuotojui galimybę naudoti tarnybinį automobilį, turi teisę pareikalauti, kad automobilis bÅ«tų naudojamas pagal nustatytÄ tvarkÄ . Nėra pagrindo manyti, kad tokia tvarka, reglamentuota AB ,,Amber Grid“ 2019 m. gruodžio 17 d. patvirtintoje Transporto politikoje, bÅ«tų pažeista. IeÅ¡kovas hipotetiÅ¡kai ir deklaratyviai kritikavo darbdavio jam 2022 m. rugpjūčio 30 d. duotÄ nurodymÄ Nr. 7-140-1034 sumokėti 1 533,24 Eur pagal pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras, tačiau nėra duomenų, kad jis ginčytų tokį darbdavio paskaičiavimÄ . Å iuo aspektu iÅ¡reikÅ¡ti ieÅ¡kovo teiginiai, kad tuo darbdavys prieÅ¡ jį psichologiÅ¡kai smurtauja eilinį kartÄ , yra deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti.

4.7. Nors atsakovė pripažino, kad ieškovo darbo užmokestis yra kiek mažesnis nei kitų, tai savaime nerodo psichologinio smurto apraiškų. Darbdavio diskrecijos teisė nuspręsti dėl darbo užmokesčio darbuotojui nustatymo. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovo darbo užmokestis ženkliai viršija vidurkius, yra sistemingai (periodiškai) peržiūrimas, ginčo dėl to ieškovas nekėlė, todėl ieškovo teiginiai, kad jis ir šiuo aspektu yra diskriminuojamas, negali būti laikomi pagrįstais. Tam tikri nesutarimo momentai, susiję su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nuomonės išsakymas ar pateiktų vertinimų dėl tų pačių aplinkybių skirtingumas yra elementarūs darbiniai procesai. Vertinant tam tikras įvykusias aplinkybes, su kuriomis darbuotojas gali sutikti ar nesutikti, darbdavys, priešingai, nepritarti darbuotojo išsakytai nuomonei, paprastai nėra laikomi psichologiniu smurtu, o vertintini kaip įprastinė galima konfliktinė darbinė situacija, kuri, teismo manymu, dažna kiekviename kolektyve.

4.8. Teismas sutiko su DGK pozicija, kad dalykiÅ¡kų pastabų, susijusių su darbuotojo tinkamu darbo pareigų vykdymu, teikimas yra darbdavio teisė. Jeigu darbdavys, teikdamas pastabas dėl darbo funkcijų vykdymo, kitų darbinių santykių (pvz., tarnybinio transporto naudojimo ir pan.) nenaudoja prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais bÅ«tų kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumÄ , psichologinį asmens neliečiamumÄ ar siekiama darbuotojÄ Ä¯bauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, nėra pagrindo Å¡ių veiksmų laikyti psichologiniu smurtu. Tokių atvejų darbdavio veiksmuose nenustatyta. Todėl aptariamu atveju pakankamai akivaizdu, kad ieÅ¡kovo apibÅ«dintos situacijos tėra elementariai darbinės konfliktinės situacijos, o ne psichologinis smurtas ir ne mobingas.

5. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neįrodytas ir ieškovo teiginys dėl pakenkimo sveikatai. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas išrašas iš ligos istorijos neįrodo sveikatos pakenkimo fakto: įrašai nerodo jokių naujų negalavimų buvimo, jie susiję su ieškovo turimomis sveikatos problemomis, kurios atitinka jo amžių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantas (ieÅ¡kovas) A. Z. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas neveikė taip, kaip turėtų veikti nedispozityvios kategorijos bylas nagrinėjantis teismas, nes ne tik savo iniciatyva nerinko bylai reikÅ¡mingų įrodymų, bet ir nepagrįstai netenkino visų ieÅ¡kovo motyvuotų praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡ atsakovės iÅ¡reikalavimo, taip pat dėl liudytojų iÅ¡kvietimo ir apklausimo teismo posėdyje, tuo dar labiau apsunkindamas ieÅ¡kovo, kaip silpnesnės darbo ginčo Å¡alies, pozicijÄ Å¡iame darbo ginče.

6.1.1. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nesutiko pateikti duomenų apie tai, koks darbo užmokestis mokamas kitiems analogiÅ¡kas pareigas užimantiems (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams, nors ieÅ¡kovas ir prašė nuasmenintų duomenų. Atsakovė nepateikė duomenų į bylÄ apie tai, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis atitiktų ir bÅ«tų lygus ar bent jau pakankamai artimas kitų analogiÅ¡kas pareigas užimančių (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų darbo užmokesčiui. Tad lieka neaiÅ¡ku, kaip teismas galėjo prieiti prie iÅ¡vados, jog „ieÅ¡kovo darbo užmokestis ženkliai virÅ¡ija vidurkius“, o „ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis ir Å¡iuo yra diskriminuojamas, negali bÅ«ti laikomi pagrįstais“.

6.2. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbdavio pareigÄ užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais.

6.2.1. Atsakovės elgesys iÅ¡keliant jam 2020 metų tikslus, vykdant jų vertinimÄ , yra diskriminacinio pobÅ«džio, taip pat turi psichologinio smurto ir mobingo požymių. Tiek nustatydama metinius tikslus 2020 metams, tiek ir atlikdama jų vertinimÄ , atsakovė nesilaikė DK bei savo pačios lokalinių teisės aktų reikalavimų. Nustatant metinius tikslus 2020 metams, pokalbyje dalyvavo ne vienas tiesioginis vadovas, kaip numatyta Veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡e, bet net 4 vadovai. Byloje nėra duomenų, kad nustatant metinius tikslus kitiems to paties skyriaus darbuotojams, bÅ«tų dalyvavęs toks skaičius vadovų. IeÅ¡kovui buvo iÅ¡kelti tikslai, kurių jis negalėjo įvykdyti. IeÅ¡kovas dar pokalbio metu informavo vadovus, kad tikslų jis negalės įvykdyti dėl specifinių žinių trÅ«kumo, prašė mokymų, nepaisant to, tikslai vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nustatyti. IeÅ¡kovo tikslų už 2020 metus iÅ¡kėlimas, jų vėlesnis vertinimas, Å¡io vertinimo kitimas po to, kai ieÅ¡kovas pateikė apeliacijÄ , taip pat po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į DGK rodo, kad pati atsakovė nelinkusi objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai, nediskriminuojančiai vertinti ieÅ¡kovo. Dėl netinkamo įvertinimo ieÅ¡kovui, prieÅ¡ingai nei kitiems darbuotojams, 2020 metais, 2021 metais nebuvo apskaičiuota ir mokama kintamoji darbo užmokesčio dalis. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų praėjęs ilgo kelio skųsdamas Veiklos vertinimo anketÄ , vėliau – Komisijos Protokole užfiksuoto vertinimo, Å¡i kintama darbo užmokesčio dalis ir nebÅ«tų mokama, o ieÅ¡kovas ir toliau bÅ«tų traktuojamas kaip prastas darbuotojas, kurio 2020 metų tikslai įvertinti itin mažu procentu.

6.2.2. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad praktiÅ¡kai iÅ¡ karto po to, kai 2022 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į DGK, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės gavo siurprizinę sÄ skaitÄ už transporto priemonę. Pačios atsakovės pateiktame Kuro ir ridos kontrolės apraÅ¡e nurodomi terminai, kuriais turi bÅ«ti apskaitomas transporto priemonių panaudojimas asmeninėms reikmėms ir tie terminai yra: ataskaitinis terminas yra mėnesis (terminas, už kurį atsiskaitoma) bei 10 dienų po ataskaitinio mėnesio, per kurias Duomenų tvarkytojas pateikia Duomenų naudotojui duomenis apie padaliniui priskirtų transporto priemonių (kiekvienos atskirai) nuvažiuotas ridas po darbo valandų ir (arba) ne darbo dienomis. Atsakovė nepateikė duomenų ir ieÅ¡kovas nežino, kokius atstÅ«mus su transporto priemone jis nuvažiavo atskirais Å¡io laikotarpio mėnesiais, savaitėmis, dienomis. Lieka neaiÅ¡ku, kaip teismas galėjo prieiti prie iÅ¡vados, jog sÄ skaitos už transporto priemonę iÅ¡raÅ¡ymas ir pateikimas ieÅ¡kovui neprieÅ¡tarauja transporto politikai ir yra vos ne savaime suprantamas bei normalus reiÅ¡kinys.

6.3. Taip pat teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

6.3.1. IeÅ¡kovui buvo skaudu, kad atsakovė toleravo netinkamÄ savo darbuotojų elgesį su ieÅ¡kovu, kad nesistengė Å¡ios situacijos kuo greičiau iÅ¡spręsti, tokiu bÅ«du palaikydama ir toliau skatindama mobingÄ bei psichologinį smurtÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu. IeÅ¡kovas buvo žeminamas ir jautė bejėgiÅ¡kumÄ , jautė, kad neturi adekvačių priemonių bei galimybių pasiprieÅ¡inti, jautėsi, kad jo darbo rezultatai nuvertinami, kad jis yra diskriminuojamas, su juo elgiamasi kitaip negu su kitais bendradarbiais. IeÅ¡kovas nuolat iÅ¡gyvena emocinį nuovargį, įtampÄ , patiria stresÄ . Pastovus mobingas, psichologinis smurtas iÅ¡ vadovų pusės, darbas nuolatinėje stresinėje bÅ«klėje sukėlė ieÅ¡kovui nervų sistemos sutrikimus, prasidėjo spaudimo Å¡uoliai, galvos svaigimas, dėl ko ieÅ¡kovas turėjo vis dažniau kreiptis į gydytojus. Nors teismas Å¡iuos ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimus sieja su jo amžiumi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo amžius lėmė vestibulinės funkcijos sutrikimÄ , praeinančius galvos smegenų iÅ¡emijos priepuolius, pirminę arterinę hipertenzijÄ , tuo labiau, kad visų diagnozių nustatymo laikas sutampa su atsakovės veiksmais ieÅ¡kovo atžvilgiu (situacijos, susijusios su mobingu, psichologiniu smurtu, diskriminacija prasidėjo bÅ«tent 2019 metais).

6.4. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

6.4.1. Teismas netaikė DK 26 straipsnio 5 dalies, pagal kuriÄ nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ , kad darbuotojas patyrė diskriminacijÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Teismas nepagrįstai atleido atsakovę nuo įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, Å¡iÄ perkeldamas ieÅ¡kovui. O teismui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl įrodymų (neabejotinai susijusių su byla ir ginčo dalyku) iÅ¡reikalavimo bei liudytojų (neabejotinai susijusių su byla ir ginčo dalyku) apklausos, ieÅ¡kovo galimybės maksimaliai pagrįsti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei pateikiamus motyvus buvo nepagrįstai apribotos.

6.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi DGK Sprendimu, nors Å¡is procesinis dokumentas netenka teisinės galios po to, kai teismas priima nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, taip pat nepagrįstai vadovavosi VDI iÅ¡vada, nors pastarasis dokumentas turi tik nuomonės statusÄ .

7. Atsakovė AB „Amber Grid“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo nesutiko su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindė iÅ¡ esmės Å¡iais pagrindiniais argumentais:

7.1. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad teismas „neveikė taip, kaip turėtų veikti nedispozityvios kategorijos bylas nagrinėjantis teismas“. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, teismas byloje buvo aktyvus: siÅ«lė Å¡alims bylÄ užbaigti taikiai, taip pat nagrinėjo visus ieÅ¡kovo teiktus praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, o tai, kad pagrįstai bei teisėtai jų netenkino, nereiÅ¡kia, kad teismas neveikė taip, kaip turėjo veikti. Teismas aktyviai dalyvavo nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, aiÅ¡kinantis tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo situacijÄ darbe. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. IeÅ¡kovo teiginiai, kad netenkindamas jo praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo bei liudytojų apklausos teismas „nepagrįstai apribojo ieÅ¡kovo teisę pasinaudoti jo pageidaujamomis įrodinėjimo priemonėmis“ yra nepagrįsti, o kai kurie apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo pateikiami argumentai aptariamu klausimu grindžiami apeliacinės instancijos teismÄ klaidinančiais faktai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo bei liudytojų apklausos ir pagrįstai bei teisėtai nustatęs, jog įrodymai neturi sÄ sajos su byla, o praÅ¡omiems apklausti asmenims nėra žinomos aplinkybės, turinčios ryšį su byla, praÅ¡ymus atmetė.

7.2. PatikrinimÄ atlikusi VDI skyriaus vyriausioji darbo inspektorė nenustatė, kad atsakovės bendrovė bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. IÅ¡vadoje bendrovei pateiktos tik kelios rekomendacijos, patikrinimÄ atlikusio subjekto vertinimu, sudarančios galimybę patobulinti (bet ne iÅ¡taisyti trÅ«kumus) kai kurias vykdomos darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo bendrovėje politikos sritis. VDI iÅ¡vadoje konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis smurtas. Taip pat, nors ieÅ¡kovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi DGK sprendimu, kadangi Å¡is procesinis dokumentas netenka teisinės galios po to, kai teismas priima nagrinėti ieÅ¡kinį, tačiau pažymėtina, kad DGK sprendimas netenka galios po to, kai darbo ginčo byloje įsiteisėja teismo sprendimas, be to, tai, kad teismas sprendime nurodė, jog pritaria DGK padarytoms iÅ¡vadoms nereiÅ¡kia, kad teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovaujasi DGK sprendimu ir neatlieka individualaus bylos aplinkybių vertinimo. Tai, jog teismo iÅ¡vados daugeliu atveju sutapo su VDI bei DGK sprendimų iÅ¡vadomis, nedaro teismo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu.

7.3. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kiek tai susiję su ieškovo darbo užmokesčiu, nesudarė ieškinio pagrindo, be to yra neteisingos bei deklaratyvios. Atitinkamai dėl nurodytos priežasties teismas pagrįstai bei teisėtai netenkino ieškovo atstovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Nors ieškovui mokamas darbo užmokestis nebuvo šios bylos dalyku, atsakovė papildomai akcentuoja, kad ieškovas nebuvo ir nėra diskriminuojamas dėl darbo užmokesčio: ieškovo atlygis nėra žemiausias tarp tos pačios pareigybės (duomenys neskelbtini) skyriuje darbuotojų, jo darbo užmokestis yra peržiūrimas bendrovės vidaus teisės aktuose nustatyta tvarka bei terminais.

7.4. IeÅ¡kovo 2020 metų veiklos vertinimo procesas jau yra pasibaigęs, galutinis bendrovės sprendimas, vadovaujantis kuriuo ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta kintama atlygio dalis, yra galiojantis ir tenkinantis ieÅ¡kovÄ , kuris su priimtu sprendimu sutiko ir jo neskundė. IeÅ¡kovas, visų pirma, dar kartÄ kelti reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo negali; antra, ieÅ¡kovas nepateikia jokių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad bendrovės priimtas galutinis sprendimas dėl ieÅ¡kovo 2020 metų veiklos vertinimo yra neteisėtas ar nepagrįstas; trečia, nesutikdamas su jam iÅ¡keltais metiniais tikslais, Vertinimo apraÅ¡o nustatyta tvarka ir terminais, ieÅ¡kovas galėjo kreiptis dėl pokalbio rezultatų peržiÅ«rėjimo, tačiau to nepadarė ir iÅ¡keltus tikslus ėmė ginčyti tik po to, kai buvo atliktas ieÅ¡kovo 2020 metų veiklos vertinimas.

7.5. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas ieÅ¡kovui pateiktos 2022 m. rugpjūčio 25 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija AGC Nr. 019983 už transporto priemonės naudojimÄ nelaikė psichologiniu smurtu ar mobingu. SÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta dėl to, jog buvo nustatytas ieÅ¡kovui darbui skirtos transporto priemonės naudojimo ne darbo metu faktas. Be kita ko, ir pats ieÅ¡kovas to neneigia, įrodinėdamas, kad turėjo teisę su darbui skirta transporto priemonę vykti namo, kas ir laikoma darbui skirtos transporto priemonės naudojimu asmeninėms reikmėms. IeÅ¡kovas nepagrįstai tvirtina, kad neturėjo pareigos mokėti už transporto priemonės naudojimÄ po darbo valandų, nes taip numatyta Bendrovės ekstremalių situacijų operacijų centro protokoluose. Kiekvienu atveju tokios kelionės turėjo bÅ«ti derinamos su tiesioginiu vadovu, taip kaip numatyta Transporto politikos 4.12.4 punkte. Å ios tvarkos kiti bendrovės darbuotojai laikėsi. IeÅ¡kovas teismui patvirtino, kad darbui skirta transporto priemone naudojosi asmeniniais tikslais, tačiau už tai bendrovėje nustatyta tvarka neatsiskaitė, todėl atsakovė, turėdama duomenų, kad ieÅ¡kovas nesilaikė bendrovėje nustatytos tvarkos, turėjo teisę iÅ¡raÅ¡yti ieÅ¡kovui sÄ skaitÄ už visÄ laikotarpį ir tai negali bÅ«ti laikoma nei IeÅ¡kovo diskriminavimu, nei psichologinio smurto taikymu. IeÅ¡kovas nebuvo diskriminuojamas, tačiau prieÅ¡ingai, ignoruodamas bendrovėje nustatytÄ tvarkÄ , kurios laikėsi kiti darbuotojai, bei aktyvius raginimus Å¡ios tvarkos laikytis, siekė palankesnės padėties lyginant su kitais bendrovės darbuotojais.

7.6. IeÅ¡kovas neįrodė nei bendrovės neteisėtų veiksmų, nei jo neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitais bÅ«dais pasireiÅ¡kiančios neturtinės žalos bei jos dydžio, nei kitų bÅ«tinų sÄ lygų bendrovės atsakomybei kilti. Bendrovė nevykdė mobingo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , tinkamai užtikrino DK 26 bei 30 straipsnio reikalavimų įgyvendinimÄ . Ä®rodymai apie ieÅ¡kovo sveikatÄ nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo sveikata pablogėjo dėl situacijos darbe. Nesant sÄ lygų bendrovės atsakomybei kilti, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ pagrįstai bei teisėtai teismo buvo atmestas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos, kuriÄ jis kildino iÅ¡ darbe patiriamo psichologinio smurto bei mobingo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. IeÅ¡kovas, kuris atsakovės bendrovėje AB „Amber Grid“ (prieÅ¡ tai VÄ® „Lietuvos dujos“) dirba nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) eina (duomenys neskelbtini) pareigas, nurodo, jog jo atžvilgiu bendrovėje taikomas nuolatinis psichologinis smurtas, mobingas, kuris pasireiÅ¡kia kaip Å¡meižtas, pasityčiojimas, bandymas pažeminti ir suformuoti neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ tarp kolegų ir pan. Anot ieÅ¡kovo, neteisėti atsakovės veiksmai pasireiÅ¡kia ir tuo, jog (i) nustatydama metinius 2020 metų tikslus, taip pat ir atlikdama jų vertinimÄ , atsakovė nesilaikė DK bei savo pačios lokalių teisės aktų reikalavimų (ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelti tikslai, kurių jis negalėjo įvykdyti; nustatant tikslus, pokalbyje dalyvavo didesnis skaičius vadovų, nei numatyta Veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡e; vėlesnis ieÅ¡kovo 2020 metų tikslų vertinimas, Å¡io vertinimo kitimas po to, kai ieÅ¡kovas pateikė apeliacijÄ , taip pat po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į DGK rodo, kad pati atsakovė nelinkusi objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai, nediskriminuojančiai vertinti ieÅ¡kovo); (ii) taikomos nevienodos darbo apmokėjimo sÄ lygos (ieÅ¡kovo mėnesinė alga yra mažiausia tarp kitų tos pačios grandies darbuotojų ir jau kurį laikÄ nėra paržiÅ«rima); (iii) pradėtos reikÅ¡ti pretenzijos dėl tarnybinio automobilio, o praktiÅ¡kai iÅ¡ karto po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į DGK, pastarasis iÅ¡ atsakovės gavo siurprizinę sÄ skaitÄ bendrai 1 533,24 Eur sumai už transporto priemonės panaudojimÄ asmeniniais tikslais. IeÅ¡kovo teigimu, dėl minėto atsakovės netinkamo elgesio, ieÅ¡kovui suprastėjo sveikata, jis patyrė neturtinę žalÄ .

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, konstatuodamas, jog nėra pagrindo spręsti dėl psichologinio smurto darbe ar mobingo požymių ieÅ¡kovo atžvilgiu egzistavimÄ . Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo argumentai yra asmeninio pobÅ«džio, neturintys objektyvaus pagrindo, tuo tarpu byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog ieÅ¡kovo apibÅ«dintos situacijos yra darbiniai procesai, tame tarpe ir darbinės konfliktinės situacijos, o ne psichologinis smurtas ar mobingas: darbuotojui (ieÅ¡kovui) iÅ¡keltų tikslų formavimas, metiniai pokalbiai dėl jų vykdymo, vertinimo rezultatai ir jų koregavimas, kintamosios darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimas nerodo psichologinio smurto ar mobingo buvimo / taikymo; ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dydis (tai, kad jis yra mažesnis nei kitų darbuotojų), PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas už tarnybinio automobilio naudojimÄ asmeniniams tikslams taip pat nerodo psichologinio smurto apraiÅ¡kų. Taip pat teismas sprendė, kad neįrodyti ir ieÅ¡kovo teiginiai apie ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymÄ , kiek tai siejama su atsakovės veiksmais.

13. Apeliantas (ieÅ¡kovas) nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir mano, kad (i) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbdavio pareigÄ užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ ; (ii) pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančia įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes dalies įrodymų nevertino, taip pat vertindamas kai kuriuos įrodymus, padarė tų įrodymų turiniui prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas; be to, teismas nerinko bylai reikÅ¡mingų įrodymų bei nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, liudytojų apklausos; (iii) nepagrįstai vadovavosi DGK sprendimu, VDI atsakymu.

14. DK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad smurtas, priekabiavimas darbe bei mobingas - tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vienÄ kartÄ ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu Å¡is poveikis padaromas arba gali bÅ«ti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, prieÅ¡iÅ¡ka, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Dažniausiai smurtas ir priekabiavimas pasireiÅ¡kia psichologiniu spaudimu, neetiÅ¡ku, nepagarbiu elgesiu kitų darbuotojų atžvilgiu, ignoravimu, engimu, nepagrįstomis pastabomis ir kritika, Å¡aukimu, įžeidinėjimu, Å¡meižimu, manipuliavimu, pajuoka, patyčiomis, pasiekimų nuvertinimu, neetiÅ¡kais komentarais, grasinimais, bauginimais, taip pat fiziniu ir (arba) seksualiniu iÅ¡naudojimu.

15. Nepriimtino elgesio iÅ¡raiÅ¡kos, kurios kenkia darbuotojo emocinei, o sunkiais atvejais – psichinei ir fizinei sveikatai, gali bÅ«ti: nepriimtinas ar nepageidaujamas fizinis kontaktas (pavyzdžiui, fizinis prisilietimas; glostymas, plekÅ¡telėjimas, grybÅ¡telėjimas, siekimas prisiliesti (apkabinti), prisitraukti arčiau kito asmens ir kt.) ar tokio fizinio kontakto reikalavimas; nepadoraus turinio informacijos demonstravimas ar siuntimas; įkyrus domėjimasis apie privatų gyvenimÄ , intymius santykius; nepageidaujami komentarai dėl iÅ¡vaizdos, kÅ«no formos, aprangos; įžeidžiantys juokai, patyčios, apkalbos, gandai, Å¡meižtas, užgaulÅ«s gestai; tyčinis darbuotojo izoliavimas darbinėje veikloje; informacijos, nesusijusios su darbuotojo funkcijomis, apie jį rinkimas ir (arba) platinimas; elgesys, kuriuo siekiama riboti asmens apsisprendimo laisvę; poveikis darbuotojui, siekiant tam tikrų su darbu nesusijusių funkcijų (paslaugų) atlikimo.

16. Mobingas – darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos paÅ¡aipios pastabos apie darbuotojÄ ar asociatyvÅ«s juokai, sukuriama prieÅ¡iÅ¡ka ir neetiÅ¡ka aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryÅ¡ių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose. Tokie veiksmai paprastai bÅ«na nevienkartinio pobÅ«džio.

17. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su tinkamu įrodymų įvertinimu ir įrodinėjimo pareigos tarp Å¡alių paskirstymu, apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, jog pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

18. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Teismas įrodymus vertina kaip visumÄ , neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (iÅ¡skyrus prima facie (turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 64 punktas). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010, 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje NR. e3K-3-28-701/2020, 57 punktas).

19. Ä®vertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , vadovaujantis įrodymų pakankamumo bei kitomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nenustatyto ir neįrodyto byloje sistemingo ir nepriimtino, ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ pažeidžiančio atsakovės, kaip darbdavės elgesio, turinčio mobingo, psichologinio smurto požymių, dėl prieÅ¡iÅ¡ko, žeminančio ar įžeidžiančio atsakovės ir vadovaujančias pareigas turinčių jos darbuotojų nusistatymo ieÅ¡kovo atžvilgiu, bei dėl atsakovės, kaip darbdavės, paneigtų ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių, su kuriomis ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniu sieja mobingÄ ir psichologinį smurtÄ jo atžvilgiu.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog pagal ieÅ¡kovo skundÄ pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovo 2020 metų veiklos rezultatus vertinusi Veiklos vertinimo rezultatų apeliacinė komisija, kuri buvo sudaryta tiek iÅ¡ paties darbdavio, tiek ir iÅ¡ Profesinės sÄ jungos atstovų, pažeidė įstatymų ir lokalių teisės aktų reikalavimus, konkrečiai - buvo nepagrįstai nustačiusi mažesnį ieÅ¡kovo individualių tikslų pasiekimo procentinį rezultatÄ (49,15 proc.), nei tÄ padarė antrÄ pakartotinai sudaryta nauja Veiklos vertinimo rezultatų apeliacinė komisija (70 proc.), savaime nesudaro pagrindo spręsti apie ieÅ¡kovo atžvilgiu sistemingai vartojamÄ psichologinį spaudimÄ , nepagrįstÄ ieÅ¡kovo nuvertinimÄ ar engimÄ . Aukščiau nurodytos konkrečios situacijos kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovui nesutikus su pirmos jo Veiklos vertinimo rezultatų apeliacinės komisijos rezultatais, įformintais jos 2021 m. rugpjūčio 23 d. protokole, pati atsakovė 2021 m. gruodžio 13 d. jos vadovo įsakymu panaikino minėtos komisijos iÅ¡vadÄ , ėmėsi veiksmų sudaryti naujÄ komisijÄ pakartotiniam ieÅ¡kovo veiklos vertinimui už 2020 metus atlikti, į kuriÄ buvo įtraukti tiek pačios darbdavės atstovai, tiek ir profesinės sÄ jungos, ginančios darbuotojų teises, atstovai, o pastarajai tokį vertinimÄ atlikus ir jo rezultatus (nustatytÄ bendrÄ ieÅ¡kovo individualių tikslų pasiekimo rezultatÄ â€“ 70 procentų) įforminus 2022 m. vasario 3 d. protokole, atsakovė 2022 m. vasario 22 d. jos vadovo įsakymu taikė ieÅ¡kovo atžvilgiu atitinkamÄ skatinimo priemonę – skyrė kintamÄ atlygio už 2020 metų metinius veiklos vertinimo rezultatus dalį bei delspinigius už delsimÄ tokiÄ dalį iÅ¡mokėti ankščiau, kurie atitinkamai ir turėjo padengti ieÅ¡kovo dėl pirminio netinkamo jo veiklos įvertinimo patirtus turtinius ir neturtinius nuostolius. Tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad atsakovė akceptavo naujos vertinimo komisijos iÅ¡vadas, kurių nebeskundė ir nebekvestionavo ir pats ieÅ¡kovas, ir jų pagrindu ėmėsi atitinkamų ieÅ¡kovui palankių priemonių.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbuotojų ir darbdavio tarpusavio nesutarimai įvairiais darbo funkcijų įgyvendinimo aspektais (Å¡iuo atveju – dėl atliktinų darbo funkcijų, jų vykdymo tinkamumo ir pan.) yra natÅ«raliai galimi, tai yra neatsiejama bet kokių darbo teisinių santykių dalis, o nagrinėjamu atveju tokie nesutarimai, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir kaip visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės iniciatyva sprendžiami, ieÅ¡kovas turėjo galimybę ginti savo galimai pažeistas darbo teises (tiek kreipdamasis betarpiÅ¡kai į darbdavį ir jo vidinius organus / komisijas, tiek į Darbo ginčų komisijÄ , tiek į Valstybinę darbo inspekcijÄ , tiek pagaliau – į teismÄ ), tuo tarpu atsakovė visuomet reaguodavo į visus be iÅ¡imties ieÅ¡kovo skundus, praÅ¡ymus ir kreipimusis, nei vieno jų neignoravo, juos sprendė bei vykdė kompetentingų vidinių organų bei iÅ¡orinių institucijų sprendimus.

22. Pažymėtina, jog Valstybinė darbo inspekcija, kuri pagal ieÅ¡kovo skundÄ , grindžiamÄ iÅ¡ esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, ir Darbo ginčų komisijos siÅ«lymÄ atliko kompleksinį ir visapusiÅ¡kÄ atsakovės, kaip darbdavio, veiklos darbuotojų saugos ir sveikatos aspektu patikrinimÄ , be kita ko, vertino ir tai, ar darbdavys ėmėsi priemonių sukurti saugiÄ ir sveikÄ darbo aplinkÄ , numatė priemones žeminančio ir užgaulaus elgesio, nepageidaujamo, žeidžiančio, diskriminacinio, smurtÄ galinčio sukelti darbe prevencijai ir t.t., analizavo ne tik ieÅ¡kovo pateiktÄ medžiagÄ , bet iÅ¡ atsakovės – darbdavio iÅ¡reikalautÄ aktualiÄ medžiagÄ , tiek savo 2022 m. spalio 11 d. užpildytame Ä®monių tikrinimo klausimyne „Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas.

Darbuotojų sauga ir sveikata“, tiek savo 2022 m. spalio 11 d. sprendime, kurio ieÅ¡kovas įstatymų nustatyta tvarka neskundė ir neginčijo, pažymėjusi, jog svarbu vertinti ne tik pareiÅ¡kėjo asmeninius, subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimus, bet vadovautis konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais atitinkamas faktines psichologinio smurto aplinkybes bei nustatyti teisinius pagrindus, leidžiančius konstatuoti psichologiniam smurtui bÅ«dingų tikslų egzistavimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog:

a) pagrindo pripažinti ieškovo A. Z. atžvilgiu taikomo psichologinio smurto bei diskriminacijos nėra; darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl darbdavio išsakyta pozicija ar nurodytos pagrįstos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, taip pat nuomonės išsakymas į tam tikras įvykusias aplinkybes, su kuriomis darbuotojas gali sutikti ar nesutikti, nėra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu šie reikalavimai ir/ar nuomonė išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai ar netaikomas kitas DK 30 straipsnyje įtvirtintas netinkamas elgesys; dalykiškų pastabų, susijusių su darbuotojo tinkamu darbo pareigų vykdymu, teikimas yra darbdavio teisė;

b) DK 30 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios darbdavio pareigÄ sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasis į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į bejėgę padėtį, pažeidimų įmonėje nenustatyta ir yra užtikrinamas Å¡ios pareigos laikymasis;

c) atsakovė, kaip darbdavys, nagrinėdama ieškovo skundus, laikėsi savo paties įsakymais patvirtintų lokalinių teisės aktų (pvz., direktoriaus 2019 m. kovo 1 d. įsakymu patvirtinto AB „Amber Grid“ Specialistų ir vadovų veiklos vertinimo tvarkos aprašo;

d) pateikti bendro pobūdžio pasiūlymai ir rekomendacijos, kaip dar labiau patobulinti kai kurias vykdomas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo įmonėje politikos sritis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ieškovo asmeniu.

23. Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo vadovautis Å¡iais VDI priimtais dokumentais, kurie yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, tačiau pritarti tokiam argumentui apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi: a) kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, prieidamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas iÅ¡vadas, rėmėsi ne vien tik VDI atlikto patikrinimo rezultatais, tačiau kompleksiÅ¡kai vertino ir kitus, t. y. visus byloje esančius įrodymus (Å¡alių / jų atstovų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus ir kt.); b) teismas turėjo teisę vertinti minėtus VDI dokumentus, kaip raÅ¡ytinius įrodymus kitų įrodymų kontekste, turint omenyje, kad VDI betarpiÅ¡kai ir yra ta kompetentinga valstybės institucija, kuriai įstatymu pavesta kontroliuoti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ darbe, į kuriÄ Ä¯eina ir sveiko mikroklimato užtikrinimas ir smurto darbuotojų atžvilgiu nebuvimas, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si įmonėse, įstaigose bei organizacijose, vertinti bei konstatuoti tokių reikalavimų pažeidimų buvimÄ /nebuvimÄ bei priklausomai nuo to taikyti darbdavio atžvilgiu vienokias ar kitokias teisines priemones.

24. Dėl tų pačių motyvų atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu pagal ieÅ¡kovo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymint, jog kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio ir jo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas savarankiÅ¡kai ir individualiai vertino visas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, kurių yra neabejotinai daugiau, negu buvo pateikta Darbo ginčų komisijai, o tai, kad teismo iÅ¡vados ir procesinis rezultatas sutapo su ikiteisminės darbo ginčų institucijos padarytomis iÅ¡vadomis nereiÅ¡kia, kad priimdamas savo sprendimÄ teismas vertino vien tik iÅ¡imtinai DGK sprendimÄ .

25. Pažymėtina, jog pagal ieÅ¡kovo skundÄ dėl mobingo ir Å¡meižto, grindžiamÄ iÅ¡ esmė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atsakovės sudaryta Tyrimo komisija, atlikusi tyrimÄ ir patikrinusi skunde nurodomas aplinkybes, savo 2021 m. lapkričio 15 d. iÅ¡vadoje ir 2022 m. sausio 28 d. Rekomendacijose iÅ¡ esmės konstatavo, kad pagrindo teigti apie ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdomÄ mobingÄ nėra; darbiniai konfliktai buvo sÄ lygoti tiek nepakankamos vadovavimo kompetencijos, tiek ieÅ¡kovo konfliktiÅ¡ko bendravimo su vadovais bÅ«do; kadangi darbo mikroklimatas (duomenys neskelbtini) skyriuje apskritai nėra teigiamas (dalis darbuotojų nėra patenkinti vadovaujančių asmenų vykdomu darbo organizavimu ir sprendimais), Komisija pateikė atitinkamas rekomendacijas, siekiant ateityje iÅ¡vengti konfliktų, o vėliau (po kelių mėnesių nuo Tyrimo iÅ¡vados) parengtose Rekomendacijose konstatavo, kad darbo aplinka (duomenys neskelbtini) skyriuje pagerėjusi, nusiskundimų dėl vadovaujančių asmenų ar darbuotojų atliekamų funkcijų nėra.

26. Taigi, nors mintoje Tyrimo komisijos iÅ¡vadoje ir kalbama apie tam tikrÄ sudėtingÄ situacijÄ (duomenys neskelbtini)skyriuje, tačiau akcentuojama, jog ji buvo susiformavusi dėl nuo abiejų konfliktuojančių pusių priklausančių priežasčių – tiek nepakankamos vadovaujančias pareigas užimančių asmenų kompetencijos darbiniais klausimais, tiek dėl paties ieÅ¡kovo nepakankamo bendradarbiavimo, konfliktiÅ¡ko bendravimo bÅ«do, audringo reagavimo į vadovų nekompetencijos apraiÅ¡kas. Å iame kontekste itin svarbu pažymėti, kad Å¡i iÅ¡vada buvo padaryta kompleksiÅ¡kai įvertinus visÄ medžiagÄ , gautÄ : a) individualių pokalbių tiek su pačiu ieÅ¡kovu metu, tiek susitikimų su kiekvienu iÅ¡ vadovaujančias pareigas užėmusių asmenų metu (tuometiniu (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu J. A., vadovaujančiu inžinieriumi M. K., buvusiu vadovu V. B.), tiek pokalbių su kitais (nevadovaujančias pareigas užėmusių) Vilniaus grupės darbuotojais (vadovaujančiuoju eksploatacijos inžinieriumi D. S. ir kt.) metu; b) iÅ¡analizavus visų (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų vykdytų darbo užduočių (paskyrų) kiekius, apimtis, pobÅ«dį, mokymų duomenis, darbo užmokesčio duomenis bei juos sulyginus. Be to, itin svarbu pažymėti, jog aukščiau minėtuose dokumentuose yra kalbama apie atmosferÄ ir padėtį visame (duomenys neskelbtini) skyriuje, t. y. veiksnius, paliečiančius ir susijusius su visais skyriaus darbuotojais, o ne iÅ¡imtinai su pačius ieÅ¡kovo asmeniu. Pagaliau, Tyrimo iÅ¡vadoje, parengtoje įvertinus bÅ«tent kitų (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų pateiktÄ informacijÄ , buvo nustatyta, jog darbo aplinka jau yra pagerėjusi ir darbuotojai nusiskundimų nei dėl vadovaujančių asmenų (kurie per tÄ laikÄ pasikeitė), nei dėl atliekamų funkcijų neturi.

27. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl darbdavio jam pateiktos apmokėti 2022 m. rugpjūčio 25 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už tarnybinės transporto priemonės panaudojimÄ ne darbo tikslais, negali bÅ«ti vertinamos kaip kokie nors neteisėti, nesÄ Å¾iningi, psichologinio spaudimo ar diskriminacijos ieÅ¡kovo atžvilgiu požymių turintys veiksmai.

28. Visų pirma, kaip visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, darbdavys turi įstatyme įtvirtintÄ teisę tinkamai organizuoti darbÄ bei jį kontroliuoti, teikti pastabas, susijusias su tinkamu darbo funkcijų vykdymu bei lokalių teisės aktų, Å¡iuo atveju – susijusių su tarnybinių transporto priemonių naudojimu (AB „Amber Grid“ 2019 m. gruodžio 17 d. patvirtinta Transporto politika), laikymusi, ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios teisės įgyvendinimas darbuotojo (ieÅ¡kovo) atžvilgiu, nesant byloje jokių duomenų ir įrodymų, kad tai bÅ«tų daroma neetiÅ¡ku bÅ«du, žeminant, užgauliojant, įžeidžiant darbuotojÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip psichologinis smurtas, priekabiavimas ir mobingas darbe.

29. Antra, atsakovo, kaip darbdavio, reikalavimo iÅ¡ ieÅ¡kovo apmokėti už tarnybinės transporto priemonės naudojimÄ ne darbo tikslais, virÅ¡ijant nustatytÄ limitÄ , pagrįstumas, atitinkamai ieÅ¡kovo atsisakymo apmokėti pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ teisėtumas ir kiti su Å¡iuo turtiniu ginču / nesutarimu susiję klausimai apskritai nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir iÅ¡eina už ieÅ¡kovo tiek darbo ginčų komisijai, tiek teismui pateikto ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko ribų.

30. Trečia, tas pačias ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes vertinusi Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi atsakovo veiklos patirtinimÄ , be kita ko, įvertinusi darbdavio pateiktÄ informacijÄ ir dokumentus, savo 2022 m. spalio 11 d. IÅ¡vadoje konstatavo, kad tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus, tiek kitiems bendrovės darbuotojams iÅ¡ jų darbo užmokesčio buvo daromos iÅ¡skaitos už bendrovės automobilių panaudojimÄ asmeniniais tikslais už 2020 m. birželio mėn. – gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. – gruodžio mėn., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pretenzijos dėl tarnybinio automobilio naudojimo tvarkos pažeidimo buvo reiÅ¡kiamos vien tik iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui ir kad ieÅ¡kovas buvo Å¡iuo aspektu diskriminuojamas ar kad darbdavys, vykdydamas savo funkcijas, pažeidė DK 26 ir 30 straipsnio reikalavimus. Tokias aplinkybes bei VDI iÅ¡vadas patvirtina ir atsakovo kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie iÅ¡ įvairių darbuotojų darbo užmokesčių daromas iÅ¡skaitas už bendrovės automobilių panaudojimÄ asmeniniais tikslais, iÅ¡ kurių matyti, kad pvz., vien per 2021 m. sausį tokių darbuotojų buvo net 34. Tokiu bÅ«du spręstina, kad atsakovė, įgyvendinusi įrodinėjimo pareigÄ , paneigė bet kurias diskriminacijos, psichologinio spaudimo ir mobingo Å¡iuo – atskaitomybės už tarnybinės transporto priemonės naudojimÄ â€“ aspektu apraiÅ¡kas ieÅ¡kovo atžvilgiu.

31. Atmestini ir apelianto apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepagrįstai jam nedidinamu darbo užmokesčiu, kaip psichologinį spaudimÄ ir mobingÄ jo atžvilgiu bei jo diskriminacijÄ turinčiu patvirtinti faktu, kadangi: a) darbdavio teisė nustatyti / pasiÅ«lyti, o tuo pačiu abiejų darbo teisinių santykių Å¡alių teisė susitarti dėl atitinkamo darbo užmokesčio ir darbo funkcijų už jį vykdymo, kaip ir darbuotojo apsisprendimo laisvė dirbti darbÄ už atitinkamÄ darbo užmokestį, taip pat darbdavio teisė diferencijuoti darbo užmokestį priklausomai nuo darbuotojo kategorijos, kvalifikacijos, veiklos rezultatų ir pan., yra natÅ«rali darbo teisinių santykių dalis; b) atsakovės į bylÄ pateikti įrodymai rodo, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo reguliariai didintas, o vien tai, jog didintas ne tiek, kiek pageidavo pats ieÅ¡kovas, nereiÅ¡kia jo darbo teisių pažeidimo; c) galimai kilę turtiniai nesutarimai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio dydžio, jo pakeitimo ir pan., nėra Å¡ios bylos dalykas ir iÅ¡eina už ieÅ¡kovo tiek Darbo ginčų komisijai, tiek teismui pateikto ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko ribų; d) pagal ieÅ¡kovo 2020 m. birželio 4 d. skundÄ dėl darbo užmokesčio skaičiavimo, perkėlus jį į kitas pareigas, ieÅ¡kovo diskriminavimo Å¡iuo aspektu kitų darbuotojų atžvilgiu atsakovės, kaip darbdavio, direktoriaus 2020 m. liepos 8 d. įsakymu sudaryta Komisija nesutarimams dėl darbo santykių nagrinėti, į kuriÄ Ä¯Ä—jo tiek paties darbdavio atstovai, tiek ir Profesinės sÄ jungos, kurios nariu yra ieÅ¡kovas, atstovai, atlikusi tyrimÄ savo 2020 m. spalio 30 d. IÅ¡vadoje konstatavo, kad keičiant įrenginių eksploatavimo meistro pareigybes į eksploatavimo inžinieriaus pareigybes, darbuotojams atlyginimo priežiÅ«ra nebuvo vykdoma, todėl diskriminacijos dėl atlyginimo nedidinimo nebuvo nustatyta, ir ieÅ¡kovas Å¡ios iÅ¡vados vėliau neginčijo, nekvestionavo ir neskundė; e) jau minėtÄ specializuotÄ tyrimÄ atlikusi Valstybinė darbo inspekcija, be kita ko analizavusi, vertinusi ir lyginusi (duomenys neskelbtini)skyriaus darbuotojų darbo užmokesčio duomenis, savo 2022 m. spalio 11 d. sprendime taip pat nenustatė ieÅ¡kovo diskriminacijos ar engimo Å¡iuo aspektu požymių.

32. Nėra pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismo neapgrįstai nebuvo nustatytas neturtinės žalos, kaip bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos, patyrimo faktas, kadangi vien paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie dėl situacijos ir atmosferos darbe patirtų sveikatos sutrikimų, jos pablogėjimo ir pan., negali bÅ«ti laikomi pakankamu neturtinės žalos faktÄ patvirtinančiu įrodymu, tuo tarpu ieÅ¡kovo pateikti VšĮ „Centro poliklinika“ Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymai bei Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, kur tiesiog iÅ¡vardintos ieÅ¡kovui diagnozuotos lėtinės ligos ((duomenys neskelbtini)), nesant duomenų ir įrodymų apie Å¡ių ligų atsiradimo laikÄ , priežastis, gydymo eigÄ ir pan., savaime nei patvirtina, nei paneigia kokias nors reikÅ¡mingas Å¡iuo aspektu aplinkybes, Å¡ių lėtinių ligų sÄ sajÄ su darbo funkcijų vykdymu bei darbdavio elgesiu ieÅ¡kovo atžvilgiu.

33. Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus konstatuotina, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo tiek materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbdavio pareigÄ užtikrinti darbuotojams saugias darbo sÄ lygas (visais su darbu susijusiais aspektais), tiek proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, taikymo.

34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nagrinėjo ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo bei liudytojų apklausos. IÅ¡klausius pirmosios instancijos teismo priimtų posėdžiuose protokolinių nutarčių motyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog nėra tikslinga iÅ¡reikalauti visų komisijų tyrimų medžiagÄ , kadangi byloje yra pateikti aktualių ieÅ¡kovės keliamiems klausimams vykusių atsakovės darbovietėje tyrimų komisijų iÅ¡vados, pasiektos ir pasiraÅ¡ytos visų jų narių, tuo tarpu ieÅ¡kovės siekiamų atskirų komisijų narių nuomonių pateikimas, t. y. subjektyvi atskirų komisijų narių nuomonė, esant pačios komisijos bendram vieningam galutiniam sprendimui / iÅ¡vadai, nei patvirtintų, nei paneigtų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymus apklausti liudytojus H. H., I. M. ir I. R.. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali bÅ«ti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Å iuo atveju teismas įvertino tiek praÅ¡ymÄ , tiek argumentus, kokias aplinkybes Å¡ių asmenų parodymais siekia įrodinėti ieÅ¡kovas, ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai sprendė, jog atskirų komisijų narių parodymai, esant dėl atitinkamų klausimų priimtoms pačių komisijų iÅ¡vadoms / rekomendacijoms, nei patvirtintų, nei paneigtų kokias nors reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, tuo tarpu apklausti byloje buvusius aktualiu ginčui laikotarpiu ieÅ¡kovo vadovus, su kuriais buvo kilę darbo ginčai ir konfliktinės situacijos, ieÅ¡kovas teismo neprašė, atitinkamai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, be kita ko, pagrįstai vertino tokių asmenų pozicijÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ kartu su procesiniais dokumentais teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas, teikdamas teismui ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildino iÅ¡ atsakovės netinkamo darbo aplinkos užtikrinimo, mobingo ir psichologinio smurto jo atžvilgiu taikymo, atlyginimo, todėl atsakovei pateikus teismui argumentus bei įrodymus apie darbo sÄ lygas bendrovėje (kad ieÅ¡kovui buvo užtikrintos tinkamos darbo sÄ lygos, ieÅ¡kovo atžvilgiu tinkamÄ ir nediskriminuojantį ieÅ¡kovÄ elgesį), nėra pagrindo spręsti (pritarti apeliacinio skundo argumentams), jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido atsakovę nuo įstatymo įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, Å¡iÄ perkeldamas ieÅ¡kovui.

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetÄ ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Atsakovei nepateikus praÅ¡ymo (bei pagrindžiančių įrodymų) dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nėra spręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

apelianto (ieÅ¡kovo) A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko